2018-01-24 Nr. AB-1712-3-62-3-00347-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-84-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00347-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Ž. su 2016 m. kovo 1 d. skundu, įvardytu prašymu, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) 2016 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 20-TE-128.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu atsakovo 2016 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 20-TE-128 jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Nurodė, kad A. Ž. yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys, todėl prieš jam skirdamas tarnybinę nuobaudą, atsakovas iš šios profesinės sąjungos renkamojo organo privalėjo gauti išankstinį sutikimą. Negavęs tokio sutikimo, Kauno apskrities VPK pažeidė imperatyvią Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 52 straipsnio 5 dalies nuostatą. Be to, atsakovas, priimdamas sprendimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgė į jo 2015 m. gruodžio 29 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes bei tai, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ne per nustatytą 30 dienų, o per 32 dienų terminą, taip pažeidžiant imperatyvią Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1V-885 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 25 punkto nuostatą.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas A. Ž. bei jo atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

4. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Kauno apskrities VPK paaiškino, kad Kauno apskrities VPK viršininko pavedimu Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriuje pagal Kauno apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininko 2015 m. gruodžio 9 d. tarnybinį pranešimą 2015 m. gruodžio 10 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiųjų patrulių A. Ž. ir G. T. veiksmų. Įžvelgus, kad minėtų vyriausiųjų patrulių veiksmuose galbūt yra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 ir 229 straipsniuose, požymių, tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, o tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo perduota l. e. Kauno apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigas asmeniui spręsti dėl sprendimo priėmimo. Kauno apskrities VPK Imuniteto skyrius 2016 m. sausio 18 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 228 ir 229 straipsniuose. Tarnybinis patikrinimas Kauno apskrities VPK 2016 m. sausio 20 d. teikimu Nr. 20-IL-6029 buvo atnaujintas. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2016 m. vasario 1 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-TS-31, kuria už padarytus pažeidimus A. Ž. buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą.

6. Atsakovas pažymėjo, kad prieš skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, su 2016 m. vasario 2 d. raštu Nr. 20-S-18109(1-16-20) kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos renkamąjį organą, kuris 2016 m. vasario 12 d. atsakyme Nr. 56 nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo vykdomas ne 30, o 32 dienas, ir siūlė nuobaudos A. Ž. neskirti.

7. Kauno apskrities VPK, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, akcentavo, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, o jų atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančios institucijos atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, turi nurodyti tam tikrus faktus, leidžiančius daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Jeigu profesinė sąjunga nurodo faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija privalo įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

8. Atsakovas nurodė, kad Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. vasario 12 d. raštas Nr. 56 patvirtina, kad ši profesinė sąjunga, spręsdama dėl prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. Ž., nagrinėjo klausimus, nepriskirtus jos kompetencijai. Atsižvelgęs į tai, Kauno apskrities VPK viršininkas priėmė sprendimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

9. Kauno apskrities VPK atkreipė dėmesį, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas 2016 m. sausio 18 d., tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2016 m. vasario 1 d., o įsakymas dėl nuobaudos paskyrimo priimtas 2016 m. vasario 17 d., t. y. nepraleidus vieno mėnesio termino.

10. Teismo posėdyje atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II. 11. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo A. Ž. skundą patenkino visiškai ir Kauno apskrities VPK viršininko 2016 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 20-TE-128 panaikino kaip neteisėtą.

12. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, pažymėjo, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta dėl netinkamų pareigų atlikimo, pažeidžiant patrulių veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Teismas nustatė, kad prieš A. Ž. skirdamas tarnybinę nuobaudą, Kauno apskrities VPK viršininkas su 2016 m. vasario 2 d. raštu Nr. 20-S-18109(1-16-20) kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką dėl sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, kuri siūlė nuobaudos A. Ž. neskirti. Kauno apskrities VPK viršininkas 2016 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 20-TE-128 paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. Ž. yra Kauno miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos narys ir atsakovui, skiriant nuobaudą, ši informacija buvo žinoma. Nors Kauno apskrities VPK kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, tačiau nuobaudą jam paskyrė nesant profesinės sąjungos sutikimo. Teismas atsakovo atstovės argumentus, kad minėtos profesinės sąjungos siūlymą netaikyti A. Ž. drausminio poveikio priemonių, jis suprato kaip neprieštaravimą skirti tarnybinę nuobaudą, vertino kaip nepagrįstus. Profesinės sąjungos nepritarimas, išreikštas lingvistine formuluote – siūlymu pareiškėjui netaikyti drausminio poveikio priemonių, turi būti suprantamas kaip nesutikimas skirti A. Ž. tarnybinę nuobaudą; jis, vadovaujantis Statuto 52 straipsnio 5 dalimi ir Tvarkos aprašo 32 punktu, sukuria Kauno apskrities VPK teisę administraciniam teismui skųsti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nesutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tačiau nesuteikia teisės jam skirti tarnybinę nuobaudą.

14. Teismas pažymėjo, kad Statuto 52 straipsnio 5 dalyje ir Tvarkos aprašo 32 punkte įtvirtintų nuostatų tikslas yra, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, galėtų įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą, t. y., ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl veiklos profesinėje sąjungoje ar atstovavimo profesinės sąjungos nariams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime pažymėjo, kad nesant profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo drausminei nuobaudai skirti vidaus reikalų įstaigų pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, arba atsisakymą duoti sutikimą panaikinančio teismo sprendimo, paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta.

15. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad priimdamas ginčijamą įsakymą, atsakovas neabejotinai pažeidė tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, įtvirtintą Statuto 52 straipsnio 5 dalyje ir Tvarkos aprašo 32 punkte, t. y., paskyrė tarnybinę nuobaudą, nesant profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo drausminei nuobaudai skirti, ar profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinančio įsiteisėjusio teismo sprendimo. Dėl šio pagrindinio tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimo pareiškėjo skundas buvo patenkintas ir Kauno apskrities VPK 2016 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 20-TE-128 panaikintas kaip neteisėtas.

III. 16. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Kauno apskrities VPK paaiškina, kad dėl profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skiriant nuobaudas vidaus reikalų įstaigų pareigūnams profesinių sąjungų nariams būtinumo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-170/2004 nurodė, jog Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbuotojui, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas, tačiau Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Profesinių sąjungų įstatyme nėra nustatyta, kad krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose profesinių sąjungų teisės privalo būti siauresnės.

18. Apeliantas pažymi, kad aiškinant Statuto 52 straipsnio 1 ir 5 dalių bei devintojo skirsnio normas gramatiniu būdu, taip pat Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 bei 2 dalių normas sisteminiu būdu, yra akivaizdu, kad Statuto 52 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje yra suformuluota santykinai savarankiška teisės norma, nustatanti, jog profesinių sąjungų nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, yra reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Taigi, Statuto 52 straipsnio 5 dalis nustato platesnes apsaugos garantijas vidaus reikalų sistemos pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, nei jos nustatomos Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje, t. y. profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, išskyrus atleidimą iš tarnybos, yra privalomas visais atvejais skiriant nuobaudas profesinių sąjungų nariams, o ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams. Taip įstatymai aiškinami ir administracinių teismų praktikoje. Nesant profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo drausminei nuobaudai skirti vidaus reikalų įstaigų pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, arba atsisakymą duoti sutikimą panaikinančio teismo sprendimo, paskirta tarnybine nuobauda yra neteisėta.

19. Kauno apskrities VPK nurodo, kad Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyta, jog profesinės sąjungos veikia laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi, taikant įstatymus. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, tačiau nepaneigia, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Statuto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnyba grindžiama lygiateisiškumo principu. Aiškindamas šias teisės normas, teismas pažymėjo, kad vidaus reikalų sistemos pareigūnai – profesinių sąjungų nariai – ir vidaus reikalų sistemos pareigūnai, nesantys profesinių sąjungų nariais, yra ir privalo būti traktuojami kaip lygūs, įgyvendindami savo pagrindines teises, nustatytas Statute ir kituose įstatymuose. Narystė profesinėje sąjungoje vidaus reikalų sistemos pareigūno statuso nekeičia ir nesukuria tokios pareigūno padėties, dėl kurios jis, būdamas profesines sąjungos nariu, gali būti traktuojamas iš esmės skirtingai nei pareigūnai, kurie nėra profesinės sąjungos nariai. Būtinybė gauti sutikimą yra garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, jog būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, privalo turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieno pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę ir sukelti pavojų viešajam interesui.

20. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teisės normos nustato profesinėms sąjungoms pareigą savo teisėmis naudotis protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių. Statuto 52 straipsnio 5 dalyje yra papildomai nurodyta, kad pareigūnams – profesinių sąjungų nariams – negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl jų veiklos profesinėse sąjungose, taigi, profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdama, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik nurodytais aspektais. Iš Statuto matyti, kad tarnyba vidaus reikalų įstaigose grindžiama statutiniais santykiais, kurių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Tinkamos drausmės užtikrinimas – vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė.

21. Kauno apskrities VPK pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs vidaus tarnybos įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo) turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą, tačiau neturi teisinio pagrindo analizuoti ir vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pateikti argumentus iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Teisę spręsti tarnybinės (drausminės) atsakomybės klausinius, tarp jų – ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ar yra dėl to kaltas, kokia konkreti nuobauda turi būti skiriama ir pan., įstatymų leidėjas suteikė darbdaviui. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, ar Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, atsakydama į Kauno apskrities VPK vadovo kreipimąsi dėl sutikimo skirti pareigūnui – šios profesinės sąjungos nariui – tarnybinę nuobaudą, 2016 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 56 ėmėsi svarstyti ne jos kompetencijai priskirtus klausimus dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros. Atsakovo nuomone, minėto profesinės sąjungos atsakymo turinys gali būti vertinamas dviprasmiškai: iš vienos pusės, jame visiškai nenurodoma, ar Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga sutinka (nesutinka), jog pareigūnams būtų skiriamos tarnybinės nuobaudos, antra, rašte pateikiami argumentai tik dėl tarnybinio patikrinimo neva padarytų procedūrinių pažeidimų.

22. Pareiškėjas A. Ž. prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Kauno apskrities VPK apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. A. Ž. paaiškina, kad Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnis kartu su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 22 straipsnio 5 dalimi ir 33 straipsniu aiškiai reglamentuoja profesinių sąjungų, kaip darbuotojų atstovų, išimtinę teisę atlikti nevalstybinę darbo įstatymų, kitų socialinių, ekonominių norminių aktų, kolektyvinių sutarčių laikymosi priežiūrą ir kontrolę. Darbdavio veiksmų vertinimo ribas šioje srityje praplėtė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išaiškinęs, kad profesinės sąjungos atlieka ne tik kontrolę, ar tarnybinė nuobauda taikoma dėl narystės profesinėje sąjungoje, bet ir ar nebuvo padaryta akivaizdžios pareigūno veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais, pabrėžiant, jog savo įgaliojimais, suteiktais drausminės procedūros vykdymui, valstybės institucijos turi naudotis atidžiai ir nešališkai.

24. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Kauno apskrities VPK pateiktoje tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuria remiantis buvo priimtas ginčijamas įsakymas dėl nuobaudos skyrimo, pateiktos situacijos vertinimas ir apibrėžimas buvo dviprasmiškas, būta neatitikimų, tačiau į A. Ž. paaiškinimą nebuvo atsižvelgta, šios dviprasmybės apeliantui klausimų nesukėlė. Toks situacijos vertinimas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai sukėlė pagrįstų abejonių dėl nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl ji, kaip pareiškėjo atstovė, turėjo pagrindą išsakyti savo pastebėjimus. Apeliantas, įžvelgęs profesinės sąjungos pateikto atsakymo trūkumus, turėjo ir galėjo pasinaudoti teise jį skųsti administraciniam teismui. Šia teise nepasinaudojus, atsakymas buvo įvertintas kaip atitinkantis teisės normų reikalavimus.

25. A. Ž. nuomone, atsakovo išsakyta pozicija dėl Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos piktnaudžiavimo ir be pakankamo pagrindo darbdavio teisių ribojimo, yra deklaratyvi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės institucija, ginčijanti profesinės sąjungos išsakytą poziciją, privalo įrodyti, kad buvo pažeisti teisėti institucijos interesai ir toks pažeidimas yra esminis, t. y., aiškus ir rimtas atitinkamos valdžios institucijos įstatymais jai priskirtų uždavinių vykdymo sutrikdymas. Kauno apskrities VPK neapibrėžti ir abstraktūs pasisakymai, kad galimybės operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieno pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, sukeliant pavojų viešajam interesui dėl profesinės sąjungos kompetencijai galbūt nepriskirto klausimo vertinimo, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl turėtų būti vertinami kritiškai.

26. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybę, jog tarnybinė nuobauda buvo paskirta negavus išankstinio profesinės sąjungos sutikimo ir vertino tai kaip esminį nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimą, kuris yra pagrindu skundžiamą įsakymą pripažinti neteisėtu, remiantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

28. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 20-TE-128, kuriuo pareiškėjui už netinkamą pareigų atlikimą, pažeidžiant patrulių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atlikęs tarnybinį patikrinimą, Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus tyrėjas nustatė, kad Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 44.9 ir 48 punktus bei Kauno apskrities VPK viršininko 2014 m. gruodžio 4 d.

įsakymu Nr. 20-V-1353 patvirtinto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prevencijos ir patruliniams padaliniams bei struktūrinių policijos komisariatų operatyvinėms grupėms, prevencijos ir patruliniams padaliniams skirtos automobilinės, kitos inventorinės vaizdo ir (ar) garso įrašymo įrangos naudojimo tvarko aprašo 9 ir 12 punktus, ir 2016 m. vasario 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-31 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės penktojo būrio vyriausiųjų patrulių A.

Ž. ir G. T. veiksmų“ pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 34–44). Kauno apskrities VPK viršininkas su 2016 m. vasario 2 d. raštu Nr. 20-S-18109(1-16-20) kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesijos sąjungos pirmininką ir prašė profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti A. Ž. tarnybinę nuobaudą, o nutarus neduoti sutikimo, prašė atsiųsti protokolo, kuriame priimtas nutarimas neduoti sutikimo, kopiją arba nurodyti šio protokolo numerį (b. l. 45).

Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesijos sąjunga 2016 m. vasario 12 d. rašte Nr. 56 pažymėjo, kad profesinės sąjungos renkamasis organas (komitetas), susipažinęs su 2016 m. vasario 2 d. raštu Nr. 20-S-18109(1-16-20) bei tarnybinio patikrinimo medžiaga, 2016 m. vasario 11 d. posėdyje konstatavo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu, nebuvo laikytasi imperatyvios Tvarkos aprašo 25 punkto nuostatos – tarnybinis patikrinimas buvo vykdomas ne 30, o 32 dienas. Atsižvelgus į tai, buvo pasiūlyta A.

Ž. drausminio poveikio priemonių netaikyti (b. l. 47). Kauno apskrities VPK viršininkas 2016 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 20-TE-128 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai A. Ž.“ pareiškėjui už Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 44.9 ir 48 punktų bei Kauno apskrities VPK viršininko 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 20-V-1353 patvirtinto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prevencijos ir patruliniams padaliniams bei struktūrinių policijos komisariatų operatyvinėms grupėms, prevencijos ir patruliniams padaliniams skirtos automobilinės, kitos inventorinės vaizdo ir (ar) garso įrašymo įrangos naudojimo tvarko aprašo 9 ir 12 punktų reikalavimų pažeidimus paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 7).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinių tarnybinio nusižengimo aplinkybių. Pareiškėjas A. Ž. paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą ginčija tuo aspektu, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta nesant išankstinio Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, kurio nariu yra pareiškėjas, renkamojo organo sutikimo. Be to, A. Ž. pažymėjo, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta neįvertinus jo paaiškinimų, o tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ne per nustatytą 30 dienų terminą.

31. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad Kauno apskrities VPK, priimdamas ginčijamą įsakymą, pažeidė tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, įtvirtintą Statuto 52 straipsnio 5 dalyje ir Aprašo 32 punkte, t. y., paskyrė tarnybinę nuobaudą, nesant Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesijos sąjungos renkamojo organo sutikimo drausminei nuobaudai skirti ar profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinančio įsiteisėjusio teismo sprendimo, pareiškėjo skundą patenkino ir Kauno apskrities VPK 2016 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 20-TE-128 panaikino. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teisme skundžiamame sprendime neanalizavo, ar profesinė sąjunga, atsakydama į Kauno apskrities VPK vadovo kreipimąsi dėl sutikimo skirti pareigūnui – profesinės sąjungos nariui – tarnybinę nuobaudą, ėmėsi svarstyti ne jos kompetencijai priskirtus klausimus – aiškiai neišreiškė poziciją dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir pateikė argumentus tik dėl tarnybinio patikrinimo metu padarytų procedūrinių pažeidimų, nors turėjo apsvarstyti prašymą ir įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, bei aiškiai išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą dėl nuobaudos skyrimo.

32. Pažymėtina, kad profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus nustato Profesinių sąjungų įstatymas. Šio įstatymo 21 straipsnio, reglamentuojančio profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijas, 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos pareigūnui teisėtumo elementų yra tokių nuobaudų paskyrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos procedūros laikymasis, todėl sprendžiant pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo klausimą, yra būtina vadovautis Statuto ir Tvarkos aprašo normomis, taip pat ir tomis normomis, kuriomis yra reglamentuojama nagrinėjamai bylai aktuali situacija, kai tarnybinė nuobauda skiriama pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys.

34. Statuto 52 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Tvarkos aprašo 32 punkte nustatyta, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

35. Aiškinant nurodytas teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, pažymėtina, kad Statuto 52 straipsnio 5 dalies nuostata dėl būtinumo gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą profesinių sąjungų veiklos reikšmingumo aspektu yra būtina sąlyga vidaus reikalų įstaigos administracijai (vadovui) toliau tęsti pareigūno (profesinės sąjungos nario) patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūrą ir paskirti tokiam pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą tais atvejais, kai aptariamas sutikimas yra gautas, tačiau profesinės sąjungos renkamojo organo tinkamai, t. y., Tvarkos aprašo 32 punkte nustatytu laiku, pateiktas atsisakymas duoti vidaus reikalų įstaigos vadovo prašomą sutikimą užkerta kelią, nenuginčijus administraciniame teisme tokio atsisakymo, nepaisyti jo ir administracine tvarka paskirti pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą. Vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkus pastarąjį elgesio būdą, t. y., pažeidus Tvarkos aprašo 32 punkte nustatytą profesinės sąjungos nario patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūrą, toks pažeidimas turi būti pripažįstamas pagrindiniu procedūriniu pažeidimu, kuris Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu yra pakankamas pagrindas teismui pripažinti taip priimtą administracinį sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti.

36. Kaip jau minėta, Kauno apskrities VPK viršininkas su 2016 m. vasario 2 d. raštu Nr. 20-S-18109(1-16-20) kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesijos sąjungos pirmininką ir prašė profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti A. Ž. tarnybinę nuobaudą. Atsakydama į šį raštą, Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesijos sąjunga 2016 m. vasario 12 d. rašte Nr. 56 siūlė pareiškėjui drausminio poveikio priemonių netaikyti, o tai reiškia, kad buvo akivaizdžiai nepritarta Kauno apskrities VPK prašymui profesinei sąjungai duoti sutikimą skirti A. Ž. tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Atsižvelgęs į tai, atsakovas, administraciniame teisme nenuginčijęs tokio atsisakymo, negalėjo jo nepaisyti ir administracine tvarka paskirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Šis Kauno apskrities VPK padarytas procedūrinis pažeidimas yra pakankamas pagrindas Kauno apskrities VPK 2016 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 20-TE-128 pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

37. Atsakydama į atsakovo apeliaciniame skunde pateiktus argumentus dėl Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesijos sąjungos nesutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą motyvų, teisėjų kolegija pažymi, kad tokie argumentai yra skirti situacijai, kai būtų sprendžiamas profesinės sąjungos nesutikimo, kad A. Ž. būtų paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimas, tačiau šis klausimas nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra sprendžiamas. Taigi, šie Kauno apskrities VPK argumentai nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo A. Ž. skundą, nustatė nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles iš esmės ištyrė įrodymų visumą, materialinės teisės normas taikė teisingai, o tenkindamas pareiškėjo skundą ir panaikindamas ginčijamą įsakymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti, remiantis Kauno apskrities VPK apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė