2017-12-18 Nr. AB-23734-3-62-3-00494-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1775-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00494-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4–5), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – ir Kauno NTI-PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis 2013 metais (tikslios datos neprisimena) laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo Kauno NTI-PN. Kamerų plotas buvo per mažas – apie 10 kv. m ploto kamerose gyveno po 4 žmones. Didelėse kamerose, kurių plotas buvo apie 12 kv. m, gyvendavo 6–8 žmonės. Dėl gyvenamojo ploto trūkumo jautė dusulį, sutriko miegas, pasitikėjimas savimi. Kamerose ant langų buvo grotos, todėl pareiškėjas nuolat buvo įsitempęs, jausdavo psichologinį spaudimą, jautėsi kankinamas, suvaržytas. Pažymėjo, kad maistas, kurį pirkdavo parduotuvėje, būdavo normuojamas, jį liepdavo palikti dėžėje prie valgyklos ir galėdavo pasiimti tik per pavakarių ir vakarienės laiką. Dėl to pareiškėjas jautėsi kankinamas, alkanas. Net ir sulaukęs pilnametystės, pareiškėjas negalėjo rūkyti, todėl patyrė depresiją, buvo kankinamas. Nurodė, kad buvo laikomas karantino patalpose, kuriose trūko gyvenamojo ploto. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur.

3. Kauno NTI-PN, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 38–43).

4. Kauno NTI-PN paaiškino, kad pareiškėjas įstaigoje su pertraukomis buvo laikomas nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. Visą bausmės atlikimo laiką gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

5. Kadangi pareiškėjas bausmę atliko nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose kartu su nepilnamečiais (ir sulaukus pilnametystės), todėl draudimas rūkyti jam ir toliau buvo taikomas.

6. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.1 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Analogiški reikalavimai nustatyti ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės). Todėl atsakovo veiksmai dėl grotų įrengimo kamerose neprieštarauja teisės aktams.

7. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pareiškėjo teiginiai dėl maisto produktų įsigijimo normavimo nepagrįsti, nes sudarytos maisto laikymo sąlygos atitiko ginčo laikotarpiu galiojusio Suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimo maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno NTI-PN direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-160 (toliau – ir Suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimo maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis tvarkos aprašas) 20, 28 ir 29 punktų reikalavimus.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. buvo patalpintas į karantino patalpą, kurios plotas 34,87 kv. m, joje buvo laikomi 6 asmenys, vienam asmeniui teko 5,82 kv. m, tai atitiko ploto normos reikalavimus vienam asmeniui, todėl pareiškėjo teiginys dėl karantino patalpos perpildymo nepagrįstas ir atmestinas. Pareiškėjui buvo suteikta visiška judėjimo laisvė jam skirtoje teritorijoje.

9. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, taip pat nedetalizavo aplinkybių, patvirtinančių jam padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kaip įkalinimas kameroje neigiamai įtakojo jo sveikatą, nepateikė įrodymų, kad jis skundėsi įstaigos administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ar kreipėsi į įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios sveikatos.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu (b. l. 100–104) pareiškėjo M. V. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. balandžio 15 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (pasirinkimo teisė rūkyti (vartoti) tabako gaminius) Kauno NTI-PN, kitos skundo dalies netenkino.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. su pertraukomis laisvės atėmimo bausmę atliko Kauno NTI-PN kamerose Nr. 404, 406, 408, 410, 411, 501, 502, 506, 508, 509, 510, 512, o nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. bausmę atliko karantino patalpoje (gyvenamojo ploto teko 5,82 kv. m), nepažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.3 punkte nustatytos minimalios 4,1 kv. m vienam asmeniui tenkančios ploto normos. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjui kalint Kauno NTI-PN laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. buvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje ir jo argumentus dėl netinkamo ploto kamerų atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą dėl grotų ant langų įrengimo, nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentus dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismas, įvertinęs Suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimo maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis tvarkos aprašo, galiojusio ginčo laikotarpiu, nuostatas, tai, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus, jog atsakovas nesuteikė galimybės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, neišdavė maisto produktų minėtame apraše nustatytu laiku, pareiškėjo skundo teiginius dėl maisto normavimo, galimybės jį pasiimti tam nustatytu laiku, atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas nustatė, kad Tabako kontrolės įstatymo nuostatos, galiojusios ginčo laikotarpiu, nenumatė amžiaus ribos, nuo kada galima rūkyti (vartoti) tabako gaminius ar jų turėti. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas, sulaukęs 18 metų (duomenys neskelbtini) dar 2 mėnesius (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. balandžio 15 d.) bausmę atliko Kauno NTI-PN, kuri nėra nei švietimo, nei sveikatos priežiūros įstaiga (ginčo laikotarpiu galiojusi minėto įstatymo 19 straipsnio redakcija), teismas padarė išvadą, jog buvo pažeista pareiškėjo pasirinkimo teisė bausmės atlikimo metu ne bendrose gyvenamosiose, kitose ne bendro naudojimo patalpose rūkyti (vartoti) tabako gaminius, ir dėl to pareiškėjas galėjo patirti neigiamus išgyvenimus.

15. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

16. Teismas padarė išvadą, jog byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, nes nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis – t. y. grubiai pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, sąlygomis, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas.

III. 17. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą (b. l. 40), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad pataisos namų gyvenamosiose patalpose ant langų negali būti grotų. Parduotuvėje perkamas maistas buvo normuojamas, į gyvenamąsias patalpas parsinešti galėjo tik rašymo ir higienos reikmenis, kavą, arbatą ir drabužius, kitas maistas likdavo dėžėse. Kamerų plotas buvo per mažas, jų plotą papildomai mažindavo baldai. Pareiškėjas teigia, kad byloje yra duomenys, kad jis keletą kartų buvo kreipęsis į psichiatrą, jam buvo skirti vaistai nuo nemigos, streso, nervinės įtampos, todėl teismas neteisingai sprendė dėl netinkamų kalinimo sąlygų poveikio pareiškėjo sveikatai, emocinei būklei, neišsamiai išnagrinėjo bylą.

19. Kauno NTI-PN, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu (b. l. 46–47) pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

20. Kauno NTI-PN teigia, kad pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė. Nurodo, kad byloje nenustatytas gyvenamojo ploto normos pažeidimas. Teismas teisingai įvertino teisinį reglamentavimą dėl grotų ant langų įrengimo bei nuteistųjų aprūpinimą maisto produktais ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus šiais aspektais. Pabrėžia, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

22. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.3 punktu Kauno NTI-PN nustatyta minimali 4,1 kv. m vienam asmeniui tenkančio ploto norma. Pažymėtina, kad nacionaliniai teisės aktai nenustato pareigos įgyvendinant minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto normų reikalavimus atsižvelgti į plotą, užstatytą baldais, ir šio ploto neįtraukti į bendrą vienam asmeniui tenkantį plotą.

23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

24. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad pareiškėjui kalint Kauno NTI-PN buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje ir pagrįstai į skirto ploto kameroje apskaičiavimą neįtraukė ploto, užstatyto baldais.

25. BVK 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Byloje nenustatyta, kad Kauno NTI-PN buvo pažeidžiamos Suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimo maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno NTI-PN direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-160 20, 28 ir 29 punktų reikalavimai ir tuo pačiu pareiškėjo teisės už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.

26. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

27. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į nurodytus EŽTT išaiškinimus, pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, tam tikrais atvejais apsiriboja teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015 ir kt.).

29. Šios bylos kontekste, atsižvelgiant į nutarties 14 ir 15 punktuose nurodytus argumentus pažeidimo pobūdį ir tai, kad dėl rūkymo, kaip žalingo sveikatai įpročio, varžymų negalima būtų objektyviai pagrįsti neigiamų padarinių fizinei pareiškėjo sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas taikė tinkamą pareiškėjo teisių gynimo būdą – pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu.

30. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, kai atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo, negali bloginti apelianto teisinės padėties, todėl nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo nutarties 14 punkte nurodytų argumentų vertinimo aspektu.

31. Išdėstytų argumentų pagrindu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė