5e859454-eec6-4da2-9b53-855da21a8059 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Bylos Nr. 1-2891-506/2017                                                                                      Proceso Nr. 10-01-1-58375-2016-0                                                                 Procesinė kategorija: 1.2.4.4.1.;1.2.26.2.; 2.3.6.4.(S)                                                                                                         N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 12 d.Vilnius          Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Audronei Glambienei, Ninai Kolesnikovai, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, advokatėms Elenai Žilėnienei ir Lolitai Narmontienei, vertėjai Erikai Vencevičienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡narinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.

N. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pradinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. A. J. g. 22-12, Vilniuje, aÅ¡tuonis kartus teistas, paskutiniai teistumai: 2007-07-05 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., LR BK 178 str. 2 d. (3 epizodai), LR BK 180 str. 1 d., LR BK 22 str. 1 d. 214 str. 1 d., LR BK 214 str. 1 d., - 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2006-01-10 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė - 3 metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo, ir 10 MGL bauda; 2007-09-27 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu 2007-07-05 nuosprendis pakeistas paskiriant galutinę - 3 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo ir 10 MGL baudÄ (bauda neiÅ¡ieÅ¡kota); 2017-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant kasdien nuo 23 val. iki 06 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (bausmė atlikta); 2017-02-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d., - 6 MGL (225,96 eurų) dydžio bauda (duomenys apie baudos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ neteikiami), kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje (2016 03 25 Ä®statymo Nr. XII-2277 redakcija).

Teismas n u s t a t ė : K. N. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ , taip pat jis įžūliai elgdamasis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ :          2016-12-09 apie 13 val. 30 min., atėjęs į A. J. g. 18-ojo namo, Vilniuje kiemÄ aiÅ¡kintis su minėtame name gyvenančiu E. L. įsisenėjusio jųdviejų konflikto, susijusio su automobilių statymu, nes pastarasis iÅ¡vakarėse nuleido visas jo nuomoto automobilio padangas ir dėl to buvo sugadinti padanga ir rato diskas, kilus abipusiam barniui, po ko E. L.

Å¡liÅ«kÅ¡telėjo į jį vandenį iÅ¡ kibiro, K. N. čiupo nuo žemės ir metė į pastarÄ jį akmenį, pataikydamas Å¡iam į nugarÄ , dėl ko E. L. atsirado poodinė kraujosruva nugaroje ir lūžo kairės pusės X Å¡onkaulis. Dėl patirto Å¡onkaulio lūžio komplikavusis E. L. bÅ«klei (jam buvo nustatytas kraujo iÅ¡siliejimas į kairę krÅ«tinplėvės ertmę), Å¡is, patyręs dvi operacijas, ilgai sirgo. Tiek Å¡onkaulio lūžis, tiek ir komplikacijos sÄ lygota bÅ«klė vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

                    Apklaustas kaltinamuoju K. N. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Jis parodė, kad akmenį į kaimynÄ metė nestipriai ir Å¡onkaulis dėl to lūžti tikrai negalėjo.  (duomenys neskelbtini) -ojo namo kieme yra konfliktine situacija dėl automobilių statymo. 2016-12-08 vakare pradėjęs važiuoti ir pavažiavęs kelis Å¡imtus metrų jis aptiko, kad nuleistos visos keturios jo tuo metu nuomoto automobilio padangos ir jau buvo sulamdytas vieno rato diskas ir suplyÅ¡usi padanga.

Suprato, kad tai padarė kaimynas, nes jis grasino, jog pradurs padangas. Skambino į policijÄ , tačiau jam buvo pasiÅ«lyta pabandyti patiems iÅ¡siaiÅ¡kinti. Tuomet jis kartu su savo drauge A. K. nuėjo į netoliese esančiÄ parduotuvę "Aibė", nes žinojo, kad ten dirba kaimyno žmona. Parduotuvėje kaip tik sutiko kaimynÄ - jis buvo girtas. IÅ¡ pradžių su juo kalbėjo ramiai, iÅ¡reiÅ¡kė pretenzijas dėl sugadintų automobilio ratų, tačiau Å¡is, vietoje to, kad atsipraÅ¡ytų, pradėjo dar labiau grasinti.

Kaimynas Å¡Å«kavo, įžeidinėjo, vadino jį necenzÅ«riniais žodžiais, todėl nusprendęs pasiaiÅ¡kinti vėliau, išėjo. KitÄ dienÄ apie 13 val. pro langÄ pamatė atvažiuojantį kaimynÄ , todėl išėjo su juo pasikalbėti. E. L. iÅ¡ karto pradėjo jį plÅ«sti necenzÅ«riniais žodžiais, įžeidinėti, iÅ¡ savo automobilio bagažinės iÅ¡traukė metalinę svirtį ar kažkokį metalinį pagalį ir juo užsimojo, po to, metęs svirtį, griebė ir metė į jį prie namo kampo stovėjusį kibirÄ su vandeniu jį apliedamas.

Tuomet jis (kaltinamasis) spontaniÅ¡kai griebė nuo žemės akmenukÄ ir metė į kaimynÄ pataikydamas kažkur į nugarÄ . Kaimynas tuomet skambino į policijÄ , buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba.            Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiuoju E. L. parodė, kad 2016-12-08 vakare, prie netoli jo namų esančios parduotuvės "Aibė" jį su pretenzijomis puolė kaimynystėje gyvenantis kaltinamasis K. N. apkaltindamas pradÅ«rus jo automobilio padangas, reikalavo pinigų.

Jie apsižodžiavo ir iÅ¡siskirstė. Su kaltinamuoju konfliktų jis turėjo ir anksčiau, nes Å¡is, lyg tyčia, palieka automobilį ne prie savo namo, o labai siaurame pravažiavime į jo (nukentėjusiojo) namo kiemÄ . Toje vietoje yra nuokalnė ir žiemÄ bÅ«na labai slidu, todėl kaskart kyla grėsmė įvažiuoti į kaltinamojo automobilį. Kaltinamasis į jo pastabas nereagavo, todėl jis (nukentėjęs) nuleido ne vietoje pastatyto kaltinamojo automobilio padangas. 2016-12-09 apie 13,30 val. jam atvažiavus į namus, į jo kiemÄ vėl atbėgo kaltinamasis, jis Å¡aukė, reikalavo pinigų už neva pradurtas padangas.

Tuomet jis (nukentėjęs) čiupo netoliese rastÄ kibirÄ su lietaus vandeniu ir Å¡liÅ«kÅ¡telėjo į maždaug 3-4 metrų atstumu nuo jo buvusį kaltinamÄ jį. Pastarasis, savo ruožtu, čiupo nuo žemės dviejų kumščių dydžio akmenį ir sviedė jam jau nueinančiam į nugarÄ . Akmuo pataikė į nugarÄ kairėje pusėje. Jis iÅ¡kvietė policijÄ , vėliau, jau namuose pajuto didelį skausmÄ nugaroje, todėl iÅ¡kvietęs greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ nuvyko į ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas Å¡onkaulių lūžis.

Po savaitės jo bÅ«klė ėmė stipriai blogėti, jautė dusulį, todėl vėl nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, kur buvo nustatyta, kad plaučiuose susikaupę labai daug skysčių. Dėl to jis patyrė dvi operacijas, po gydymo į namus jis grįžo tik 2017-01-31.           Liudytoja – kaltinamojo sugyventinė A. K. parodė, kad jai su K. N. tik atsikrausčius į iÅ¡sinuomotÄ butÄ A. J. g. 22-12 prasidėjo konfliktai su kaimynystėje gyvenančiu nukentėjusiuoju.

Pastarasis draudė statyti automobilį prie jo namų, nors tai bendro naudojimo plotas. Nukentėjęs ne kartÄ grasino, kad sugadins automobilio padangas. 2016-12-08 vakare ji su kaltinamuoju ketino važiuoti į miestÄ , tačiau sėdę į automobilį pajuto, kad kažkas ne taip , o iÅ¡lipę pamatė, kad visos padangos nuleistos, viena padanga iÅ¡vis buvo suplyÅ¡usi. Nekilo abejonių, kad tai padarė E. L., todėl jie nuėjo į parduotuvę "Aibė", kur dirba E. L. žmona. Parduotuvėje sutiko ir patį E. L., Å¡is buvo neblaivus, jis neneigė, kad nuleido padangas, tačiau atlyginti žalÄ Â atsisakė.

KitÄ dienÄ apie pietus pro langÄ pamatė namo parvažiavusį nukentėjusįjį, todėl K. N. vėl išėjo į laukÄ su juo pasikalbėti. Ji liko namie ir žvilgtelėjusi pro langÄ pamatė, kad E. L. apipylė K. N. vandeniu iÅ¡ kibiro. Tuomet K. N. kažkÄ pakėlė nuo žemės ir metė į E. L. - pataikė Å¡iam į nugarÄ . Ji iÅ¡bėgo į laukÄ malÅ¡inti konflikto. Netrukus atvažiavo nukentėjusiojo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai.           Liudytojas – kaimynas A.

Å . parodė, kad 2016-12-09 dienos metu, bÅ«damas garaže (gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje) iÅ¡girdo, kad kažkas garsiai barasi, buvo abipusiai vartojami rusiÅ¡ki keiksmažodžiai, konfliktas truko apie 3-4 minutes. Išėjęs iÅ¡ garažo pamatė dėl kažkokių padangų besibarančius kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį. Matė kaip E. L., bÅ«damas maždaug trijų metrų atstumu nuo kaltinamojo, paėmė čia pat stovėjusį kibirÄ su lietaus vandeniu ir Å¡liÅ«kÅ¡telėjo į kaltinamÄ jį.

Tuomet kaltinamasis paėmė nuo žemės kumščio dydžio akmenį, sviedė jį į E. L. pataikydamas į nugarÄ ar į Å¡onÄ . Tuo metu į kiemÄ atėjo kaltinamojo ir nukentėjusiojo moterys ir abu iÅ¡sivedė.               Liudytoja – nukentėjusiojo žmona A. L. parodė, kad 2016-12-09 dienos metu jai paskambinęs namo grįžtantis jos sutuoktinis E. L. paprašė atidaryti kiemo vartus. Ji išėjo į kiemÄ , atidarė vartus ir vyras įvairavo automobilį.

Tuomet prie jų pribėgo piktas ir agresyviai nusiteikęs kaltinamasis – jį tÄ kart matė pirmÄ kartÄ , - ir pradėjo rėkauti, reikalauti iÅ¡ jos vyro pinigų, artėjo prie jos vyro. Ji nesuprato apie kokius pinigus buvo kalbama. Tuomet jos sutuoktinis paėmė kibirÄ su vandeniu ir apipylė kaltinamÄ jį, kuris savo ruožtu paėmė nuo žemės akmenį ir sviedė į jos vyrÄ pataikydamas Å¡iam į kairės pusės Å¡onkaulius. Tuomet atbėgo kaltinamojo žmona ir jį iÅ¡sivedė.

Jos sutuoktinis iÅ¡kvietė policijÄ , o vėliau – paÅ«mėjus skausmui, - iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas Å¡onkaulio lūžis. Dar po kiek laiko jos vyras pradėjo dusti, todėl buvo paguldytas į ligoninę ir patyrė dvi plaučių operacijas. Visa tai vyko Å¡ventiniu laikotarpiu, todėl Å¡eima, kurioje auga du vaikai labai nukentėjo - ypač emociÅ¡kai.             Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 3862/2016 (01) patvirtina, kad galimai Å¡ioje byloje tiriamomis įvykio aplinkybėmis, paveikus kietu buku daiktu vieno trauminio poveikio metu E. L. buvo padaryta poodinė kraujosruva nugaros kairėje ir kairės pusės X Å¡onkaulio lūžis.

Å onkaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l 50-51)            Antrojoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 2385/2017 (01) (tyrimas buvo atliekamas E. L. pasveikus po komplikacijų) patvirtinamas toks pats, kaip ir pirminis nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo laipsnis. Joje nurodoma, kad dėl 2016-12-09 patirtų sužalojimų E. L. sveikatos bÅ«klė pradėjo blogėti nuo 2016-12-19. Dėl dusulio 2017-12-22 pastarasis buvo hospitalizuotas į VÅ¡Ä® RVUL, kur nustatytas kraujo iÅ¡siliejimas į kairę krÅ«tinplėvės ertmę, dėl ko E. L. buvo operuotas ir iÅ¡ kairės krÅ«tinplėvės ertmės paÅ¡alinta 2000 ml kraujingo skysčio. 2017-01-23 E. L. dėl negerėjančios bÅ«klės buvo dar kartÄ operuotas ir iÅ¡ kairės krÅ«tinplėvės ertmės paÅ¡alinta 800 ml kraujo ir kreÅ¡ulių, atlikta plaučio dekortikacija.

Medicininiuose dokumentuose nėra įrašų apie sunkiais sveikatos bÅ«kles, atitinkančias sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus, todėl specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3862/2016 (01) E. L. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl 2016-12-09 patirtų sužalojimų, nesikeičia. (b. l. 60-61)         Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo medicinos ekspertė J. B. patvirtino savo iÅ¡vadas Nr. G 3862/2016 (01) ir Nr. pG 2385/2017 (01). Ji papildomai nurodė, kad plaučių patologijÄ labiausiai tikėtinai sukėlė bÅ«tent nukentėjusiojo patirta trauma 2016-12-09, savaitė laiko iÅ¡sivystyti uždegiminiam procesui yra normalus laikotarpis.

            Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas) atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .          Veikos kvalifikavimÄ pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį nulemia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: nusikaltimo padarymo vieta, atliktų veiksmų pobÅ«dis, kilę padariniai.               Nusikalstamos veikos padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta, kuri suprantama kaip vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ gali laisvai patekti ir bÅ«ti asmenys, ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.               BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ apibÅ«dinantys objektyvieji požymiai:

įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai. Vienas iš jų, t.y. įžūlus elgesys yra inkriminuojamas kaltinamajam K. N..              Šioje byloje tiriamo nusikaltimo vieta neabejotinai yra viešoji vieta – tai kelių butų gyvenamojo namo kiemas. Incidentas įvyko dienos metu, kuomet šioje vietoje bet kuriuo metu galėjo būti ir buvo žmonių. Įvykio vietoje buvo nukentėjusiojo sutuoktinė A. L., taip pat dėl kilusio triukšmo iš garažo išėjęs liudytojas A.

Å . bei malÅ¡inti konfliktÄ atbėgusi kaltinamojo sugyventinė A. K.. Visi teisiamojo posėdžio metu apklausti asmenys patvirtino, kad kaltinamasis ir nukentėjęs bendravo pakeltu tonu, tai tęsėsi kelias minutes, kol galop konfliktuojančios pusės ėmėsi veiksmų: nukentėjęs Å¡liÅ«kÅ¡telėjo į kaltinamÄ jį vandenį iÅ¡ kibiro, į kÄ pastarasis sureagavo jėgos, t.y. smurtiniu veiksmu - metė į nukentėjusįjį akmenį. Tokie veiksmai, kaip smurtavimas vieÅ¡oje vietoje vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinami kaip įžūlÅ«s, nes tokiais veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų ( LAT nutartis 2010-10-05, Nr.2K-447/2010). Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti vien tik smurtavimo vieÅ¡oje vietoje faktÄ ir tokis elgesys atitinka įžūlaus elgesio sampratÄ .            Dėl kaltinamojo K.

N. įžūlių veiksmų viešoje vietoje buvo sužalotas E. L. ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja būtinieji objektyvieji Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.              Padarinių atžvilgiu viešosios tvarkos pažeidimo sudėtyse kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta, t.y. viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti ir nesukonkretindamas kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai , o tik bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyti (LAT nutartys 2K -426/2008, 2K-159/2009, 2K-447/2010).

Iš byloje nustatytų aplinkybių seka, kad kaltinamasis K. N. įžūliai elgdamasis viešoje vietoje veikė neapibrėžta tyčia, t.y., jis, būdamas maždaug trijų metrų atstumu nuo nukentėjusiojo ir tyčia mesdamas į nukentėjusįjį akmenį, turėjo numatyti ir numatė, kad bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams - sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.              Ta aplinkybė, kad kaltinamojo K. N. veiksmai buvo nulemti asmeninių, o ne chuliganiškų motyvų nešalina jo baudžiamosios atsakomybės, nes chuliganiški motyvai nėra būtinasis Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymis.

Tokie motyvai yra reikÅ¡mingi kvalifikuojant veikÄ pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ar 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nes jie atskleidžia kaltininko nusikalstamas paskatas, stimulÄ padarant nusikaltimÄ , tačiau jie nebÅ«tini vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo nusikaltimų sudėtyse.              Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad kaltinamojo K. N. veiksmai savo pavojingumo laipsniu – padarymo bÅ«du (įžūlus elgesys), padariniais (visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir tyčios turiniu – neapibrėžtoji tyčia, atitinka LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Nusikalstamos veikos kvalifikacija teisinga.            VieÅ¡osios tvarkos pažeidimo metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas atskirai kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).             Pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (Nesunkus sveikatos sutrikdymas) atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (t.y. regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo praradimo ar kitokio sunkaus suluoÅ¡inimo, sunkios nepagydomos ar ilgai trunkančios ligos, realiai gresiančios gyvybei ar stipriai sutrikdančios žmogaus psichikÄ , arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kÅ«no).            K.

N. kaltė tyčia – metant akmenį, - nesunkiai sužalojus E. L. įrodyta iÅ¡ esmės vienodai apie įvykio aplinkybes papasakojusių tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų parodymais. Visi jie nurodė, kad kaltinamojo mestas į nukentėjusįjį akmuo pataikė Å¡iam į nugarÄ . E. L. dėl neslÅ«gusio skausmo tÄ pačiÄ dienÄ kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas Å¡onkaulio lūžis ( b.l. 9). Aukščiau jau aptartos teismo medicinos specialisto iÅ¡vados (b.l. 50-51, 60-61) patvirtina, kad nukentėjusiajam E. L. galimai 2016-12-09 nurodytomis aplinkybėmis (jos yra tiriamos Å¡ioje byloje) buvo padarytas kairės pusės X Å¡onkaulio lūžis, kuris vėliau komplikavosi kraujo iÅ¡siliejimu į kairę krÅ«tinplėvės ertmę.

Å ios bÅ«klės atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes, kaip nurodė teisme apklausta teismo medicinos ekspertė, nebuvo nustatyta E. L. sveikatos bÅ«klių, t.y. padarinių, atitinkančių sunkų sveikatos sutrikdymÄ . 2017-07-24 specialisto iÅ¡vadoje užfiksuota, kad E. L. nedarbingumo lapelis užbaigtas 2017-03-07, kas reiÅ¡kia, kad jis sirgo daugiau nei 10 dienų, o tai traktuotina kaip ilgas sirgimas ir tai yra kvalifikuojantis Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ požymis.            Aptarti faktiniai duomenys yra pakankami iÅ¡vadai, kad K.

N. tyčia nesunkiai sutrikdė E. L. sveikatÄ . Tokia veika atitinka visus nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje požymius. Veikos kvalifikacija teisinga.              Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.               Kaltinamojo K. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo E. L. elgesys.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamojo įniršį sukėlė nepagrįstos nukentėjusiojo pretenzijos dėl automobilio statymo, dėl ko Å¡is ir nuleido pretenzijų nepaisiusio kaltinamojo automobilio padangas, o kaltinamajam to nepastebėjus ir pavažiavus automobiliu, buvo sugadinti rato diskas ir padanga. Kaltinamasis du kartus ėjo aiÅ¡kintis su nukentėjusiuoju, tačiau Å¡is nebuvo linkęs į jokį konstruktyvų bendravimÄ ir, kaip matoma iÅ¡ kaltinamojo pateikto vaizdo įraÅ¡o, įvykio iÅ¡vakarėse neblaivus nukentėjęs kaltinamÄ jį iÅ¡plÅ«do ir iÅ¡varė.

Nukentėjusiojo elgesys sekančia dienÄ , t.y. byloje nagrinėjamo įvykio metu, vėlgi pasireiÅ¡kė plÅ«dimusi ir, be to, atėjusio pokalbiui kaltinamojo apipylimu vandeniu. Toks elgesys yra nepadorus ir neleistinas nei moralės, nei teisiniu požiÅ«riu. Tai provokuojantis konfliktÄ elgesys.             K. N. praeityje daug kartų teistas už įvairaus pobÅ«džio nusikaltimus. Praėjus deÅ¡imčiai metų po paskutinio nuteisimo, 2017 metais jis vėl buvo du kartus nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

K. N. taip pat baustas už administracinius nusižengimus (b.l. 86-91).              Kaltinamasis turi savarankiÅ¡kÄ pragyvenimo Å¡altinį, priklausomybės ar psichikos ligos jam nediagnozuotos (b.l. 94-96), jis teigia, kad Å¡iuo metu kartu su juo gyvena dukra, kuria jis rÅ«pinasi ir iÅ¡laiko.              K. N. padarė nusikalstamas veikas įstatymo priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Jis savo veiksmais pasikėsino į du baudžiamosios teisės saugomus objektus – vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmogaus sveikatÄ .               Apibendrinant nurodytas aplinkybes - kaltinamojo asmenybę vertinant kaip linkusiÄ nusikalsti, laikytina, kad tinkamiausia bausmė K.

N., kuria galima bandyti įgyvendinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytÄ bausmės paskirtį, yra terminuotas laisvės atėmimas, jos vykdymÄ atidedant ir taikant baudžiamojo poveikio priemones.                        Civiliniu ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimas          Nukentėjusysis E. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 10000 eurų fizinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 30). Teisiamojo posėdžio metu jis sumažino ir konkretizavo ieÅ¡kininius reikalavimus bei nurodė, kad patyrė 3500 eurų turtinę žalÄ â€“ tai yra jo negautos pajamos už aÅ¡tuonis mėnesius, taip pat jis patyrė 500 eurų neturtinę žalÄ .         E. L. nurodė, kad pagal individualų verslo liudijimÄ atlieka santechnikos darbus, įrenginėja Å¡ildymo sistemas, toks darbas viename objekte padaromas per 2 savaites – mėnesį, už jį gauna apie 900 eurų.

Dėl sužalojimo jis negalėjo pilnavertiÅ¡kai dirbti aÅ¡tuonis mėnesius. Jo praÅ¡oma 3500 eurų suma yra pusė per šį laikotarpį tikėtinų gauti, bet negautų pajamų.          Neturtinę žalÄ nukentėjusysis grindžia tuo, kad Å¡eima, kurioje auga du nepilnamečiai Å¡eÅ¡ių ir dvylikos metų vaikai, dėl nukentėjusiojo sunkios bÅ«klės sÄ lygotos hospitalizacijos neteko kalėdinių Å¡eimos Å¡venčių. PirmÄ kartÄ jis iÅ¡buvo ligoninėje 7 dienas, namo grįžo apie gruodžio dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡tÄ , o po antros operacijos namo sugrįžo tik  sausio pabaigoje.

Nukentėjęs nurodė, kad patyrę daug nepatogumų susijusių su trauma, buvo sunku vaikščioti, du mėnesius jis negalėjo užmigti nei ant Å¡ono, nei ant nugaros, dėl skausmų negalėjo nueiti iki poliklinikos. Iki Å¡iol jaučiasi blogai, negali dirbti pilnu pajėgumu, po sunkaus darbo jam atsiranda skausmas. Po Å¡io įvykio darbo pajamas pradėjo gauti visai neseniai. Jo sutuoktinė dirba Socializacijos centre, bendros Å¡eimos pajamos yra apie 800-900 eurų. Dėl darbingumo lygio nustatymo į komisijÄ nesikreipė, iÅ¡ Darbo biržos pinigų negavo.

         Teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo K. N. veiksmų nukentėjęs E. L. patyrė neturtinę žalÄ ir pripažįsta, kad neturtinės žalos argumentavimas yra pagrįstas. Nukentėjęs patyrė gana sunkų ilgalaikį sveikatos sutrikdymÄ . Dėl sužalojimo sukeltų komplikacijų jis net du kartus buvo hospitalizuojamas, jam buvo atliktos dvi chirurginės intervencijos – operuoti plaučiai. Intensyvusis ligos periodas, vadinasi, ir nukentėjusiojo slaugos didžiausias poreikis buvo kalėdiniu laikotarpiu, kas reiÅ¡kia, kad didžiosios metų Å¡ventės laikotarpiu buvo dezorganizuotas Å¡eimos, kurioje yra du mažamečiai vaikai, gyvenimas.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma 500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė – ji atitinka patirtų nepatogumų mÄ stÄ .         Grįsdamas turtinę žalÄ negautomis tikėtomis gauti pajamomis nukentėjęs pateikė apžiÅ«rai prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų knygelę, taip pat Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymÄ Nr. 753253, iÅ¡ kurios matoma, kad jis vykdo individualiÄ veikÄ pagal verslo liudijimÄ Â nuo 2017-08-09.

IÅ¡ minėtos kvitų knygelės Å¡aknelių matoma, kad E. L. aktualiu byloje laikotarpiu gavo tokias pajamas: 900 euru (2016-12-07), 930 eurų ( 2016-07-14), 1150 eurų (2016-08-09), 150 (2017-10-20). (152-156). Nukentėjęs praÅ¡o pusės jo tikėtinos negautų pajamų sumos už aÅ¡tuonis mėnesius, kas, iÅ¡skaidžius praÅ¡omÄ 3500 eurų sumÄ per aÅ¡tuonis mėnesius sudaro 437,50 euru per mėnesį.         Pripažintina, kad dėl sužalojimo nukentėjęs E. L. neteko darbo pajamų.

Antra vertus, vertinama tai, kad nedarbingumo laikotarpis nukentėjusiajam baigėsi 2017-03-07 ir, kaip parodė pats nukentėjęs bei teisme liudijusi jo sutuoktinė A. L., daugiau į medicinos įstaigas nukentėjęs nesikreipė, o tai leidžia teigti, kad po trijų mėnesių medicinos pagalba nukentėjusiajam nebebuvo reikalinga – jis pasveiko, taigi tapo darbingas. Pažymėtina, kad nukentėjęs, tvirtindamas, jog dirba pagal verslo liudijimÄ , vis dėlto nepateikė duomenų, kad sužalojimo laikotarpiu (tai ne statybų sezonas) jis buvo įgijęs verslo liudijimÄ .

Pagal įraÅ¡us paslaugų kvitų knygelėje matoma, kad E. L. pajamos nebuvo reguliarios. Tad, pripažįstant, kad E. L. dėl negautų pajamų patyrė turtinę žalÄ , tačiau nesant patikimų ir pakankamų duomenų apie jo pajamų dydį ir jų reguliarumÄ iki ir po sužalojimo, nukentėjusiajam priteistina negautų tikėtinų jo pajamų suma už tris nedarbingumo mėnesius priteisiant po 450 eurų kas mėnesį.        Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl - 2264,10 eurų žalos atlyginimo, už nukentėjusiajam E. L. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (b. l. 63-66).

IeÅ¡kinio dydis įrodytas pateiktais gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡ais. IeÅ¡kinys tenkinamas.              Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso iÅ¡laidų nėra.             Vadovaudamasis LR BPK 297-308str., n u s p r e n d ė : K. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams.           PaskirtÄ sias bausmes taikant Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalis subendrinti jas visiÅ¡kai sudedant, ir nustatyti subendrintÄ vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.           Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ Â atidėti vieneriems metams.            Įpareigoti K.

N. per pirmus Å¡eÅ¡is nuosprendžio vykdymo mėnesius atlyginti Å¡iuo nuosprendžiu priteisiamÄ turtinę žalÄ nukentėjusiajam E. L. ir visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ , o jo netekimo atveju nedelsiant registruotis darbo biržoje.             IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ K. N. 2264,10 eurų (du tÅ«kstančius du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus ir 10 centų) Vilniaus teritorinei ligonių kasai už E. L. gydymÄ .          IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ K.

N. 1350 eurų (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eur) turtinės ir 500 eurų (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ E. L..            KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. N. palikti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus jÄ panaikinti.            Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismÄ , paduodant apeliacinį skundÄ .

               Teisėja                                                                       L.Tarčevskaja