2016-06-28 Nr. AB-13572-3-61-3-04788-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1497-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04788-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. (D. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti jam 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2013 m. vasario 23 d. iki 2014 m. vasario 23 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Kamerose drėgna, trūksta oro, tamsu. Kadangi kameroje neužtikrinamas natūralus apšvietimas, o pareiškėjas daug skaito ir rašo, pablogėjo jo regėjimas, o tai jau susiję su sveikatos sutrikdymu. Buvo priverstas atlikinėti gamtinius reikalus visų akivaizdoje, o tai žemino pareiškėjo orumą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, nuolat jaučia baimę, apatiją ir t. t.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 10–15) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys, tačiau šis skaičius yra nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems ir suimtiesiems. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

Taip pat, skirstant atvykusius asmenis į kameras, yra laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatyto nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai.

Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu (b. l. 99–104) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo Lukiškių TI-K kamerose netinkamomis sąlygomis. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. balandžio 25 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, kurios plotas 6,43 m2, kurioje vakare buvo 3 asmenys; 2013 m. balandžio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 m2, kurioje ryte buvo 4, vakare 6 asmenys; 2013 m. balandžio 27 d. kameroje Nr. 114, kurioje ryte buvo 6, vakare 4 asmenys; 2013 m. balandžio 28 d. kameroje Nr. 114, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2013 m. balandžio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 158, kurios plotas 7,94 m2, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. kameroje Nr. 258, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2013 m. gegužės 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m2, kurioje ryte ir vakare buvo 1 asmuo; 2013 m. gegužės 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 376, kurios plotas 7,35 m2, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2013 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. gegužės 15 d. kameroje Nr. 376, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2013 m. gegužės 16 d. kameroje Nr. 376, kurioje ryte buvo 4, vakare 3 asmenys; nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2013 m. gegužės 19 d. kameroje Nr. 376, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2013 m. gegužės 20 d. kameroje Nr. 376, kurioje ryte buvo 3, vakare 2 asmenys; 2013 m. gegužės 21 d. kameroje Nr. 376, kurioje ryte buvo 2, vakare 1 asmuo; nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki 2013 m. birželio 2 d. kameroje Nr. 376, kurioje ryte ir vakare buvo 1 asmuo; 2013 m. birželio 3 d. kameroje Nr. 376, kurioje ryte buvo 1, vakare 2 asmenys; 2013 m. birželio 4 d. kameroje Nr. 376, kurioje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; 2013 m. birželio 5 d. kameroje Nr. 376, kurioje ryte buvo 2, vakare 1 asmuo; 2013 m. birželio 6 d. kameroje Nr. 376, kurioje ryte buvo 1, vakare 3 asmenys; nuo 2013 m. birželio 7 d. iki 2013 m. birželio 9 d. kameroje Nr. 376, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2013 m. birželio 10 d. kameroje Nr. 376, kurioje ryte buvo 2, vakare 3 asmenys; 2013 m. birželio 11 d. kameroje Nr. 376, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2013 m. birželio 12 d. kameroje Nr. 376, kurioje ryte buvo 2, vakare 3 asmenys; nuo 2013 m. birželio 13 d. kameroje Nr. 376, kurioje ryte buvo 3, vakare 2 asmenys; nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2013 m. birželio 30 d. kameroje Nr. 376, kurioje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 3 d. kameroje Nr. 376, kurioje buvo 2 asmenys; 2013 m. liepos 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 108, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2013 m. liepos 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 369, kurios plotas 7,87 m2, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2013 m. liepos 6 d. iki 2013 m. liepos 30 d. kameroje Nr. 369, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2013 m. rugpjūčio 4 d. kameroje Nr. 369, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. kameroje Nr. 369, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. kameroje Nr. 369, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. kameroje Nr. 369, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. kameroje Nr. 369, kurioje buvo 2 asmenys; 2013 m. rugsėjo 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 223, kurios plotas 6,83 m2, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d. kameroje Nr. 223, kurioje buvo 2 asmenys; 2013 m. rugsėjo 20 d. kameroje Nr. 223, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2013 m. rugsėjo 21 d. iki 2013 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 223, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2013 m. spalio 16 d. kameroje Nr. 223, kurioje buvo 1 asmuo; 2013 m. lapkričio 4 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 3 asmenys; 2013 m. lapkričio 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 197, kurios plotas 7,94 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. lapkričio 24 d. kameroje Nr. 197, kurioje buvo 3 asmenys; 2013 m. lapkričio 25 d. kameroje Nr. 197, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d. kameroje Nr. 197, kurioje buvo 3 asmenys; 2013 m. lapkričio 28 d. kameroje Nr. 197, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 8 d. kameroje Nr. 197, kurioje buvo 3 asmenys; 2013 m. gruodžio 9 d. kameroje Nr. 197, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d. kameroje Nr. 197, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. kameroje Nr. 197, kurioje buvo 2 asmenys; 2013 m. gruodžio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 218, kurios plotas 6,83 m2, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2013 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. sausio 6 d. kameroje Nr. 218, kurioje buvo 2 asmenys; 2014 m. sausio 7 d. kameroje Nr. 218, kurioje buvo 1 asmuo; 2014 m. sausio 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 112A, kurios plotas 6,34 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2014 m. vasario 13 d. atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2014 m. vasario 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 383, kurios plotas 7,22 m2, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2014 m. vasario 16 d. kameroje Nr. 383, kurioje buvo 4 asmenys; 2014 m. vasario 17 d. kameroje Nr. 383, kurioje buvo 3 asmenys; 2014 m. vasario 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 269, kurios plotas 7,68 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2014 m. vasario 19 d. kameroje Nr. 269, kurioje buvo 4 asmenys.

Taigi pareiškėjas nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. vasario 19 d. Lukiškių TI-K buvo kalinamas 248 dienas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2. Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas 137 dienas. Vadinasi, 111 dienų Lukiškių TI-K kamerose praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamąjį plotą. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir jų mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių.

Vadinasi, valstybė 111 dienų neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Lukiškių TI-K administracijos kaltės nenustatymas neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

Teismas pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Taisyklių 13 punktas nustato, kad gyvenimo ir buities sąlygos tardymo izoliatorių kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Lukiškių TI-K po Lietuvos higienos normos HN 76:2010 įsigaliojimo dienos būtų atlikti rekonstrukcijos darbai, todėl šiuo atveju negalima konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad kamerose drėgna, trūksta oro, tamsu, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktą, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. gegužės 17 d. patikrinimo aktą, iš Marijampolės pataisos namų pateiktą Asmens sveikatos istorijos išrašą, konstatavo, jog surinkti įrodymai nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, todėl jo argumentus dėl netinkamos drėgmės, apšvietimo ir dėl to pablogėjusio regėjimo atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 500 Eur.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 112–61) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą pakeisti – priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas.

2. EŽTT ne kartą yra pabrėžęs, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jokių kančių ir sunkumų.

3. Dėl atsakovo veiksmų, neveikimo, žiauraus ir žeminančio elgesio, priverčiant Lukiškių TI-K kamerose patirti didelį stresą, negatyvias emocijas ir kitus veiksnius, kurių iki šiol negali pamiršti, patyrė neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo D. J. prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. vasario 19 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo ginčo laikotarpiu pažeidimus dėl neužtikrintos teisės į minimalų gyvenamąjį plotą, o kitus pareiškėjo skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti jam visą prašomą neturtinės žalos dydį, t. y. 100 000 Lt (28 962 Eur).

Visų pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, jog turtinės bei neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėjo būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytus Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, iš kokių neteisėtų veiksmų yra kildinama prašoma priteisti žala, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti atlikdamas veiksmus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai pagrindė išvadą, kad, atsižvelgiant į atsakovo nurodytus duomenis, matyti, jog pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo neužtikrintas 111 dienų. Teismas taip pat nurodė, kuo remiantis jis kitus pareiškėjo skundo teiginius laiko nepagrįstais.

Dėl kitų skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjo nurodytų kalinimo sąlygų pažeidimų, atsižvelgdama į tai, jog jokių konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl jų argumentų apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje esančią medžiagą, padarytomis išvadomis ir sprendimo motyvais dėl jų, jų nebekartoja ir plačiau dėl to nepasisakys.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota išvada, kad pareiškėjo teisės Lukiškių TI-K buvo pažeistos tik neužtikrinus jam tinkamo kalinimo ploto, o konstatuoti kitus pažeidimus, padarytus Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pareiškėjo atžvilgiu, nėra pagrindo.

Atsižvelgus į šioje teismo nutartyje konstatuotus neteisėtus veiksmus galima teigti, kad pareiškėjas kalėdamas nurodytomis sąlygomis, t. y. neužtikrinus jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamojo ploto, patyrė neturtinę žalą (CK 6.250 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į šio pažeidimo trukmę, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje pagrįstai pirmosios instancijos teismo konstatuotas pareiškėjo atžvilgiu padarytas Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimas.

Įvertinusi nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio (kartu ir Konvencijos 3 str.) taikymo bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas, pažeidimo trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 888 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos tokios vertybės, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą būtų galima įvertinti jo nurodyta suma (28 962 Eur). Teisėjų kolegijos manymu, 888 Eur suma yra adekvati pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 888 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. J. (D. J.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui D. J. (D. J.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 888 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė