2021-03-24 Nr. AB-5878-3-62-3-00869-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-136-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00869-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Mūsų amatai“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas), 4 750 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. balandžio mėn. buvo įdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Grinda“, tarpininkaujant valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“, todėl jo darbo užmokesčiui buvo taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nustatytas darbo užmokesčio koeficientas, o ne Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) numatyta darbo apmokėjimo tvarka.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad minimalių poreikių krepšelis Lietuvoje yra 238 Eur, tačiau jam už darbą buvo mokama tik 128,03 Eur per mėnesį. Šių pinigų neužteko būtiniausiems jo poreikiams patenkinti, jis neturėjo galimybės kaupti pensiją. Šios aplinkybės atsirado dėl to, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama įsidarbinti pagal dvišalę darbo sutartį tarp jo ir darbdavio, be VĮ „Mūsų amatai“ tarpininkavimo.

4. Pareiškėjas teigė, kad gaudamas tokias mažas pajamas, patyrė dvasines kančias, psichologinius išgyvenimus, buvo pažemintas. Dėl to kilo neturtinė žala, kurią vertina 4 750 Eur suma ir prašo priteisti iš atsakovo.

5. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2018 m. balandžio 20 d. įsakymu buvo paskirtas dirbti VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo darbininko pareigose (dirbantis teikiant paslaugas UAB „Grinda“, laikininkas). Pareiškėjui buvo taikomas 0,43 darbo užmokesčio koeficientas. Iš darbo pareiškėjas buvo atleistas 2018 m. spalio 5 d. pagal gautą prašymą. Kadangi Pravieniškių PN-AK neturi galimybių įdarbinti visus nuteistuosius, dalis jų įdarbinami VĮ „Mūsų amatai“, kuri atitinka valstybės įmonės prie pataisos įstaigos statusą, ir kitose ne valstybės įmonėse pagal bendradarbiavimo sutartis. UAB „Grinda“, VĮ „Mūsų amatai“ ir Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 20 d. sudarė trišalę bendradarbiavimo sutartį, kurios tikslas – integruoti nuteistuosius į visuomenę ir darbo rinką. Šia sutartimi Pravieniškių PN-AK įsipareigojo atrinkti nuteistuosius, kuriuos įdarbintų VĮ „Mūsų amatai“, o UAB „Grinda“ įsipareigojo priimti nuteistųjų atliekamus darbus. Taigi, pareiškėjo darbdavys buvo VĮ „Mūsų amatai“, o Pravieniškių PN-AK neturėjo teisės kontroliuoti darbdavio atliekamų funkcijų, taip pat ir darbo užmokesčio apskaičiavimo. Atsakomybė dėl per mažo, kaip teigia pareiškėjas, darbo užmokesčio tenka ne Pravieniškių PN-AK, bet VĮ „Mūsų amatai“.

7. Prašė nelaikyti Pravieniškių PN-AK Lietuvos valstybės atstovu, teigė, kad atsakovu turi būti laikomas VĮ „Mūsų amatai“.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Mūsų amatai“ atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Nurodė, kad įmonė nėra viešąjį administravimą vykdanti institucija, todėl negali būti Lietuvos valstybės atstovu byloje. Pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji nėra darbo teisinių santykių dalyviai, jie nesudaro darbo sutarčių su darbdaviu bei nėra įdarbinami vadovaujantis DK nuostatomis dėl savo specifinės teisinės padėties. Nuteistieji yra skiriami dirbti vadovaujantis BVK ir DK (su išimtimis), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, pataisos įstaigų vidinių teisės aktų bei valstybės įmonių vidinių teisės aktų nuostatomis. Nuteistųjų, įtrauktų į apmokamus darbus, apmokėjimo už darbą teisiniai santykiai reglamentuojami ne DK nuostatomis, darbo sutartys su nuteistaisiais, įtrauktais į apmokamus darbus, nesudaromos, todėl atmestini pareiškėjo skundo teiginiai, kad pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti taikomos DK nuostatos ir, atitinkamai, mokama ne mažesnė, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga.

10. Paaiškino, kad pareiškėjas VĮ „Mūsų amatai” direktoriaus 2018 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 7/05-3-294 nuo 2018 m. balandžio 23 d. buvo paskirtas dirbti į darbo vietą, kurią organizuoja UAB „Grinda”, taikant 0,43 darbo užmokesčio koeficientą. Tokiu būdu, VĮ „Mūsų amatai“, vykdant nuteistųjų darbinio užimtumo, socialinių bei darbinių įgūdžių ugdymo bei skatinimo funkcijas, sudaro sutartis su fiziniais ir/ar juridiniais asmenimis, skirdama dirbti laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius į tam tikrus darbus, už kuriuos yra mokamas darbo užmokestis nuteistiesiems pagal minėtus teisės aktus. Kadangi nuteistųjų darbinis režimas bei teisinis statusas yra specifinis, atliekant darbus, būtina užtikrinti jų drausmės režimą, išvedimo/išleidimo į darbus procedūros ir kt., už ką yra atsakinga pataisos įstaiga. Todėl dėl nuteistųjų įdarbinimo yra sudaromos sutartys su juridiniais asmenimis. Šiuo atveju, 2018 m. balandžio 13 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 18/VP-41/14/03-73, kurios pagrindu nuteistieji buvo paskirti į pagalbinius sezoninius statybos-remonto darbus, teritorijos ir objektų priežiūros bei tvarkymo darbus ir kitus susijusius darbus. Konkrečius darbus nuteistiesiems darbo vietoje nurodo atlikti už tai yra atsakingi UAB „Grinda“ darbuotojai.

11. Nurodė, kad objektyviais įrodymais nenustatyta, jog VĮ „Mūsų amatai“ veiksmai darbo santykiuose su pareiškėju buvo neteisėti. Pareiškėjui neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei, negali būti pripažinta, kad dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų asmuo patyrė žalą.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, jog jam nepagrįstai nebuvo taikoma DK nustatyta darbo apmokėjimo tvarka ir nebuvo mokama minimalioji mėnesinė alga, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Dėl to pareiškėjas buvo pažemintas, negalėjo patenkinti būtiniausių savo poreikių.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 20 d. VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus įsakymu Nr. 7/05-3-294 „Dėl nuteistųjų skyrimo į darbą” buvo paskirtas VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo darbininko pareigose (teikiant paslaugas UAB „Grinda“) nuo 2018 m. balandžio 23 d., taikant 0,43 darbo užmokesčio koeficientą. Paties pareiškėjo prašymu, 2018 m. spalio 4 d. jis buvo atleistas iš VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo darbininko pareigų nuo 2018 m. spalio 5 d.

15. Teismas, remdamasis BVK, DK nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, įtrauktų į apmokamus darbus, apmokėjimo už darbą teisiniai santykiai reglamentuojami ne DK nuostatomis, darbo sutartys su nuteistaisiais, įtrauktais į apmokamus darbus, nesudaromos, todėl pareiškėjo skundo teiginius, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu turėjo taikyti DK nuostatas ir, atitinkamai, jam mokėti ne mažesnę, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę alga, atmetė kaip nepagrįstus.

16. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjo nuomone, Apraše nustatyta tvarka, pagal kurią taikant koeficientus apskaičiuojamas mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalusis atlygis, neužtikrina teisingo apmokėjimo nuteistiesiems. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad dirbantiems nuteistiesiems turi būti mokamas teisingas atlygis už darbą, tačiau nurodė, jog nėra pagrindo spręsti, kad nuteistiesiems mokant mažesnį nei Vyriausybės nustatytą minimalųjį atlygį, tuo savaime pažeidžiamas teisingo atlyginimo už darbą principas. Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, padėtis yra skirtinga, nei laisvėje esančių asmenų, jie yra išlaikomi valstybės, todėl nepatiria išlaidų gyvenamajai vietai, komunaliniams patarnavimams ir kt. Nuteistųjų darbas tiek BVK, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įvardijamas kaip pagrindinė nuteistųjų asmenų pataisos ir socializacijos priemonė. Apraše numatyta galimybė nuteistiesiems apskaičiuojant mokėtiną darbo užmokestį atsižvelgti į darbo rezultatus (jei juos galima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais), dirbtą darbo laiką (jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais), darbo kokybę, pareigybei keliamus reikalavimus. Todėl, kaip yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, nustatyta Apraše, nepažeidžia teisingo atlyginimo už nuteistųjų dirbtą darbą principo ir sudaro prielaidas kaliniams už darbą mokėti teisingą atlyginimą.

17. Teismas vertino, kad darbo užmokestis pareiškėjui buvo apskaičiuotas laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos ir tai nepažeidė pareiškėjo teisių į teisingą apmokėjimą už darbą. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas atmetė.

18. Teismas kitus pareiškėjo ir atsakovo atstovo argumentus vertino kaip perteklinius, neturinčius juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl jų nevertino.

III. 19. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti priteisiant 4 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

20. Pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių PN-AK atviros kolonijos padalinyje nuteistųjų darbas organizuojamas dviem būdais: nuteistieji patys sudaro dvišalę darbo sutartį tarp įmonės (darbdavio) ir darbuotojo (nuteistojo), kurioje apsprendžiamos visos darbo ir darbo apmokėjimo sąlygos, bei nuteistieji įdarbinami įmonėse tarpininkaujant VĮ „Mūsų amatai“.

21. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog nuteistieji yra išlaikomi valstybės, todėl jų padėtis skirtinga, nei laisvėje esančių asmenų. Pažymi, kad yra perkeltas iš Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus į atvirąją koloniją 2018 m. sausio mėn. Atliekant bausmę atviroje kolonijoje, jis yra aprūpintas tik gyvenamuoju plotu, išlaidas maistui bei kitiems buitiniams poreikiams turėjo apmokėti pats. Skirtingai negu nuteistiesiems, esantiems pataisos namuose ar be sargybos, jam nesuteikiamos medicininės paslaugos, todėl jas taip pat turi apmokėti pats. Todėl ieškojo galimybės įsidarbinti įmonėse pagal dvišalę darbo sutartį, tačiau įstaigos administracija pasakė, kad įdarbinimas galimas tik tarpininkaujant VĮ „Mūsų amatai“, o tai reiškia, kad darbo užmokesčiui už atliktą darbą bus taikomas BVK numatytas darbo užmokesčio koeficientas, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Darbo kodekse numatytas darbo apmokėjimas. Be to, BVK 132 straipsnis apsprendžia išskaitas iš nuteistųjų darbo užmokesčio.

22. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. balandžio mėn. buvo įdarbintas UAB „Grinda“, tarpininkaujant VĮ „Mūsų amatai“, nors 2017 m. su UAB „Grinda“ nuteistieji sudarydavo dvišalę darbo sutartį, o mokamam darbo užmokesčiui nebuvo taikomas BVK nuteistųjų darbo užmokesčiui numatytas koeficientas. Apie tai, kad bus įdarbintas tik tarpininkaujant VĮ „Mūsų amatai“, buvo informuotas tik pasirašant dokumentus apie įdarbinimą, nes bendradarbiavimo sutartis tarp UAB „Grinda“ ir VĮ „Mūsų amatai“ bei Pravieniškių PN-AK sudarė tik 2018 m. balandžio 20 d., o jis pradėjo dirbti 2018 m. balandžio 24 d.

23. Pažymi, kad 2018 m. nuteistieji, atliekantys bausmę Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus atvirojo kolonijoje, dirbo žemės ūkio bendrovėje „Nematekas“, UAB „Sostinės inžinieriai tinklai“ pagal dvišalę sutartį. Taigi galimybė įsidarbinti UAB „Grinda“ pagal dvišalę sutartį, kaip buvo 2017 m., turėjo būti sudaryta ir 2018 m. Pareiškėjo nuomone, nuteistieji, dirbantys skirtingose įmonėse, yra skirtingoje teisinėje padėtyje.

24. Teigia, kad 2018 m. spalio mėn. jis pradėjo dirbti UAB „Nanosta“, pasirašydamas dvišalę sutartį. Šiuo metu tarpininkaujant VĮ „Mūsų amatai“, įdarbinami nuteistieji tik UAB „Grinda“.

25. Pareiškėjas nurodo, kad minimalių poreikių krepšelis Lietuvoje yra 238 Eur, iš kurių 91 Eur skirtas tik maistui. Dirbant UAB „Grinda“, tarpininkaujant VĮ „Mūsų amatai“, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. spalio mėn. jam buvo išmokėta 768,53 Eur, t. y. vidutiniškai 128,03 Eur per mėnesį, tai sudaro tik apie 54 proc. minimalių poreikių krepšelio sumos. Taigi gaunamas darbo užmokestis neužtikrina poreikių tenkinimo vien maistui ir kitoms būtinoms išlaidoms bei rūbams ir higienos prekėms. Atliekant bausmę atviroje kolonijoje, pagal BVK 91 straipsnio l dalies 7 punktą, jeigu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, kartą per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus, kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji giminaičiai. Jo gyvenama vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl kelionė į namus ir atgal į bausmės atliko vietą sudaro 520 km, o važiuojant kas savaitę, susidaro 2 080 km arba apie 150 Eur per mėnesį.

26. Be to, dirbdamas ne pagal dvišalę darbo sutartį, jis netenka teisės gauti bazinę senatvės pensiją bei praranda darbo stažą, jo gautos pajamos neleidžia sudaryti bent minimaliai sumai pensijos sutartį su pensijų fondu (trečia pensijų kaupimo pakopa), neužtikrina elementarių poreikių.

27. Akcentuoja, kad nesudarius galimybės dirbti pagal dvišalę sutartį, nebuvo užtikrintas bent minimalių poreikių tenkinimas, tai sukėlė atitinkamas psichologines bei dvasines traumas. Įtvirtinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei padarytus teisių pažeidimus, atsižvelgęs į pažeidimų trukmę, intensyvumą, į patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo skundą. Todėl prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, tenkinant skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo pilnai ir priteisiant prašomos neturtinės žalos dydį.

28. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

29. Nurodo, kad apeliaciniame skunde iš esmės atkartojami visi pirminiame skunde nurodyti argumentai dėl neturtinės žalos pagrindo ir dydžio, į kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai, motyvuotai atsakė sprendime. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, įrodymų ir įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą.

30. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Pareiškėjas nepateikė jokių byloje esančius duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų, bei nepateikė įtikinamų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 31. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų organizuojant pareiškėjo darbą, atlyginimo.

32. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nurodytas aplinkybes, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „Grinda“ tarpininkaujant VĮ „Mūsų amatai“, o ne sudarant dvišalę sutartį. Jam buvo mokamas apie 128,03 Eur per mėnesį darbo užmokestis, kurio dydis neužtikrino jo poreikių tenkinimo, be to, dirbdamas ne pagal dvišalę darbo sutartį, jis neteko teisės gauti bazinę senatvės pensiją bei prarado darbo stažą. Dėl to patyrė neturtinę žalą.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

35. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apeliacinio skundų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad Pravieniškių PN-AK jokių netesiėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko, todėl pagrįstai nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. balandžio 23 d. buvo paskirtas dirbti VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo darbininko pareigose (teikiant paslaugas UAB „Grinda“), jam nustatytas 0,43 darbo užmokesčio koeficientas. Iš VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo darbininko pareigų atleistas paties prašymu nuo 2018 m. spalio 5 d.

38. Teisėjų kolegija dėl teisinio reglamentavimo, susijusio su nuteistųjų darbo apmokėjimu, pažymi, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (BVK 10 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai, kurių paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 str. 1 ir 2 d.). Santykius, susijusius nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių taikymu, reglamentuoja BVK ir jo numatytais atvejais valstybės institucijos priimti teisės aktai bausmių vykdymo klausimais, kurie nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką (BVK 2 str. 1 ir 2 d.). Darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių (BVK 111 str.). Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012). Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 str. 1 d.). Taigi, nuteistųjų darbo, kaip pataisos priemonės, pagrindinis tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011), todėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų, susijusių su darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba, t. y. reglamentavimo, kuriam taikomi asociacijos laisvės, laisvės pasirinkti darbą ir kt. principai, nuostatos nuteistųjų darbui taikytinos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų nustatytais atvejais.

39. Nuteistųjų darbo apmokėjimą reglamentuojančio BVK 131 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Suimtųjų ir nuteistųjų areštu ar laisvės atėmimo bausmėmis (toliau vadinama – suimtieji ir nuteistieji), dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų, darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarką nustato Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228, kuriame, be kita ko, numatyta, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga. Mėnesinę algą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rūšis (2 priedas). Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis. Mėnesinė alga apskaičiuojama atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos dydžio (Aprašo 4 p.). Aprašo 2 priedas numato atitinkamiems darbams nustatytus koeficientus, konkretus koeficientas nustatomas atsižvelgiant į pareigybei keliamus reikalavimus, darbų turinį ir sąlygas.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, įtrauktų į apmokamus darbus, apmokėjimo už darbą teisiniai santykiai reglamentuojami ne DK nuostatomis, darbo sutartys su nuteistaisiais, įtrauktais į apmokamus darbus, nesudaromos, o darbo užmokesčio dydis nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtiname Apraše.

41. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

42. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo pateiktus su nagrinėjamu klausimu susijusius įrodymus. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Arūnas Sutkevičius Skirgailė Žalimienė