2021-09-09 Nr. AB-18050-3-63-3-02459-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3497-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02459-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos 17.4; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. B. ir A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. B. ir A. L. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – D. A. A., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) dėl statybos užbaigimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai B. B. ir A. L. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. rugsėjo 4 d. statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-30-170904-00240 (toliau – ir Aktas).

2. Pareiškėjai nurodė, kad kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu D. A. A. yra butų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuris įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą, savininkai ir minėto gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų bendraturčiai. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę, pareiškėjams tapo žinoma apie Aktą, kuris pažeidžia pareiškėjų teises šiais aspektais: 1) nesant teisinio ir faktinio pagrindo, nepagrįstai padidinti trečiajam suinteresuotam asmeniui D. A. A. priklausančių patalpų plotai nei išduotas statybos leidimas; 2) neįrengta nuotekų tvarkymo sistema; 3) priestato statybai buvo panaudota neleistina statybinė medžiaga – plastikas; 4) vykdant statybos darbus suniokota, išardyta pastato rūsio gruntinio vandens nuvedimo į šulinį drenažo linija, dėl to pastato rūsyje nuolat kaupiasi vanduo, niokojamos pastato vertingosios savybės. Pareiškėjų teigimu, pagal 2006 m. balandžio 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. 11 trečiajam suinteresuotam asmeniui D. A. A. buvo suteikta teisė atlikti tik prie gyvenamojo namo esančio verandos, kurios bendras plotas – 10,42 kv. m, atstatymo darbus.

3. Pareiškėjai pažymėjo, jog Akto pagrindu D. A. A. butui padaryti pakeitimai: bendras plotas nuo 43,10 kv. m padidėjo iki 65,74 kv. m, o naudingas plotas – nuo 43,10 kv. m iki 45,53 kv. m, po veranda atsirado nauja 8,45 kv. m rūsio patalpa ir 2,43 kv. m sanitarinis mazgas. Taigi faktiškai pastatyta veranda pirmame aukšte yra 1,34 kv. m didesnė, kas sudaro 13 proc. didesnį plotą nei leista ir numatyta pagal 2006 m. balandžio 19 d. statybos leidimą Nr. 11, o padidinti rūsio patalpų plotą net 10,88 kv. m statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas. Susidarė situacija, kad pagal 2006 m. balandžio 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. 11 yra leidžiama statyti verandą, kurios bendras plotas 10,42 kv. m, o faktiškai pastatoma veranda pirmame aukšte yra 11,76 kv. m, t. y. 1,34 kv. m didesnė nei leidžiama, o rūsio patalpų plotas be jokio statybą leidžiančio dokumento padidintas net 10,88 kv. m, o pareiškėjų butų plotas nesikeitė.

4. Pareiškėjų teigimu, pagal projektą nuotekos turėjo būti kaupiamos nuotekų šulinyje, sumontuotame iš gelžbetonio (g/b) elementų DN1000 mm, bet yra kaupiamos metalinėje cisternoje (bačkoje). Inspekcijos specialistai matydami, kad nuotekų kaupimo sistema yra įrengta ne pagal techninio projekto reikalavimus, pareiškėjų nuomone, negalėjo išduoti statybos užbaigimo akto.

5. Verandos stogas faktinio patikrinimo metu buvo plastikinis, nors tai neatitinka 2006 m. balandžio 19 d. išduoto statybos leidimo sąlygų, o plastikas neatitinka pastato saugomų vertybių savybių. Šiuo metu plastikas nuo stogo yra pašalintas.

6. Trečiajam suinteresuotam asmeniui D. A. A. vykdant statybos darbus ties atstatomos verandos pamatais, buvo suardyta drenažo linija, todėl pastato rūsys yra apsemtas vandeniu ir pareiškėjai negali naudotis jiems priskirta rūsio dalimi. Pareiškėjų įsitikinimu, rūsio patalpoms esant apsemtoms, yra gadinamos pastato bendrosios konstrukcijos, daroma žala jo vertingosioms savybėms.

7. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Inspekcijos vertinimu, pareiškėjų skundas paremtas tik subjektyvia jų nuomone, darant rašytiniais įrodymais nepagrįstas išvadas, netaikant įrodymų kaip Inspekcijos priimtas ginčijamas Aktas pažeidžia pareiškėjų teises ar įstatymo saugomus jų interesus. Aktas, kuriame konstatuota, kad jame nurodytas statinys atitinka esminius projektinius statinio rodiklius, pareiškėjams nenustato privalomas elgesio taisykles ar jų teises, kurios tokiu Aktu yra pažeidžiamos. Pareiškėjai patikslintame skunde savo reikalavimus kildino iš bendraturčių teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą nekilnojamąjį daiktą, tačiau nenurodė jų teises apsaugančių imperatyvaus pobūdžio teisės normų, kurios pažeidžiamos, ir kaip įstatymo saugomi interesai būtų apginti tenkinus jų reikalavimą. Be to, pareiškėjų teisių pažeidimai siejami su statybos procesu visiškai neanalizuojant statybos užbaigimo tvarkos, t. y. to proceso, kurio metu priimtas ginčijamas Aktas, ir neargumentuojant, kokius reikalavimus pažeidė išdavusi Aktą statybos užbaigimo komisija, o ne statytoja D. A. A., vykdydama statybos darbus.

9. Dėl verandos stogo padengimo plastiku atsakovas nurodė, jog stogo dangos medžiaga ne visada priskirtina prie esminių statinio projekto sprendinių, darančių įtakos statinio esminiams reikalavimams. Šiuo atveju pareiškėjų nurodomi trūkumai buvo patikrinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas). Kompetentinga institucija pirmojo patikrinimo metu dėl to, kad plastikinis stogelis verandoje neatitinka techninio projekto sprendinių, 2017 m. vasario 1 d. atsisakė pasirašyti statybos užbaigimo aktą. Pirmojo tikrinimo metu buvo ir kitų trūkumų, kuriuos pašalino D. A. A.. Komisija Akto išdavimui pritarė tik po to, kai nustatyti trūkumai buvo ištaisyti. Pats Akto išdavimas rodo, kad komisija esminių pastatytos verandos neatitikčių statinio projektui nenustatė ir tuo metu pagrįstai buvo įsitikinusi, kad Aktas gali būti išduotas.

10. Atsakovas nesutiko su tuo, kad komisija, išduodama Aktą, prisidėjo prie pastato rūsio gruntinio vandens linijos nuvedimo į šulinį drenažo linijos sunaikinimo, nes byloje nėra duomenų, jog tai buvo padaryta atstatant verandą. Priešingu atveju keltinas ne Akto, o paties leidimo, kuriuo buvo leista atlikti verandos atstatymo darbus, teisėtumo klausimas. Pareiškėjai nenurodė, dėl kokio statinio projekto sprendinio pažeidimo galėjo atsirasti šie padariniai ir kokias procedūras statybos užbaigimo komisija šiuo atveju pažeidė.

11. Pareiškėjai teigė, kad plastiko stogo dangos įrengimu ir pastato rūsio gruntinio vandens linijos nuvedimo į šulinį drenažo linijos sunaikinimu buvo padaryta žala pastato vertingosioms savybėms. Kultūros paveldo statinių, statinių kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems paveldosaugos reikalavimus tikrina būtent Departamentas. Šios institucijos atstovas pasirašė Aktą. Tokiu būdu buvo patvirtinta rekonstruoto pastato atitiktis esminiams statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems paveldosaugos reikalavimams. Nesutikdami su tuo, pareiškėjai turėtų ginčyti šios institucijos sprendimą.

12. Nagrinėjamu atveju Aktas buvo surašytas vertinant tik statinio projekte numatytų statybos darbų apimtį. Palyginus statinio projekte numatytus verandos ilgio, pločio, bendro ploto parametrus su matininkės parengtoje kadastro duomenų byloje užfiksuota padėtimi, matyti, kad veranda pastatyta su nežymiais nukrypimais, kurių statybos užbaigimo komisija nelaikė esminiais, ir kurie neviršija leistinų nukrypimų, todėl pagrįstai ir teisėtai išdavė Aktą.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Departamentas nurodė, kad Aktas atitiko parengtą projektinę dokumentaciją, kuriai buvo išduotas statybos leidimas, o Departamento anksčiau nustatyti trūkumai buvo pašalinti. Techniniame projekte yra toponuotrauka, kurioje pažymėtas projektuojamas nuotekų kaupimo rezervuaras, nurodytas artezinis šulinys. Departamentas nederino pastato rūsio gruntinio vandens nuvedimo į šulinį drenažo linijos.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. A. A. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16. D. A. A. nurodė, kad pagal 2006 m. balandžio 19 d. išduotą statybos leidimą buvo atlikti prie jai priklausančios namo dalies esančios verandos atstatymo darbai. Veranda nepriskirtina prie bendrojo naudojimo patalpų, jos stogo dangai nebuvo naudojamos plastiko medžiagos, tiek pastato, tiek verandos stogas yra čerpinis. Vykdant verandos rekonstrukcijos darbus nebuvo pažeista gruntinio vandens drenažo linija. Vanduo gyvenamojo namo rūsyje gali kauptis dėl 2014 m. vykdyto kelio rekonstrukcijos darbų. Be to, patys pareiškėjai 2010 m. vykdė rekonstrukcijos darbus jiems priklausančiose gyvenamojo namo dalyse ir rūsyje, todėl gruntinio vandens drenažo linijos pažeidimas galėjo atsirasti ir dėl šių darbų. Patalpų bendras naudingas plotas nuo 43,10 kv. m iki 45,53 kv. m padidėjo 2018 m., atlikus tikslesnius matavimus. Pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą apskaičiavus verandos ir rūsio po ja patalpų plotą, bendras plotas padidėjo iki 65,74 kv. m. Dėl to pretenzijos turėtų būti reiškiamos matininkei arba VĮ Registrų centrui. Aktas, kuriuo patvirtintas statybos darbų atlikimas, nenukrypstant nuo projekto, yra teisėtas ir pagrįstas.

17. Nuo 2018 m. vyksta D. A. A. priklausančių ūkio paskirties pastatų projektavimo darbai. Pagal parengtą pagalbinio ūkio paskirties pastatų statybos projektą yra numatyta nutiesti buitinių nuotekų tinklą į naudojamą žemės sklypą bei vietinių nuotekų kaupimo rezervuarą. Projektas buvo pateiktas visuomenei, viešojo svarstymo susirinkimas įvyko 2021 m. vasario 25 d. Šiuo metu vyksta projekto derinimo veiksmai. Pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų trečiasis asmuo nepažeidė ir negalėjo pažeisti. Pareiškėjų nurodyti argumentai dėl tariamo jų teisių pažeidimo yra subjektyvi jų nuomonė.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjų B. B. ir A. L. skundą, taip pat trečiajam suinteresuotam asmeniui D. A. A. iš pareiškėjų A. L. ir B. B. priteisė po 375 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad statybos užbaigimo akto pasirašymo procese Inspekcijos vaidmuo pasireiškia statybos užbaigimo akto išdavimo procedūros koordinavimu. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog skundžiamas Aktas, kuriame konstatuota, kad jame nurodytas statinys atitinka esminius projektinius statinio rodiklius, pareiškėjams nustato privalomas elgesio taisykles ar jų teises, kurios tokiu aktu yra pažeidžiamos. Nors pareiškėjų skundo reikalavimas kildinamas iš bendraturčių teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą nekilnojamąjį daiktą, pareiškėjai nenurodė jų teises apsaugančių imperatyvaus pobūdžio teisės normų, kurios buvo pažeistos, ir neargumentavo, kaip ginčijamu Aktu pažeistos jų subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai būtų apginti tenkinus jų reikalavimą. Nors pareiškėjai teigė, jog D. A. A. vykdant statybos darbus buvo sunaikinta gruntinio vandens nuvedimo į šulinį drenažo linija, dėl to gyvenamojo namo rūsys yra apsemtas vandeniu ir pareiškėjai negali naudotis jiems priskirta rūsio dalimi, jie nenurodė, dėl kokio projektinio sprendinio pažeidimo tokie padariniai galėjo atsirasti. Be to, byloje pateiktas antstolės 2007 m. rugsėjo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 004/07/F-181 patvirtina, jog vandens gyvenamojo namo rūsyje buvimo faktas buvo užfiksuotas dar iki prasidedant ginčo statyboms. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog argumentą dėl nuotekų kaupimo rezervuarų neatitikimo statinio techniniam projektui pareiškėjai nurodė tik 2019 m. kovo 12 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose. Atsižvelgęs į tai, kad skundas nebuvo patikslintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, teismas šio pareiškėjų argumento nevertino.

20. Nenustatęs, kad sprendžiant statinio pripažinimo tinkamu naudoti klausimą buvo pažeisti kokių nors teisės aktų reikalavimai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų teiginius vertintino kaip subjektyvias prielaidas, kurių pagrįstumui, t. y. negatyviam individualiam poveikiui patvirtinti, nebuvo pateikta įrodymų, todėl skundo netenkino.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiojo suinteresuoto asmens D. A. A. prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (750 Eur) neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisė ją iš pareiškėjų.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą ir perdavė bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

23. Teismas nustatė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja, atliekanti procesinius veiksmus ir vidinio administravimo funkcijas, Aušrelė Mažrimienė 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi bylai pagal pareiškėjų B. B. ir A. L. skundą nagrinėti sudarė kolegiją, susidedančią iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės. Šios sudėties teisėjų kolegija dalyvavo administracinę bylą nagrinėjant 2019 m. kovo 13 d. bei 2019 m. gegužės 8 d. posėdžiuose, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą pasirašė tik teisėjos Eglė Kiaurakytė ir Aušrelė Mažrimienė. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes be su pirmosios instancijos teismo sprendimų pripažinimo negaliojančiais susijusį teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. 24. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą atmetė, pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino, o trečiojo suinteresuoto asmens D. A. A. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino ir iš pareiškėjų priteisė po 525 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25. Teismas nustatė, kad pareiškėjui B. B. nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas su bendro naudojimo patalpa, pažymėta: P-1 (1/2 iš 5,20 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai A. L. nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas su rūsiu 33,67 kv. m pažymėtu P-2, P-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjams nuosavybės teise priklauso du butai, o trečiajam suinteresuotam asmeniui D. A. A. vienas butas, esantis pastate–gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. daugiabučiame gyvenamajame name yra suformuoti 3 atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurių reg. Nr. (duomenys neskelbtini). 2005 m. buvo parengtas verandos atstatymo prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), techninis projektas, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog „Prie esamo pastato iš šiaurės rytų pusės projektuojama veranda su rūsiu. Rūsyje proj. dušas WC ir pagalbinė patalpa (šiame name nėra WC ir dušo)“; „Inžineriniai sprendiniai: Nuotekos.“ 2006 m. balandžio 19 d. išduotas statybos leidimas trečiajam suinteresuotam asmeniui D. A. A., (duomenys neskelbtini), atstatyti verandą prie gyvenamojo namo. Pastatas–gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio 9 d. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-1133 pagrindu yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Ginčijamame Akte nurodyta, jog statinys atitinka statinio projekto sprendinius; projektiniai statinio bendrieji rodikliai atitinka faktinius / nukrypimai nuo faktinių rodiklių yra neesminiai. Nors statybos užbaigimo akte nėra nurodyta, ar projektiniai statinio bendrieji rodikliai atitinka faktinius, ar nukrypimai nuo faktinių rodiklių yra neesminiai, atsakovas ir Departamento atstovai patvirtino, jog statybos užbaigimo aktas surašytas esant neesminiams projektinių statinio bendrųjų rodiklių nukrypimams.

26. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjai nėra žemės sklypo, kuriame trečiajam suinteresuotam asmeniui D. A. A. buvo išduotas leidimas vykdyti verandos atstatymo darbus, bendraturčiai. Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2006 m. balandžio 19 d. išduotu statybos leidimu Nr. 11 nebuvo suteikta teisė atlikti bendrojo naudojimo objektų rekonstrukcijos darbus. Ginčo statybos darbai buvo vykdomi valstybei priklausančioje teritorijoje, prie trečiojo suinteresuoto asmens D. A. A. įėjimo į jai priklausančias patalpas. Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjų butų plotas nesikeitė ir šiai dienai plastikas nuo stogo yra pašalintas.

27. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad „vietoje matyti, kad už ūkinio pastato yra žemių sankasa. Pasak žemės sklypo naudotojų, po šita sankasa yra metalinė bačka kaupti nuotekoms. Į šią bačką įeina vamzdis iš gyvenamojo namo pasakė D. A. A..“ Atitinkamai nustatyta, kad „žemių sankasa yra už įregistruoto žemės sklypo ribos (šiaurinės). Valstybinėje žemėje tiesiant inžinerinius tinklus reikalingas NŽT sutikimas. Žemės įstatymo 21.7, 21.11, 21.12 papunkčiai galimai yra pažeisti“. Taigi pareiškėjai nėra žemės sklypo, kuriame įrengta talpa nuotekoms surinkti, savininkai ar bendraturčiai.

28. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Aktas, kuriame konstatuota, jog jame nurodytas statinys atitinka esminius projektinius statinio rodiklius, pareiškėjams nustato privalomas elgesio taisykles ar jų teises, kurios tokiu aktu yra pažeidžiamos. Nors skundo reikalavimas kildinamas iš bendraturčių teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą nekilnojamąjį daiktą, pareiškėjai nenurodė jų teises apsaugančių imperatyvaus pobūdžio teisės normų, kurios nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ir įtikinamai neargumentavo, kaip ginčijamu Aktu galėjo būti pažeistos jų subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai, kaip būtų apginti tenkinus jų reikalavimą. Nors pareiškėjai teigė, jog D. A. A. vykdant statybos darbus buvo sunaikinta gruntinio vandens nuvedimo į šulinį drenažo linija, dėl ko gyvenamojo namo rūsys yra apsemtas vandeniu ir pareiškėjai negali naudotis jiems priskirta rūsio dalimi, tačiau byloje esančio antstolės 2007 m. rugsėjo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 004/07/F-181 turinys patvirtino, jog vandens rūsyje buvimo faktas buvo užfiksuotas dar iki ginčo statybos darbų pradėjimo.

29. Nenustatęs, jog sprendžiant statinio pripažinimo tinkamu naudoti klausimą, buvo pažeisti kokių nors teisės aktų reikalavimai, kas sudarytų pagrindą Aktą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu ir jį panaikinti, pareiškėjų teiginius teismas laikė subjektyviomis prielaidomis, kurių pagrįstumui, t. y. negatyviam individualiam poveikiui patvirtinti, nebuvo pateikta įrodymų.

IV. 30. Pareiškėjai B. B. ir A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

31. Pareiškėjai teigia, jog gyvenamojo namo bendraturtės ir žemės sklypo bendranaudotojos D. A. A. įvykdyti statybos darbai iš esmės neatitiko statinio techninio projekto sprendinių, todėl: 1) padidėjo D. A. A. valdomų patalpų dydis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. pagal išduotą leidimą atstatomos verandos plotas turėjo būti 10,42 kv. m, o faktiškai pastatyti 11,7 kv. m, t. y. 1,34 kv. m didesnis plotas nei leidžiama, o rūsio patalpų plotas be jokio statybą leidžiančio dokumento padidinamas net 10,88 kv. m; 2) nuotekos nėra tvarkomos taip, kaip nurodyta techninio projekto sprendiniuose – nuotekos iš D. A. A. buto (verandos) patenka į metalinę cisterną (bačką), o pagal techninio projekto aiškinamąjį raštą nuotekos turėjo būti kaupiamos nuotekų šulinyje, sumontuotame iš gelžbetonio (g/b) elementų DN 1000 mm (diametras – 1000 mm).

32. Pareiškėjai nurodo, kad jie, kaip žemės sklypo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, bendranaudotojai, taip pat kaip pastato–gyvenamojo namo bendraturčiai, turi teisę ginčyti kitam bendranaudotojui / bendraturčiui išduotą statybos užbaigimo aktą. Jų teisė kreiptis į teismą numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje, o teismas neįvertino, kad statybų vykdymas (verandos atstatymas) nesilaikant techniniame projekte numatytų reikalavimų, pažeidžia pareiškėjų, kaip žemės sklypo bendranaudotojų ir pastato bendrasavininkių, teises ir interesus.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. A. A., pažeisdama pareiškėjų teises, ginčijamu Aktu pasididino jai priklausančių patalpų plotus, kai tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, dėl ko nepagrįstai padidėjo D. A. A. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo bei naujai atliktų D. A. A. kadastrinių matavimų bylos, Akto pagrindu buvo pakeisti bendrieji butui priskiriamų patalpų rodikliai, nesusiję su vykdytais 10,42 kv. m verandos atstatymo darbais, t. y. lyginant su 2010 m. balandžio 13 d. kadastriniais matavimais: pakeičiamas bendras plotas nuo 43,10 kv. m iki 65,74 kv. m; pakeičiamas naudingas buto plotas nuo 43,10 kv. m iki 45,53 kv. m; atsiranda naujos 8,45 kv. m rūsio patalpos; atsiranda naujas 2,43 kv. m sanitarinis mazgas.

34. Faktiškai pastatyti nuotekų kaupimo rezervuarai, pareiškėjų įsitikinimu, neatitinka techninio projekto. Atlikus esamos faktiškai įrengtos nuotekų kaupimo cisternos ir suprojektuoto nuotekų kaupimo rezervuaro palyginimą, matyti, kad nuotekų kaupimo cisterna neatitinka techniniame projekte suprojektuotos ir numatytos nuotekų kaupimo rezervuaro vietos. Byloje esantis 2018 m. gruodžio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas patvirtina ir tai, kad nuotekos iš D. A. A. buto (verandos) patenka į metalinę cisterną (bačką), nors pagal techninio projekto aiškinamąjį raštą nuotekos turėjo būti kaupiamos nuotekų šulinyje, sumontuotame iš gelžbetonio (g/b) elementų DN1000 mm (diametras – 1 000 mm). Pareiškėjai pažymi, kad kaupimo rezervuaras nepašalintas iš valstybinės žemės, kuri yra greta pareiškėjų ir D. A. A. naudojamo žemės sklypo. Teismas pripažino, kad metalinė cisterna (bačka) gretimame valstybiniame žemės sklype pastatyta be NŽT sutikimo, bet nelaikė, jog tai pažeidžia pareiškėjų teises. Pareiškėjai, kaip žemės sklypo ir pastato, prie kurio atstatyta veranda, bendranaudotojai, turi teisinį interesą, kad nuotekos būtų tvarkomos laikantis teisės aktų reikalavimų ir taip, kaip numatyta projekte.

35. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ginčijamas Aktas yra 2017 m. rugsėjo 4 d., o D. A. A. į bylą pateikė 2017 m. rugpjūčio 30 d. statybos užbaigimo aktą, t. y. neatitinka D. A. A. pateikto ir VĮ Registrų centre įregistruoto statybos užbaigimo aktų datos.

36. D. A. A., vykdydama verandos atstatymo darbus, suniokojo, išardė pastato rūsio gruntinio vandens nuvedimo į šulinį, drenažo liniją, todėl pastato rūsyje kaupiasi vanduo, niokodamas pastato vertingąsias savybes (raudonų plytų mūro rūsio laiptus, duonkepę ir grindis), pareiškėjai negali naudotis apsemtomis rūsio patalpomis.

37. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

38. Atsakovo vertinimu, pareiškėjai tik deklaratyviai, nepagrįsdami savo prieštaravimų teisėtumo, teigia, kad teismas neįvertino, jog statybų vykdymas, (verandos) atstatymas, nesilaikant techniniame projekte numatytų reikalavimų, pažeidžia pareiškėjų, kaip žemės sklypo bendranaudotojų ir pastato bendrasavininkių, teises ir interesus. Priešingai, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad Aktas, kuriame konstatuota, kad jame nurodytas statinys atitinka esminius projektinius statinio rodiklius, pareiškėjams nustato privalomas elgesio taisykles ar jų teises, kurios tokiu aktu yra pažeidžiamos. Taigi, nors skundo reikalavimas kildinamas iš bendraturčių teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą nekilnojamąjį daiktą, pareiškėjai nenurodė jų teises apsaugančių imperatyvaus pobūdžio teisės normų, kurios nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ir įtikinamai neargumentavo, kaip ginčijamu aktu galbūt pažeistos jų subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai būtų apginti tenkinus jų reikalavimą. Pats Akto išdavimas rodo, kad komisija esminių pastatytos verandos neatitikčių statinio projektui nenustatė ir tuo metu pagrįstai buvo įsitikinusi, kad Aktas gali būti išduotas. Aktas buvo surašytas vertinant tik statinio projekte numatytų statybos darbų apimtį. Palyginus statinio projekte numatytus verandos ilgio, pločio, bendro ploto parametrus su matininkės parengtoje kadastro duomenų byloje užfiksuota padėtimi, matyti, kad veranda pastatyta su nežymiais nukrypimais, kurių statybos užbaigimo komisija nelaikė esminiais, ir kurie neviršija leistinų nukrypimų, todėl pagrįstai ir teisėtai išdavė Aktą.

39. NŽT atsakymas dėl pareiškėjų patikslintame skunde nurodyto D. A. A. įrengto rezervuaro valstybei priklausančioje žemėje pateiktas 2018 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. 2D-16105, kurio A. L. neskundė. Nors šiuo atveju ir bandoma įtikinti, kad nuotekų kaupimo rezervuaras įrengtas pažeidžiant projekte suplanuotus sprendinius ir dėl to negalėjo būti išduotas Aktas, tačiau tas nuotekų kaupimo rezervuaras, kuris buvo numatytas minimame projekte, D. A. A. apskritai nebuvo įrengtas, o patikslintame skunde minimas kitas rezervuaras dėl kurio, kaip minėta, atlikus tyrimą buvo pateiktas atsakymas bei informuota NŽT. Patikslintame skunde minimas nuotekų kaupimo rezervuaras nesusijęs su patikrinimu išduodant Aktą, todėl nėra pagrindo sutikti, kad šiuo pagrindu Aktas galėjo būti išduotas neteisėtai.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

41. Departamento įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenustatyta, kad priimant ginčijamą Aktą buvo padaryti procedūriniai ar kitokio pobūdžio pažeidimai. Jeigu, pareiškėjų nuomone, buvo atliekami kokie nors kiti statybos darbai, kuriems statybą leidžiantis dokumentas išduotas nebuvo, tai savaime nesudaro pagrindo Akto pripažinti negaliojančiu ir nėra šios administracinės bylos dalykas.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjų po 175 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, kad įvertinus nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog statybos užbaigimo aktas, kuriame konstatuota, kad jame nurodytas statinys (veranda) atitinka esminius projektinius statinio rodiklius, pareiškėjams nustato privalomas taisykles ar jų teises, kurios tokiu aktu yra pažeidžiamos. Nors skundo reikalavimas kildinamas iš bendraturčių teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą nekilnojamąjį daiktą (t. y. gyvenamąjį namą), pareiškėjai nenurodė kaip ginčijamu aktu galbūt yra pažeistos jų subjektinės teisės ir įstatymo saugomi interesai, o taip pat nenurodė jų teises apsaugančių imperatyvaus pobūdžio reikalavimų, kurios esą buvo pažeistos vykdant verandos statybą bei atliekant statybos užbaigimo procedūrą. Pareiškėjų teisės nėra įtakojamos, o tuo labiau pažeidžiamos. Kadangi nenustatyta, jog sprendžiant statinio pripažinimo tinkamu naudoti klausimą, buvo pažeisti kokių nors teisės aktų reikalavimai, kas sudarytų pagrindą statybos užbaigimo aktą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu ir jį panaikinti, pareiškėjų teiginiai pagrįstai teismo yra įvertinti kaip subjektyvios prielaidos, kurių pagrįstumui patvirtinti nebuvo pateikta įrodymų.

44. Nors gyvenamasis namas pareiškėjams ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui priklauso bendrosios nuosavybės teise, tačiau pareiškėjų ir D. A. A. naudojamos šio gyvenamojo namo dalys yra suformuotos kaip atskiri kadastriniai vienetai, jos yra atskirtos viena nuo kitos. Atstatyta veranda, kurios užbaigimo aktą ginčija pareiškėjai, kaip įėjimu į butą, naudojasi tik D. A. A.. Atstatomos verandos negalima priskirti prie bendro naudojimo patalpų, nes ja naudojasi tik D. A. A.. Pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų trečiasis asmuo nepažeidė ir negalėjo pažeisti. Pareiškėjų nurodyti argumentai dėl tariamo jų teisių pažeidimo yra deklaratyvūs ir formalūs.

45. Nuo 2018 m. vyksta D. A. A. priklausančių ūkio paskirties pastatų projektavimo darbai. Pagal parengtą pagalbinio ūkio paskirties pastatų (duomenys neskelbtini) statybos projektą yra numatyta nutiesti buitinių nuotekų tinklą į naudojamą žemės sklypą bei vietinių nuotekų kaupimo rezervuarą. Projektas buvo pateiktas visuomenei, viešojo svarstymo susirinkimas įvyko 2021 m. vasario 25 d. Šiuo metu vyksta projekto derinimo veiksmai. Įgyvendinus šį projektą bus įrengtas naujas nuotekų kaupimo rezervuaras.

46. Pareiškėjai nepateikė įrodymų (išvadų ir pan.), patvirtinančių gruntinio vandens drenažo linijos pažeidimo faktą, priežastį ir kad tai padarė D. A. A.. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai sprendė, kad antstolės 2007 m. rugsėjo 26d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 004/07/F-181 turinys patvirtina, jog vandens gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rūsyje buvimo faktas buvo užfiksuotas dar iki prasidedant verandos statybos darbams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugsėjo 4 d. statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-30-170904-00240 teisėtumo ir pagrįstumo.

48. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

51. Analogiškos pozicijos formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjamose civilinėse bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aiškinant civilinio proceso teisės normas teigiama, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, o šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, suinteresuotumą laikant savarankišku teisiniu interesu ir poreikiu jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Be kita ko nurodyta, kad asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Akcentuota, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose.

52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas. Kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra įtakojami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

53. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui B. B. nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas su bendro naudojimo patalpa, pažymėta: P-1 (1/2 iš 5,20 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai A. L. nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas su rūsiu 33,67 kv. m. pažymėtu P-2, P-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklauso du butai, o trečiajam suinteresuotam asmeniui D. A. A. vienas butas, esantis pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. daugiabučiame gyvenamajame name yra suformuoti 3 atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurių reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

54. Ginčijame Akte nurodyta, jog statinys atitinka statinio projekto sprendinius; projektiniai statinio bendrieji rodikliai atitinka faktinius / nukrypimai nuo faktinių rodiklių yra neesminiai. Pareiškėjai Akto neteisėtumą grindžia šiomis aplinkybėmis: 1) vykdant statybos darbus suniokta, išardyta pastato rūsio gruntinio vandens nuvedimo į šulinį drenažo linija; 2) padidinti trečiajam suinteresuotam asmeniui D. A. A. priklausančių patalpų plotai; 3) neįrengta nuotekų tvarkymo sistema; 4) priestato statybai buvo panaudota statybinė medžiaga – plastikas, kuri yra negalima. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai nėra žemės sklypo, kuriame trečiajam suinteresuotam asmeniui D. A. A. buvo išduotas leidimas vykdyti verandos atstatymo darbus, bendraturčiai. Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2006 m. balandžio 19 d. išduotu statybos leidimu Nr. 11 nebuvo suteikta teisė atlikti bendrojo naudojimo objektų rekonstrukcijos darbus. Ginčo statybos darbai buvo vykdomi valstybei priklausančioje teritorijoje, prie trečiojo suinteresuoto asmens D. A. A. įėjimo į jai priklausančias patalpas.

55. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijamas Aktas, kuriuo konstatuota, jog statinys atitinka esminius projektinius statinio rodiklius, nenustato pareiškėjams jokių privalomo elgesio taisyklių ar teisių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, turėdami pareigą nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtaką jų teisėms ir teisėtiems interesams, to nepadarė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors skundo reikalavimas kildinamas iš bendraturčių teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą nekilnojamąjį daiktą, pareiškėjai nenurodė jų teises apsaugančių imperatyvaus pobūdžio teisės normų, kurios nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ir įtikinamai neargumentavo, kaip ginčijamu Aktu pažeistos jų subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai būtų apginti tenkinus jų reikalavimą. Kitaip tariant, byloje nenustatytas pareiškėjų materialinis teisinis suinteresuotumas pareikštais reikalavimais, dėl ko skundas negali būti tenkinamas, o ginti viešąjį interesą pareiškėjai įgalinimų neturi.

56. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

57. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. A. A. pateikė prašymą dėl proceso šalių išlaidų atlyginimo, kuriame prašo iš pareiškėjų priteisti po 175 Eur bylinėjimosi išlaidų.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Taigi tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, pareiškėjui kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016). Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo nutartį 2017 m. vasario 22 d. administracinėje byloje Nr. AS-156-502/2017).

59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

60. Trečiojo suinteresuoto asmens procesinis dokumentas – atsiliepimas į apeliacinį skundą patenka į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punkto, numatančio išlaidų priteisimą už atsiliepimą į apeliacinį skundą, taikymo sritį. Šiame punkte numatyta maksimali priteistina suma už tokio pobūdžio dokumento parengimą yra 1,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.

61. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 350 Eur. Už atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo apmokėjo 2021 m. birželio 30 d., mokėjimą patvirtina 2021 m. birželio 30 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1086793. Nagrinėjamu atveju aktualus 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies sūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 524,20 Eur. Atsižvelgus į tai, maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra 1 981,46 Eur (1 524,20 x 1,3). Trečiojo suinteresuoto asmens D. A. A. bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir realiai patirtos, neviršijančios maksimalaus priteisino dydžio, taip pat nepažeidžiančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šiuo atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui už atsiliepimo į pareiškėjų apeliacinį skundą parengimą iš pareiškėjų priteistina po 175 Eur, iš viso 350 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų B. B. ir A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui D. A. A. iš pareiškėjų B. B. ir A. L. lygiomis dalimis 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno pareiškėjo po 175 Eur (šimtą septyniasdešimt penkis eurus).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė