5e8a8a43-937d-4fa1-9ddc-bb54f6f49ec1 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-354-381/2019 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00240-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovės individualios V. V. įmonės atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsakovei individualiai V. V. įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos atsakovei individualiai V. V. įmonei (toliau – IÄ® V. V. įmonė) iÅ¡kėlimo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi iÅ¡kėlė IĮ V. V. įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ , tačiau įmonė teismo patvirtinto restruktÅ«rizavimo plano neįvykdė ir Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi nutraukė atsakovės restruktÅ«rizavimo bylÄ . Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 19 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2018 m. rugsėjo 19 d. atsakovės mokestinė nepriemoka – 116.269,78 Eur.

Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2012 m. lapkričio 27 d. Siekdama iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ , VMI 2012 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ įmonės turto, kuris buvo perduotas vykdyti antstoliui S. R.. Sprendime nurodytos mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡koti nepavyko, todėl antstolis S. R. VMI grÄ Å¾ino vykdomÄ jį dokumentÄ su iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktu, kuriame nurodyta, kad skolininkė neturi turto ar pajamų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma.

3. IeÅ¡kovės teigimu, tai, kad atsakovė yra nemoki, patvirtina ne tik antstolio S. R. pateikta informacija, bet ir tai, jog įmonei nepavyko įgyvendinti restruktÅ«rizavimo plano. IĮ V. V. įmonės restruktÅ«rizavimo byla buvo nutraukta, nes 2016–2017 metais įmonės veiklos perspektyvos ženkliai sumenko, nepavyko subalansuoti finansinių srautų ir užtikrinti tinkamÄ plano vykdymÄ . Nekilnojamojo turto registro duomenimis, IĮ V. V. įmonei ir V. V. priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka ir areÅ¡tais. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iÅ¡ IĮ V. V. įmonės yra vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai ir kitų kreditorių naudai, iÅ¡ viso yra pradėta 12 vykdomųjų bylų.

4. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad IÄ® V. V. įmonė neturi turto ar pajamų, iÅ¡ kurių galėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos skolos, ir dėl Å¡ios priežasties antstolis S. R. grÄ Å¾ino VMI vykdomÄ jį dokumentÄ . Kadangi VMI termino kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nustatyto Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 6 straipsnio 3 dalyje, nepraleido, todėl IÄ® V. V. įmonei apie savo ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepranešė.

5. Atsakovė IÄ® V. V. įmonė atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė atmesti VMI pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo IÄ® V. V. įmonei. Atsakovė pažymėjo, kad antstolis S. R. vykdomojoje byloje neatliko jokių skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų ir Nr. 0102/13/00119 iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo akte Nr. S-18-102-22799 nurodė tikrovės neatitinkantį faktÄ , jog IÄ® V. V. įmonės sÄ skaitose nebuvo finansinių lėšų. IÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovė nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. turėjo 14 506,34 Eur įplaukų bei vykdė einamuosius mokėjimus.

Atsakovė, sužinojusi apie iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ Nr. S-18-102-22799 ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymÄ Nr. S-18-102-22800 dėl vykdomosios bylos Nr. 0102/13/00119 užbaigimo, kreipėsi į Å¡iuos aktus priėmusį antstolį, kuris 2018 m. spalio 11 d. patvarkymu panaikino Å¡iuos aktus. Taigi dėl neatsakingų antstolio veiksmų susidarė situacija, kad atsirado sÄ lyga, nustatyta Ä®BÄ® 6 straipsnio 3 dalyje, tačiau antstolis Å¡iÄ klaidÄ iÅ¡taisė. Antstoliui panaikinus iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ Nr. S-18-102-22799 ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymÄ Nr. S-18-102-22800 dėl vykdomosios bylos Nr. 0102/13/00119 užbaigimo, pasibaigė teisinis pagrindas pagal Ä®BÄ® 6 straipsnio 3 dalį kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos IÄ® V.

V. įmonei iÅ¡kėlimo. Å iam pagrindui iÅ¡nykus, VMI pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti atmestas ir VMI turi vadovautis Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta praneÅ¡imo apie kreipimÄ si į teismÄ tvarka.

6. Atsakovės teigimu, Panevėžio apygardos teismui 2018 m. kovo 26 d. nutartimi nutraukus atsakovės restruktÅ«rizavimo bylÄ , įmonės mokumas buvo atstatytas bei su dauguma kreditorių susitarta dėl skolų, susidariusių iki 2008 metų, grÄ Å¾inimo dalimis. 2018 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, įmonė turėjo 59 985 Eur grynojo pelno, o praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu – 18 002 Eur grynojo pelno. Stabilizavus įmonės veiklÄ , einamosios įmokos mokamos laiku. Kadangi valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Registrų centras atsakovės, kaip restruktÅ«rizuojamos įmonės, statusÄ panaikino tik 2018 m. spalio 12 d., atsakovė iki tol negalėjo VMI pateikti praÅ¡ymo dėl skolos iÅ¡dėstymo sutarties sudarymo, nes skola tiesiog nebuvo rodoma VMI sistemoje.

Atsakovės savininkas ne kartÄ bendravo Å¡iuo klausimu su VMI atstovais. Atsakovės pagrindinė kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas pritaria atsakovės savininko siekiui tęsti įmonės veiklÄ bei mažinti įsiskolinimus kreditoriams iÅ¡ veiklos metu gaunamų pajamų, taip iÅ¡vengiant priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo ar bendrovės veiklos nutraukimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi iÅ¡kėlė IÄ® V.

V. įmonei bankroto bylÄ .

8. Teismas nurodė, kad atsakovės veikla – nuosavo ir nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas; baldų, apÅ¡vietimo įrangos ir kitų namų Å«kio prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; mažmeninė prekyba, iÅ¡skyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybÄ . Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovei buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, kuri teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi nutraukta. Å ioje teismo nutartyje nurodyta, kad 2018 m. sausio 30 d.

įvyko restruktÅ«rizuojamos įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai nutarė nutraukti IĮ V. V. įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ . RestruktÅ«rizavimo administratorius informavo kreditorius, jog 2016–2017 metais įmonės veiklos perspektyvos ženkliai sumenko, nepavyksta subalansuoti finansinių srautų ir užtikrinti tinkamÄ restruktÅ«rizavimo plano vykdymÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį, kuria nutraukta IÄ® V.

V. įmonei iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, paliko nepakeistÄ . Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad IĮ V. V. įmonės restruktÅ«rizavimo planas buvo vykdomas netinkamai, kad byloje nėra įrodymų, jog restruktÅ«rizavimo plane numatytos priemonės buvo įgyvendintos tinkamai, ir kad planas galėtų bÅ«ti įvykdytas per teismo nustatytÄ terminÄ restruktÅ«rizavimo procesui baigti.

9. Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties, kuria buvo atmesti kreditorių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Prekuva“ ir VMI skundai dėl IĮ V. V. įmonės 2018 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl restruktÅ«rizuojamos įmonės bankroto ne teismo tvarka pripažinimo neteisėtu, nutarė Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pripažinti neteisėtu ir panaikinti ginčijamÄ kreditorių susirinkimo 2018 m. sausio 30 d. nutarimÄ dėl IÄ® V.

V. įmonės bankroto ne teismo tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1020-241/2018 sprendė, kad IĮ V. V. įmonės veikla yra nuostolinga, įmonė nebus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, todėl spręstinas įmonės bankroto proceso inicijavimo klausimas, t. y. turėjo būti inicijuotas teisminis IĮ V. V. įmonės bankroto procesas.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovės savininkas V. V. į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nesikreipė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kurioje nurodyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 4 arba 5 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu yra kitų Ä®BÄ® nurodytų bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų, teismui turi bÅ«ti pateiktas pareiÅ¡kimas dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo Ä®BÄ® nustatyta tvarka. PareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo teismui pateikė atsakovės kreditorė VMI, kurios pradelstas reikalavimas 2018 m. rugsėjo 19 d. sudarė 116 269,78 Eur. Ginčo dėl Å¡io reikalavimo dydžio nėra.

11. Teismas nepripažino pagrįstu atsakovės teiginio, kad antstoliui S. R. 2018 m. spalio 11 d. panaikinus iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ Nr. S-18-102-22799, iÅ¡nyko pagrindas VMI kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. IÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas antstolio buvo panaikintas po VMI kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo, todėl Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl įmonės informavimo apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo netaikomos.

12. Teismas nurodė, kad bendra atsakovės nurodytų skolų suma – 195 052,26 Eur. Iš šios sumos 116 269,78 Eur skola VMI yra pradelsta, tačiau atsakovė nenurodė, ar ir likusi skolų suma 78 782,48 Eur (195 052,26 – 116 269,78) yra pradelsta. Iš atsakovės pateikto 2018 m. rugsėjo 30 d. balanso teismas nustatė, kad įmonė iš viso turi turto, kurio balansinė vertė 3 430 287 Eur (ilgalaikis turtas – 3 402 240 Eur, trumpalaikis turtas – 28 047 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 023 407 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 2 736 465 Eur, finansinės skolos – 2 664 509 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 286 942 Eur).

Iš bylos duomenų teismas taip pat nustatė, kad IĮ V. V. įmonei ir jos savininkui priklausantis turtas yra apsunkintas hipoteka, areštais. VĮ „REGITRA“ duomenimis, įmonė ir jos savininkas transporto priemonių neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš IĮ V. V. įmonės turto vykdomi išieškojimai – pradėta 12 vykdomųjų bylų.

13. Teismo vertinimu, antstolio S. R. 2018 m. rugpjūčio 10 d. iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas, patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimas vykdomojoje byloje Nr.0102/13/00119 patvirtina, kad įmonė neturi turto / pajamų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti skolas. Antstolio S. R. 2018 m. spalio 11 d. patvarkyme dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo akto panaikinimo nurodyta, kad IÄ® V. V. įmonės savininkas V. V. nurodė, jog yra galimybė per 2,5–4 mėnesius sumokėti įsiskolinimÄ VMI, jog turi laiduotojÄ â€žNemuno 73“ UAB.

BÅ«tent dėl Å¡ių atsakovės savininko paaiÅ¡kinimų antstolis 2018 m. spalio 11 d. priėmė patvarkymÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo akto panaikinimo, tačiau atsakovė ir jos savininkas be deklaratyvių paaiÅ¡kinimų tiek antstoliui, tiek teismui nepateikė jokių realių įrodymų apie galimybę sumokėti pradelstas skolas kreditoriams. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su VMI pozicija, kad antstolio S. R. 2018 m. spalio 11 d. patvarkymo dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo akto panaikinimo neapskundimas nepaneigia akivaizdaus fakto, jog IÄ® V.

V. įmonė yra nemoki.

14. Teismas nurodė, kad atsakovės argumentai, jog Panevėžio apygardos teismui 2018 m. kovo 26 d. nutraukus atsakovės restruktÅ«rizavimo bylÄ , buvo atstatytas įmonės mokumas bei su dauguma kreditorių susitarta dėl skolų, susidariusių iki 2008 metų, grÄ Å¾inimo dalimis, yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Ä®vertinęs įrodymų visumÄ , teismas konstatavo, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto, kuris yra įkeistas / areÅ¡tuotas, vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis).

Nustatęs, kad įmonė yra nemoki, kad įmonės sunkumai yra ilgalaikiai, kad įmonės mokumo restruktÅ«rizavimo proceso metu atstatyti nepavyko, teismas sprendė, jog yra pagrindas IÄ® V. V. įmonei iÅ¡kelti bankroto bylÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 15. Atsakovė IÄ® V. V. įmonė atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį ir bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – VMI pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo IÄ® V.

V. įmonei atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Ä®BÄ® 6 straipsnyje nustatyti konkretÅ«s teisiniai pagrindai, kuriais kreditoriai turi vadovautis teikdami pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ bei teismas juos turi patikrinti. Antstoliui S. R. panaikinus iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ Nr. S-18-102-22799 ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymÄ Nr. S-18-102-22800 dėl vykdomosios bylos Nr. 0102/13/00119 užbaigimo, pasibaigė teisinis pagrindas pagal Ä®BÄ® 6 straipsnio 3 dalį kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos IÄ® V.

V. įmonei iÅ¡kėlimo. Pasibaigus teisiniam pagrindui pagal Ä®BÄ® 6 straipsnio 3 dalį VMI kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos IĮ V. V. įmonei iÅ¡kėlimo, VMI privalėjo laikytis Ä®BÄ® normų ir tikslinti pareiÅ¡kimÄ dėl kitų teisinių pagrindų arba jo atsisakyti, o to VMI nepadarius, teismas tokį pareiÅ¡kimÄ turėto atmesti. Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad neiÅ¡nyko teisinis pagrindas VMI kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos IÄ® V. V. įmonei iÅ¡kėlimo, nes skundžiamos teismo nutarties priėmimo dienÄ buvo iÅ¡nykęs teisinis pagrindas pagal Ä®BÄ® 6 straipsnio 3 dalį VMI kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos IÄ® V.

V. įmonei iÅ¡kėlimo. 15.2. Teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl IÄ® V. V. įmonės nemokumo bÅ«senos. Teismas klaidingai vertino įmonės pateiktÄ balansÄ . Teismas klaidingai nurodė, kad įmonės turtas sudaro 3 402 240 Eur, o pradelsti mokėjimai – 3 023 407 Eur. Teismas neteisingai nurodė pradelstus reikalavimus, pradelsti mokėjimai sudaro tik 286 942 Eur. Visos kitos sumos, t. y. banko suteikta 2 442 397 Eur paskola ir savininko įneÅ¡ti pinigai (222 112 Eur), yra nepradelstos, nes AB SEB bankas pratęsė paskolos sutartį su IĮ V.

V. įmone, o savininko įneÅ¡ti pinigai nėra skola jo individualiai įmonei. IĮ V. V. įmonės mokumas yra atstatytas, nes dabartines atsakovės skolas sudaro tik 116 269,78 Eur skola VMI bei 27 394,43 Eur skola AB „Energijos skirstymo operatorius“, dėl kurios yra pasiraÅ¡yta sutartis Nr. 204614/200848. PasiraÅ¡ius Å¡iÄ sutartį, 27 394,43 Eur skola AB „Energijos skirstymo operatorius“ nėra pradelsta. Likusi suma (143 277,79 Eur) yra einamieji mokėjimai ir dėl Å¡ių skolų jokių ginčų nevyksta.

Visi IĮ V. V. įmonės pradelsti mokėjimai sudaro tik 8,5 proc. įmonės balansinės vertės. Atsakovės skola ieÅ¡kovei sudaro tik 3,4 proc. visos įmonės turto vertės. 15.3. Teismas visai nevertino atsakovės argumentų, kad pati VMI sudarė sÄ lygas, jog IĮ V. V. įmonė nesudarytų sutarties dėl mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į VMI su praÅ¡ymu dėl įsiskolinimo iÅ¡dėstymo 5 metams, tačiau VMI 2018 m. rugpjūčio 21 d. raÅ¡te nurodė, kad praÅ¡ymÄ reikia pateikti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, tačiau pateikti VMI tinklalapio atvaizdai patvirtina, jog VMI tinklalapyje buvo nurodoma, kad atsakovė mokestinės nepriemokos neturi. 2018 m. spalio–lapkričio mėnesiais VMI tinklalapyje buvo nurodoma, kad praÅ¡ymo pildymas negalimas, nes mokesčių mokėtojas VMI duomenimis neturi nepriemokų.

Atsakovei pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti mokestinę nepriemokÄ pavyko tik 2018 m. gruodžio 4 d., kai VMI iÅ¡taisė savo klaidÄ , tačiau VMI šį atsakovės praÅ¡ymÄ atmetė, nes Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. iÅ¡kėlė atsakovei bankroto bylÄ . 15.4. Atsakovė vykdo veiklÄ , gauna pajamas, neturi einamųjų įsiskolinimų VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ar darbo ministerijos. Po restruktÅ«rizavimo bylos nutraukimo įmonė atstatė mokumÄ , jos sÄ skaitos nėra areÅ¡tuotos.

IÄ® V. V. įmonės veikla yra stabilizuota, einamosios įmokos mokamos laiku, taip pat mokami iki 2008 metų susidarę įsiskolinimai. IÅ¡ papildomai teikiamo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad įmonė vykdo veiklÄ , gauna pajamas bei yra moki.

16. IeÅ¡kovė VMI atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, padarė teisingas iÅ¡vadas. 16.2. Apeliantės kreditorė VMI gali kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo ne vien tais atvejais, kai įmonė neturi turto ar pajamų, iÅ¡ kurių galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos skolos, ir dėl Å¡ios priežasties antstolis grÄ Å¾ina jai vykdomuosius dokumentus.

Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta kreditoriaus pareiga informuoti įmonę apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o Å¡io straipsnio 3 dalyje – iÅ¡lyga, kada Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos. Antstolio S. R. iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas Nr. S-18-102-22799 panaikintas 2018 m. spalio 11 d. patvarkymu dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo akto panaikinimo, o VMI pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikė 2018 m. rugsėjo 20 d., t. y. tuo metu, kai antstolio S. R. iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas Nr. S-18-102-22799 dar nebuvo panaikintas.

Taigi teismui sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo, VMI neturėjo pareigos įmonei papildomai praneÅ¡ti apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. VMI kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes apeliantė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių (Ä®BÄ® 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Antstoliui S. R. panaikinus iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ , mokestinė nepriemoka nebuvo sumokėta, pagrindas kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo neiÅ¡nyko, todėl VMI neturėjo pareigos tikslinti pareiÅ¡kimo ar net jo atsisakyti. 16.3.

Ä®monė, net ir žinodama apie keliamÄ bankroto bylÄ , nesumoka įsiskolinimo valstybei. Nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. apeliantė sumokėjo tik 1 022,46 Eur, o VMI priverstinai iÅ¡ieÅ¡kojo dar 3 917,19 Eur, tačiau įmonės mokestinė nepriemoka nuo pareiÅ¡kimo pateikimo teismui ne tik nesumažėjo, bet ir padidėjo, nes apeliantė nesumokėjo papildomai deklaruotų sumų. Tai patvirtina, jog apeliantės finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobÅ«džio, todėl teismas pagrįstai iÅ¡kėlė jai bankroto bylÄ .

Apeliantės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2012 m. lapkričio 27 d., įmonei buvo suteikta galimybė stabilizuoti finansinę padėtį, nes Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi iÅ¡kėlė IÄ® V. V. įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ , tačiau įmonei nepavyko įgyvendinti restruktÅ«rizavimo plano, todėl IÄ® V. V. įmonės restruktÅ«rizavimo byla buvo nutraukta. Tai, kad 2016–2017 metais įmonės veiklos perspektyvos ženkliai sumenko, kad nepavyko subalansuoti finansinių srautų ir užtikrinti tinkamÄ plano vykdymÄ , taip pat pavirtina, jog įmonė yra nemoki.

Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad ji neturi einamųjų įsiskolinimų VMI. Kadangi visa įsiskolinimo VMI suma, nurodyta pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra pradelsta, mokestinė nepriemoka didėja, mokesčių administratorius ir įmonė nėra sudariusi mokestinės paskolos sutarties, įmonei nėra iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, įmonė privalo nedelsdama sumokėti įsiskolinimÄ VMI. 16.4. Apeliantė negalėjo pateikti praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ dėl savo kaltės. Tol, kol įmonei buvo suteiktas restruktÅ«rizuojamos įmonės statusas, jai nebuvo siunčiami praneÅ¡imai apie susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ .

Nutraukus restruktÅ«rizavimo bylÄ , pati įmonė iki 2018 m. spalio 20 d. Juridinių asmenų registre nepakeitė statuso, t. y. nebuvo panaikintas restruktÅ«rizuojamos įmonės statusas, todėl ji negalėjo pateikti praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ , nes Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio nuostatos netaikomos restruktÅ«rizuojamoms įmonėms. Be to, vien mokesčių mokėtojo praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ besÄ lygiÅ¡kai nelemia tokio praÅ¡ymo tenkinimo.

Dėl to, kad negali pateikti praÅ¡ymo dėl mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo, įmonė į mokesčių administratorių nesikreipė. Ä®monė praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ pateikė tik 2018 m. gruodžio 4 d., t. y. teismui jau iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , todėl įmonės praÅ¡ymas nebuvo tenkintas.

17. Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pakartoti atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai ir papildomai nurodyta, kad VMI stengiasi eliminuoti apeliantę iÅ¡ rinkos, nesiekdama atgauti skolos, o tiktai pablogindama savo padėtį. Nors apeliantė pateikė praÅ¡ymÄ sudaryti taikos sutartį Å¡ioje byloje, tačiau iÅ¡ VMI veiksmų matyti, kad ji nesuinteresuota Å¡ioje byloje pasiekti taikų susitarimÄ .

Didžiausia apeliantės kreditorė AB SEB bankas pratęsė 2007 m. birželio 14 d. kreditavimo sutartį Nr. 0760711010075-03 ir toliau kredituoja apeliantę, siekdama jÄ iÅ¡laikyti rinkoje. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

19. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria IĮ V. V. įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo 20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

21. Apeliantė IÄ® V. V. įmonė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2018 m. gruodžio 27 d. atspausdintÄ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä . IeÅ¡kovė VMI kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus įrodymus: mokesčių apskaitos informacinės sistemos iÅ¡raÅ¡us ir VMI 2018 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tÄ Nr. (23.1-08) RNA-36127 „Dėl V. V. įmonės praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ â€œ. Suinteresuotas asmuo A.

V. kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus įrodymus: apeliantės VMI adresuotÄ 2019 m. sausio 4 d. raÅ¡tÄ sudaryti taikos sutartį, AB SEB banko atstovo pasiraÅ¡ytÄ 2018 m. gruodžio 31 d. 2007 m. birželio 14 d. kreditavimo sutarties Nr. 0760711010075-03 pakeitimÄ Nr. 13 su priedais, 2018 m. lapkričio 16 d. tarp apeliantės ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarytÄ juridinio asmens skolos grÄ Å¾inimo sutartį Nr. 204614/200848, 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitÄ (nepasiraÅ¡yta), 2018 m. gruodžio 31 d. balansÄ (nepasiraÅ¡ytas), 2018 m. gruodžio 27 d. atspausdintÄ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2018 m. spalio 12 d. raÅ¡tÄ â€žDėl V.

V. įmonės teisinio statuso“ ir VMI tinklalapio atvaizdÄ . Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. sausio 31 d. gautas apeliantės praÅ¡ymas pridėti teikiamus dokumentus: apeliantės VMI adresuotÄ 2019 m. sausio 4 d. raÅ¡tÄ sudaryti taikos sutartį ir 2019 m. sausio 25 d. elektroniniu paÅ¡tu gautÄ VMI raÅ¡tÄ â€žDėl taikos sutarties sudarymo“.

22. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , į tai, kad nauji įrodymai yra susiję su apeliantės finansine padėtimi ir skolų statusu jų (ne)pradelstumo aspektu, t. y. jie yra reikÅ¡mingi sprendžiant dėl apeliantės (ne)mokumo, siekdamas objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti kilusį ginÄÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti ieÅ¡kovės ir suinteresuoto asmens pateiktus naujus įrodymus, iÅ¡skyrus 2018 m. lapkričio 16 d. tarp apeliantės ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarytÄ juridinio asmens skolos grÄ Å¾inimo sutartį Nr. 204614/200848 ir VMI tinklalapio atvaizdÄ , nes tai nėra nauji įrodymai (jie jau buvo pateikti teismui nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme), be to, nepriimtini nepasiraÅ¡yti 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita ir 2018 m. gruodžio 31 d. balansas (CPK 314 straipsnis).

Pažymėtina, kad apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai (2018 m. gruodžio 27 d. atspausdintas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as ir apeliantės VMI adresuotas 2019 m. sausio 4 d. raÅ¡tas sudaryti taikos sutartį) sutampa su suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teismui pateiktais įrodymais, todėl jie pakartotinai nepriimtini. Apeliantės atstovo 2019 m. sausio 25 d. elektroniniu paÅ¡tu gautas ieÅ¡kovės VMI raÅ¡tas „Dėl taikos sutarties sudarymo“ priimtinas, nes Å¡io dokumento dėl jo sudarymo datos nebuvo galimybės pateikti anksčiau.

Dėl bankroto bylos inicijavimo sÄ lygų 23. Pagal Ä®BÄ® 4 straipsnį Ä®BÄ® 5 straipsnyje iÅ¡vardyti asmenys gali pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, jeigu yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų (1 punktas); įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrÄ Å¾ina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų (2 punktas);

įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (3 punktas); įmonė neturi turto ar pajamų, iÅ¡ kurių galėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos skolos, ir dėl Å¡ios priežasties antstolis grÄ Å¾ino kreditoriui vykdomuosius dokumentus (5 punktas). Kreditorius (kreditoriai) yra tas asmuo (tie asmenys), kuris (kurie) pagal Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ turi teisę pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

24. Ä®BÄ® 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu yra bent viena iÅ¡ Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sÄ lygų, pasibaigus Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Prie pareiÅ¡kimo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka įvykdyti Å¡io straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyto praneÅ¡imo kopija. Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi praneÅ¡ti įmonei raÅ¡tu registruotu laiÅ¡ku arba per kurjerį ar antstolį.

Tuo atveju, kai vienu iÅ¡ nurodytų bÅ«dų praneÅ¡imo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi iÅ¡siųsti praneÅ¡imÄ Ä¯monės buveinės adresu. PraneÅ¡imas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo iÅ¡siuntimo. PraneÅ¡ime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per Å¡iame praneÅ¡ime nurodytÄ laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei. Ä®sipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo praneÅ¡imo įteikimo dienos (Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalis).

Jeigu yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 5 punkte, ir kreditorius (kreditoriai) ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grÄ Å¾inimo dienos kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pateikiant pareiÅ¡kimÄ teismui Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytos sÄ lygos netaikomos (Ä®BÄ® 6 straipsnio 3 dalis). PareiÅ¡kimo teismui ir pateikiamų prie pareiÅ¡kimo priedų nuoraÅ¡us kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei (Ä®BÄ® 6 straipsnio 4 dalis).

25. Nustatyta, kad antstolis S. R. 2018 m. rugpjūčio 10 d. surašė iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ Nr. S-18-102-22799, kuriame nurodyta, jog įmonė neturi turto ar pajamų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma, bei priėmė patvarkymÄ Nr. S-18-102-22800 dėl vykdomosios bylos Nr. 0102/13/00119 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo, kurie VMI užregistruoti 2018 m. rugsėjo 13 d. Ä®BÄ® nustatytos sÄ lygos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo turi egzistuoti bÅ«tent tuo metu, kai kreipiamasi į teismÄ .

Kadangi VMI, 2018 m. rugsėjo 24 d. kreipdamasi į teismÄ dėl bankroto bylos apeliantei iÅ¡kėlimo, nepraleido Ä®BÄ® 6 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos sÄ lygos netaikomos, nes tuo metu egzistavo Ä®BÄ® 4 straipsnio 5 punkte ir 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos sÄ lygos, leidžiančios VMI nepraneÅ¡ti įmonei apie savo ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo. Pažymėtina, kad VMI pareiÅ¡kimas buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 25 d. teisėjos rezoliucija, o antstolis S. R. patvarkymÄ dėl 2018 m. rugpjūčio 10 d. iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo akto Nr. S-18-102-22799 panaikinimo priėmė tik 2018 m. spalio 10 d., t. y. jau po to, kai VMI pareiÅ¡kimas buvo priimtas.

Be to, net jeigu VMI ir bÅ«tų Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka praneÅ¡usi apeliantei apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir nustačiusi ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo praneÅ¡imo įteikimo dienos įsipareigojimams įvykdyti, Å¡iuo atveju tai neturėtų lemiamos reikÅ¡mės, nes nuo VMI pareiÅ¡kimo padavimo dienos praėjo jau daugiau nei 4 mėnesiai, tačiau apeliantė savo įsipareigojimų VMI nėra įvykdžiusi. Dėl įmonės (ne)mokumo vertinimo 26.

Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent vienas iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų pagrindų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). IÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡kėlė apeliantei bankroto bylÄ dėl jos nemokumo, o ne dėl gresiančio nemokumo. Bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik paÅ¡alinti nemokiÄ Ä¯monę iÅ¡ rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumÄ bei skatinti ekonominį kilimÄ , bet ir, konstatavus įmonės nemokumÄ , greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018).

27. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®monės (ne)mokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte.

Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto verte (o ne įraÅ¡yta turto verte), taigi į balansÄ Ä¯raÅ¡ytas turtas turi realiai egzistuoti, turi bÅ«ti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimÄ pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realiÄ , o ne įraÅ¡ytÄ balanse, įmonės turimo turto vertę.

Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo bÅ«klę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018).

28. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Nepaisant to, jog bankroto bylos turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , sprendžiant pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrįstumo klausimÄ , yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei klausimÄ , mokumo pagrindimo naÅ¡ta perkeliama įmonei, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ (CPK 12, 178 straipsniai, Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018).

29. Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi apeliantei buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, kuri Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi nutraukta. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1019-241/2018 Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Pažymėtina, kad apeliantės restruktÅ«rizavimo byla buvo nutraukta pagal Ä®RÄ® 28 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , nustačius, jog nevykdomas / netinkamai vykdomas restruktÅ«rizavimo planas. Tačiau vien konstatavimas, kad restruktÅ«rizavimo planas nevykdymas / netinkamai vykdymas, savaime nereiÅ¡kia, jog įmonė, kurios restruktÅ«rizavimo byla nutraukta, yra nemoki, kaip tai suprantama pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį.

30. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1020-241/2018, kuria Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – pripažintas neteisėtu ir panaikintas apeliantės 2018 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl apeliantės bankroto ne teismo tvarka, konstatavo, kad įmonės veikla yra nuostolinga, kad įmonė nebus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, todėl spręstinas įmonės bankroto proceso inicijavimo klausimas.

Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartyje pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti inicijuotas bÅ«tent teisminis apeliantės bankroto bylos procesas, tačiau vien tai neatleido pirmosios instancijos teismo, nagrinėjusio VMI pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos apeliantei iÅ¡kėlimo, nuo pareigos visapusiÅ¡kai pagal aktualius duomenis iÅ¡tirti apeliantės finansinę bÅ«klę. Aplinkybė, ar apeliantė atitinka bent vienÄ iÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų, turėjo bÅ«ti patikrinta bÅ«tent Å¡ioje byloje sprendžiant, ar VMI pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos apeliantei iÅ¡kėlimo yra pagrįstas. 31. 2018 m. gruodžio 27 d. atspausdintas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad apeliantė gauna tam tikras pajamas, atlieka tam tikrus mokėjimus, tačiau tai dar savaime nepatvirtina įmonės mokumo, kuris, kaip jau minėta, nustatomas pagal pradelstų skolų ir turimo turto santykį.

Nors apeliantė kaltina VMI, kad ji sukÅ«rė sÄ lygas, jog IĮ V. V. įmonė nesudarytų sutarties dėl mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo, tačiau tai, kad įmonė praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ pateikė tik 2018 m. gruodžio 4 d., lėmė ir pačios apeliantės veiksmai, nes ji, žinodama, jog turi mokestinę nepriemokÄ , nebuvo pakankamai aktyvi, kad bÅ«tų operatyviai iÅ¡spręstos kliÅ«tys, kurios jai trukdė teisės aktų nustatyta tvarka pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ .

32. Apeliantės turimo turto aspektu iÅ¡ įmonės pateikto 2018 m. rugsėjo 30 d. balanso pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonė iÅ¡ viso turi turto, kurio balansinė vertė 3 430 287 Eur. Jau minėta, kad sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto verte (o ne įraÅ¡yta turto verte), taigi į balansÄ Ä¯raÅ¡ytas turtas turi realiai egzistuoti, turi bÅ«ti nustatyta reali jo vertė. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelygino 2018 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodytų duomenų su kitais byloje esančiais įrodymais. 2018 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodyta, kad didžiÄ jÄ dalį apeliantės turto (3 402 240 Eur) sudaro ilgalaikis materialusis turtas: 70 088 Eur žemė aikÅ¡telė ir 3 332 152 Eur pastatai ir statiniai, tačiau šį turtÄ sudarantys objektai apeliantės pateiktuose dokumentuose nėra konkretizuoti.

33. Iš ieškovės pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso tik du nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), Panevėžyje: 35,57 kv. m negyvenamoji patalpa (gydymo patalpos), kurios vidutinė rinkos vertė – 13 960 Eur, ir 40,92 kv. m negyvenamoji patalpa (administracinės patalpos), kurios vidutinė rinkos vertė – 21 287 Eur. Kiti tuo pačiu adresu esantys nekilnojamojo turto objektai priklauso kitiems subjektams: žemės sklypas – Lietuvos Respublikai (su V.

V. ir A. V. yra sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis), 4 376,50 kv. m bendro ploto pastatas (komercinis pastatas su integruota fotovoltine elektrine ir medicininės paskirties patalpomis) ir kiti inžineriniai statiniai (aikštelė) – V. V. ir A. V. (su apeliante yra sudaryta šių objektų panaudos sutartis), 129,34 kv. m ir 287,88 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos (gydymo patalpos) – V. V. ir A. V.. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad V. V. ir A. V. dar turi ir kito nekilnojamojo turto, tačiau jų nuosavybės teise turimas turtas nėra apeliantės turtas.

34. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad apeliantė nuosavybės teise neturi 2018 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodyto turto, apibÅ«dinto kaip 70 088 Eur vertės žemė aikÅ¡telė, be to, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad apeliantės turimų dviejų negyvenamųjų patalpų vertė bÅ«tų 3 332 152 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie įmonės turimo turto vertę padaryta neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, nepalyginus jų tarpusavyje ir neiÅ¡siaiÅ¡kinus, koks turtas yra įtrauktas į apeliantės balansÄ , ar jis tikrai priklauso apeliantei ir kokia yra jo tikroji vertė.

35. Dėl apeliantės pradelstų skolų pažymėtina, kad apeliantės pateiktas 2018 m. lapkričio 2 d. kreditorių sÄ raÅ¡as nėra iÅ¡samus, jame nėra nurodyta skola didžiausiai kreditorei AB SEB bankui, nors Å¡ios skolos egzistavimÄ procesiniuose dokumentuose apeliantė pripažįsta, nėra nurodyti skolų mokėjimo terminai, todėl neaiÅ¡ku, ar Å¡ios skolos yra pradelstos, taip pat Å¡is kreditorių sÄ raÅ¡as turi esminių skirtumų nuo antstolių informacinės sistemos 2018 m. rugsėjo 19 d. duomenų apie apeliantės kreditorius ir jų naudai iÅ¡ieÅ¡komus sumų dydžius.

Å ių prieÅ¡taravimų pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik apeliantės skolÄ VMI aiÅ¡kiai įvertino kaip pradelstÄ , tačiau bendros pradelstų skolų sumos neįvardijo, t. y. nėra aiÅ¡ku, kurias dar skolas pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad jos virÅ¡ija pusę apeliantės turto, vertino kaip pradelstas. Atskirajame skunde pripažįstama, kad pradelsti mokėjimai sudaro 286 942 Eur, tačiau jie nėra detalizuoti, todėl nėra galimybės Å¡ių duomenų palyginti su byloje esančiais įrodymais apie pradelstas skolas.

36. Pagal naujausius ieÅ¡kovės pateiktus duomenis apeliantės skola VMI padidėjo iki 132 388,03 Eur ir ji yra pradelsta, nes VMI netenkino apeliantės praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ . Antstolių informacinės sistemos 2018 m. rugsėjo 19 d. duomenimis, iÅ¡ IĮ V. V. įmonės yra vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai ne tik VMI, bet ir kitų kreditorių naudai, iÅ¡ viso kitų kreditorių naudai yra pradėta 10 vykdomųjų bylų, kuriose iÅ¡ieÅ¡koma 150 892,93 Eur. IÅ¡ 2018 m. lapkričio 16 d. tarp apeliantės ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarytos juridinio asmens skolos grÄ Å¾inimo sutarties Nr. 204614/200848 matyti, kad Å¡alys susitarė dėl skolos mokėjimo iÅ¡dėstymo, todėl apeliantės 2018 m. lapkričio 2 d. kreditorių sÄ raÅ¡e nurodyta 27 745,47 Eur skola AB „Energijos skirstymo operatorius“ nelaikytina pradelsta.

Nors atskirajame skunde teigiama, kad apeliantės skola didžiausiai kreditorei AB SEB bankui nėra pradelsta, ir tai galėtų patvirtinti suinteresuoto asmens pateikti dokumentai (2018 m. gruodžio 31 d. 2007 m. birželio 14 d. kreditavimo sutarties Nr. 0760711010075-03 pakeitimas Nr. 13 su priedais), tačiau kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateiktas Å¡ių dokumentų egzempliorius, pasiraÅ¡ytas tik AB SEB banko atstovo, nors tam, jog 2018 m. gruodžio 31 d. dokumentai bÅ«tų laikomi galiojančiu susitarimu, patvirtinančiu apeliantės skolos AB SEB bankui nepradelstumÄ , jie turėtų bÅ«ti pasiraÅ¡yti ne tik AB SEB banko atstovo, bet ir apeliantės atstovo ir laiduotojų (V.

V., A. V. ir „Nemuno 73“ UAB atstovo).

37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai vertindamas tik 2018 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodytus duomenis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. bei 2018 m. birželio 20 d. nutartis, neatskleidė bylos esmės, t. y. neištyrė ir neįvertino esminių teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su apeliantės finansine padėtimi (įrodymų, susijusių su apeliantės turimo turto verte ir skolų (ne)pradelstumu), todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei galėjo būti išspręstas neteisingai.

Skundžiama nutartis naikintina ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimui nagrinėti iÅ¡ naujo tam, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinta (sudarant apeliantei sÄ lygas pateikti papildomus įrodymus apie turimÄ turtÄ , pradelstas skolas ir galimybes vykdyti įsipareigojimus) ir įvertinta apeliantės finansinė padėtis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei, turėtų pagal tokio pobÅ«džio bylose taikytinÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę spręsti, ar egzistuoja bent vienas iÅ¡ Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų pagrindų iÅ¡kelti atsakovei bankroto bylÄ .

Kaip minėta, įmonei bankroto byla gali bÅ«ti iÅ¡kelta ne tik dėl jos nemokumo (Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), bet ir kai įmonė negali ar negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas) (Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad tokia procesinė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka baigtis neužkerta kelio apeliantei VMI raÅ¡te „Dėl taikos sutarties sudarymo“ nurodytais bÅ«dais siekti susitarimo dėl abiem Å¡alims priimtinų mokestinės nepriemokos sumokėjimo sÄ lygų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo individualiai V. V. įmonei (j. a. k. 148323562) perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas ArtÅ«ras Driukas