2018-05-09 Nr. AB-9131-3-63-3-00420-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2446-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00420-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad įvairiais laikotarpiais nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis: teko mažesnis, nei numato teisės aktai, kameros plotas, nebuvo sudaryta sąlygų skalbti ir džiovinti rūbus, tik kartą per savaitę sudaroma galimybė nusiprausti duše šiltu vandeniu, kamerose trūko privatumo, sanitariniai mazgai neatitinka higienos normų reikalavimų ir nebuvo užtikrintas privatumas juose, neįrengti iškvietimo mygtukai kamerose, kamerose šalta ir drėgna. Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnai nesupažindino jo su areštinės vidaus tvarka, suimtųjų teisėmis bei pareigomis, todėl nuolat kildavo konfliktinių situacijų.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundo reikalavimais sutinka iš dalies, ir prašė pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, jog pareiškėjas iš ginčo laikotarpiu areštinėje praleistų 63 parų, 4 paras buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5‑V‑356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte numatytą reikalavimą užtikrinti, kad areštinių kamerose laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis nebūtų mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Kamerų ploto neatitikimai buvo nežymūs: 2 paras iki numatytos minimalios normos vienam asmeniui trūko 0,02 kv. m, 1 parą trūko 0,38 kv. m ploto ir 1 parą nustatytas 1,58 kv. m minimalaus ploto kameroje trūkumas. Tokie trumpi ir nežymūs minimalaus ploto kameroje trūkumai pareiškėjui negalėjo sukelti tokių kančių ir nepatogumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

5. Teigė, kad asmenys, uždaromi į areštinę, su jos vidaus tvarkos taisyklėmis susipažįsta jas perskaitydami ar išklausydami, o susipažinimo faktas paprastai patvirtinamas parašu asmens apžiūros ir kratos protokoluose. Informacija apie asmenų, laikomų Klaipėdos AVPK areštinėje, teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę yra iškabinta areštinės kamerose. Policijos areštinėje laikomi asmenys, vadovaudamiesi Taisyklių 7.1 punktu, turi teisę gauti raštišką informaciją apie asmenų laikymo policijos areštinėje tvarką ir sąlygas, jų teises bei pareigas. Pareiškėjas su areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis supažindintas pasirašytinai.

6. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai dėl kamerų netinkamos temperatūros, drėgmės, netvarkingos aplinkos, netinkamai išdėstytų bei perteklinių baldų yra hipotetiniai ir nurodyti tik didesniam įspūdžiui sudaryti. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. atliko areštinės, esančios adresu Jūros g. 1, Klaipėdoje, patikrinimus ir konstatavo, jog didesnių neatitikimų higienos normoms nenustatyta. Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra atskirti 120–130 cm pertvara, o tam tikras areštinėje laikomų asmenų privatumo apribojimas yra neišvengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teisės aktai nenumato galimybės sulaikytiems asmenims praustis šiltame duše pagal pageidavimą, skalbyklos ir džiovyklos įrengimo, tačiau, esant neatidėliotinai situacijai, suimtieji turi galimybę drabužius skalbti ir džiovinti kamerose įrengtuose sanitariniuose mazguose.

7. Akcentavo, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų skundęsis Klaipėdos AVPK areštinės administracijai ar kitoms kompetentingos institucijoms dėl jo pažeistų teisių ar kitų pažeidimų.

II. 8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 100 Eur neturtinės žalos atlyginimui, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas, remdamasis Areštinių veiklos taisyklių 80 punktu, iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko D. P. 2017 m. gegužės 29 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-11435 nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Klaipėdos AVPK areštinėje teko nuo 3,42 kv. m iki 18,94 kv. m gyvenamojo ploto (neįskaičiuojant 1,2 kv. m sanitarinio mazgo ploto), o pareiškėjo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje vienam asmeniui tektų ne mažiau kaip 5 kv. m ploto, buvo pažeista 4 paras (dienas), t. y.: 1) 2014 m. lapkričio 10 d. (kamera Nr. 5, vienam asmeniui teko 3,42 kv. m, vienam asmeniui trūko 1,58 kv. m); 2) nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d. (kamera Nr. 5, vienam asmeniui teko 4,62 kv. m, vienam asmeniui trūko 0,38 kv. m); 3) nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. (2 paros) (kamera Nr. 10, vienam asmeniui teko 4,98 kv. m, vienam asmeniui trūko 0,02 kv. m). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuota, kad 4 paras pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis kameros plotas, nei nustatyta teisės aktuose. Skaičiuojant vienam asmeniui tekusį kameros plotą, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą kameros plotą.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo, pažymėjo, jog iš Klaipėdos AVPK atsiliepimo matyti, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios kameros erdvės yra atskirti 120–130 cm aukščio pertvara, įėjimas į sanitarinį mazgą areštinės kamerose nebuvo uždengtas, todėl kiti patalpoje laikomi asmenys arba pareigūnai, įėję į patalpas, galėjo stebėti pareiškėją, besinaudojantį tualetu, ir taip pažeisti jo privatumą. Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė yra pagrįsta.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl neįrengtų, specialiai pritaikytų vietų asmeninių drabužių skalbimui ir jų džiovinimui, nurodė, kad pagal Areštinių veiklos taisyklių 7.12 ir 7.15 punktus policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę gauti išskalbtą patalynę, taip pat naudoti savo drabužius, avalynę, lovos skalbinius, tačiau nėra numatyta pareiga teritorinėse policijos areštinėse įrengti specialias patalpas, skirtas drabužių skalbimui ir jų džiovinimui. Tokia prievolė nėra numatyta ir ginčo laikotarpiu galiojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusioje nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Prievolė įrengti specialias patalpas drabužių skalbimui ir džiovinimui yra įtvirtinta tik laisvės atėmimo vietoms, tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, Klaipėdos AVPK areštinė nėra laisvės atėmimo vieta, todėl šiuo aspektu Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumas nenustatytas, o pareiškėjo skundas šioje apimtyje nepagrįstas.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, jog Klaipėdos AVPK areštinės patalpose nėra įrengta aliarmo sistema, nurodė, kad nei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų, nei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 484 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsauginės signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bei priežiūros reikalavimų nuostatose nėra numatytas pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimas, todėl nagrinėjamu atveju jokie teisės aktai nebuvo pažeisti.

13. Teismas nustatė, jog Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 (2015 m. kovo 30 d. atlikus patikrinimą) įtvirtinta, kad skunde nurodyti faktai, jog Klaipėdos AVPK areštinės kamerose Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38 ir 39 yra šalta ir drėgna, nėra ventiliacijos, kamerų sienos apipelijusios, nešvarūs čiužiniai, juose yra blusų, pasivaikščiojimų kiemai nevalomi ir pilni šiukšlių, duše yra parazitų, – nepasitvirtino, tačiau faktas, jog kamerose netinkama dirbtinė apšvieta, – pasitvirtino, taip pat nurodė, kad apšvietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl, sutinkamai su Higienos normos HN 37:2009 2 punktu, šis neatitikimas nevertintas kaip pažeidimas. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. K3-472 pažymėjo, jog asmenų skunduose išdėstyti faktai dėl per mažos dirbtinės ir natūralios apšvietos, netinkamos ventiliacijos pasitvirtino, tačiau apšvietimo ir pastato vėdinimo sistemų pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl, sutinkamai su Higienos normos HN 37:2009 2 punktu, ši neatitiktis nevertinta kaip pažeidimas. Kiti skunduose išdėstyti faktai nepasitvirtino. Iš to teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo teiginiai, kad ginčo laikotarpiu jis buvo kalinamas pažeidžiant higienos normas, yra nepagrįsti.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl naudojimosi dušu tik vieną kartą per savaitę, rėmėsi Areštinių veiklos taisyklių 7.12 punktu, Higienos normos HN 37:2009 60 punktu ir Higienos normos HN 134:2015 44 punktu, kuriuose įtvirtinta areštinėje laikomiems asmenims teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad tokia teisė jam buvo suteikta. Iš to teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų Klaipėdos AVPK pareigūnų elgesio neteisėtumą.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl jo nesupažindinimo su Klaipėdos AVPK areštinėje galiojančia vidaus tvarka, sulaikytų asmenų teisėmis bei pareigomis, nustatė, jog Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą nurodė, kad informacija apie asmenų, laikomų policijos areštinėje, teises, pareigas ir dienotvarkę yra iškabinta kamerose. Areštinių veiklos taisyklių 7.1 punkte nurodyta, jog policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę gauti raštišką informaciją apie asmenų laikymo areštinėje tvarką ir sąlygas, jų teises bei pareigas. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos AVPK administraciją, prašydamas jam raštiškai išaiškinti areštinės vidaus tvarkos taisykles, sulaikytų asmenų teises bei pareigas, ir tokį jo prašymą būtų atsisakyta tenkinti. Remdamasis tuo, kas buvo išdėstyta prieš tai, teismas konstatavo, jog Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumo nenustatyta, ir šioje apimtyje pareiškėjo skundas nepagrįstas.

16. Teismas iš Sveikatos apžiūros ir medicinos pagalbos suteikimo, ambulatorinių ligonių registravimo žurnalo išrašo nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Klaipėdos AVPK bendruomenės slaugytoją kreipėsi ir buvo jos apžiūrėtas (po atvykimo etapu): 1) 2014 m. spalio 11 d. dėl (duomenys neskelbtini); pareiškėjas teigė, jog (duomenys neskelbtini); bendruomenės slaugytoja jam skyrė (duomenys neskelbtini); 2) 2014 m. spalio 13 d. dėl (duomenys neskelbtini); teigė (duomenys neskelbtini) (iš jo žodžių), tačiau tai patvirtinančių medicininių dokumentų sveikatos istorijos byloje nėra; (duomenys neskelbtini); bendruomenės slaugytoja jam papildomai skyrė (duomenys neskelbtini); 3) 2014 m. lapkričio 25 d. dėl (duomenys neskelbtini); pareiškėjas teigė buvęs (duomenys neskelbtini), todėl jį (duomenys neskelbtini); jis siųstas į Klaipėdos respublikinę ligoninę konsultacijai, tą pačią dieną jis grąžintas į areštinę, rekomenduota vartoti (duomenys neskelbtini); 4) 2015 m. sausio 19 d. teigė turintis (duomenys neskelbtini) (iš jo žodžių), apžiūros metu (duomenys neskelbtini) nesiskundė; 5) 2015 m. gegužės 19 d. apžiūrėtas atvykus etapu (2015 m. gegužės 18 d.), pareiškėjas teigė (duomenys neskelbtini) nuo atvykimo (2015 m. gegužės 18 d.), paprašė (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo nurodytų nusiskundimų ir bendruomenės slaugytojos apžiūrų rezultatų matyti, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl sveikatos nesusiję su jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygomis. Be to, areštinėje laikomų asmenų žodiniai ir rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), skundai ir laiškai yra tvarkomi vadovaujantis Areštinių veiklos taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka. Žodiniai asmenų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai priimami tais atvejais, kai juos galima išnagrinėti tuoj pat, nefiksuojant jų rašytiniuose dokumentuose. Duomenų, kad pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu jis kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų skundęsis administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų jo teisių, byloje nėra.

17. Apibendrindamas teismas nurodė, kad Klaipėdos AVPK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje vienam asmeniui tektų ne mažiau 5 kv. m kameros ploto, taip pat pareiškėjo teisę privačiai naudotis areštinės kameroje esančiu tualetu, todėl aptariamu atveju ši viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Nors nukrypimai nuo ploto normos yra labai nežymūs ir realiai neapčiuopiami (2 paras trūko po 0,02 kv. m, 1 parą – 0,38 kv. m ir 1 dieną – 1,58 kv. m), tačiau visą pareiškėjo kalinimo areštinėje laiką, t. y. 63 paras, buvo pažeidžiama jo teisė į privatumą naudojantis tualetu, nevisiškai atskirtu nuo bendros kameros erdvės.

18. Teismas, atsižvelgęs į kalinimo, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis, trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį ir į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Teismas, įvertinęs pareiškėjo kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis Klaipėdos AVPK areštinėje trukmę, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, konstatavo, jog pareiškėjui nagrinėjamu atveju priteistina neturtinė žala pinigais. Teismas, nustatydamas atlygintinos pareiškėjui neturtinės žalos dydį (100 Eur), taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų jo kalinimo laikotarpiu nesikreipė skundais nei į Klaipėdos AVPK, nei į kitas kompetentingas institucijas, kas suponuoja išvadą, jog jis nevertino šių sąlygų, kaip pažeidžiančių jo teises, taip pat nėra duomenų, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam būtų sutrikusi sveikata ar atsiradusios kitos neigiamos pasekmės, be to, nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgėsi.

III. 19. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

20. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo dienų skaičių, kai jam teko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose. Pareiškėjo skaičiavimais, visą jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpį (jo skaičiavimais, jis iš viso buvo laikomas 90 dienų) buvo pažeista minimali kameros ploto norma, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš bendro kameros ploto neatėmė baldų ir kitų daiktų užimamo ploto.

21. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė dėl kitų kamerų, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, būklės (išskyrus kamerą Nr. 5, 39). Pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 5, 19, 10, 3, 13, 14, 18, 26, 30, 31, 32, 39, ir dėl šių kamerų būklės jis skundėsi, t. y. dėl netinkamai sukonstruoto inventoriaus, ventiliacijos sistemos, didelės drėgmės, oro trūkumo, šalčio žiemą ir karščio vasarą, pelėsio, netinkamo apšvietimo ir netinkamai įrengto sanitarinio mazgo (teismas nenurodė sanitarinio mazgo įrengimą reglamentuojančių teisės aktų). Šios aplinkybės įrodytos pateiktais dokumentais, be to, dėl netinkamų sąlygų pareiškėjas kreipėsi į psichologą.

22. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo atstovo areštinės kamerose neturi būti įrengtas aliarmo signalas. Tokiu būdu yra sudaromos skirtingos asmenų laikymo ir saugumo sąlygos skirtingose įkalinimo įstaigose.

23. Mano, kad turėjo teisę dažiau kaip vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu.

24. Akcentuoja, kad jis patyrė didelę neturtinę žalą, kuri turėtų būti atlyginta atitinkama pinigų suma – 3 000 Eur.

25. Atsakovo atstovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Teigia, kad konkrečių aplinkybių, kurios rodytų teismo peržengtas skundo reikalavimo ribas, negali nurodyti bei nenurodo ir pats pareiškėjas.

27. Pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai dėl teisės aktais nustatyto gyvenamojo ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, dėl areštinės kamerose esančio inventoriaus įrengimo, dėl galimybės naudotis dušu bei kitų sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Dėl šių aspektų pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė aiškius motyvus, kuriuos parėmė nacionalinių teismų ir EŽTT praktika, todėl teisingai ir pagrįstai nepripažino pareiškėjo teisių pažeidimo.

28. Atkreipia dėmesį į tai, jog iš įvairiais laikotarpiais areštinėje praleistų 63 parų, net 37 paras apeliantas kamerose buvo laikomas vienas, todėl jo privatumas naudojantis tualetu niekaip negalėjo būti pažeistas. Siekiant išvengti nuolat pareiškėjų skunduose nurodomos aplinkybės dėl neva neužtikrinamo privatumo naudojantis tualetu, atsakovo atstovas įėjimą į sanitarinio mazgo zoną atitvėrė audiniu (širma, užuolaida). Ši priemonė padidina privatumo lygį naudojantis tualetu. Tačiau asmenys šią priemonę sąmoningai pašalina (nuima, sunaikina ir pan.) ir vėliau kreipiasi į teismą dėl neužtikrinto privatumo naudojantis tualetu. Atsižvelgiant į tai, kad minima priemonė yra nuolat pašalinama (nuimama, sunaikinama ir pan.), o atsakovo atstovas yra priverstas ją įrengti iš naujo, galimas atvejis, jog atsakovo atstovo darbuotojai fiziškai nespėja tą pačią dieną įrengti (atstatyti) tai, kas pašalinta (nuimta ar sunaikinta).

29. Nurodo, kad apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, yra nepagrįstas. Priešingai, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, už nedidelius ploto pažeidimus, kurie truko ne itin ilgą laiką, neturtinė žala paprastai nėra atlyginama pinigais, o pakankama satisfakcija laikomas pažeidimo konstatavimas.

30. Teigia, kad apeliantas pateikė naujus dokumentus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Pagrįstų priežasčių, dėl kurių jie nebuvo pateikti anksčiau, nėra nurodyta, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, minėti įrodymai netirtini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

33. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl Nutarties 20–24 punktuose išdėstytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo pareiškėjas neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

35. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 20 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktą, vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2017 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-11435 „Dėl N. T. skundo“ (b. l. 93–94) nurodyta, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas atskirais laikotarpiais nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. liepos 15 d. kamerose Nr. 3, 5, 10, 18, 19, 26, 30, 31, 32, 39, iš viso 63 paras. Konstatuotina, kad 2014 m. lapkričio 10 d. (1 parą), 2014 m. lapkričio 12–13 d. (1 parą), 2014 m. lapkričio 24–26 d. (2 paras), t. y. iš viso 4 paras, pareiškėjui teko mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą.

36. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė nuomonę, jog vienam asmeniui tenkantis kameros plotas turėtų būti skaičiuojamas iš bendro kameros ploto atimant baldų ir kitų daiktų užimamą plotą, tačiau šios jo pozicijos nepatvirtina nei nacionalinis teisinis reglamentavimas, nei EŽTT formuojama praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

37. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuojama, kad pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą Klaipėdos AVPK areštinės kamerose ginčo laikotarpiu buvo pažeista 4 paras, atitinkamai šiuo aspektu pripažinti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, dėl kurių pastarajam kyla atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalies prasme.

38. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 21 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog jo kalinimo Klaipėdos AVPK areštinės kamerose sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų (t. y. dėl netinkamai sukonstruoto inventoriaus, ventiliacijos sistemos, didelės drėgmės, oro trūkumo, šalčio žiemą ir karščio vasarą, pelėsio, netinkamo apšvietimo ir netinkamai įrengto sanitarinio mazgo).

39. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), todėl atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

40. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl netinkamai sukonstruoto inventoriaus. Šie argumentai yra abstraktaus pobūdžio, nulemti pareiškėjo subjektyvaus įsivaizdavimo, koks turėtų būti šis inventorius ir kaip jis turėtų būti sukonstruotas, todėl minėti teiginiai laikytini nepagrįstais.

41. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo vėdinimo taip pat yra nepagrįsti, nes Higienos normos HN 37:2009 (galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 23 punkte įtvirtinta, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčijo, kad kameros turėjo langus ir per juos buvo galimas vėdinimas, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtus veiksmus.

42. Pareiškėjas skundėsi didele drėgme, oro trūkumu, šalčiu žiemą ir karščiu vasarą, netinkamu apšvietimu. Atitinkami reikalavimai reglamentuoti Higienos normos HN 37:2009 21‑24 punktuose, tačiau atsakovo atstovas nepateikė į bylą jokių duomenų apie tai, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitiko nustatytus reikalavimus. Dėl šių priežasčių, o taip pat dėl šios Nutarties 39 punkte nurodyto įrodinėjimo pareigų paskirstymo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu aspektu nepagrįstai nekonstatavo atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų.

43. Pareiškėjas taip pat skundėsi netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, ir kad teismas nenurodė, kokie teisės aktai reglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Higienos normos HN 37:2009 20 punkte įtvirtinta, jog policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 89) patvirtino, kad Klaipėdos AVPK areštinės visų kamerų sanitarinių mazgų įrengimas atitinka prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo netikėti šiais atsakovo atstovo teiginiais, todėl atitinkamus pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

44. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pelėsiu, pažymėtina, kad Higienos normos HN 37:2009 48 punkte įtvirtinta, jog visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs; patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių. Areštinių veiklos taisyklių 9.2 punkte įtvirtinta, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose (policijos pareigūnų nurodymu eilės tvarka skiriamas atsakingas už kameroje esančios tvarkos palaikymą asmuo). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad už kamerų švarą ir tvarką yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ginčo laikotarpiu ir pareiškėjas. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad jam nebuvo išduotos priemonės kameros švarai ir tvarkai palaikyti, tokių duomenų byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti valstybės valdžios institucijos (atsakovo atstovo ar jo pareigūnų) neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu.

45. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 22 ir 23 punktuose nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad šiais aspektais (dėl prausimosi duše dažnumo ir aliarmo mygtuko neįrengimo) teisingai ir išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (žr. Nutarties 12 ir 14 p.), todėl teisėjų kolegija, vengdama motyvų kartojimosi, šiais aspektais papildomai nepasisako.

46. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė 2015 m. spalio 29 d. prašymą Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo psichologų tarnybai (b. l. 175–176), minėdamas 2015 m. spalio 15 d. jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo vertinamos pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK sąlygos laikotarpiu iki 2015 m. rugsėjo 9 d., todėl minėta pažyma neturi jokios reikšmės nagrinėjamo ginčo teisingam išnagrinėjimui. Pareiškėjas taip pat pateikė dokumentus, susijusius su higienos normų reikalavimais Klaipėdos AVPK areštinės kamerose (b. l. 177–181), tačiau nagrinėjamu atveju jau konstatavus atitinkamus higienos normų pažeidimus, šie dokumentai nevertinami, juo labiau, kad jie galėjo ir turėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

47. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui 4 paras teko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose, pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nebuvo laikomasi higienos normų reikalavimų, buvo pažeistas jo privatumas naudojantis tualetu, atitinkamai nagrinėjamu aspektu buvo konstatuoti atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, taip pat į tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar detalizuotų paaiškinimų, patvirtinančių būtent dėl nustatytų pažeidimų atsiradusią neturinę žalą, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat į pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes šiuo aspektu (žr. Nutarties 16–18 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 100 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

48. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

N. T. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan