Legislator Case Law & Legislation
5e87e15a-da2d-49d4-9cc9-4bab9ed7e5d7 AI generated

5e87e15a-da2d-49d4-9cc9-4bab9ed7e5d7 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 5e87e15a-da2d-49d4-9cc9-4bab9ed7e5d7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi R. S., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo bÅ«senoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. sausio 25 d. nutartimi Å¡ios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas R. S. buvo pratęstas.

Legislator headnote

AI generated

5e87e15a-da2d-49d4-9cc9-4bab9ed7e5d7 · Panevėžio apygardos teismas: nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jam nebÅ«tų galima taikyti ambulatorinio stebėjimo, kaip mano pirmos instancijos teismas. Cituota Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Byla Nr. 1S-17-531/2022 Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. vasario 24 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei, asmeniui, kuriam taikomos priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės R. S. ir jo gynėjai adv. Eligijai Norkienei dalyvaujant naudojantis nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis (programa „(duomenys neskelbtini)“), neviešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė R.

S. gynėjos advokatės Eligijos Norkienės skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. sausio 25 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimas ir R. S. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sÄ lygomis VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje taikymas, n u s t a t ė :

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi R. S., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo bÅ«senoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. sausio 25 d. nutartimi Å¡ios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas R. S. buvo pratęstas.

2. R. S. gynėja advokatė E. Norkienė pateiktu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. sausio 25 d. nutartį ir paskirti R. S. ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Nurodo, kad R. S. pozicija su advokate nebuvo derinta, todėl gynėja su VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimu sutiko, nors akivaizdu, kad jo pozicija Å¡iuo klausimu yra kitokia, nes nori gydytis ambulatoriÅ¡kai, kad galėtų dalyvauti reabilitacinėje programoje.

Atkreipia dėmesį, kad su jos ginamuoju jokių problemų nebuvo, jis nėra nei agresyvus, nei pavojingas. Jo padaryta veika, susijusi ne su smurto naudojimu, o kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaip neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti. Bylos medžiaga rodo, kad jis turi tokiÄ priklausomybę, kuriÄ reikia gydyti ir spręsti su tuo susijusias problemas. IÅ¡ byloje esančių ligoninės pateiktų iÅ¡vadų matyti, kad jos ginamasis nėra ir nebuvo agresyvus, su niekuo nekonfliktuoja, laikosi ligoninės režimo, todėl manytina, kad jam priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sÄ lygomis galėtų bÅ«ti pakeistas.

Po minėtos datos taip pat, t. y. po komisijos iÅ¡vados, jokių ligos paÅ«mėjimo atvejų fiksuota nebuvo. IÅ¡vadoje teigiama, kad jis iÅ¡lieka nekritiÅ¡kas savo bÅ«klei. Taip pat konstatuota, kad dalyvavo užimtumo veikloje, bendrauja su kitais pacientais. Tai parodo jos ginamojo gerėjančiÄ psichinę sveikatÄ . Pabrėžia, kad niekam jokio pavojaus R. S. nekelia ir nekels, gydydamasis ambulatoriÅ¡kai. Jis nėra smurtautojas, nors ir nesutaria su tėvu ir yra įtampa jų santykiuose, tačiau ginamasis nėra agresyvus, kaip tik stebimas jo ramumas ir konfliktų nebuvimas, kurį buvo paveikusi liga.

Teismo nutartyje niekur nėra aptarto smurto rizikos įvertinimo (metodika (duomenys neskelbtini)), todėl nėra žinoma, kokia R. S. smurto rizika Å¡iuo metu. Jei ji yra žema, manytina, kad yra visos sÄ lygos, kad jis galėtų gydytis ambulatoriÅ¡kai ir dalyvauti reabilitacijos programoje – centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) arba centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Motina D. S. deda pastangas, kad jos sÅ«nus galėtų gydytis Å¡iuose centruose, derina klausimus dėl galimybių į juos patekti.

Mano, kad teismas nepakankamai ir netinkamai įvertino visas nurodytas aplinkybes. Pažymi, kad žmogui turi bÅ«ti sudaryta galimybė savarankiÅ¡kai gydytis, manytina, kad jis gali toliau gydytis ambulatoriÅ¡kai, padedant motinai. Tai jam pažįstama, sava aplinka ir tai duotų daug didesnį efektÄ , nei bÅ«ti nuolatiniame strese, kur nesaugu, ir kur yra daug už smurtinius nusikaltimus laikomų ir gydomų asmenų. Be to, fizinė veikla, užimtumas pagerintų ir jo fizinę sveikatÄ bei psichinę bÅ«senÄ .

Ligoninės aplinka neigiamai įtakoja jos ginamojo tiek psichinę, tiek fizinę bÅ«klę. Nuolatinė įtampa, saugantis kitų agresyvių ligonių netinkamo elgesio ar iÅ¡puolių žalinga jo sveikatai. Be to, pabrėžia, kad kritika savo bÅ«klei dėl asmens sveikatos bÅ«klės gali bÅ«ti suprasta ir nevienareikÅ¡miÅ¡kai, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad negali bÅ«ti taikoma lengvesnė priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, nes R.

S. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jam nebÅ«tų galima taikyti ambulatorinio stebėjimo, kaip mano pirmos instancijos teismas. Cituota Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ .

3. Teismo posėdyje R. S. ir jo gynėja adv. E. Norkienė prašė skundÄ tenkinti, o prokurorė – atmesti.

4. Skundas atmetamas.

5. AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs R. S. gynėjos skundÄ , iÅ¡klausęs patį R. S., susipažinęs su pateikta bylos medžiaga bei skundžiama Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. sausio 25 d. nutartimi, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pratęsė R. S. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis terminÄ .

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Å ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ :

1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. IÅ¡ kartu su 2022 m. sausio 4 d. teikimu teismui dėl priverčiamosios medicinos pobÅ«džio priemonės pratęsimo pateiktos 2021 m. gruodžio 23 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobÅ«džio priemonės pratęsimo medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –IÅ¡vada), matyti, kad Komisija, rekomenduodama R. S. tęsti priverstinį gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis, nurodė, kad stebimuoju laikotarpiu paciento psichikos bÅ«klė buvo nepakankamai stabili.

Pacientas iÅ¡lieka nekritiÅ¡kas savo bÅ«klei, iÅ¡lieka kliedesinė simptomatika. Agresijos, režimo pažeidimų, konfliktų nebuvo, pacientas dalyvavo skyriaus užimtumo veikloje. Socialiniai ryÅ¡iai – bendrauja su motina, kartais tėčiu, paciento mama ketina ateityje rÅ«pintis pacientu, užtikrinti gydymo tęstinumÄ ambulatorinėmis sÄ lygomis. Pacientas VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje gydomas trumpÄ laikÄ â€“ vienÄ pusmetį. Pacientas nusiskundimų neiÅ¡sako. Teisingai orientuotas savyje, vietoje ir laike.

Kontaktui prieinamas, bendrauja gana noriai. MÄ stymas vidutinio tempo. Stokoja nuoseklumo su rezonavimo elementais. Emocijos blankios. Haliucinacijas neigia. IÅ¡sako didybės kliedesines idėjas, iÅ¡lieka prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs tėvo atžvilgiu. Suicidines mintis ir ketinimus neigia. NekritiÅ¡kas savo bÅ«klei, teigia, kad yra sveiktas, o vaistai nereikalingi.

8. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė L. A. parodė, kad R. S. išsako kliedesius tėvo atžvilgiu, kad jaučia, jog tėvas jam linki blogo, yra apsėsti. Didybės kliedėjimo idėjos tai, kad jis sako, jog jaučia, kad telepatiniu būdu gali bendrauti su kitais žmonėmis, gali valdyti kitus žmones, jų mintis, kitų žmonių likimus. Nėra kritikos, jaučiasi sveikas, sako, kad vaistai jam nereikalingi.

9. SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad R. S. vis dar bÅ«tina taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis. Kol kas jÄ pakeisti į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis nėra akivaizdžių priežasčių. AukÅ¡tesnysis teismas neabejoja pateiktais įrodymais, kadangi nebuvo pateikta jokių objektyvių juos paneigiančių duomenų.

Nustatyta, kad stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sÄ lygomis R. S. yra taikomas kiek daugiau nei 8 mėnesius. Kaip matyti iÅ¡ Komisijos iÅ¡vadoje pateiktų duomenų, per šį laikotarpį R. S. bÅ«klė dar nepagerėjo tiek, jog jau bÅ«tų galima taikyti jam ambulatorinį stebėjimÄ â€“ ji vis dar nepakankamai stabili. Nustatyta, kad R. S. iÅ¡lieka kliedesinė simptomatika, jo mÄ stymas stokoja nuoseklumo, emocijos blankios, iÅ¡sako didybės kliedesines idėjas, yra nekritiÅ¡kas savo bÅ«klei, mano, kad yra sveikas ir vaistai jam nereikalingi, kas tik dar labiau sustiprina teismo vidinį įsitikinimÄ , jog kol kas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis jam negali bÅ«ti taikomas ir vargu, jog jis Å¡iuo metu bÅ«tų efektyvus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. S. yra diagnozuoti (duomenys neskelbtini) dėl narkotinių medžiagų ir kanapių žalingo vartojimo, kuris bylos duomenimis trunka daugiau, nei dešimtmetį. Priklausomybės ligų reabilitacijos įstaigoje jis gydytis pradėjo, kai jau vyko visuomenei pavojingos veikos tyrimas.

10. AukÅ¡tesnysis teismas atmeta advokatės E. Norkienės teiginius, jog ligoninės aplinka yra nesaugi, kadangi joje yra laikoma ir gydoma daug asmenų, padariusių smurtinius nusikaltimus, ir vertina juos tik kaip jos subjektyviÄ nuomonę. Byloje nėra jokių duomenų, jog kiti pacientai bÅ«tų netinkamai elgęsi su R. S., jis ar jo Å¡eimos nariai jokių skundų VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės administracijai dėl to neteikė.

11. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad priverstinis stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sÄ lygomis R. S. vis dar reikalingas ir pratęsė jam taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę. Å iuo atveju dar negalima daryti iÅ¡vados, kad R. S. socialinis pavojingumas yra sumažėjęs tiek, jog jam galėtų bÅ«ti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Vien tik tai, jog R.

S. padaryta nusikalstama veika nėra smurtinė, jis nėra agresyvus, režimo pažeidimų ir konfliktų stebimuoju laikotarpiu nebuvo, jis dalyvavo skyriaus užimtumo veikloje, jo mama ketina juo rÅ«pintis ir užtikrinti gydymÄ , po Komisijos iÅ¡vados, jokių ligos paÅ«mėjimo atvejų fiksuota nebuvo, gydydamasis ambulatoriÅ¡kai jis taip pat vyktų į reabilitacijos centrÄ , Å¡ios teismo iÅ¡vados nekeičia, kadangi, kaip minėta, jis pats, kol kas nesuvokia savo bÅ«klės ir gydymosi bÅ«tinumo. Taigi, esant Å¡ioms aplinkybėms, prieÅ¡ingai nei nurodo advokatė E. Norkienė, nėra jokios bÅ«tinybės atlikti R.

S. smurtinės rizikos vertinimÄ , tai Å¡iuo atveju jokios teisinės reikÅ¡mės neturėtų. Be to, jis iÅ¡lieka prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs tėvo atžvilgiu, todėl grįžimas į tėvų namus gali kelti pavojų jo sveikatai.

12. Pateiktame skunde, taipogi teigiama, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu R. S. pozicija su advokate derinta nebuvo, todėl gynėja su VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimu sutiko, nors akivaizdu, kad jo pozicija Å¡iuo klausimu yra kitokia. Pažymėtina, kad gynėjo pareiga yra tinkamai atstovauti savo ginamojo interesus. Nagrinėjamu atveju R. S. interesus apylinkės teisme atstovavusi gynėja advokatė Rasa Čibirienė neprieÅ¡taravo Komisijos teikimui pratęsti jam taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis, kadangi jis gydomas tik pirmÄ pusmetį, vartojo narkotikus, sveikatos bÅ«klė gerėjanti, bet nėra stabili.

Vien tik tai, kad jos pozicija nesutapo, kaip teigia advokatė E. Norkienė, su R. S. dabar reiÅ¡kiama nuomone, kuris atvykti į Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«muose vykusį teismo posėdį atsisakė, o jo mama D. S. taip pat neatvyko, nors jai apie jį buvo praneÅ¡ta, nereiÅ¡kia, kad gynėja minėtÄ pareigÄ vykdė netinkamai ir tuo buvo pažeista R. S. teisė į veiksmingÄ jo atstovavimÄ .

13. Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, skundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. sausio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : R. S., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjos advokatės Eligijos Norkienės skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. sausio 25 d. nutartį. Nutartis neskundžiama. Teisėjas Valdas CiesiÅ«nas