5e968c33-e271-4faa-84de-ae3654ce7b91 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-8910-1032/2019 (Proceso Nr. 2-06-3-05505-2019-8) Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.11.; 1.3.3.3.;1.3.5.1.; 3.2.4.11.; 1.3.2.5.6.; 1.3.5.9.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, vertėjaujant Svetlanai Agafonovai, dalyvaujant ieškovės UAB „Delisija“ atstovams direktorei J.

J., advokatui Gintarui Aleknavičiui, atsakovei K. K., atsakovės atstovei advokatei Viktorijai SafoÅ¡inai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Delisija“ ieÅ¡kinį atsakovei K. K. dėl prievolės atsiskaityti su darbuotoju įvykdymo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismÄ praÅ¡ydama pripažinti, kad ieÅ¡kovė yra įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su atsakove jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2019 m. birželio 3 d. tarp ieÅ¡kovės UAB „Delisija“ ir atsakovės K. K. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kuriÄ atsakovė buvo įdarbinta bendrovėje pardavėjo – konsultanto pareigoms užimti. Darbo sutartyje Å¡alys numatė, kad atsakovei yra nustatomas 3 mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpis. Darbo sutartis taip pat numatė, jog atsakovo pareigos yra grindžiamos ieÅ¡kovo pasitikėjimu, o darbuotojo elgesys, galintis sukelti bendrovei žalos, įgaliojimų veikti bendrovės vardu virÅ¡ijimas, asmeninių ir bendrovės interesų supainiojimas, nesÄ Å¾iningas elgesys ar informacijos nuslėpimas sudarys pagrindÄ nutraukti darbo sutartį dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo.

Darbuotojas įsipareigoja visÄ darbo laikÄ , dėmesį ir sugebėjimus skirti Å¡ia sutartimi prisiimtoms pareigoms vykdyti, sÄ Å¾iningai ir dorai dirbti darbdavio naudai, laikytis darbo drausmės, etikos normų ir profesinio elgesio standartų, stengtis kokybiÅ¡kai atlikti darbÄ , laiku ir tiksliai vykdyti darbdavio ar jo įgaliotų atstovų nurodymus ir pavedimus, bÅ«ti lojaliu darbdaviui. Atsakovė pas ieÅ¡kovę dirbo vienÄ dienÄ ir 2019 m. birželio 5 d. buvo atleista iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi jau pirmÄ darbo dienÄ atsakovė įsivėlė į konfliktÄ su kolege, dėl atsakovės elgesio buvo gauti klientų nusiskundimai, atsakovės elgesys su klientais neatitiko profesinio elgesio standartų – klientams nebuvo Å¡ypsomasi, elgiamasi atžagariai.

Kilus konfliktui atsakovė nustojo dirbti ir iki darbo laiko pabaigos neatliko pardavėjo funkcijų. 2019 m. birželio 26 d. sprendimu darbo byloje Darbo ginčų komisija (toliau – DGK) tenkino atsakovės praÅ¡ymÄ ir nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti nustatytai, kad darbo sutartis su atsakove nutraukta pagal DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo dienÄ laikant komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienÄ . Taip pat nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės 526,40 Eur kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2019 m. birželio 5 d.) iki komisijos sprendimo priėmimo dienos, o nuo 2019 m. birželio 27 d. iÅ¡ieÅ¡koti po 37,60 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Taip pat nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ - 785,84 Eur. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovės nuomone, DGK netinkamai įvertino susiklosčiusiÄ situacijÄ ir atsakovės elgesį jos pirmÄ jÄ darbo dienÄ ir nors sprendime buvo cituojama klausimui aktuali teismų praktika, DGK ja nesivadovavo. Mano, kad atsakovės asmeninės savybės bei elgesys netinka darbo sutartyje numatytoms funkcijoms atlikti. Ir tai paaiÅ¡kėjo jau pirmÄ jÄ jos darbo dienÄ .

Atsakovė yra konfliktiÅ¡ka, vietoj to, kad bÅ«tų inicijuojamas procesas jos ir kolegės konfliktui spręsti, atsakovė nedarė nieko ir į ieÅ¡kovę nesikreipė bei apie ginčo konfliktÄ nepranešė. Atsakovė nustojo atlikti darbo sutartyje numatytas funkcijas ir atžagariai bei neprofesionaliai elgėsi su klientais. Atsakovė įdarbinta paslaugų sferoje smulkioje įmonėje, kuriai itin svarbi yra klientų aptarnavimo kokybė. NesiÅ¡ypsantis, neprieinantis, nepaslaugus ir nemandagus pardavėjas yra blogiausia reklama žlugdanti visÄ Ä¯monę.

Jei kyla konfliktas tarp darbuotojų, nei vienas klientas to negali net suprasti ar pajausti. Mano, kad kiekvienas yra susidÅ«ręs su situacijomis, kuomet aptarnaujantis personalas bÅ«na pervargęs, ar nepaslaugus dėl kokių nors kitų priežasčių. Tokia situacija ilgam palieka slogų įspÅ«dį ir daugiau niekada nesinori eiti į tokiÄ maitinimo ar paslaugų vietÄ . Todėl darbuotojo asmeninės savybės, gebėjimas bÅ«ti lanksčiu, kantrybė, nekonfliktiÅ¡kumas bei gebėjimas prisitaikymas prie situacijos ir joje laviruoti „neatbaidant klientų“ yra viena svarbiausiu ieÅ¡kovės veiklos sferoje.

Ir atsakovei, kaip jau dirbusiai Å¡ioje srityje asmeniui tai turi bÅ«ti labai aiÅ¡ku. Tačiau, atsakovė jau pirmÄ darbo dienÄ nusprendė rodyti charakterį, o ne konstruktyviai spręsti situacijÄ , ir tai pajautė įmonės klientai. IeÅ¡kovės nuomone, kadangi atsakovė įmonėje iÅ¡dirbo tik vienÄ darbo dienÄ , bet kokie galimi formalÅ«s atleidimo iÅ¡ darbo tvarkos pažeidimai negali bÅ«ti pateisinama priežastimi keisti atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , todėl DGK sprendimas laikytinas nepagrįstu ir stokojančiu teisinio pagrindimo.

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ komisijos sprendimÄ palikti nepakeistu, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė komisijos sprendimÄ laiko pagrįstu. Atsakovė savo ruožtu papildomai prie komisijos nustatytų aplinkybių nori paaiÅ¡kinti, kad toje pačioje prekybos vietoje, esančioje Akropolyje, adresu Taikos pr. 61, Klaipėdoje (toliau -kavinė) buvo dirbusi anksčiau, ir iÅ¡dirbo pusę metų iÅ¡ eilės. Tuo metu kavinė priklausė kitai savininkei, ir iÅ¡ jos ar nuolatinių klientų pusės atsakovė nėra gavusi jokių pastabų ar priekaiÅ¡tų.

Atsakovė patvirtina, jog iÅ¡ pirmÄ darbo dienÄ kartu su ja kavinėje buvusios kolegės sužinojo, kad yra įvestos naujos taisyklės ir reikalavimai, tačiau kaip minėta, jų kolegė nepaaiÅ¡kino dėl atsakovei nesuprantamų priežasčių. IeÅ¡kovės direktorė apie darbui keliamus reikalavimus atsakovei neaiÅ¡kino nei žodžiu, nei raÅ¡tu, nors kaip minėta privalėjo tai padaryti sutinkamai su DK 29 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovė ir toliau laikosi pozicijos, kad ji dirbo tinkamai, pagal visus reikalavimus, net savo iniciatyva ėmėsi iÅ¡valyti vitrinÄ , nes visur buvo netvarka.

Ä® atsakovės darbo funkcijas įėjo ir darbo vietos valymas ir tvarkymas. Pastebėjusi netvarkÄ , ji nusprendė iÅ¡valyti vitrinÄ . Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovės direktorės nepasitenkinimas atsakove slypi kitur, negu ieÅ¡kovė nurodė komisijai atsiliepimu į atsakovės skundÄ . Atsakovė daro iÅ¡vadÄ , kad jos kolegė perdavė informacijÄ ieÅ¡kovės direktorei apie atsakovės pastebėtus ženklius sanitarinių reikalavimų pažeidimus, kurių prie buvusios kavinės vadovybės nebuvo.

To pasėkoje, atsakovės pastabomis dėl Å¡varos trÅ«kumų iÅ¡ pradžių pasipiktino kolegė, kuri visos dienos bėgyje tendencingai savo nepasitenkinimÄ reiÅ¡kė ieÅ¡kovės direktorei. Kadangi atsakovė 2019 m. birželio 5 d. buvo neteisėtai atleista iÅ¡ darbo, net raÅ¡tu neįspėjus prieÅ¡ 3 dienas, niekas negalėjo jos sulaikyti nuo teisėto noro apginti kavinės klientus, nes kavinėje pastebėta netvarka galėjo turėti rimtų pasekmių žmonių sveikatai. Atsakovė kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybÄ (toliau - tarnyba) su praneÅ¡imu dėl UAB „Delisija“ kavinėje, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, galimų higienos normų pažeidimų.

Atsakovė 2019 m. liepos 17 d. gavo iÅ¡ tarnybos patvirtinimÄ , kad jos pateikta informacija pasitvirtino, tikrinimo metu nustatyti ženklinimo pažeidimai, bei bendri higienos pažeidimai. Atsakovė Å¡iuo metu dirba kitoje darbovietėje – UAB „Tubinas International“, jos darbo vieta nuo 2019 m. liepos 1 d. yra vieÅ¡butyje „Navalis“, adresu H. Manto g.23, Klaipėdoje. VieÅ¡bučio vadovė atsakovės praÅ¡ymu 2019 m. rugpjūčio 13 d. parengė rekomendacijÄ . IÅ¡ Å¡ioje rekomendacijoje pateiktos atsakovės charakteristikos matyti, jog atsakovė dirba vieÅ¡butyje jau 1,5 mėnesio, ji iÅ¡karto pritapo prie kolektyvo, greitai perprato darbo subtilybės ir ypatumus, nes yra imli, gabi ir darbÅ¡ti.

Taip pat kaip asmenybė atsakovė yra draugiÅ¡ka, į jokius konfliktus nesivelia. Atsakovė pabrėžia, jog darbo metu kavinėje vykdė iÅ¡imtinai tik savo darbines pareigas, kruopščiai atliko pavestas jai funkcijas. Akivaizdu, kad tik kolegės priekabiavimai ir pastabos bei nepagrįsti skundai direktorei, galėjo iÅ¡vesti atsakovę iÅ¡ pusiausvyros, kai jai sugedo nuotaika. Atsakovė savo ruožtu pateikia teismui nuotraukas, kai kitos kavinės darbuotojos leidžia sau darbo metu ne tik „sėdėti“ telefone bet ir palikti darbo vietÄ , išėjus kalbėtis su Å¡alia esančios prekybos vietos pardavėja.

Liudytojas M. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kovės direktore jį sieja draugiÅ¡ki santykiai, pažįstami apie 5-7 metus, liudytojas bendrauja su ieÅ¡kovės partneriu. 2019 m. vasarÄ (gal liepos mėnesį) ėjo pro Å¡alį kavinės, užsuko norėdamas nusipirkti pyragėlių. Buvo nemaloniai nustebęs, nes aptarnavimas buvo prastas. Teigia, kad jį aptarnavo atsakovė ir pasiteiravus apie pyragėlių Å¡viežumÄ , atsakovė jam atsakiusi, kad tai ne jos reikalas. Liudytojas pyragėlių nepirko ir paskambino ieÅ¡kovės direktorei bei informavo, kad buvo nemaloniai aptarnautas ir įmonė dėl tokio aptarnavimo gali prarasti klientus.

Teismas k o n s t a t u o j a : ieškinys atmestinas.

1. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2019 m. birželio 3 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė nuo 2019 m. birželio 3 d. buvo priimta dirbti pas ieÅ¡kovę pardavėjos-konsultantės pareigoms. IeÅ¡kovė įsipareigojo atsakovei mokėti fiksuotÄ algÄ , susidedančiÄ iÅ¡ fiksuoto mėnesinio darbo užmokesčio ir Å¡alių sutartų priedų ir premijų. Atsakovei buvo nustatytas 3 mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpis. Sutarties 1.4 punkte numatyta, kad darbo užmokestis mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį, už praėjusį mėnesį iki sekančio mėnesio 10 dienos.

Sutarties 4 punkte numatyta darbo laiko norma - nustatomas darbas pagal poreikį taikant suminę darbo laiko apskaitÄ dirbant lanksčiu darbo grafiku (1 tomas, elektroninės bylos lapas (toliau – 1 t., e.b.l.) 12-16). 2. 2019 m. birželio 5 d. ieÅ¡kovės direktorės įsakymu Nr. 190603 atsakovė buvo priimta dirbti ieÅ¡kovės įmonėje pardavėja-konsultante nuo 2019 m. birželio 3 d. mokant jai 4,70 Eur valandinį atlyginimÄ už faktiÅ¡kai atidirbtas valandas. Atsakovei buvo skirtas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis (1 t., e.b.l. 11). 3. 2019 m. birželio 5 d. ieÅ¡kovės direktorės įsakymu Nr. 190605 atsakovė buvo atleista iÅ¡ darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu (1 t., e.b.l. 19). 2019 m. birželio 6 d. ieÅ¡kovė atsakovei į atsakovės nurodytÄ sÄ skaitÄ pervedė 29,73 Eur atlyginimo už 11 darbo valandų iÅ¡dirbtų 2019 m. birželio 5 d. (1 t., b.l. 20-22).

4. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija (toliau - DGK) posėdyje iÅ¡nagrinėjo darbo bylÄ pagal ieÅ¡kovės K. K. praÅ¡ymÄ atsakovei UAB „Delisija“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir 2019 m. birželio 26 d. priėmė sprendimÄ Nr. DGKS-3760 (toliau – sprendimas), kuriuo ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino ir pripažino, kad ieÅ¡kovė K. K. atsakovės UAB „Delisija“ 2019 m. birželio 5 d. iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalies pagrindu buvo atleista neteisėtai.

Nustatė, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovės K. K. ir atsakovo UAB „Delisija“ nutraukta komisijos sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienÄ . IÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ atsakovės UAB „Delisija“ ieÅ¡kovei K. K. 526,40 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2019 m. birželio 5 d. iki komisijos sprendimo priėmimo dienos (2019 m. birželio 26 d.), o nuo 2019 m. birželio 27 d. iÅ¡ieÅ¡koti po 37,60 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

IÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ atsakovės UAB „Delisija“ ieÅ¡kovei K. K. vieno ieÅ¡kovės vidutinio darbo užmokesčių dydžio kompensacijÄ - 785,84 Eur (neatskaičius mokesčių). 5. 2019 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos buvo informuota elektroniniu paÅ¡tu, kad gavus atsakovės informacijÄ 2019 m. liepos 17 d. atliko neplaninį patikrinimÄ subjekte UAB „Delisija“ Taikos pr. 61, Klaipėda. Nurodyta, kad atsakovės skundo informacija patvirtinta. Tikrinimo metu nustatyti ženklinimo pažeidimai – nenurodyta informacija apie produkto laikymÄ , tinkamumo vartoti terminÄ bei bendri higienos pažeidimai.

Įmonės vadovė iškviesta akto svarstymui ir poveikio priemonių taikymui (1 t., e.b.l. 78).

6. Ä® bylÄ pateikta dabartinės atsakovės darbovietės UAB „Tubinas International“ darbovietės rekomendacija. Nurodoma, kad atsakovė įmonei priklausančiame vieÅ¡butyje „Navalis“ dirba nuo 2019 m. liepos 1 d. Per šį laikotarpį darbuotoja pademonstravo savo pareigingumÄ bei darbÅ¡tumÄ . Pavestas užduotis atlieka laiku bei kruopščiai, stengiasi tobulėti, domisi darbo subtilybėmis. Per šį laikotarpį darbuotoja niekada nevėlavo į savo pamainÄ , visuomet ateina į darbÄ laiku.

Stengiasi palaikyti gerus santykius su likusiu kolektyvu. Per šį laikotarpį darbuotoja į konfliktines situacijas neįsivėlė. Rekomenduoja K. K., kaip pareigingÄ bei komunikabiliÄ darbuotojÄ (1 t., e.b.l. 79). 7. 2018 m. liepos 18 d. UAB „Delisija“ su atsakove sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 11, pagal kuriÄ atsakovė nuo 2019 m. liepos 31 d. buvo priimta dirbti įmonėje pardavėjos-konsultantės pareigoms (1 t., e.b.l. 124-128). Dėl termino kreiptis į teismÄ po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo 8.

DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės, darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nuostatomis.

9. Pažymėtina, kad Darbo kodekso redakcijos įsigaliojusios nuo 2017 m. liepos 1 d. 231 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės, darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Å io straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau tekste – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo Å¡alis, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį teisme, vadinama ieÅ¡kovu, o kita Å¡alis – atsakovu. Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas. Jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginÄÄ dėl teisės teisme gali bÅ«ti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais.

Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 5, 7 dalys).

10. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nesutikdama su Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. DGKS-3760 2019 m. liepos 23 d. pateikė teismui ieÅ¡kinį. 2019 m. birželio 26 d. Darbo ginčų komisijos sprendime buvo nurodyta, kad Å¡alys nesutinkančios su Komisijos sprendimu per mėnesį nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis. Taigi, ieÅ¡kovė pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį per įstatymo nustatytÄ vieno mėnesio laikotarpį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos individualų darbo ginÄÄ , dėl kurio iÅ¡nagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų nagrinėjimo komisijÄ , perkėlė į teismÄ nepažeisdamas teisės aktuose įtvirtintų procesinių terminų.

Dėl atsakovės atleidimo iš darbo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį teisėtumo 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2019 m. birželio 3 d. darbo sutarties pagrindu nuo 2019 m. birželio 5 d. pradėjo dirbti UAB „Delisija“ pardavėjos-konsultantės pareigose. Darbo sutarties 3 punkte buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. 2019 m. birželio 5 d. dėl galimo netinkamo atsakovės pareigų vykdymo 2019 m. birželio 5 d. ieškovės direktorės įsakymu atsakovė atleista iš darbo vadovaujantis DK 36 straipsnio 3 dalimi, ieškovės teigimu, kaip asmeninėmis savybėmis bei savo elgesiu netinkanti darbo sutartyje numatytoms funkcijoms atlikti. kaip neišlaikiusi.

12. Byloje sprendžiamas ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ pareigų - kai darbdavys yra pripažinęs, kad darbuotojos iÅ¡bandymo rezultatai nepatenkinami, pagrįstumas pagal DK 36 straipsnio 3 dalį. Sutiktina su ieÅ¡kove, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymÄ ir darbo teisinių santykių sutartinį pobÅ«dį yra darbdavio teisių Å¡ioje srityje įgyvendinimo forma, t.y. jis negali pripažinti, kad darbuotojas buvo tinkamas darbdavio pavestoms funkcijoms atlikti.

Tačiau, atsižvelgiant į darbo sutarties Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , darbuotojas gali darbo ginčų komisijoje ar teisme ginčyti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal aptartÄ DK nuostatÄ . Tokiu atveju, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad darbuotojas iÅ¡ tiesų neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo - dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba arba negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Kilus tokiam ginčui dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo bei pagrįstumo, teismo pareiga apsiriboja patikrinimu, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, jog darbuotojas neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo, taip pat ar nebuvo pažeista atleidimo iÅ¡ darbo Å¡iuo pagrindu tvarka.

13. Ginčo, kad Å¡alys sudarydamos darbo sutartį buvo sutarusios dėl 3 mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpio, nėra. Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 36 straipsnio 3 dalies punktÄ yra savarankiÅ¡kas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Nuo Å¡ios darbo sutarties sÄ lygos priklauso paprastesnė darbo sutarties nutraukimo tvarka, t.y. darbdavys pripažinęs, kad iÅ¡bandymo rezultatai nepatenkinami, iki iÅ¡bandymo termino pabaigos gali priimti sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbuotojÄ prieÅ¡ tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.

14. IÅ¡bandymas yra tam tikras terminas, per kurį tiek darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, tiek darbuotojas gali pasitikrinti ar jis sugebės tinkamai atlikti savo funkcijas. Darbo sutartis sudaroma Å¡alių valia (DK 32 straipsnis). DK 36 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta tiek darbdavio, tiek darbuotojo teisė per iÅ¡bandymo laikotarpį nutraukti darbo sutartį prieÅ¡ 3 darbo dienas įspėjus prieÅ¡ingÄ Å¡alį. Darbuotojas turi teisę atÅ¡aukti įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po jo pateikimo.

15. Darbo kodekso komentare numatyta, kad DK 36 straipsnio 3 dalis įtvirtina tvarkÄ , kurios turi laikytis darbdavys, norėdamas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kurio darbo rezultatai iÅ¡bandymo laikotarpiu nėra priimtini. Darbdavys turėtų nepažeisti nustatyto trijų darbo dienų įspėjimo termino. Ä®spėjimas darbuotojui įteikiamas raÅ¡tu ir jame siÅ«lome nurodyti priežastis, dėl kurių darbdavys mano, kad darbuotojas nėra tinkamas sulygtam darbui (Å¡ias priežastis galima įvardyti iÅ¡bandymo laikotarpio vertinimo iÅ¡vadoje, kuri darbuotojui įteikiama kartu su įspėjimu).

16. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Tuo tarpu teismas, nustatydamas ginčo sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas.

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

18. Tiek Darbo ginčų komisijos posėdyje, tiek teismo posėdžio metu, atsakovė papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės direktorė susisiekė su ja 2019 m. gegužės mėnesį, kadangi atsakovė buvo prieÅ¡ tai dirbusi įmonėje kurį laikÄ ir direktorės J. J. sesuo, atsakovės pažįstama, rekomendavo jÄ ieÅ¡kovei. Nurodė, jog susitikus su direktore 2019 m. birželio 3 d. ofise, esančiame adresu Žvejų g. 10, Klaipėda, draugiÅ¡kai pabendravo, bendrais bruožais aptarė bÅ«simÄ darbo tvarkÄ , J.

J. nurodžiusi, kad darbo tvarka darbovietėje nepasikeitė. J. J. pateikus segtuvus su jose esančiais dokumentais, susijusiais su darbo tvarka, atsakovė formaliai juos pasirašė, kadangi J. J. nurodžiusi, kad čia tie patys dokumentai, kuriuos atsakovė buvo pasiraÅ¡iusi prieÅ¡ tai. J. J. nurodžiusi atsakovei vykti ir susitarti dėl bÅ«simo darbo grafiko su bÅ«sima kolege. Atsakovė teigia, jog konfliktas su kolege K. J. kilo dar 2019 m. birželio 3 d., atsakovei atvykus į bÅ«simÄ darbovietę susitarti dėl darbo grafiko.

Atsakovės teigimu, kolegė K. J. sudarė darbo grafikÄ , pagal kurį atsakovei buvo numatytas mažesnis darbo valandų skaičius nei grafikÄ sudariusiai kolegei. Kilus ginčui ir susisiekus su ieÅ¡kovės direktore, direktorė pati sudarė darbo grafikÄ , kuriame visoms darbuotojoms buvo numatytas vienodas darbo valandų skaičius (apie 150 valandų per mėnesį). Atsakovė su K. J. sutarė, kad pirmÄ darbo dienÄ atsakovė į darbÄ atvyks anksčiau (9.30 val.). Kolege informavo atsakovę, jog apmokys jÄ atvykus į darbÄ .

Atsakovė į darbÄ 2019 m. birželio 5 d. atvyko 9.45 min., nes paprastai tiek laiko užtekdavo pasiruoÅ¡ti darbui. Su ja tÄ dienÄ turėjo dirbti kolegė, su kuria 2019 m. birželio 3 d. buvo kilęs konfliktas dėl darbo grafiko sudarymo. BÅ«tent Å¡iai kolegei buvo pavesta paaiÅ¡kinti atsakovei darbo taisykles ir reikalavimus, tačiau ji nieko neaiÅ¡kino ir tik stebėjo atsakovę. Atsakovei kažkÄ padarius, kolegė jai priekaiÅ¡taudavo, kad ji nemoka dirbti, tačiau nepaaiÅ¡kindavo kaip teisingai atlikti užduotis.

Atsakovė taip pat paaiÅ¡kino, kad pati ieÅ¡kovės direktorė apie darbui keliamus reikalavimus neaiÅ¡kino nei žodžiu, nei raÅ¡tu. Ä® atsakovės darbo funkcijas įėjo ir darbo vietos valymas ir tvarkymas. Pastebėjusi netvarkÄ , ji nusprendė iÅ¡valyti vitrinÄ . Paklausus kolegės su kokiais valikliais tai daryti, jai buvo parodyti trys valikliai, iÅ¡ kurių liepta pasirinkti. Atsakovė pasirinko tų, kuris buvo skirtas valyti stiklui. PrieÅ¡ pradedant darbÄ niekas jai neaiÅ¡kino, su kokiais valikliais ir kÄ reikia valyti, kaip juos naudoti.

VitrinÄ atsakovė valė darbo eigoje, kai nebuvo žmonių. TÄ pačiÄ dienÄ apie 19.00 val. jai paskambino ieÅ¡kovės direktorė ir liepė raÅ¡yti praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Nurodė, kad ji netinkanti eiti darbo sutartyje nurodytas pareigas ir dar yra kitų asmenų, kurie nori pasibandyti dirbti. Atsakovei atsisakius raÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo savo noru, J. J. informavo atsakovę, kad ji bus atleista, pasakė, kad atsakovė galinti vykti namo. Priežasčių nepaaiÅ¡kino. Atsakovė teismui paaiÅ¡kino, jog direktorei informavus jÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ ji liko darbo vietoje iki darbo pabaigos 21.00 val., tačiau klientų nebeaptarnavo po pokalbio su direktore, tik prieÅ¡ baigiant darbÄ inkasavo pinigus ir iÅ¡vyko namo.

SekančiÄ dienÄ atsakovei buvo ne darbo diena pagal grafikÄ . Ä® darbÄ ji nevyko, pasitikrinusi sÄ skaitÄ rado pervestus pinigus iÅ¡ darbovietės ir suprato, kad yra atleista. DGK ieÅ¡kovė prašė pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, bet į darbÄ negrÄ Å¾inti. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė palikti galioti 2019 m. birželio 26 d. DGK sprendimÄ . Nurodė, kad jai nuvykus į DGK pasiaiÅ¡kinti aplinkybių dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo, darbuotojos jai paaiÅ¡kinusios, kad buvo pažeista atleidimo iÅ¡ darbo tvarka ir pasiÅ«lė raÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo.

PaaiÅ¡kino, jog nežinojo, kad jai bus priteistos atitinkamos sumos, kadangi nežino įstatymų ir apie priteistas iÅ¡mokas sužinojo tik gavus DGK sprendimÄ .

19. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė direktorė J. J. paaiÅ¡kino, kad atsakovė prieÅ¡ tai jau buvo dirbusi įmonės kavinėje toje pačioje pozicijoje su buvusiais savininkais gan ilgÄ laikÄ ir teigė, kad viskÄ Å¾ino ir viskÄ moka daryti. PirmÄ darbo dienÄ atsakovė atėjo į darbÄ 09.50 val., nors su kolege buvo sutarta atvykti 09.30 val., kad bÅ«tų parodytas atsidarymo procesas, supildytos reikalingos ataskaitos bei iÅ¡dėlioti kavinės reikmenys. FiziÅ¡kai neįmanoma pasiruoÅ¡ti darbui ir atsidaryti kavinę, bei nueiti iki sandėlio, atvykstant prieÅ¡ 10 min. iki atsidarymo.

Jeigu kavinė Akropolyje neatsidaro laiku, nuomininkams yra skiriamos baudos. Nurodė, kad atsakovė savo naujos kolegės nieko neklausė apie darbo eigÄ bei naujas taisykles, nes rodė, kad ji viskÄ puikiai žino ir iÅ¡mano savo darbÄ . Kolegė manydama, kad atsakovė viskÄ moka, nieko ir nesakė. Pildant kasos knygÄ ryte kolegė informavo direktorę, kad atsakovė sumaišė X ir Z ataskaitas. Vėliau darbo eigoje puikiai iÅ¡valė vitrinÄ , bet vitrina buvo iÅ¡valyta su valikliu, neskirtu valymui prie maisto produktų, ir darbo metu, kai žmonės gali tai pamatyti.

IeÅ¡kovės atstovė taip pat teigė, kad toliau prasidėjo ginčai su kolege, kuri dirba pas ieÅ¡kovę jau ilgÄ laikÄ . Be to, ieÅ¡kovei nepatiko kaip atsakovė aptarnavo klientus - atsakovės piktas veidas, jokios Å¡ypsenos veide, kai ateina klientas, bei pastovus telefono naudojimas. Kai darbuotojos visiÅ¡kai susipyko ir atsakovė pradėjo kelti balsÄ ant kolegės bei mojuoti rankomis (direktorė tai matė per vaizdo kameras) ieÅ¡kovės direktorė pasiÅ«lė jai paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ savo noru ir eiti namo (apie 19.00 val.), tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti, parašė ieÅ¡kovės direktorei daug ilgų laiÅ¡kų ir paaiÅ¡kinimų, neigiamai atsiliepė apie kolegę.

Atsakovė darbe iÅ¡buvo iki 21.00 val., inkasavo pinigus ir nepaliko jokio praÅ¡ymo iÅ¡eiti savo noru. Direktorė tÄ pačiÄ dienÄ surašė įsakymÄ dėl atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo, tačiau įsakymas susipažinimui atsakovei pateiktas nebuvo. SekančiÄ dienÄ atsakovei buvo pervesti pinigai už iÅ¡dirbtÄ dienÄ . IeÅ¡kovės nuomone, kilo per daug priekaiÅ¡tų, problemų, pykčių bei santykių aiÅ¡kinimosi jau pačiÄ pirmÄ darbo dienÄ . Siekiant sklandaus darbo bei draugiÅ¡kų santykių tarp įmonės darbuotojų, ieÅ¡kovė turėjo atleisti atsakovę iÅ¡ pareigų pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, kitaip bÅ«tų praradę pastovius klientus, pastovius darbuotojus ir susigadinę savo įmonės veidÄ .

Darbo ginčų komisijos posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovę atleido, nes ji dirbo nuostolingai – nemaloniai aptarnavo klientus, buvo konfliktiÅ¡ka, valė vitrinÄ darbo metu, kai tÄ reikėjo atlikti darbo pabaigoje. Supažindinti su darbu ir taisyklėmis buvo pavesta atsakovės kolegei K. J.. IeÅ¡kovės atstovė paaiÅ¡kino, kad nebuvo laikomasi DK 36 straipsnio 3 dalyje nustatytos atleidimo iÅ¡ darbo tvarkos, t.y. atsakovė nebuvo įspėta apie darbo santykių nutraukimÄ prieÅ¡ tris darbo dienas, kadangi nežinojo Å¡ių nuostatų.

20. IÅ¡ byloje esančių duomenų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog atsakovė iÅ¡ darbo buvo atleista pirmÄ jos darbo dienÄ , darbdaviui (ieÅ¡kovei) konstatavus, jog jos iÅ¡bandymo rezultatai yra neigiami. Nors teismo posėdžio metu ir ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė teigė, jog atsakovės asmeninės savybės bei elgesys pirmÄ jÄ darbo dienÄ netiko darbo sutartyje numatytoms funkcijoms atlikti – atsakovė yra konfliktiÅ¡ka (jau pirmÄ jÄ darbo dienÄ sukonfliktavo su kolege ir direktorei to nepranešė), atsakovė nustojo atlikti darbo sutartyje numatytas funkcijas ir atžagariai bei neprofesionaliai elgėsi su klientais, produktų vitrinÄ valė darbo metu su netinkamu valikliu, pirmÄ darbo dienÄ pavėlavo ateiti sutartu laiku – 9.30 val., kas rodo jos nepareigingumÄ , pildant kasos knygÄ sumaišė ataskaitas.

IÅ¡klausius Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu bei susipažinus su į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais konstatuotina, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė nesusitvarkė su jai pavestu darbu (nesugebėjo atlikti savo darbinių funkcijų), o jos asmeninės savybės bei elgesys netinka darbo sutartyje numatytoms funkcijoms atlikti, ir todėl ji netinka pavestam darbui. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės atstovė duodama paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu patvirtino, kad kita darbuotoja K.

J. informavo direktorę apie kilusį konfliktÄ , tačiau pati direktorė į darbo vietÄ neatvyko, nesiaiÅ¡kino susidariusios situacijos, su atsakove bendravo raÅ¡tu per socialinę platformÄ â€žFacebook“. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovės direktorei apie atsakovės ir kitos darbuotojos konfliktÄ dėl darbo grafiko turėjo bÅ«ti žinoma dar iki pirmos atsakovės darbo dienos pradžios, todėl manytina, jog apmokyti ieÅ¡kovę dirbti bei supažindinti su darbo tvarka neturėjo bÅ«ti pavesta jos kolegei K.

J.. Nors ieÅ¡kovė viena iÅ¡ nepasitenkinimo atsakove priežasčių nurodo jos konfliktavimÄ , nemalonų klientų aptarnavimÄ , teismui nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad pati ieÅ¡kovės direktorė bÅ«tų ėmusis kokių nors veiksmų ar priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti konflikto priežastis, jo įtakÄ atsakovės galėjimui tinkamai atlikti darbus. IeÅ¡kovės direktorė teismo posėdžio metu patvirtino, kad abi darbuotojos konfliktavo, ji stebėjusi konfliktÄ per kameras, tačiau į darbo vietÄ neatvyko, o patikėjo seniau dirbusios darbuotojos K.

J. paaiškinimais, kad konflikto iniciatorė buvusi atsakovė.

21. Teismo posėdžio metu tiek ieÅ¡kovės atstovė, tiek atsakovė patvirtino, kad susitikusios 2019 m. birželio 3 d. bendrais bruožais aptarė darbo tvarkÄ , atsakovė pasirašė jai pateiktus dokumentus. IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ registravimo žurnalų iÅ¡raÅ¡us, kuriuose pateikiami duomenys apie tai, kad atsakovė buvo supažindinta su darbo tvarkos taisyklėmis (1 t., e.b.l. 131-140). Tačiau kaip paaiÅ¡kino tiek ieÅ¡kovės atstovė, tiek pati atsakovė dokumentai buvo pasiraÅ¡yti formaliai, neaptariant konkrečių darbo tvarkos taisyklių, reikalavimų.

Atsakovė nurodžiusi, kad žino visus jos darbui keliamus reikalavimus, nes yra dirbusi įmonėje ir anksčiau, direktorė paaiÅ¡kinusi, kad niekas nėra pasikeitę, tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų buvusi tinkamai supažindinta su jai keliamais reikalavimais, darbo tvarka, taisyklėmis (dėl valymo priemonių, produktų iÅ¡dėliojimo vitrinose, kasos knygos pildymo ir kt.). Nors ieÅ¡kovės atstovė ir nurodė, kad atsakovė valiusi vitrinÄ darbo metu ir netinkamu valikliu, tačiau paaiÅ¡kino, kad darbo vietoje stovėjo keli valikliai ir kuriuo konkrečiu valikliu atitinkamiems darbams atlikti valyti atsakovei nebuvo nurodyta.

22. Kaip viena iÅ¡ priežasčių, nulėmusių atsakovės iÅ¡bandymo rezultatų vertinimÄ buvo įvardintas ieÅ¡kovės pavėlavimas atvykti į darbÄ ankščiau darbo grafike numatyto sutarto laiko – 9.30 val. Pažymėtina, kad kavinės paruoÅ¡imo atidarymui darbai turi bÅ«ti įskaitomi į darbuotojo darbo laikÄ , todėl esant poreikiui darbo funkcijas (kavinės paruoÅ¡imÄ atidarymui) atlikti iki 10.00 val. ryto, ieÅ¡kovė turi pareigÄ sudaryti darbo grafikus taip, kad darbuotojai visas jiems pavestas darbo funkcijas galėtų atlikti savo darbo laiku.

23. Sutiktina su DGK nurodyta aplinkybe, jog teisiÅ¡kai nepriimtinu laikomas ieÅ¡kovės direktorės nepasitenkinimas atsakovės atsisakymu raÅ¡yti praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru. Darbo santykių nutraukimas darbuotojo praÅ¡ymu yra iÅ¡skirtinė darbuotojo teisė ir darbuotojo valia raÅ¡yti praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo turi susiformuoti laisva valia, paties darbuotojo iniciatyva ir be neteisėtos darbdavio įtakos ar nurodymo.

24. DK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbdavys privalo apmokyti darbuotojÄ dirbti tiek, kiek tai bÅ«tina jo darbo funkcijai atlikti. Tik įsitikinus, jog darbuotojas yra tinkamai supažindintas su jam ir jo darbui keliamais reikalavimais, darbo tvarka, taisyklėmis, galima objektyviai įvertinti, ar darbuotojas jam pavestam darbui tinka. Teismo nuomone, ieÅ¡kovė nebuvo pakankamai rÅ«pestinga ir sÄ Å¾ininga, nesuteikė atsakovei bÅ«tinos informacijos ir pakankamai laiko (atsakovė dirbo tik vienÄ darbo dienÄ ), jog bÅ«tų įmanoma suformuoti objektyviÄ nuomonę dėl ieÅ¡kovės tinkamumo pavestam darbui atlikti.

25. Atkreiptinas dėmesys, jog įteikiant įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ dėl iÅ¡bandymo rezultatų, jame turėtų bÅ«ti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis. Nagrinėjamu atveju atsakovė apie darbo sutarties priežastis informuota tinkamai nebuvo – atsakovei nebuvo įteiktas raÅ¡ytinis įspėjimas aiÅ¡kiai nurodant priežastis dėl kokių priežasčių atsakovės tinkamumo darbui iÅ¡bandymo laikotarpis įvertintas neigiamai, nebuvo suraÅ¡yta iÅ¡bandymo laikotarpio darbuotojo vertinimo iÅ¡vada.

Ieškovės direktorė telefonu tik informavusi atsakovę, kad ji netinkanti darbui ir galinti vykti namo. Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, konstatuotina, jog ieškovės sprendimas dėl atsakovės išbandymo rezultatų buvo nulemtas atsakovės kolegės K. J. ieškovės direktorei pateikta informacija. Teismo posėdžio metu ieškovės direktorė patvirtino, kad darbo tvarkos (eklerų išdėstymo, tinkamo valymo, valiklių naudojimo, kasos knygos tvarkymo) galima išmokti, tačiau, teismo nuomone, darbuotojas turi būti tinkamai supažindintas su darbo tvarka ir darbo tvarkos taisyklėmis ir darbuotojui turi būti suteikiamas pakankamas laiko tarpas, kad jis galėtų išmokti bei tinkamai atlikti jam pavestas darbines funkcijas, tačiau nagrinėjamo ginčo atveju to padaryta nebuvo.

26. Nors ieÅ¡kovė ir nurodė, jog atsakovės elgesys su klientais neatitiko profesinio elgesio standartų – klientams nebuvo Å¡ypsomasi, elgiamasi atžagariai, galimÄ nemalonų atsakovės aptarnavimÄ nurodė ieÅ¡kovės iÅ¡kviestas liudytojas M. R., tačiau teismo nuomone, tik ieÅ¡kovės direktorės paaiÅ¡kinimai paremti kitos darbuotojos K. J. perteikta informacija ir ieÅ¡kovės atstovės pažįstamo asmens liudytojo parodymai, nesant kitų objektyvių duomenų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovės elgesys su klientais pirmÄ jÄ darbo dienÄ neatitiko profesinio elgesio standartų.

27. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, jog atsakovė neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo ir dėl savo asmeninių ar dalykinių savybių nesugeba ar negali dirbti tarp Å¡alių darbo sutartimi sulygto darbo (CPK 178, 185 straipsniai).

28. Vertinant atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ , taip pat nustatyta, jog ieÅ¡kovė pažeidė DK 36 straipsnio 3 dalyje numatytÄ atleidimo iÅ¡ darbo tvarkÄ â€“ ieÅ¡kovė prieÅ¡ tris darbo dienas iki darbo sutarties nutraukimo atsakovės apie tai neįspėjo nei raÅ¡tu, kaip to reikalauja įstatymas, nei kokiu nors kitu bÅ«du.

29. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės direktorė paaiÅ¡kino, jog atsakovė apie darbo sutarties nutraukimÄ buvo informuota telefonu jos pirmÄ darbo dienÄ 2019 m. birželio 5 d. apie 19.00 val., atsakovei nesutikus iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru, atsakovei buvo nurodyta, kad ji yra atleidžiama ir galinti vykti namo. Tiek ieÅ¡kovės atstovė, tiek atsakovė patvirtino, jog atsakovė darbo vietoje liko iki darbo laiko pabaigos ir iÅ¡ darbovietės iÅ¡vyko pasibaigus darbo laikui 21.00 val. Kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino atsakovė sekančiÄ dienÄ pagal grafikÄ ji turėjusi laisvÄ dienÄ .

Pasitikrinusi savo banko sÄ skaitÄ ir pamačiusi, kad jai yra pervesti iÅ¡ darbdavio pinigai, supratusi, jog darbo sutartis su ja yra nutraukta ir į darbovietę daugiau nebevyko, su įsakymu dėl atleidimo iÅ¡ darbo supažindinta nebuvo. IeÅ¡kovės direktorė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog su įsakymu dėl atleidimo iÅ¡ darbo atsakovė supažindinta nebuvo – nei raÅ¡tiÅ¡kai nei kokiu kitu bÅ«du. Pati į darbovietę atvykusi daugiau nebuvo.

30. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas Gintaras Aleknavičius paaiÅ¡kino, jog darbo sutarties nutraukimas neįspėjus prieÅ¡ 3 dienas yra formalus pažeidimas, kadangi pripažinus, kad atsakovė netinka darbui pagal pasiraÅ¡ytÄ darbo sutartį dirbti, bÅ«tų buvę galima nuÅ¡alinti jÄ nuo darbo, įteikti įspėjimÄ , tačiau to padaryta nebuvo ir atsakovė buvo iÅ¡ karto atleista. Teismas atsižvelgdamas į DK 36 straipsnio 3 dalies reikalavimus nesutinka su Å¡iais ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimais. Pažymėtina, jog remiantis Å¡ia teisės norma atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo iÅ¡bandymo laikotarpiu yra bÅ«tinos dvi sÄ lygos:

1) darbuotojo neigiami iÅ¡bandymo rezultatai ir 2) darbuotojo įspėjimas apie atleidimÄ raÅ¡tu prieÅ¡ tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo. Darbuotojo teisė žinoti priežastis kokiu pagrindu jis yra atleidžiamas, nagrinėjamu atveju ir dėl kokių priežasčių jis neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo termino yra viena iÅ¡ pagrindinių darbuotojo teisių garantijų.

31. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė direktorė J. J. nurodė, jog turi aukÅ¡tÄ jį verslo administravimo iÅ¡silavinimÄ , prieÅ¡ tai dirbo transporto vadybininke. Atsakydama į teismo užduotÄ klausimÄ ar žinojo DK įtvirtintas teisės normas dėl darbuotojų atleidimo, nurodė, kad maždaug žinojo, tačiau ne visas, ir paaiÅ¡kino, kad su DK 36 straipsnio 3 dalyje numatytu reikalavimu dėl darbuotojo įspėjimo prieÅ¡ 3 darbo dienas atleidžiant jį iÅ¡ darbo susipažinusi nebuvo.

32. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės atstovė J. J. bÅ«damas UAB „Delisija“ vadove privalėjo elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrÄ atidumo, apdairumo ir rÅ«pestingumo laipsnį, tinkamai domėtis darbuotojų priėmimo ir atleidimo iÅ¡ darbo tvarka. Visumoje bendrovės vadovui yra keliami didesni atidumo, apdairumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, nei eiliniam darbuotojui, nes dėl jiems suteiktų didesnių įgalinimų bendrovės vadovo veikla turi žymiai didesnę įtakÄ bendrovės veiklai nei eilinio juridinio asmens darbuotojo.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad rÅ«pestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sÄ Å¾iningo bei protingo elgesio reikalavimÄ ; vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ä®monės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt.

Vadovo rÅ«pestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimÄ , kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyvių teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovės direktorė J. J. priimdama įsakymÄ dėl atsakovės atleidimo pirmÄ jos darbo dienÄ ir neįspėjusi jos prieÅ¡ 3 darbo dienas kaip to reikalauja įstatymas nesilaikė pareigos elgtis atidžiai, apdairiai ir rÅ«pestingai.

33. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nustatytas formalus (senojo) DK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbo sutarties nutraukimo tvarkos nesilaikymas, neįspėjus apie bÅ«simÄ atleidimÄ , nesuteikia pagrindo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tai nebuvo tik formalus DK 36 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes atsakovė nebuvo supažindinta su jo atleidimu iÅ¡ darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu ir atleidimas nebuvo atidėtas trims darbo dienoms, o ji buvo atleista tÄ pačiÄ darbo dienÄ , todėl nebuvo pasiektas DK 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 dienų įspėjimo termino tikslas - informuoti darbuotojÄ apie bÅ«simÄ atleidimÄ Å¡ios normos pagrindu.

34. Teismas, įvertinęs įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumÄ konstatuoja, jog atsakovės 2019 m. birželio 5 d. atleidimas iÅ¡ darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu laikytinas neteisėtu (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Dėl kompensacijos dydžio už neteisėtÄ atleidimÄ priteisimo pagal Darbo kodeksÄ 35. Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, arba kai darbuotojo negrÄ Å¾inti praÅ¡o darbdavys, darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisia iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

36. Nagrinėjant darbo ginÄÄ DGK atsakovė prašė pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, bet į darbÄ negrÄ Å¾inti. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad jeigu komisija nuspręstų pripažinti atsakovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, atsakovės į darbÄ negrÄ Å¾inti. Savo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose Å¡iÄ pozicijÄ Å¡alys palaikė. Atsižvelgiant į abiejų Å¡alių pozicijÄ , atsakovė į buvusiÄ darbovietę negrÄ Å¾intina.

37. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalimis, laikytina, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ .

38. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad atsakovė perkėlus bylos nagrinėjimÄ Ä¯ teismÄ turėjo teismui teikti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir praÅ¡yti priteisti jos nurodomas DKG priteistas sumas, tačiau atsakovė praÅ¡o teismo tik palikti galioti nepakeistÄ DGK sprendimÄ . DK 231 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės. Pažymėtina, jog CPK 418 straipsnis leidžia teismui savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvius darbuotojų teisių ir teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ . Taigi, teismas nėra saistomas tik Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų ir atsikirtimų į juos. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstytas teismas Å¡alių ginÄÄ nagrinėja iÅ¡ esmės.

39. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė į buvusiÄ darbovietę nėra grÄ Å¾intina, vadovaujantis įstatymo nuostatomis atsakovės teisėms ir teisėtiems interesams apginti yra taikomas DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytas alternatyvus darbuotojų teisių gynimo bÅ«das. 40. 2019 m. birželio 26 d. DGK sprendimu nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės 526,40 Eur kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2019 m. birželio 5 d.) iki komisijos sprendimo priėmimo dienos, o nuo 2019 m. birželio 27 d. iÅ¡ieÅ¡koti po 37,60 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, bei nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ - 785,84 Eur.

41. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintu Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡u. Atsakovei nepateikus duomenų apie ieÅ¡kovės vidutinį darbo užmokestį (toliau - VDU) teismas vadovaujasi ieÅ¡kovės 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 190603 nustatytu darbo užmokesčio dydžiu - 4,70 Eur už darbo valandÄ . Å alims nesusitarus dėl konkrečios darbo laiko normos (buvo nustatyta suminė darbo laiko apskaita) bei ieÅ¡kovei neiÅ¡dirbus pakankamai darbo laiko, jog jos darbo laiko normÄ bÅ«tų galima įvertinti pagal faktinius duomenis, laikytina, kad atsakovės darbo laiko norma buvo 40 valandų per savaitę, 8 valandos per dienÄ .

42. Kasacinio teismo, pasisakant dėl iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 300 straipsnio 4 dalies (galiojančiame DK jos atitikmuo yra 218 straipsnio 4 dalis) numatyto teisių gynimo bÅ«do pripažinta, jog teismas, pripažinęs darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Tokiu atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

43. DK 300 straipsnio 4 dalis turi bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į Å¡ios teisės normos paskirtį ir siekiamus tikslus, taip pat neatskirtai nuo darbo teisės subjektų principų: lygybės, protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir pan., įtvirtintų DK 2, 35, 36 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010). DK 300 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama priteistina suma turėtų bÅ«ti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo praradimus darbuotojui ir kartu bÅ«ti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2014; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015).

44. Kasacinio teismo konstatuota, kad, spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia Å¡io instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių bÅ«tų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių Å¡alių sÄ Å¾iningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis.

Nustatęs, kad praÅ¡omos priteisti kompensacijos dydis prieÅ¡tarauja teisingumo principui, yra iÅ¡ esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ dydį gali mažinti. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikÅ¡mingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensacijÄ , darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusÄ , funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į Å¡alis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo staÅ¾Ä , Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dį, aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir jÄ lėmusiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2015).

45. Taigi, buvusio DK 300 straipsnio 4 dalyje (galiojančiame 218 straipsnio 4 dalis) reglamentuojama priteistina suma už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį iki teismo sprendimo, kuriuo atleidimas iÅ¡ darbo pripažįstamas neteisėtu, įsiteisėjimo dienos, yra kompensacija darbuotojui ir sankcija darbdaviui. Darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymÄ skiriama sankcija gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis bÅ«tų adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2012).

46. Vertinant aukščiau aptartus kriterijus ir sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė nuo 2019 m. liepos 1 d. įsidarbino UAB „Tubinas International“ , t. y. nepraėjus nei mėnesiui laiko nuo jos atleidimo iš UAB „Delisija“, todėl teismo vertinimu, nesumažėjo jos galimybės konkuruoti darbo rinkoje. Viešai prieinamais „Rekvizitai.lt“ duomenimis įmonėje UAB „Delisija“ dirba 11 darbuotojų, kurių vidutinis atlyginimas 2019 m. rugsėjo mėnesį buvo apie 375,75 Eur.

Teismas taip pat įvertina tÄ aplinkybę, jog atsakovė pas ieÅ¡kovę iÅ¡dirbo tik vienÄ darbo dienÄ . Teismo nuomone, vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir teisingumo principais, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistina 639,20 Eur (4,70 Eur/val. × 8 val. 17 d.d. (neatskaičius mokesčių)) kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, 2019 m. birželio 5 d., iki 2019 m. liepos 1 d. , t.y. atsakovės įsidarbinimo naujoje darbovietėje. DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Teismo vertinimu, Å¡i kompensacija darbuotojui yra priteisiama įvertinus jo iÅ¡dirbÄ laikÄ Ä¯monėje ir siejama su lojalumu atitinkamam darbdaviui. Ä®vertinus tai, kad atsakovė ieÅ¡kovės įmonėje dirbo tik vienÄ darbo dienÄ , Å¡i kompensacija atsakovei nepriteistina. Teismo nuomone, nurodyto dydžio kompensacijos priteisimas yra pakankama sankcija darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymÄ ir adekvati sankcija pažeidimo pobÅ«džiui bei jo padariniams, kadangi prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigtas tokio kompensavimo tikslas ir įstatymas bÅ«tų taikomas formaliai (Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.5 straipsnio 1 dalis;

DK 2 straipsnis, 4 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

48. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė sumokėjo 30 Eur žyminio ir patyrė 968 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (1 t., e.b.l. 114-116). Atsakovė patyrė 390 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., e.b.l. 100-105). Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, t.y. pripažino, jog atsakovė iÅ¡ darbo buvo atleista neteisėtai bei priteisė atsakovei kompensacijÄ už neteisėtÄ atleidimÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina jos patirtos 390 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios atitinka Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatytus dydžius (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Pripažinti, kad atsakovė K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės UAB „Delisija“, į. k. 304756293, 2019 m. birželio 5 d. iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalies pagrindu buvo atleista neteisėtai.

Nustatyti, kad darbo sutartis tarp atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovės UAB „Delisija“, į.k. 304756293, nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo datÄ laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dienÄ . IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Delisija“, į.k. 304756293, atsakovei K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 639,20 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis eurus 20 centų) (neatskaičius privalomųjų mokėjimų) kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. liepos 1 d.

Priteisti atsakovei K. K. iš ieškovės UAB „Delisija“ 390 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Rūta Zubrickaitė