2026-05-27 Nr. BB-3371-1-01-1-30772-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1639/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30772-2022-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko) ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. V. (V. V.) gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo V. V. gynėjas advokatas A. Liutvinskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį. Pagal teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nes taip pažeidžiamas in dubio pro reo principas. Tačiau šioje byloje apkaltinamasis nuosprendis dėl V. V. iš esmės grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, padarius klaidų vertinant bylos duomenis bei pripažįstant juos V. V. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Skundžiamame nuosprendyje aprašant V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, nutylėti kai kurie teisinę reikšmę turintys duomenys. Apkaltinamojo nuosprendžio turinys neleidžia spręsti, ar visos faktinės aplinkybės, nurodytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje, pasitvirtino, kokie duomenys atskleidžia kiekvieną įrodinėtiną aplinkybę, turinčią reikšmę darant išvadas apie baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų teisės taikymo klaidų ir visiškai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Taip abu teismai nevykdė pareigos išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, nebuvo aktyvūs ir apsiribojo vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir tų aplinkybių teisinio vertinimo versija.

Kasatoriaus teigimu, V. V. kaltė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį preziumuota, nustatyta ignoruojant arba nekritiškai vertinant kai kurias liudytojų nurodytas įvykio aplinkybes. Nužudė nukentėjusįjį tas, kuris suspaudė V. K. (V. K.) kaklą dėl staiga tik jam kilusios tyčios, apie kurią įvykį stebėjęs kitas asmuo (ar asmenys) supratimo neturėjo ir turėti negalėjo. Nenustačius tokio asmens, byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, kad kažkuriam iš nuteistųjų ar kitam asmeniui staiga kilo tyčia nužudyti nukentėjusįjį. Teismų išvada, kad tarp nuteistųjų veiksmų ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, yra tik prielaida. Priežastinis ryšys yra tik tarp kaklo suspaudimo ir nukentėjusiojo mirties. Nebuvo įvertinta eksperto nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusiojo kaklo suspaudimas galėjo įvykti ir tempiant nukentėjusįjį iš vandens, ši abejonė liko nepašalinta. Viso bylos proceso metu nebuvo tiriama, kokiomis aplinkybėmis V. K. atsidūrė tvenkinyje, iš kurio jį ištraukė V. V. Ši aplinkybė turi neabejotiną teisinę reikšmę, nustatant kaltės formą ir sprendžiant baudžiamojo įstatymo taikymo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo samprotavimai šiuo klausimu tokios galimybės nepaneigia.

Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis, kad V. V. veikė su S. K. (S. K.) kaip bendrininkai, nepagrįstai vienas kito smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį stebėjimą įvertinus kaip konkliudentinį veiksmą. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad nebuvo išankstinio susitarimo nužudyti V. K., padaryta nelogiška išvada, kad nekonstatuotas bendrininkų susitarimo ribų peržengimas. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, kartu įvertinus smurtavimo padarinius, išskyrus nukentėjusiojo mirtį, pagrįsta teigti, kad smurtaujant buvo siekiama tiesiog sumušti nukentėjusįjį. Smurtavimas bendrais veiksmais ar stebėjimas kaip kitas asmuo smurtauja, kai smurtavimo padariniai – nesunkus sveikatos sutrikdymas, santykyje su nukentėjusiojo kaklo suspaudimu, nėra pakankami konstatuoti, kad V. V. turėjo tyčią, kad ir kilusią staiga, nužudyti nukentėjusįjį. Bylos duomenimis nenustatyta, kad V. V. būtų pritaręs tokiam kito asmens ketinimui ir to asmens veiksmui suspaudžiant V. K. kaklą. Be to, teismai nevertino liudytojų nurodytų aplinkybių, iš kurių matyti, kad nuteistųjų smurtavimo priežastys buvo skirtingos: S. K. smurtavo dėl sugadinto gyvenimo, V. V. – kad per daug kalba. Nekreipta dėmesio ir į tai, kad smurtaujama buvo su pertraukomis, kurių metu visi toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Tai šalina bendrininkavimo požymį, nes stebėjimas ypač šios bylos aplinkybių kontekste, nėra konkliudentinis veiksmas nužudant, nesant išankstinio susitarimo atimti gyvybę.

Taip pat kasatorius teigia, kad V. V. nenaudojo jokio smurto nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu, R. M. parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims tiek dėl laikrodžio, tiek dėl mobilaus ryšio telefono praradimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasaciniame skunde kasatorius, nesutikdamas su savo ginamojo V. V. nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, ginčija abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas bylos aplinkybes, pateikia savą įrodymų ir nustatytinų aplinkybių vertinimą, kuris, jo nuomone, patvirtina, kad V. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Tačiau nesutikimas su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu savaime nereiškia, kad nagrinėjant bylą buvo padaryta teisės taikymo klaidų. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. V. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas

Darius Kantaravičius