5e83484e-c07a-4bda-8fdc-0375faee35a4 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius             Baudžiamoji byla Nr. 1 A-79-350/2018             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02445-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1; 2.4.9 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2018 m. kovo 21 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ Algirdo Gapučio ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Meidaus,sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorui Broniui Å iaudiniui,nuteistosios gynėjui advokatui E. L.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo P. S. apeliacinį skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V.

R. pripažinta kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteista 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Civilinio ieÅ¡kovo P. S. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ atsakovo AB „(duomenys neskelbtini) “ 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui P. S. naudai, likusioje dalyje jo ieÅ¡kinys atmestas. Priteista iÅ¡ V.

R. 825,73 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam P. S. iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. V. R. nuteista už tai, kad ji 2017-01-16, apie 15 val., tiksliau nenustatytu laiku, V. mieste, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) , vairuodama jos vyrui B. R. priklausantį automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau KET) 5 punkto reikalavimÄ , kuris numato, kad eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti KET ir jų laikytis, taip pat 9 punkto reikalavimÄ , kuris numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat 127 punkto reikalavimÄ , kuris numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas ir taip pat 128 punkto reikalavimÄ , kuris numato, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, todėl neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sÄ lygas, nesulėtino greičio, nesustojo ir tuo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, nes partrenkė keliu ėjusį pėsčiÄ jį P. S. ir tuo nukentėjusiajam P. S. padarė galvos smegenų sumuÅ¡imo židinius kairėje kaktinėje skiltyje su kraujo iÅ¡siliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virÅ¡ kaktinių – momentinių skilčių, kas atitinka nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ .2.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis P. S. praÅ¡o Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl jam priteisto ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti pakeisti ir priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini) “ ir nuteistosios V. R. 47000 eurų neturtinės žalo atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat taikyti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. 2.1 Apeliantas cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau CK) normas, teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ir nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisdamas jam iÅ¡ atsakovo 1000 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti, nesivadovavo teismų praktika analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, neatsižvelgė į jam eismo įvykio metu padarytus sužalojimus, jų padarinius, nuteistosios elgesį veikos padarymo metu ir vėliau, bei kitas sprendimo priėmimui reikÅ¡mingas aplinkybes. 2.2 Mano, kad nuteistoji V.

R. jį sužalojo tyčia, nes įvykio vietoje vairuojamu automobiliu jį partrenkė du kartus, po ko jis galva trenkėsi į grindinį ir prarado sÄ monę. IÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio ji prie jo nepriėjo, pagalbos nesuteikė, o ramiai apžiÅ«rinėdama savo automobilį kažkam skambino ir kalbėjosi, pagalbÄ iÅ¡kvietė tik po kurio laiko. Atvykę medikai jam tinkamos pagalbos nesuteikė ir iÅ¡važiavo atgal, į medicinos įstaigÄ jį pristatė policijos pareigÅ«nai ir policijos įstaigos.

Ä®vykio metu jis patyrė sunkius sužalojimus – smegenų traumÄ , alkÅ«nių ir dubens sumuÅ¡imus, pasekmes jaučia iki Å¡iol, nes nuolat skauda galvÄ , suprastėjo klausa, skauda dubenį, negali pilnai pakelti rankų, dirbti mėgstamų darbų ir atitinkamai leisti laisvalaikio, sumažėjo jo bendravimo galimybės, dėl ko buvo apėmusi emocinė depresija. Be to jis patyrė stresÄ , nes jo gyvybei grėsė pavojus, todėl mano, kad jam turi bÅ«ti atlyginta visa padaryta turtinė žala, kuriÄ Å¡iuo metu vertina 47000 eurų sumai, nes tokia praÅ¡oma priteisti suma neprieÅ¡tarauja formuojamai teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

 2.3 Nesutinka ir su teismo sprendimu neskirti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad nuteistoji paliko jį įvykio vietoje tariamai iÅ¡važiuodama kviesti pagalbos, nors iÅ¡važiuoti iÅ¡ įvykio vietos nebuvo jokios bÅ«tinybės, įvykis vyko miesto centre, telefonÄ , kuriuo galėjo iÅ¡kviesti pagalbÄ , ji galėjo rasti ir vietoje. Jos pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos turėjo bÅ«ti vertinamas principingai, o nuteistosios teiginiai, tariamai jis įvykio metu ėjo kelio viduriu, melagingi. Be to, nukentėjusioji nei įvykio metu nei po jo iki Å¡iol jo neatsiprašė ir dėl savo veiksmų nesigailėjo.3.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas ir prokuroras prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Apeliacinis skundas atmetamas.5. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Kadangi nukentėjusysis skundžia apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl iÅ¡spręsto jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimo ir dėl nuteistajai neskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio dalies dėl V. R. veikos kvalifikavimo, jos kaltės ir bausmės paskyrimo, neanalizuoja (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnis).

7. Byloje nėra ginčijama, kad V. R. 2017-01-16, apie 15 val., V. mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo vairuodama transporto priemonę, pažeidė KET reikalavimus, t.y. neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sÄ lygas, nesulėtino greičio, nesustojo, dėl ko partrenkė keliu ėjusį pėsčiÄ jį P. S., kuriam dėl galvos smegenų sumuÅ¡imo su kraujo iÅ¡siliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virÅ¡ kaktinių – momentinių skilčių, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.8.

Byloje yra duomenys apie tai, kad automobilis, kurį įvykio metu vairavo V. R., buvo draustas AB „(duomenys neskelbtini) “ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ( 1 tomas b. l. 19). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui ir tai reiÅ¡kia, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtÄ neturtinę žalÄ ribojama 5000 eurų suma.

9. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ Ä¯vertino 50000 eurų sumai, nurodydamas, kad eismo įvykio metu patyrė sunkiÄ galvos smegenų traumÄ , dubens ir alkÅ«nių sumuÅ¡imus, dėl sužalojimų juto skausmÄ , dvasines kančias, emocinę depresijÄ , stresÄ , nes jo gyvybei grėsė pavojus. Iki Å¡iol jaučia pasekmes, nes negali pakelti rankos, dirbti mėgstamų darbų, leisti laisvalaikio, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Jam buvo skaudu ir dėl to, kad nukentėjusioji po įvykio juo nesirÅ«pino, pagalbos nesuteikė, neatsiprašė.

Nukentėjęs pateikė medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡us, patvirtinančius apie po įvykio patiriamus nuolatinius skausmus, galvos svaigimÄ , silpnumÄ , klausos sutrikimÄ , vaistams iÅ¡raÅ¡ytus receptus, bei įrodymus, jog dėl aptariamo eismo įvykio draudimo bendrovė jam iÅ¡mokėjo 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti.9. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes – nukentėjusiajam padarytÄ sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ , gydymosi trukmę, pripažino, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalÄ ir atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiajam 3000 eurų atlygino draudimo bendrovė, iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini) “ papildomai priteisė nukentėjusiajam 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o likusioje dalyje nukentėjusiojo ieÅ¡kinį atmetė. 9.1 Sumažindamas ieÅ¡kiniu praÅ¡omos neturtinės žalos dydį teismas pažymėjo, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu atsiradusių pasekmių taip pat buvo nepakankamai atidus, nes ėjo važiuojamÄ ja kelio dalimi ir nesiėmė priemonių eismo įvykiui iÅ¡vengti, Å¡iuo metu jis gyvena pilnavertį gyvenimÄ , o jo amžius solidus.

Su tokiais apylinkės teismo argumentais negali nesutikti ir skundÄ nagrinėjantis teismas. 9.2 Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 9.3 Atkreipiamas dėmesys, kad lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai.

Žalos dydis turi bÅ«ti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms. Å iame kontekste apylinkės teismas tinkamai įvertino nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastÄ bei pobÅ«dį, kad dėl nuteistosios V. R. nusikalstamos veikos, padarytos dėl neatsargumo, nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , įvertino nuteistosios V. R. neteisėtais veiksmai sukeltas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai – galvos svaigimÄ , atminties ir motorikos sutrikimus. Tačiau Å¡iuo atveju svarbu ir tai, kad nukentėjusiajam, kurio amžius solidus ( 79 metai), po patirtų sužalojimų rimtų liekamųjų reiÅ¡kinių, trukdančių gyventi pilnavertį gyvenimÄ , neliko.

Byloje yra duomenys, kad nukentėjusysis turėjo klausos sutrikimų ir iki įvykio ( 1 T. b.l. 76), po eismo įvykio dėl jo metu patirtų sužalojimų jis buvo gydomas medikamentais, elektrolitų korekcija ir infuzija, operacinio gydymo neprireikė ( 1 t. b.l. 99). Be to, jis nepateikė jokių duomenų, kokia veikla, kuria užsiimdavo iki įvykio, kaip nurodoma skunde, dėl eismo įvykio pasekmių nebegali užsiimti Å¡iuo metu.9.4 Å iuo atveju svarbu ir tai, kad nukentėjusysis įvykio metu ir pats buvo itin neatsargus, ėjo važiuojamÄ ja kelio dalimi ir nesiėmė jokių priemonių savo saugumui užtikrinti, nors KET nustato, kad pėstieji privalo eiti Å¡aligatviais arba pėsčiųjų takais deÅ¡ine puse, o ten, kur jų nėra, kelkraščiu (36 p.).

Įžengti į važiuojamÄ jÄ dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms (44 p). Apklausiama apylinkės teisme policijos pareigÅ«nė A. F. parodė, kad įvykio vietoje nukentėjusysis teigė matęs keliu važiuojantį automobilį, tačiau manė, kad jis sustos. Nuteistoji taip pat tvirtino, kad važiuojant keliu prieÅ¡ais ta pačiame kryptimi ėjęs pėsčiasis buvo atsisukęs, matė jÄ atvažiuojančiÄ , todėl ji tikėjosi, kad jis pasitrauks nuo kelio. Tokiu bÅ«du byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad nukentėjusysis važiuojamÄ ja kelio dalimi ėjo visiÅ¡kai nekreipdamas dėmesio į tai, kad ja gali važiuoti transporto priemonės, visÄ atsakomybę dėl jo saugumo ir galimų kilsiančių pasekmių perkeldamas keliu važiuojančių transporto priemonių vairuotojams. 9.5 SkundÄ nagrinėjantis teismas negali sutikti ir su apelianto skundo teiginiais, kad nuteistoji po eismo įvykio juo nesirÅ«pino, pagalbos nesuteikė ir neatsiprašė, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent nuteistoji V.

R. po eismo įvykio važiavo į netoliese esančiÄ degalinę, kad iÅ¡kviestų nukentėjusiajam pagalbÄ ir policijÄ , o paskambinusi pagalbos telefonu grįžo į eismo įvykio vietÄ laukti atvykstančių medikų ir pareigÅ«nų. Teisme apklausiama policijos pareigÅ«nė A. F. patvirtino, kad nukentėjusysis visiÅ¡kai nesileido į kalbas su kaltininke, jos atsipraÅ¡ymų ir pasiteisinimų neklausė, tik kaltino jÄ tyčia jį sužalojus. Tai užfiksuota ir po įvykio policijos pareigÅ«nų darytame garso įraÅ¡e. 9.6 Tokiu bÅ«du nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimÄ , pažeidė įstatymo reikalavimus, neatsižvelgė į jos dydžio nustatymui reikÅ¡mingus kriterijus ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių.

Apeliacinės instancijos teismas Å¡iame kontekste visgi atkreipia dėmesį, kad kiekviena situacija yra individuali bei savita, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvienÄ kartÄ priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.9.7 Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti bÅ«tent tokio dydžio nukentėjusiajam P. S. priteistinÄ neturtinės žalos atlyginimÄ yra teisėtas, atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas, taip pat formuojamÄ teismų praktikÄ .

Didinti priteistos neturinės žalos dydį nukentėjusiojo P. S. atžvilgiu, nėra pagrindo.10. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netaikyti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti), tačiau tokio savo nesutikimo skunde jis iÅ¡ esmės neargumentavo, o skundÄ nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, kuriais remiantis nuspręsta netaikyti nuteistajai Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės. 10.1 Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iÅ¡ tokių priemonių – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis Å¡ia teise asmuo padaro nusikalstamÄ veikÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis).

Pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, dėl jos bÅ«tinumo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ . 10.2 Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nuteistajai neskyrė Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgdamas į tai, kad V. R. padarė neatsargų nusikaltimÄ bÅ«dama blaivi, ji vairavo techniÅ¡kai tvarkingÄ automobilį, kuris buvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad į įvykio vietÄ kuo skubiau atvyktų pagalba, nesiėmė veiksmų, kurie padėtų iÅ¡vengti atsakomybės, atskleisti įvykio detalių.

Papildomai pažymima, kad nuteistoji anksčiau neteista, administracine tvarka buvo bausta tik už neÅ¡iurkščius KET pažeidimus, charakterizuojama teigiamai, dirba, skundžiamu nuosprendžiu nuteista už neatsargų nusikaltimÄ , padarytÄ dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, todėl vertinant visų paminėtų aplinkybių visumÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai nuteistajai bus pasiekti skyrus tik įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės, todėl Å¡ioje dalyje nukentėjusiojo skundas taip pat atmetamas.

11. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma priteisti nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau iÅ¡ teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apylinkės teisme nukentėjusiajam buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, jį atstovavo advokatas A. M.. Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ V. R. buvo priteista 825,73 Eur suma dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam P. S. ir nukentėjusysis jokių nuostolių dėl to nepatyrė. 11.1 Taip pat yra duomenys ir apie tai, kad nukentėjusiajam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ginant jo interesus apeliacinės instancijos teisme ( 3 t. b.l. 2).

Apeliacinį skundÄ nukentėjusiajam taip pat rengė advokatas A. M. ir byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad nukentėjęs dėl gynėjo atstovavimo jo interesams patyrė iÅ¡laidų, todėl priteisti jo praÅ¡omas bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra jokio pagrindo. 12. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo klausimÄ , bei nuteistajai V. R. paskyrė teisingÄ bausmę, todėl apylinkės teismo nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nukentėjusiojo P. S. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai                                                                                                                    Algirdas Gaputis                                                                                                                                  Sigitas Bagdonavičius Valdas Meidus