2022-06-01 Nr. AB-14551-3-62-3-00142-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2699-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00142-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. Z. M. A.-W. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. Z. M. A.-W. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. Z. M. A.-W.su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 21S46406 (toliau – Sprendimas) ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 6K-87 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti (duomenys neskelbtini) piliečio A. K. Z. M. A.-W. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis, siekdamas apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir jį grindė dviem priežastimis: pirma, milicija (duomenys neskelbtini) siekė, jog pareiškėjas taptų jos nariu, o priešingu atveju grasino nužudyti; antra, pareiškėjo dėdė reikalavo išsiskirti su žmona, nes ji buvo apkaltinta pinigų ir pareiškėjo motinos auksinių dirbinių vagyste. Pareiškėjo teigimu, jo prašymas suteikti prieglobstį buvo netenkintas nepagrįstai, kadangi jis pagrindė prašymą, nurodęs tikras įvykių aplinkybes ir faktus, kuriuos Migracijos departamentas ignoravo. Migracijos departamentas nepagrįstai jo pasakojimą laikė abstrakčiu, nepatikimu, o kylančią grėsmę - hipotetine, nors atsakovo surinkta informacija patvirtino jo nurodytus teiginius apie grupuotę. Pareiškėjas teigė, kad jis atsakovui pateikė grasinimus įrodančius įrodymus, tačiau atsakovas nepagrįstai juos laikė nepatikimais. Migracijos departamentas, kaip nepagrindžiantį prašymą faktą, atmetė nesutarimą su dėde, reikalavusiu išsiskirti su žmona. Pareiškėjo nuomone, atsakovas visiškai neanalizavo su šia aplinkybe susijusios kilmės valstybės informacijos apie (duomenys neskelbtini) požiūrį į tokius asmenis, valstybės gebėjimą juo ginti ir pan.

3. Pareiškėjo teigimu, jam nepagrįstai nesuteikta papildoma apsauga, nes atsakovas iš esmės rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros; toliau – EPPB) rekomendacinio pobūdžio ataskaita, kuri apima beveik metų senumo duomenis, todėl atsakovas privalėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis.

4. Pareiškėjas savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su valstybės institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymo reikalu, pateikė savo asmens dokumentą, teikė visokeriopą pagalbą, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui. Pareiškėjo nuomone, nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies, atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką.

5. Pareiškėjas teigė, jog skunde Komisijai buvo nurodęs prašymo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas. Pareiškėjo vertinimu, Komisija nepagrįstai jo nurodytas priežastis, visas su šiomis priežastimis nurodytas aplinkybes bei įrodymus atmetė arba laikė kaip nepakankamus prieglobsčiui suteikti, o jam kylanti grėsmė buvo nepagrįstai įvertinta kaip hipotetinė, o ne reali. Pareiškėjas tvirtino, kad EPPB gairės (ataskaita) negali būti vienintelis įrodymas, kurio remiantis daroma išvada, kad jam kilmės valstybėje nekyla beatodairiško smurto grėsmė. Saugumo situacija yra sparčiai kintantis rodiklis, taigi, atsakovo surinkti duomenys ir faktai, kad saugumo padėtis kilmės valstybėje nepasikeitųsi, turėjo būti aiškiai nurodyti sprendime, nes priešingu atveju laikytina, kad motyvai dėl saugumo padėties nėra pagrįsti ir paremti objektyvia bei patikrinama informacija. Pareiškėjo vertinimu, Komisija neįsigilino ir tinkamai neįvertino motyvų dėl jo išsiuntimo bei draudimo atvykti.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, vertinant, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), buvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo situacijos tyrimas, tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83, 86 ir 87 straipsnių nuostatos, visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl buvo pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

8. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo pasakojimas apie tariamai sulauktus grasinimus iš grupuotės (duomenys neskelbtini) pasižymėjo esminiai trūkumais – buvo abstraktus, nedetalus ir neišsamus, o pasakojimui patvirtinti pateikti įrodymai - vaizdo įrašas ir tariamai paliktas grasinančio pobūdžio laiškas, kėlė pagrįstų abejonių dėl patikimumo.

9. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo deklaruotas tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, ši pareiškėjo istorija savaime nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo, kadangi pareiškėjo įvardijamas persekiotojas – dėdė – nėra valstybinis subjektas. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas asmens rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, pareiškėjas nepateikė. Migracijos departamentas teigė, kad buvo pagrįstai nuspręsta, jog pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindė savo prieglobsčio prašymą, negali būti pripažįstamas įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą.

10. Pareiškėjui papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą nebuvo suteikta, atsižvelgus į kilmės valstybės informaciją apie beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini), paremtą naujausia EPPB oficialiame puslapyje paskelbta 2021 m. ataskaitos apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), kituose patikimuose šaltiniuose skelbiamais duomenimis, kurie tarpusavyje suderinami, visą surinktą informaciją įvertino pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Migracijos departamentas teigė, kad EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjui nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

11. Atsakovo įsitikinimu, Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios sprendimą pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti į jam atvykti. Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas, todėl vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, atsakovo vertinimu, nesudaro pagrindo vertinti, kad Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. 12. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 bei 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui A. K. Z. M. A.-W. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo asmens A. K. Z. M. A.-W. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai teismas pakeitė Komisijos sprendimo dalis, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 18 d. laisvos formos prašyme suteikti prieglobstį nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl kariškių grasinimų nužudyti ir šeimos problemų. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 18 d. Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole šias priežastis apibūdino plačiau ir nurodė, kad iš kilmės valstybės pabėgo, nes milicijos grupuotė, kurios pavadinimo neįvardino, reikalauja, kad jis taptų šios grupuotės nariu, o kadangi pareiškėjas nenori juo tapti, ši grupuotė grasina susidorojimu, o jei atsisakys, žadėjo jį nužudyti; pareiškėjo giminaičiai reikalauja išsiskirti su žmona, tačiau jis to nenori, todėl giminaičiai jam grasina susidorojimu.

Daugiau informacijos prašymą suteikti prieglobstį pagrindžiančias aplinkybes pareiškėjas nurodė per 2021 m. lapkričio 12 d. atliktą apklausą. Pareiškėjo pateiktame vaizdo įraše įvykis, kaip kažkoks asmuo prieina prie namo ir palieka raštelį, užfiksuotas 2021 m. liepos 9 d. Pareiškėjas teismo posėdyje patikslino, kad jis į universitetą įstojo 2020 m. sausio mėnesį ir jam iš karto buvo pradėta siūlyti prisijungti prie grupuotės (duomenys neskelbtini), už tai žadant baigus mokslus padėti gauti teisininko darbą valstybės tarnyboje, o vėliau pasiūlymai prisijungti prie šios grupuotės atsinaujino 2021 m. pradžioje, kai vėl prasidėjo mokymasis universitete; raštelį atvežusio asmens pareiškėjas nepažįsta.

Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad tapti grupuotės (duomenys neskelbtini) nariu nenorėjo, kadangi ji veikia nesilaikydama teisės, o pareiškėjas nenori kitiems daryti bloga. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pateikto raštelio, pavadinto „Paskutinis įspėjimas“, turinys („Jeigu norėtum išgyventi ir išlikti gyvu, tu ir tavo šeimos nariai privalote prisijungti prie mūsų, čia tavo pasirinkimas“) turi grasinamąjį pobūdį, tačiau jame pareiškėjas, jo šeimos nariai, kaip konkretūs šio įspėjimo adresatai, neįvardinti, be to, jame nėra jokių elementų, kurie leistų spręsti, kad šį įspėjimą parengė būtent grupuotė (duomenys neskelbtini).

Vaizdo įraše matomas asmuo, jo transporto priemonė neturi jokių identifikacinių žymių, leidžiančių nustatyti, kad raštelį atvežęs asmuo buvo būtent iš grupuotės (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas kaip pagrįstą vertino Migracijos departamento Sprendime padarytą išvadą, kad pateiktas įrašas ir raštelis neleidžia identifikuoti, kas parašė raštelį ir kad jį siuntė būtent grupuotė (duomenys neskelbtini), kokiam konkrečiam asmeniui jis buvo adresuotas.

14. Pareiškėjas savo parengtame laisvo formos prašyme nurodė, kad jam nužudymu grasino kariškiai, grasinimų priežasties pareiškėjas apskritai nenurodė; 2021 m. rugpjūčio 18 d. prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole nurodė, kad iš kilmės valstybės pabėgo, nes milicijos grupuotė reikalavo, jis taptų jos nariu, o kadangi pareiškėjas nenori juo tapti, ši grupuotė grasina susidorojimu, o jei atsisakys, žadėjo jį nužudyti, tačiau konkrečios grupuotės pareiškėjas irgi neįvardino. Pareiškėjas konkrečią milicijos grupuotę, prie kurios prisijungti jis buvo kviečiamas, nurodė per 2021 m. lapkričio 23 d. apklausą. Išanalizavęs pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, teismas kaip pagrįstus pripažino Migracijos departamento vertinimus, kad apklausos metu pareiškėjo pateikti atsakymai buvo abstraktūs ir nenuoseklūs, pavyzdžiui, kad ši milicija (grupuotė (duomenys neskelbtini)) turi gerą ryšį su vyriausybe ir jiems lengva nužudyti visus, kurie prie jos neprisijungia, ši milicija veikia ne pagal taisykles, todėl, jei prisijungtų prie jos, padarytų blogai kitiems, tačiau kokie tai būtų veiksmai, pareiškėjas neįvardijo. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad grupuotė yra susijusi su (duomenys neskelbtini) ir veikia šios valstybės naudai, ši grupuotė yra įtakinga – turi daug narių (duomenys neskelbtini) ir savo atstovų (duomenys neskelbtini) parlamente.

15. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kilmės valstybės nebuvo viešas asmuo, nepriklausė jokiai politinei partijai, organizacijai ar tam tikrai ginkluotai grupuotei, (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, seksualinėms mažumoms, nevykdė veiklos, galinčiai patraukti ginkluotų grupuočių atstovų dėmesį, bei remdamasis surinkta kilmės valstybės informaciją, nustatęs, kad grupuotės (duomenys neskelbtini) taikiniai yra (duomenys neskelbtini) įkurti objektai (duomenys neskelbtini) teritorijoje, įvertinusi tai, kad nors šios grupuotės veikla paremta brutaliais susidorojimo su žmonėmis, kurie neatitinka grupuotės ideologijos, metodais, tačiau tyrimo metu nebuvo rasta jokių objektyvių duomenų, kad ši grupuotė būtų nusitaikiusi į pavienius (duomenys neskelbtini) piliečius, padarė pagrįstą išvadą, jog mažai tikėtina, kad šios grupuotės nariai būtų bandę pakankamai ilgą laiką įtikinėti pareiškėją stoti į jų grupuotę ir siūlyti už tai tam tikras kompensacijas.

16. Teismo vertinimu, atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos nėra pagrindo vertinti kaip abejotinos dėl jos neaktualumo ir neatspindinčios situacijos o (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui per jo atstovą ar pačiam atstovui nebuvo užkirstas kelias surinkti informaciją tiek apie situaciją kilmės valstybėje, galinčią patvirtinti pareiškėjo pateiktą individualios situacijos vertinimą ir paneigti Migracijos departamento padarytas išvadas. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas, jo atstovas kitokios informacijos apie kilmės valstybę nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė skundo argumentą, kad atsakovas nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą apie grėsmę dėl grasinimų nužudymu, kurių jis sulaukęs iš grupuotės, nes nepasidavė įtikinėjimams prisijungti prie jos, ir šiai priežasčiai pagrįsti pateiktą vaizdo įrašą ir raštelį, Sprendime išsamiai aptarė šiuos įrodymus.

17. Teismas pagrįstomis pripažino Sprendimo išvadas, kad turintis turinio trūkumų pareiškėjo pasakojimas (apie šeimoje kilusį konfliktą dėl dėdės reikalavimo išsiskirti su žmona) savaime neleido identifikuoti tariamo persekiotojo, jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytojo, nepatvirtino rizikos patirti persekiojimą tikimybės, kad šios tikimybės nepagrindė ir kilmės valstybės informacija, o šeimos viduje įvykęs konfliktas turėjo asmeninį pobūdį ir nebuvo susijęs su pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar asmens politiniais įsitikinimais, todėl pareiškėjo baimė dėl (duomenys neskelbtini) gresiančio persekiojimo nebuvo laikyta visiškai pagrįsta. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui pabėgėlio statusas nesuteikiamas, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų.

18. Teismas pagrįstu pripažino Migracijos departamento vertinimą, kad EPPB vienas iš tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Išanalizavęs Migracijos departamento pateiktą kilmės valstybės informaciją apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje, konkrečiai – (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgus į EPPB informaciją, jog (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini) miestais yra miestas, kuriame valstybė gali apsaugoti civilį asmenį nuo persekiojimo, teismas sprendė, kad atsakovas darė pagrįstą išvadą, jog, nors (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jis nėra tokio aukšto lygio, kad vien buvimo šioje teritorijoje nepakanka, jog asmeniui kiltų grėsmė asmens gyvybei sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, įvertinus, jog pareiškėjas nepriklausė (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, nebuvo jokios politinės partijos, organizacijos ar ginkluotos grupuotės narys, nevykdė veiklos, galinčios patraukti ginkluotų grupuočių dėmesį, nenurodė priklausantis LGBT bendruomenei ar esantis žiniasklaidos darbuotojas, Migracijos departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas nepriskirtinas padidintos rizikos asmenų kategorijai ir nėra pažeidžiamas asmuo, t. y. nenustatyta individualių aplinkybių, dėl kurių prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje kyla grėsmė patirti beatodairišką smurtą.

19. Teismo vertinimu, byloje nustatyti duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog Migracijos departamento išvada apie pareiškėjo keliamą neteisėtos migracijos grėsmę yra pagrįsta, tačiau, įvertinęs tai, jog nenustatyta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką, sprendė, kad Sprendimu nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo nėra proporcinga priemonė, todėl šį terminą sutrumpino iki 2 metų.

20. Kadangi Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką teismas sumažino iki 2 metų, atitinkamai pirmosios instancijos teismas pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas pakeitė šį laikotarpį, t. y. nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

21. Teismas konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog Komisijoje pareiškėjo skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka buvo būtinas. Pareiškėjas buvo išklausytas 2021 m. lapkričio 23 d apklausos metu, dalyvavo teismo posėdyje ir pateikė paaiškinimus apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis. Šių procedūrų metu pareiškėjas turėjo realias galimybes pasinaudoti teise būti išklausytam ir pateikti detalius paaiškinimus apie aplinkybes, reikalingas sprendimui dėl prieglobsčio suteikimo priimti. Tokiu būdu pareiškėjo teisė būti išklausytam buvo užtikrinta.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai.

23. Pareiškėjas teigia, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes dėl politinių pažiūrų jį persekioja karinė grupuotė (duomenys neskelbtini). Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) remiama (duomenys neskelbtini) milicija ir politinė partija, daugiausia veikianti (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), kuri yra susijusi su daugybe sektinio smurto veiksmų ir galimų karo nusikaltimų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra įtariama vykdanti karo nusikaltimus, grobimus, kankinimus ir žudymus. JAV Valstybės departamentas (duomenys neskelbtini) yra pripažinęs teroristine organizacija. Todėl akivaizdu, kad šios grupuotės persekiojimas kelia grėsmę pareiškėjo gyvybei.

24. Taip pat pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje dėl kraujo keršto grėsmės, nes nepaklusta savo genties reikalavimams išsiskirti su žmona, kuri kaltinama vagyste ir tokiu būdu užtraukė šeimai gėdą. Nepaisant (duomenys neskelbtini) valdžios pastangų ir taikomų priemonių, nusikaltimai dėl garbės tebėra plačiai paplitę ir dažnai lieka nenubausti. Be to, nužudymai dėl garbės dažnai nuslepiami ir pateikiami kaip savižudybė ar nelaimingi atsitikimai. Informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę patvirtina, kad asmenims, įvykdžiusiems garbės nusižengimus, gresia susidorojimas. Pareiškėjas priklauso asmenims, įvykdžiusiems garbės prasižengimą, o pagal kilmės valstybės informaciją garbės nusižengimus įvykdę asmenys ne kartą buvo nužudyti, persekiojami, taip pat į tai, kad iki šiol (duomenys neskelbtini) nėra sukurta efektyvi tokių asmenų apsaugos sistema, darytina išvada, kad pareiškėjo išsakyta grėsmė, yra reali.

25. Pareiškėjas pažymi, jog 2021 m. EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, o apibendrinta informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., taigi vienerių metų senumo. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovo teigimu, Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informacija, kuri nepatvirtina, kad pareiškėjas galėtų būti persekiojamas (duomenys neskelbtini), kadangi šios grupuotės taikiniai yra (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įkurti objektai (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Tyrimo metu nerasta jokių objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) milicijos grupuotė būtų nusitaikiusi į pavienius (duomenys neskelbtini) piliečius. Pareiškėjas nėra viešas asmuo, nepriklausė jokiai opozicinei ar pozicinei politinei partijai, organizacijai ar ginkluotai grupuotei, nevykdė veiklos, kuri galėtų patraukti ginkluotų grupuočių atstovų dėmesį, nepriklausė (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, seksualinėms mažumoms, todėl nėra tikėtina, kad butų siekiama susidoroti su asmeniu. Atsižvelgus į tai, buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį, atsiųsta vaizdo medžiaga ir raštelis neleidžia identifikuoti kas jį parašė ir kam jis buvo adresuotas bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės.

28. Pareiškėjas teigė, kad jo dėdė reikalauja, kad jis išsiskirtų su žmona, nes ji, neva, prisidėjo prie vagystės iš namų, t. y. pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, todėl vien dėl to pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nurodytų pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų ir jam pagrįstai nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjo įvardijamas persekiotojas – dėdė – nėra valstybinis subjektas.

29. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog asmenys, įvykdę garbės nusikaltimą, neturi nei individualaus tapatumo, nei įgimtų ar įgytų savybių dėl ko jie visuomenės būtų išskiriami kaip atskira socialinė grupė. Be to, šie asmenys yra priklausomi nuo savo pačių veiksmų, kuriuos jie gali kontroliuoti ir pasirinkti atitinkamą veikimo būdą, o socialinė grupė prieglobsčio kontekste turi individualų tapatumą, kurio asmenys negali pakeisti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo bandymas priskirti save socialinei grupei yra visiškai nepagrįstas.

30. 2021 m. EPPB gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis ESPA pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjui nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pareiškėjas draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Be to, pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 21S46406, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat Komisijos 2022 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 6K-87, kuriuo minėtas Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimas paliktas nepakeistas, pagrįstumo ir teisėtumo.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

34. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatė. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, tačiau nustatė neproporcingus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki 2 metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

36. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

38. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

39. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat turi atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

41. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

42. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

43. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

44. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas grindė dviem priežastimis: 1) milicija (duomenys neskelbtini) norėjo, kad jis taptų jos nariu, kitu atveju grasino nužudyti; 2) jo dėdė liepė išsiskirti su žmona, nes ji buvo apkaltinta vagyste iš namų (pavogti pinigai, mamos auksas).

45. Apeliaciniame skunde pareiškėjas laikosi pozicijos, jog atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko neišsamiai, o pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir išimtinai rėmėsi tik atsakovo argumentais bei surinkta bendra informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tačiau neatliko išsamesnės analizės, nesurinko naujų aktualių duomenų.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą ir darė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Byloje esantys duomenys nepatvirtina faktinių aplinkybių, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje.

Pareiškėjas, turėdamas pareigą pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį ir Migracijos departamento suteiktas galimybes tikslinti paaiškinimuose iškilusius neaiškumus bei prieštaravimus, nepateikė nei Migracijos departamentui, nei pirmosios instancijos teismui jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių jo prieglobsčio prašymo motyvų tikrumą. Nors apklausos metu pateikė vaizdo įrašą, kuriame kažkoks asmuo prieina prie namo ir palieka raštelį, tačiau iš raštelio nėra galimybės nustatyti nei kas jį surašė, nei kam jis adresuotas.

Minėtame raštelyje buvo nurodyta, kad: „Paskutinis įspėjimas/ Jeigu norėtum išgyventi it išlikti gyvu, tu ir tavo šeimos nariai privalote prisijungti prie mūsų, čia tavo pasirinkimas“, tačiau pareiškėjas apklausų metu teigė, kad prisijungti prie grupuotės buvo siūloma konkrečiai tik jam. Be to, pareiškėjas apklausų metu nurodė, jog jam prisijungti prie grupuotės (duomenys neskelbtini) buvo siūloma 2020 m. gruodžio mėn., o pateiktame vaizdo įraše nurodyta data yra 2021 m. liepos 9 d. Atkreiptinas dėmesys, jog Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, kad pareiškėjas galėtų būti persekiojamas grupuotės (duomenys neskelbtini), kadangi šios grupuotės taikiniai yra (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įkurti objektai (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

Tyrimo metu nerasta jokių objektyvių duomenų, kad milicijos grupuotė (duomenys neskelbtini) būtų nusitaikiusi į pavienius (duomenys neskelbtini) piliečius. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nėra viešas asmuo, nepriklausė jokiai opozicinei ar valdančiajai politinei partijai, organizacijai ar ginkluotai grupuotei, nevykdė veiklos, kuri galėtų patraukti ginkluotų grupuočių atstovų dėmesį, nepriklausė (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, seksualinėms mažumoms, todėl nėra tikėtina, kad būtų siekiama susidoroti su asmeniu.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame Sprendime pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį, atsiųsta vaizdo medžiaga ir raštelis neleidžia identifikuoti, kas jį parašė ir kam jis buvo adresuotas bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko netinkamai, nenurodė ir nedetalizavo, į kokias asmenines pareiškėjo savybes atsakovas neatsižvelgė, kokių įrodymų nesurinko ar neištyrė, nurodė ir aptarė tą pačią bendrą informaciją, kurią ir vertino atsakovas, priimdamas Sprendimą. Nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas individualiai nevertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvų kilmės valstybės informacijos kontekste. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas detaliai vertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo, skundo motyvus, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į atsakovo atsiliepimo argumentus, vertino byloje esančius duomenis ir darė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis pagrįstas išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kurie jo skundo argumentai buvo pirmosios instancijos teismo neaptarti ar neįvertinti, nenurodo jokių motyvų ar įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir darytas išvadas dėl pareiškėjo paaiškinimų ir baimės grįžti į kilmės valstybę.

48. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje taip pat grindė aplinkybe, jog jo dėdė reikalauja, kad jis išsiskirtų su žmona, nes ji, neva, prisidėjo prie vagystės iš namų, tačiau, pažymėtina, jog pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, todėl vien dėl to pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nurodytų pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų ir jam pagrįstai nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjo istorija savaime nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo, kadangi, kaip teisingai nustatė Migracijos departamentas, pareiškėjo įvardijamas persekiotojas – dėdė – nėra valstybinis subjektas.

49. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę nėra pagrįsta (Įstatymo 86 str. 1 d.). Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino visapusiškai, objektyviai ir darė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nei prašymo dėl prieglobsčio pateikimo ir nagrinėjimo Migracijos departamente metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė duomenų, pagrindžiančių jo persekiojimo kilmės valstybėje faktą – pareiškėjas nepateikė duomenų, kad konkrečiai jis būtų persekiotas, jam būtų grasinama ir (ar) kokiais nors kitais būdais bandoma daryti neigiamą įtaką. Pareiškėjo teiginiai, kad jis, grįžęs į kilmės valstybę, būtų persekiojimas dėl atsisakymo prisijungti prie (duomenys neskelbtini)grupuotės yra pagrįsti prielaidomis. Pareiškėjas nurodė, kad buvo bandymas įtikinti jį prisijungti prie milicijos veiklos, pažadant pinigų, kelionių ir gerą darbą, o tai darė jo draugas iš universiteto, bet, remiantis kilmės valstybės informacija, šios grupuotės veikla paremta labai brutaliais susidorojimo su žmonėmis metodais, todėl mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) nariai daugiau nei pusę metų bandė įtikinėti pareiškėją stoti į partiją, siūlydami už tai kažkokias kompensacijas. Aptariama situacija nevertintina kaip Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 87 straipsnio 1 dalyje nurodytas smurtas.

52. Pirmosios instancijos teismas Sprendime ir Komisijos sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sutrumpino iki 2 metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

53. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. Z. M. A.-W. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys