2026-01-06 Nr. BB-44-1-05-2-00131-2024-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio, spręsdama nuteistojo D. M. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 29 d. nutarties priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2026-01-06 Nr. BB-44-1-05-2-00131-2024-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-4486/2025
Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00131-2024-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio, spręsdama nuteistojo D. M. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 29 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorius D. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir užtikrinti jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimą ir atkurti pažeistas proceso teises. Kasatorius pažymi, kad jis yra nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnį, BPK 82 straipsnį, nes jo kaltė iš esmės buvo grindžiama tik nukentėjusiojo E. K. parodymais, kurie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 332 straipsnį, nes tik pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir neatliko įrodymų vertinimo. Svarbu tai, pasak kasatoriaus, kad byloje esantis vaizdo įrašas nepatvirtina kaltinimo versijos, todėl jis turėjo būti vertinamas jo naudai. Teismai nenustatė tikslaus laiko, kada buvo sužalotas nukentėjusysis. Nukentėjusysis parodė, kad ankščiau buvo išmestas ant grindų iš lovos, be to, jis turi atminties problemų. Taigi byloje egzistuoja, kaip teigia kasatorius, abejonės dėl ko kaltės, padarius nusikalstamą veiką. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.
Kasatorius kasaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir teigia, kad žemesnės instancijos teismai padarė įrodymų vertinimo pažeidimus ir kad jie yra pagrindas nagrinėti bylą kasacine tvarka. Tačiau kaip matyti iš skundo turinio, nurodyti pažeidimai grindžiami ne teisiniais argumentais, o tik nesutikimu su atliktu žemesnės instancijos teismų įrodymų vertinimu bei teismų išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Kasatorius teigia, kad jo kaltė buvo grindžiama tik nenuosekliais nukentėjusiojo E. K., kuris turi atminties sutrikimų, parodymais, nors kiti bylos įrodymai jo kaltės nepatvirtina.
Atrankos kolegija pažymi, kad skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nėra kasacijos dalykas. Kaip ne kartą minėta, kasacinės instancijos teismas naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir bylos įrodymų nevertina. Teisinių argumentų, kurie paneigtų žemesnės instancijos teismų išvadas teisės taikymo aspektu ir patvirtintų BK 140 straipsnio 1 dalies netinkamą taikymą bei galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, skunde nepateikiama. Vien tik formalus kasatoriaus nesutikimas su teismų išvadomis nelemia kasacijos pagrindo.
Nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo D. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Arūnas Budrys
Eligijus Gladutis