Legislator Case Law & Legislation
5e856db3-b156-4293-9984-3d6065b8a42c AI generated

5e856db3-b156-4293-9984-3d6065b8a42c · Kauno apylinkės teismas

Case Number 5e856db3-b156-4293-9984-3d6065b8a42c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

O., nedalyvaujant suinteresuotųjų asmenų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui (apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka), žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M. O. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Legislator headnote

AI generated

5e856db3-b156-4293-9984-3d6065b8a42c · Kauno apylinkės teismas: Kaune. 1990-01-09 Generalinės prokuratÅ«ros pažymėjimas įrodo tėvo kalinimo laikÄ ir tai, kad tėvas yra reabilituotas. Abu pareiÅ¡kėjos tėvai yra mirę (tėvas mirė 1992 m., motina - 2006 m.). Juridinio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes tik pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėja 1970 m. iÅ¡tekėjo už V. Å . ir tapo Å .. Su Å . santuokÄ nutraukė ir 2005-05-05 iÅ¡tekėjo už A. O., tapo M. O.. Kadangi pareiÅ¡kėjos Å¡eima nukentėjo nuo okupacijų, dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo pareiÅ¡kėja kreipėsi į suinteresuotÄ asmenį - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-15676-191/2013(Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11811-2013-8)Procesinio sprendimo kategorija 128.2.; 116.4. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 1 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis,             sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei,                                                                                           dalyvaujant pareiškėjai M.

O., nedalyvaujant suinteresuotųjų asmenų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui (apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka), žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M. O. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja M. O. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nuo 1939-1990 okupacijų nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos tėvo politinio kalinio J. N. įkalinimo metu nuo 1947-09-13 iki 1953-12-24, pareiÅ¡kėja M. O., bÅ«damas nepilnametė, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune. PareiÅ¡kėja nurodė, jog jos tėvas J.

N., J. s., 1923 m. buvo politinis kalinys, buvo kalinamas nuo 1947-09-13 iki 1956-06-14. PareiÅ¡kėjos tėvas buvo nuteistas pagal RTFSR BK 58-1 „a“ str. ir 58-11 str. 10 metų pataisos darbų lagerio. Lietuvos Ypatingojo archyvo 2013-05-28 pažymoje nurodyta, kad 1948-02-28 kaltinamojoje iÅ¡vadoje raÅ¡oma, kad J. N. buvo aktyvus pogrindinės organizacijos dalyvis, verbavo naujus narius į organizacijÄ ir platino antisovietinius lapelius, vokiečių okupacijos metu tarnavo policininku batalione, saugojo svarbius vokiečių kariuomenės objektus.

To pakako, kad pareiÅ¡kėjos tėvas bÅ«tų nuteistas deÅ¡imčiai metų pataisos darbų. Iki pareiÅ¡kėjos tėvo suėmimo Å¡eima - tėvas J. N., motina M. J. N. ir pareiÅ¡kėja M. N. (O.), gyveno Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute. PareiÅ¡kėja gimė 1947-08-25, o jos tėvÄ suėmė 1947-09-13. Nuolatos vykdavo vežimai ir todėl tėvas prieÅ¡ suėmimÄ pareiÅ¡kėjÄ ir jos motinÄ iÅ¡vežė iÅ¡ Kauno į KluoniÅ¡kių k., ZapyÅ¡kio apyl., pas savo gimines. Tėvas pats slapstėsi, tačiau kartais pareidavo namo.

Namuose tėvas buvo suimtas, pareiÅ¡kėjos ir jos motinos namuose nerado, tačiau nuo tada iÅ¡kilo grėsmė ir jos buvo priverstos slapstytis. PareiÅ¡kėjos motina buvo informuota, kad politinių kalinių Å¡eimas veža į SibirÄ . KluoniÅ¡kių k. pareiÅ¡kėja su motina gyveno apie metus. Tačiau vežimai vyko ir ten. Ten likti buvo pavojinga. Todėl pareiÅ¡kėjos motina su pareiÅ¡kėja ryžosi bėgti į KaunÄ . Gyventi jas priėmė mamos draugė B. (pavardės pareiÅ¡kėja neatsimena), kuri gyveno DaukÅ¡os g.

Pas jÄ gyveno apie porÄ metų. Po to jas priglaudė mamos draugė E. D., kuri gyveno Pilies g., senamiestyje. Vasaromis pareiÅ¡kėja su motina dažniausiai slapstydavosi ZapyÅ¡kio apyl. kaimuose - KluoniÅ¡kių, RiogliÅ¡kių, Zizų k. pas gimines. Slapstėsi iki 1953 m. gruodžio pabaigos. 1953 m. gruodžio 24 d. prieÅ¡ Kalėdas grįžo į savo butÄ Vandens g., kuriame tebegyveno pareiÅ¡kėjos senelė, mamos mama, kuri dėl senatvės ir namų nebėgo. 1956-06-14 pareiÅ¡kėjos tėvas iÅ¡ įkalinimo buvo paleistas ir jis grįžo į butÄ Vandens g.

Kaune. 1990-01-09 Generalinės prokuratÅ«ros pažymėjimas įrodo tėvo kalinimo laikÄ ir tai, kad tėvas yra reabilituotas. Abu pareiÅ¡kėjos tėvai yra mirę (tėvas mirė 1992 m., motina - 2006 m.). Juridinio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes tik pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėja 1970 m. iÅ¡tekėjo už V. Å . ir tapo Å .. Su Å . santuokÄ nutraukė ir 2005-05-05 iÅ¡tekėjo už A. O., tapo M. O.. Kadangi pareiÅ¡kėjos Å¡eima nukentėjo nuo okupacijų, dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo pareiÅ¡kėja kreipėsi į suinteresuotÄ asmenį - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ .

Suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kėjos teises į statusÄ pripažino, tačiau nurodė, kad CPK 444 str. tvarka pareiÅ¡kėja turi kreiptis į teismÄ dėl fakto nustatymo, kad jos Å¡eima tėvo įkalinimo metu negalėjo legaliai gyventi, nes turėjo slapstytis. Teismui nustačius reikiamÄ faktÄ pareiÅ¡kėjai bus pripažintas tremtiniams prilygintų asmenų statusas pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. - pagal kurį tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iÅ¡ tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu Å¡eima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

PareiÅ¡kėja įstatymo sÄ lygas atitinka. Jos tėvas buvo politinis kalinys, pareiÅ¡kėja tėvo įkalinimo metu buvo nepilnametė ir negalėjo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kadangi turėjo slapstytis. Savo pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėja grindė: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raÅ¡tu, Lietuvos TSR prokuratÅ«ros reabilitavimo pažymėjimu, Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma, sutuoktuvių liudijimu, gimimo liudijimu, Kauno miesto savivaldybės administracijos CMB pažyma, santuokos liudijimu, mirties liudijimu, liudytojų B.

A., I. A. parodymais.Liudytoja B. A., apklausta teismo posėdyje, nurodė, jog pareiÅ¡kėja yra jos motina, iÅ¡ savo močiutės pasakojimų liudytoja žino, kad suėmė diedukÄ ir tada jie negalėjo gyventi namuose, slapstėsi KluoniÅ¡kio kaime.Liudytoja I. A., apklausta teismo posėdyje, nurodė, jog jai žinomas faktas, kad pareiÅ¡kėjos Å¡eima slapstėsi kaime, paskui mieste, pareiÅ¡kėjos tėvas grįžo 1953 m. Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bylÄ praÅ¡o nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Savo atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėja siekia įgyti nukentėjusio asmens - tremtinio statusÄ pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 dalies 3 punktÄ . Å is punktas numato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iÅ¡ tėvų buvo įkalintas ir Å¡eima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Å iuo atveju įraÅ¡ymas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us nebÅ«tinas. Tai, kad pareiÅ¡kėjos tėvas J. N. buvo neteisėtai represuotas ir iÅ¡buvo laisvės atėmimo vietose nuo 1947-09-13 iki 1956-06-14 įrodo Lietuvos TSR prokuratÅ«ros 1990-01-09 reabilitavimo pažymėjimas Nr. 13/1032-89. Pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidÄ , kad slapstymosi faktas yra buvęs (b.l. 26). Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius praÅ¡o bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra.

Savo atsiliepime nurodė, jog pagal LR Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensijÄ turi politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų iÅ¡duotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkÅ«rimÄ , arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iÅ¡duotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens - politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus.

Todėl suinteresuotas asmuo neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kėja juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ Ä¯rodytų teisme (b.l. 24-25). Byla nagrinėjama suinteresuotųjų asmenų atstovams nedalyvaujant (CPK 246 str.). PareiÅ¡kimas tenkintinas.Lietuvos Respublikos CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.                                                                                            PareiÅ¡kėjos ir liudytojų paaiÅ¡kinimais bei byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja M.

N. (O.) gimė 1947 m. rugpjūčio 25 d., pareiškėjos tėvai buvo susituokę, motina – M. N., tėvas – J. N. (b.l. 12, 13). Pareiškėjos tėvas J. N., gim. 1923 m., 1947-09-13 buvo suimtas ir laikomas LTSR MGB Kauno skyriaus vidaus kalėjime, kalinamas Komi ATIR, 1948-04-08 nuteistas pagal RTFSR BK 58-1“a“ ir 58-11 str. dešimčiai metų pataisos darbų lagerio (b.l. 10, 11). J. N. įkalinime buvo iki 1956-06-14, po to paleistas ir išvyko į Kauno m. (b.l. 10, 11). Po tėvo J. N. suėmimo pareiškėjos motina su vaiku (pareiškėja) pabėgo iš namų ir pradėjo slapstytis.

PareiÅ¡kėjos tėvui grįžus iÅ¡ įkalinimo, Å¡eima vėl gyveno kartu. J. N. mirė 1992-11-17 (b.l. 16). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nurodė, kad nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – tremtinio statusas galės bÅ«ti pripažintas, jei pareiÅ¡kėja teisme liudytojų pagalba galės įrodyti savo Å¡eimos tėvo įkalinimo metu negalėjimÄ legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamoje vietoje (b.l. 9). Todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nagrinėtinas teismine tvarka (CPK 445 str.).Suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimai ir liudytojų paaiÅ¡kinimai - viena iÅ¡ įrodymų rūšių, numatytų CPK 177 str. 2d.

Pagal CPK 189 str. 1 d. liudytoju gali bÅ«ti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryÅ¡iai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali bÅ«ti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokie asmenys negali bÅ«ti apklausiami kaip liudytojai. Liudytojų B. A., I. A. parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo konstatuota, jog suinteresuotų asmenų ir liudytojų parodymus paneigia byloje esanti medžiaga.             Pagal 2007 m. birželio 28 įstatymu Nr. X-1234 papildyto Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo tuo metu negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.                                                                                           Byloje neginčijamai nustatyta, kad iki tėvo įkalinimo pareiÅ¡kėja M.

O. gyveno (duomenys neskelbtini), Kauno m. Pareiškėjos tėvas buvo įkalintas nuo 1947 m. rugsėjo 13 d. iki 1956 m. birželio 14 d. Tėvo įkalinimo metu pareiškėja buvo nepilnametė. Pareiškėjos paaiškinimais ir liudytojų B. A., I. A. parodymais nustatyta, kad pareiškėjos motina M. N. J. N. įkalinimo metu su vaiku negyveno savo nuolatinėje gyvenamojo vietoje, siekdama pasislėpti su vaiku nuo tremties. Tokiu būdu darytina išvada, kad pareiškėjos šeima buvo priversta slapstytis, negalėjo legaliai gyventi savo gyvenamojoje vietoje, o tremties išvengė dėl to, kad slapstėsi.

Todėl iÅ¡ visumos įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėja jos tėvo J. N. įkalinimo metu slapstėsi, negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimÄ Ä¯rodė visiÅ¡kai (CPK 177 str., 178 str.), nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas yra įrodytas, sukels pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes, pareiÅ¡kėja kitokia tvarka gauti tai patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 str. 1d., 8 p., 445 str.).                           Tikslu gauti nukentėjusio nuo genocido tremtinio teisinį statusÄ bei pensijÄ nustatytinas turintis juridinę reikÅ¡mę faktas, kad pareiÅ¡kėjos tėvo J.

N., gim. 1923 m., įkalinimo metu nuo 1947-09-13 iki 1956-06-14 jo Å¡eima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 264 str., 268 str., 270 str., 448 str. teismas,n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.Nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad J. N., Justino s., gim. 1923 m., įkalinimo metu nuo 1947 m. rugsėjo 13 d. iki 1953 m. gruodžio 24 d., jo Å¡eima – dukra M. O., gim. 1947-08-25, ir vaiko motina M.

N. negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kauno m., kadangi turėjo slapstytis. Turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatytas okupacijų nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo tikslu bei pensijos gavimo tikslu.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ Â Teisėjas                                                                                                                                  Edmundas Inokaitis