5e7d0f71-1b25-4e96-9357-ac78fa08f3a3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I3-925-541/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03036-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.7;14.4.5; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Blinstrubio, Vitos Valeckaitės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Aidui Venckui, atsakovo atstovams Andriui Bružui ir Virginijui Kerui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Vytautui Antanui JanuÅ¡kai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akmeresta“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo dalies pakeitimo ir panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „Akmeresta“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡oma:

1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD, Departamentas) 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-23 (toliau – Sprendimas) III-Ä dalį, kuria Bendrovei už tariamai nuslėptus ir nedeklaruotus 8562 m3 žvyro, iÅ¡gauto Kegrių žvyro telkinyje, papildomai patvirtintas 40 357 Eur mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius;

2) pakeisti Sprendimo I-Ä dalį, sumažinant Bendrovei papildomai patvirtinÄ mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius už Jautmalkių smėlio telkinio kasybos ribos iÅ¡gautus 92 m3 smėlio nuo 372 Eur iki 74,40 Eur;

3) pakeisti Sprendimo II-Ä dalį, sumažinant Bendrovei papildomai patvirtinÄ mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius už Bambalų smėlio telkinio kasybos ribos iÅ¡gautus 3162 m3 smėlio nuo 12 773 Eur iki 2 554,60 Eur (1 t., b. l. 1–4). PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad Bendrovė 2019 m. birželio 11 d. gavo AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus (toliau – Skyrius) 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo aktÄ Nr. KL-24 (toliau – Patikrinimo aktas), atlikus planinį teminį mokesčio už iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius 2018 m. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimÄ . Patikrinimo akte apskaičiuota mokesčio suma 10 (deÅ¡imt) kartų padidintu tarifu ir nurodyta sumokėti:

1) už 92 m3 smėlio, išgauto už Jautmalkių smėlio telkinio kasybos sklypo ribos – 372 Eur;

2) už 3162 m3 smėlio, išgauto 2018 m. II ir III ketvirčiuose už Bambalų smėlio telkinio kasybos sklypo ribos – 12 737 Eur;

3) už 1565 m3 gamtos išteklių (žvyro, smėlio) 2018 m. II–IV ketvirčiuose išgautų už Kegrių žvyro telkinio kasybos sklypo ribos – 7 320 Eur;

4) už 33263 m3 žvyro, išgauto nuo 2017 m. II ketvirčio iki 2018 m. IV ketvirčio Kegrių žvyro telkinyje ir tariamai nedeklaruoto – 149 119 Eur. Pareiškėja, nesutikdama su Patikrinimo aktu, Departamentui pateikė 2019 m. liepos 9 d. rašytines pastabas, kuriose prašė:

1) netvirtinti Patikrinimo akto dalies, kuria Bendrovei už 2017–2018 metais Kegrių telkinyje išgautus ir tariamai nedeklaruotus gamtos išteklius papildomai priskaičiuotas 149 119 Eur mokestis;

2) pakeisti Patikrinimo akto dalį, kuria Bendrovei už gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡gautus pažeidžiant Jautmalkių, Bambalų ir Kegrių telkinių kasybos sklypų ribas, papildomai priskaičiuotas 20 465 Eur mokestis ir Å¡ioje dalyje papildomai apskaičiuoti Bendrovei mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡gautus pažeidžiant Jautmalkių, Bambalų ir Kegrių telkinių kasybos sklypų ribas, vietoje 10 kartų didesnio tarifo, taikant 100 procentų didesnį tarifÄ . AAD priėmė 2019 m. rugpjūčio 1 d.

SprendimÄ , kuriuo pakeitė Patikrinimo aktÄ ir įpareigojo Bendrovę papildomai sumokėti 372 Eur už valstybinių gamtos iÅ¡teklių gavybÄ Jautmalkių smėlio telkinyje, 12 773 Eur už valstybinių gamtos iÅ¡teklių gavybÄ Bambalų smėlio telkinyje ir 40 357 Eur už valstybinių gamtos iÅ¡teklių gavybÄ Kegrių žvyro telkinyje. AAD Sprendime pripažino, kad Bendrovė, eksploatuodama Kegrių žvyro telkinį, jame iÅ¡gauna ne tik žvyrÄ , bet ir smėlį, ir tai daro teisėtai, nepriklausomai nuo to, kad Bendrovės eksploatuojamas Kegrių telkinys yra žvyro telkinys.

NežiÅ«rint to, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ atsakovas pasivadovavo Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – Geologijos tarnyba) 2019 m. gegužės 29 d. raÅ¡te Nr. (7)-1.7-3417 (toliau – RaÅ¡tas) daroma prielaida, kad Bendrovės iÅ¡gautas smėlio kiekis nurodytame telkinyje gali sudaryti ne daugiau kaip 50 % visų iÅ¡gautų iÅ¡teklių kiekio. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties Sprendime visas Bendrovės iÅ¡gautas smėlio kiekis, virÅ¡ijantis 50 % bendro iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklių kiekio, traktuojamas kaip tariamai nuslėptas ir nedeklaruotas žvyro kiekis, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į tai, kad bendras Bendrovės deklaruotas iÅ¡gauto smėlio ir žvyro kiekis iÅ¡ esmės sutampa su kitais Sprendime minimais dokumentais (markÅ¡eideriniais planais, kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡teklių kasybos ataskaitomis – 2-KN, mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijomis), ir visiÅ¡kai nevertinant tos aplinkybės, kad valstybinio mokesčio tarifo už iÅ¡gaunamus gamtos iÅ¡teklius skirtumas tarp žvyro ir smėlio Sprendime nurodytu laikotarpiu buvo tik 0,06 cento, o Å¡iai dienai apskritai yra lygus, todėl, pareiÅ¡kėjo vertinimu, tyčinis iÅ¡gauto žvyro deklaravimas, kaip iÅ¡gauto smėlio, tariamai siekiant nuslėpti iÅ¡gautÄ Å¾vyro kiekį, Å¡iuo atveju neturi jokios prasmės ir apskritai bÅ«tų nelogiÅ¡kas.

PareiÅ¡kėjos vertinimu, Sprendimo iÅ¡vada, kad Bendrovė 2017–2018 metais tariamai nuslėpė ir nedeklaravo 8562 m3 žvyro, iÅ¡gauto Kegrių žvyro telkinyje, yra aiÅ¡kiai nepagrįsta, kadangi Bendrovė iÅ¡gautus gamtos iÅ¡teklius deklaruoja pagal faktinę iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklių granuliometrinę sudėtį, o ne pagal teorinę prielaidÄ , kad smėlio iÅ¡tekliai Kegrių žvyro telkinyje turėtų sudaryti apie 50 proc. ten esančių naudingų gamtos iÅ¡teklių. Dėl nurodytų argumentų pareiÅ¡kėja mano, kad skundžiamu sprendimu atsakovas visiÅ¡kai nepagrįstai bendrovei papildomai priskaičiavo sumokėti 40 357 Eur mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius.

Kaip minėta, Patikrinimo akte Bendrovei buvo papildomai priskaičiuota 37,20 Eur mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius už Bendrovės Jautmalkių smėlio telkinyje už kasybos sklypo ribos iÅ¡gautus 92 m3 smėlio ir 1277,30 Eur už Bendrovės Bambalų smėlio telkinyje už kasybos sklypo ribos iÅ¡gautus 3162 m3 smėlio. Å iuo atveju Bendrovė neginčija, kad aukščiau nurodytas gamtos iÅ¡teklių (smėlio) kiekis galėjo bÅ«ti iÅ¡gautas už Bendrovei suteiktų kasybos sklypų ribų, kadangi vykdant kasdienę gamtos iÅ¡teklių gavybÄ , naudojant sunkiÄ jÄ technikÄ Bendrovės darbuotojai dėl neatsargumo gali pažeisti kasybos sklypų ribas, nes jos nesutampa su Bendrovės naudojamų žemės sklypų ribomis ir nėra aiÅ¡kiai vizualiai matomos, nes jas žymintys riboženkliai reguliariai nyksta, dėl to kasybos sklypo ribų pažeidimas iÅ¡ esmės gali bÅ«ti konstatuojamas tik atlikus markÅ¡eiderinius matavimus, kas buvo padaryta ir Å¡iuo atveju.

Tačiau nurodyta ekonominė sankcija, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, Bendrovės įsitikinimu, yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinka nei teisingumo, nei protingumo principų. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad Bendrovė daugybę metų vykdo gamtos iÅ¡teklių gavybÄ ir niekada nėra bausta už su tuo susijusių pažeidimų padarymÄ . Be to, Patikrinimo akte pats AAD konstatavo, kad Bendrovė tinkamai vykdo Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ prievolę ir teikia Geologijos tarnybai LGT 2-KN (Kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡teklių kasybos) ataskaitas, nustatyta tvarka atnaujina markÅ¡eiderinius planus ir nustatyta tvarka teikia VMI mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas ir nustatyta tvarka moka mokesčius už iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius.

Taip pat 2017–2018 metais Bendrovė yra sumokėjusi 50 550 Eur už valstybinius gamtos iÅ¡teklius. 2008 m. rugsėjo 8 d. sutartimis su Geologijos tarnyba ir leidimu Nr. 53p-08 Bendrovei buvo suteikta teisė vykdyti gamtos iÅ¡teklių gavybÄ 7,3 ha ir 9,2 ha kasybos sklypuose, tuo metu jau žinant, kad dalis nurodytų kasybos sklypų iÅ¡eina už Bendrovės naudojamų žemės sklypų ribų. Sklypų ribų pažeidimas padarytas ne tyčia, bet neatsargiai, dėl nerÅ«pestingumo. Patikrinimo metu Bendrovė bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir teikė jam visÄ Bendrovei prieinamÄ informacijÄ , bÅ«tinÄ patikrinimo atlikimui.

Bendrovės manymu, AAD paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimas bÅ«tų neabejotinai teisingas, proporcingas (adekvatus) Bendrovės padarytam pažeidimui ir atitiktų teisingumo ir protingumo principus bei teismų praktikÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad teritorija yra didelė, joje dirba sunkioji technika, yra kalami riboženkliai, bet jie dėl gamtos iÅ¡teklių gavybos yra sunaikinami ar veikiami gamtos, todėl riba nėra niekaip užfiksuota.

Teismui pateiktame 2011 m. Bambalų slėnio markÅ¡eideriniame plane geltona linija pažymėtas Bendrovės nuomojamas valstybinis žemės sklypas, sutartimi Bendrovei yra suteikta teisė iÅ¡gauti gamtos iÅ¡teklius kasybos sklype, kuris akivaizdžiai iÅ¡eina už Bendrovės nuomojamo žemės sklypo ribos. Dėl Å¡ios priežasties Bendrovė kreipėsi į minėtus markÅ¡eiderinius matavimus atlikusiÄ Ä¯monę ir buvo nustatyta, kad plano dalyje, kuri pažymėta oranžine spalva, atodangos jau buvo padarytos iki 2010 m. (iki to momento, kai UAB „Akmeresta“ perėmė AB „Akmenės melioracija“ teises), t. y. ta telkinio dalis jau buvo pradėta eksploatuoti.

PareiÅ¡kėjos atstovo teigimu, Å¡iuo atveju ribų peržengimas nebuvo tyčinis veiksmas, nukreiptas siekiant neteisėtai iÅ¡gauti gamtos iÅ¡teklius ar nuslėpti mokesčius. Dėl Kegrių telkinio pareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, jog Bendrovė iÅ¡gaunamÄ naudingÄ jÄ iÅ¡kasenÄ skirsto pagal granuliometrinę sudėtį, jei frakcija didesnė negu 5 mm – ji laikoma žvirgždu, jei mažesnė – smėliu. Kuomet vyksta naudingosios iÅ¡kasenos gamyba, iÅ¡gauta iÅ¡kasena pagal frakcijÄ ir suskirstoma.

Pagal tai ir mokami mokesčiai. Dėl to pareiÅ¡kėja mokesčių inspekcijai ir pateikė konkrečius kiekius kiek iÅ¡gauta smėlio, o kiek – žvyro. Leidimo smėliui pareiÅ¡kėja neprašė, nes smėlio nekasė. Leidimo kasti smėlį bendrovė neturėjo, iki 2007 metų mokesčiai tiek už žvyrÄ , tiek už smėlį buvo vienodi, nuo 2007 metų mokesčiai buvo skirtingi, tačiau skirtumas buvo nedidelis, nuo 2019 metų skirtumo tarp smėlio ir žvyro mokesčio vėl nėra.

Dėl to Geologijos tarnyba ir nereikalavo atlikti telkinio detaliÄ jÄ smėlio ir žvyro iÅ¡teklių paskirstymo telkinyje analizę. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t., b. l. 55–65). PaaiÅ¡kino, kad Skyriaus vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2019 m. kovo 26 d. atliko Bendrovės Jautmalkių, Bambalų smėlio bei Kegrių žvyro telkinių planinį patikrinimÄ dėl mokesčio už iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius 2018 m. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo.

Atsakovas pažymėjo, kad leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytÄ laikotarpį iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sÄ lygomis naudoti nurodytų rÅ«Å¡ių žemės gelmių iÅ¡teklius ar ertmes. Patikrinimo metu Skyrius nustatė, kad Jautmalkių smėlio telkinio kasybos plotas yra 7,3 ha, Bendrovės nuomojamas žemės sklypas – 7,61 ha. Nuomojamo žemės sklypo ribos nesutampa su kasybos sklypo ribomis.

Ä® žemės sklypÄ patenka tik 6,42 ha (iÅ¡ 7,3 ha) kasybos sklypo, likusi kasybos sklypo dalis (0,88 ha) yra už įmonės nuomojamo žemės sklypo ribų. Pietinė telkinio kasybos sklypo dalis nepatenka į Bendrovės valdomÄ Å¾emės sklypÄ . Patikrinimo metu Bendrovė nepateikė Å¡ios kasybos sklypo dalies naudojimo teisėtumÄ patvirtinančių dokumentų. Paskutinį kartÄ karjero markÅ¡eideriniai matavimai atlikti ir markÅ¡eiderinis planas atnaujintas 2018 m. lapkričio 8 d. MarkÅ¡eiderinis planas apima 2016 m. liepos 12 d.–2018 m. lapkričio 8 d. laikotarpį.

Markšeideriniame plane užfiksuota gavyba už žemės sklypo (iškasta 699 m3) ir už kasybos sklypo ribų (92 m3). Patikrinimo metu Bendrovės direktorius nurodė, kad išteklių (smėlio) gavyba už žemės sklypo ir už kasybos sklypo ribų buvo vykdoma 2018 m. III ketvirtyje. Gavyba už kasybos sklypo ribų vykdyta 233 m2 plote, už žemės sklypo ribų – 1436 m2 plote. Bendrovės atveju Jautmalkių telkinio smėlio išteklių naudojimo sutartyje yra nurodytas 7,3 ha kasybos sklypo plotas.

Patikrinimo metu Skyrius taip pat nustatė, kad Bambalų smėlio telkinio kasybos plotas yra 9,2 ha, Bendrovės nuomojamas žemės sklypas – 9,18 ha. Nuomojamo žemės sklypo ribos nesutampa su kasybos sklypo ribomis. Ä® žemės sklypÄ patenka tik 8,43 ha (iÅ¡ 9,2 ha) kasybos sklypo, likusi kasybos sklypo dalis (0,77 ha) yra už Bendrovės nuomojamo žemės sklypo ribų. Telkinio kasybos sklypo ribos nesutampa vakarinėje ir rytinėje dalyse, yra platesnės nei įmonės valdomas žemės sklypas.

Patikrinimo metu Bendrovė nepateikė Å¡ių kasybos sklypo dalių (vakarinėje ir rytinėje pusėse) naudojimo teisėtumÄ patvirtinančių dokumentų. Paskutinį kartÄ karjero markÅ¡eideriniai matavimai atlikti ir markÅ¡eiderinis planas atnaujintas 2018 m. lapkričio 8 d. MarkÅ¡eiderinis planas apima 2017 m. kovo 14 d.–2018m. lapkričio 8 d. laikotarpį. MarkÅ¡eideriniame plane užfiksuota gavyba už žemės sklypo (iÅ¡kasta 4660 m3) ir už kasybos sklypo ribų (3162 m3). Patikrinimo metu Bendrovės direktorius nurodė, kad valstybinių gamtos iÅ¡teklių (smėlio) gavyba už žemės sklypo ir už kasybos sklypo ribų buvo vykdoma 2018 m.

II–III ketvirčiuose. Gavyba už Bambalų smėlio telkinio kasybos sklypo ribų vykdyta 1548 m2 plote, už žemės sklypo ribų – 2497 m2 plote. Bendrovės atveju Bambalų telkinio smėlio iÅ¡teklių naudojimo sutartyje yra nurodytas 9,2 ha kasybos sklypo plotas. Patikrinimo metu nustatyta, kad Kegrių žvyro telkinio kasybos plotas – 23,3 ha, Bendrovės nuomojamas žemės sklypas – 23,4 ha. Nuomojamo žemės sklypo ribos nesutampa su kasybos sklypo ribomis. Ä® žemės sklypÄ patenka tik 19,92 ha (iÅ¡ 23,3 ha) kasybos sklypo, likusi dalis kasybos sklypo – 3,38 ha, yra už Bendrovės nuomojamo žemės sklypo ribų.

Telkinio kasybos sklypo ribos labiausiai nesutampa vakarinėje dalyje (platesnė nei Bendrovės valdomas žemės sklypas). Patikrinimo metu Bendrovė nepateikė Å¡ių kasybos sklypo dalių naudojimo teisėtumÄ patvirtinančių dokumentų. Paskutinį kartÄ markÅ¡eideriniai matavimai atlikti ir markÅ¡eiderinis planas atnaujintas 2018 m. lapkričio 8 d. MarkÅ¡eiderinis planas apima 2018 m. balandžio 3 d.–2018 m. lapkričio 8 d. laikotarpį. MarkÅ¡eideriniame plane užfiksuota gavyba už Kegrių žvyro telkinio kasybos sklypo ribų (1565 m3).

Patikrinimo metu Bendrovės direktorius nurodė, kad kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų gavyba už kasybos sklypo ribų buvo vykdoma 2018 m. III–IV ketvirčiuose. Gavyba už kasybos sklypo ribų vykdyta 800 m2 plote. Atsakovas pažymėjo, kad Bendrovė vykdė gamtos iÅ¡teklių gavybÄ už kasybos sklypų ribų, t. y. vykdė gavybÄ teritorijose, kuriose neturi leidimų naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius bei ertmes. Bendrovė, vykdydama gavybÄ už žemės sklypų ribų, pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Bendrovė turėjo prievolę gauti pakartotinius leidimus ir negalėjo vykdyti kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų gavybos už kasybos sklypo ribų. Todėl Bendrovei apskaičiuotas ir Sprendimu patvirtintas mokesčio dydis už valstybinių gamtos iÅ¡teklių (smėlio) gavybÄ už Jautmalkių smėlio telkinio kasybos sklypo ribos 2018 m. III ketvirtyje be leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius bei ertmes yra 372 Eur. Taip pat, kadangi Bendrovė vykdė gamtos iÅ¡teklių gavybÄ už Bambalų smėlio telkinio kasybos sklypo ribos, t. y. vykdė gavybÄ teritorijoje, kurioje neturi leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius bei ertmes, mokesčio suma padidintu tarifu yra 12 773 Eur, kuri patvirtinta Sprendimu.

Bendrovei Patikrinimo akte apskaičiuotas mokesčio dydis taikant didesnį tarifÄ už valstybinių gamtos iÅ¡teklių (žvyro) gavybÄ už Kegrių žvyro telkinio kasybos sklypo ribos 2018 m., t. y. be leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius bei ertmes iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius (žvyrÄ ), yra 7 320 Eur. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2019 m. liepos 2 d. protokole Nr. D4-102 iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad gamtos iÅ¡teklių gavyba neturint leidimo laikytina tik gavyba už kasybos sklypo ribų, jei kasybos sklypas didinamas daugiau kaip 0,5 ha, kai nepažeidžiamos žemės sklypo ribos.

Atsakovas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes Patikrinimo aktu apskaičiuotos sumos (7 320 Eur) už valstybinių gamtos iÅ¡teklių gavybÄ Kegrių žvyro telkinyje už kasybos sklypo ribos (kasybos plotas už kasybos sklypo ribos – 800 m2), nepažeidžiant žemės sklypo ribų, netvirtino. Atsakovas taip pat paaiÅ¡kino, kad Bendrovė deklaracijas tikrinamuoju laikotarpiu pateikė už 2018 m. II–IV ketvirčius, tačiau tik III ir IV ketvirčių deklaracijoje yra deklaruoti Kegrių žvyro telkinyje iÅ¡gauti kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų kiekiai.

I ir II ketvirtį iÅ¡gautų valstybinių gamtos iÅ¡teklių Å¡iame telkinyje nedeklaruota. Deklaracijose nurodytas iÅ¡gautas iÅ¡teklių kiekis pagal mokestinius periodus nesutampa su 2-KN ataskaitų duomenimis. Teikiant deklaracijas iÅ¡ viso buvo deklaruota 38545 m3 naudingųjų iÅ¡kasenų. 2019 m. kovo 19 d. (po 2019 m. kovo 7 d. praneÅ¡imo apie pradėtÄ mokestinį patikrinimÄ ) papildomai deklaravo 1039 m3 žvyro. Vertinant bendrÄ deklaruotÄ iÅ¡gautų iÅ¡teklių (smėlio, žvyro) kiekį ir markÅ¡eideriniame plane nurodyto iÅ¡gauto žvyro kiekį per 2018 m.

II–IV ketvirčius, jis praktiÅ¡kai sutampa (39 tÅ«kst. m3 / 38545 m3 / 38543 m3). Tačiau vertinant 2019 m. kovo 19 d. patikslintus deklaracijų duomenis, deklaruotas bendras iÅ¡teklių kiekis ir markÅ¡eideriniame plane nurodytas žvyro kiekis nesutampa (1041 m3). Atsakovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai 2008 m. rugsėjo 8 d. leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes Nr. 53p-08 yra iÅ¡duotas naudoti Kegrių telkinio žvyro iÅ¡teklius. Bendrovė, teikdama 2-KN ataskaitÄ Geologijos tarnybai taip pat nurodo, kad naudingoji iÅ¡kasena – žvyras.

MarkÅ¡eideriniame plane nurodoma naudingoji iÅ¡kasena – žvyras. Geologijos tarnyba RaÅ¡te nurodė, kad Kegrių telkinyje iÅ¡gaunami iÅ¡tekliai – žvyras. Kegrių telkinyje iÅ¡tekliai aprobuoti kaip žvyras. Jei faktiÅ¡kai iÅ¡gaunamų iÅ¡teklių charakteristikos neatitinka Žemės gelmių registre nurodytų iÅ¡teklių, Bendrovė turi teisę organizuoti Kegrių telkinio ploto papildomÄ geologinę žvalgybÄ , siekiant pasitikslinti jų kasybos sklype esančių žemės gelmių iÅ¡teklių bÅ«klę ir kokybę.

Ä®monė, 2018 m. III ir IV ketvirčiuose iÅ¡gavusi 38543 m3 žvyro, deklaravo tik 14004 m3 (įskaitant ir 2019 m. kovo 19 d. papildomai deklaruotÄ kiekį). IÅ¡ viso per šį laikotarpį buvo nuslėpta ir nedeklaruota 38543 m3 – 14004 m3 – 24539 m3 žvyro. IÅ¡ jų 6180 m3 žvyro nedeklaruota III ketvirtyje ir 18359 m3 – IV ketvirtyje. Atsakovas, įvertinęs tai, kad 2018 m. I ketvirtyje 2-KN ataskaitoje nurodytas iÅ¡gautas ir deklaruotas iÅ¡gauto žvyro kiekis nesutampa, o Å¡is ketvirtis patenka į 2017 m. kovo 14 d.–2018 m. balandžio 3 d. gavybos laikotarpio markÅ¡eiderinį planÄ , patikrinimÄ atliko ir dėl 2017 m. iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklių kiekio apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo. 2017 m. kovo 14 d.–2018 m. balandžio 3 d. gavybos laikotarpio markÅ¡eideriniame plane nurodytas iÅ¡gauto žvyro kiekis – 12935 m3.

Bendrovė, teikdama 2017 m. I ir 2018 m. I bei II ketvirčių deklaracijas nurodė, kad gavyba Kegrių žvyro telkinyje nevykdyta. IÅ¡ viso Bendrovė 2017 m. deklaravo 11855 m3 kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų, iÅ¡ kurių – 4211 m3 žvyro, kai tuo tarpu iÅ¡gavo – 12935 m3. IÅ¡ viso 2017 m. iÅ¡gauta ir nedeklaruota – 12935 m3-4211 m3 = 8724 m3 žvyro. IÅ¡ jų 7644 m3 nedeklaruoti 2017 m. ir 8724-7644=1080 m3 nuslėpta ir nedeklaruota 2018 m. I ketvirtyje. Taigi Bendrovė iÅ¡teklių kiekį deklaravo tik 2019 m. kovo 19 d., gavusi praneÅ¡imÄ apie pradėtÄ patikrinimÄ . 2-KN ataskaitose, markÅ¡eideriniame plane ir deklaracijose nurodytas iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklių (žvyro) kiekis negali skirtis, tačiau Bendrovė, teikdama 2018 m.

I ketvirčio 2-KN ataskaitÄ , nurodė iÅ¡gavusi 1 tÅ«kst. m3 žvyro, tačiau jo nedeklaravo. Bendrovei Sprendime, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos pateiktas raÅ¡ytines pastabas bei į RaÅ¡tÄ ir pakeičiant Patikrinimo aktÄ Å¡ioje dalyje, apskaičiuoto mokesčio dydis už 2018 m. nedeklaruotus iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius (žvyrÄ ) yra 40 050 Eur. Teismo posėdyje atsakovo atstovai su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Jautmalkių ir Bambalų smėlio telkiniuose sankcija buvo taikyta ne už iÅ¡teklių gavybÄ už kasybos sklypo ribos, o už iÅ¡teklių gavybÄ už kasybos ir žemės sklypo ribų, t. y. ne tik ten, kur Bendrovė neturi leidimo iÅ¡gauti iÅ¡teklius, bet ir ten, kur ji faktiÅ¡kai nedisponuoja žeme ir negali atlikti jokių veiksmų.

Atsakovės atstovai pažymėjo, kad žemės sklypo ribos Bambalų karjere yra aiÅ¡kiai pažymėtos riboženkliais, abiejuose galuose yra riboženkliai. Pagal 2011 m. markÅ¡eiderinį planÄ Bendrovė jau perimdama karjerÄ Å¾inojo faktinę aplinkybę, kad dalyje yra iÅ¡eita už žemės sklypo ribų. Bendrovė pasielgė aplaidžiai, nesiėmė jokių veiksmų, jog užkirstų keliÄ galimai netyčinei iÅ¡teklių gavybai tiek už kasybos sklypo ribos, tiek ir už žemės sklypo ribos.

Bendrovė jau žinojo apie galimÄ grėsmę ir pasekmes, bet nesiėmė jokių veiksmų. Pažymėjo, kad 2004 metais buvo atlikta Kegrių telkinio detali žvalgyba ir nustatyta, kad vyraujanti žaliava yra žvyras. Atsakovė nepripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas smėlį iÅ¡gavo teisėtai. Nurodė, kad 2014 m. atlikto patikrinimo metu pareiÅ¡kėja buvo bausta už tai, kad nesilaiko projekte numatyto gavybos eiliÅ¡kumo. UAB „Akmeresta“ pati nuėmė virÅ¡utinį sluoksnį, kur buvo geresnės kokybės iÅ¡tekliai, bet netolygiai kasė.

Kadangi Kegrių karjere žvirgždo bendras kiekis yra 16 proc., tai UAB „Akmeresta“, kasdama tolygiai, bÅ«tų iÅ¡gavusi vien tik žvyrÄ . Kadangi atsakovas neturi faktinių duomenų ir negali įrodyti, kiek telkinyje Å¡iai dienai yra žvyro, tai ir vadovavosi tuo, kad Kegrių telkinyje žvyro yra ne mažiau 50 proc., nes kitaip žvyras nebus vyraujanti telkinio rÅ«Å¡is. Tam, kad Å¡iai dienai žinoti tikslų žvyro procentÄ , telkinyje reikia atlikti detaliÄ Å¾valgybÄ . Atsakovas mano, kad Lietuvos geologijos tarnyba turėjo pareigÄ teikti įpareigojimÄ pareiÅ¡kėjai imtis iniciatyvos atlikinėti papildomÄ telkinio detaliÄ jÄ Å¾valgybÄ , įsivertinti telkinyje likusių iÅ¡teklių kiekį ir tada keisti leidimÄ ir pildyti projektÄ .

PareiÅ¡kėja tokios iniciatyvos nesiėmė ir prisiėmė rizikÄ , žinodama, kad turi leidimÄ tik žvyrui kasti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (1 t. b. l. 163–166). Atsiliepime nurodė, kad pakartotinis leidimas Nr. 53p-08 naudoti Bambalų ir Jautmalkių telkinių smėlio bei Kegrių telkinio žvyro iÅ¡teklius pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas 2008 m. rugsėjo 8 d. Prie Å¡io leidimo buvo sudarytos visų pareiÅ¡kėjai skirtų naudoti telkinių iÅ¡teklių naudojimo sutartys, kuriose nurodytos pagrindinės skirtų iÅ¡teklių naudojimo sÄ lygos.

Viena iÅ¡ sutarčių sÄ lygų – įpareigojimas naudoti iÅ¡teklius plote, apribotame skirto kasybos sklypo kontÅ«ru, bei kasybos darbus vykdyti tik sudarius žemės nuomos sutartį. Geologijos tarnybos įsitikinimu, Departamento pareigÅ«nų nustatyti pareiÅ¡kėjos padaryti jai skirtų naudoti iÅ¡teklių naudojimo pažeidimai yra susiję su aukščiau paminėtomis iÅ¡teklių naudojimo sÄ lygomis, tačiau jie nevertinti kaip iÅ¡teklių gavyba, vykdyta neturint Å¡iai veiklai reikalingo leidimo.

Geologijos tarnyba paaiÅ¡kino, kad Jautmalkių smėlio telkinio markÅ¡eiderinis apmatavimas atliktas 2018 m. lapkričio 8 d. už laikotarpį, apimantį 2016 m. III, IV, 2017 m. I–IV ir 2018 m. I–III ketvirčius. PareiÅ¡kėjos deklaruotas Geologijos tarnybai per apskaitomÄ laikotarpį iÅ¡ Å¡io telkinio iÅ¡gautų smėlio iÅ¡teklių kiekis atitinka markÅ¡eiderinio plano duomenis. Geologijos tarnyba patvirtino, kad vykdydama iÅ¡teklių gavybÄ iÅ¡ Jautmalkių telkinio, pareiÅ¡kėja iÅ¡gavo 699 m3 smėlio iÅ¡teklių 1436 m2 plote už kasybai suformuoto žemės sklypo ribos, iÅ¡ jų 92 m3 smėlio 233 m2 plote už skirto kasybos sklypo ribos.

IÅ¡teklių, iÅ¡gautų pažeidžiant naudojimo sutarties sÄ lygas, kiekis deklaruotas pareiÅ¡kėjos teikiamuose Geologijos tarnybai gavybos apskaitos dokumentuose. PaaiÅ¡kino, kad Bambalų smėlio telkinio markÅ¡eiderinis apmatavimas atliktas 2018 m. lapkričio 8 d. už laikotarpį, apimantį 2017 m. II–IV ir 2018 m. I–III ketvirčius. PareiÅ¡kėjos deklaruotas Geologijos tarnybai per apskaitomÄ laikotarpį iÅ¡ Å¡io telkinio iÅ¡gautų smėlio iÅ¡teklių kiekis atitinka markÅ¡eiderinio plano duomenis.

Geologijos tarnyba patvirtino, kad, vykdydama iÅ¡teklių gavybÄ iÅ¡ Bambalų telkinio, pareiÅ¡kėja iÅ¡gavo 4660 m3 smėlio iÅ¡teklių 2497 m2 plote už kasybai suformuoto žemės sklypo ribos, iÅ¡ jų 3162 m3 smėlio 1548 m2 plote už skirto kasybos sklypo ribos. IÅ¡teklių, iÅ¡gautų pažeidžiant naudojimo sutarties sÄ lygas, kiekis deklaruotas pareiÅ¡kėjos teikiamuose Geologijos tarnybai gavybos apskaitos dokumentuose. Geologijos tarnyba pažymėjo, kad patikrinimų metu nustatytuose Jautmalkių ir Bambalų smėlio telkinių iÅ¡teklių naudojimo pažeidimuose smėlio gavybos už skirto kasybos sklypo ribos plotas nevirÅ¡ija 0,5 ha, todėl nėra atliekamos naudojimo plano keitimo ar koregavimo procedÅ«ros.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiÅ¡kino, kad Kegrių žvyro telkinio markÅ¡eiderinis apmatavimas atliktas 2018 m. lapkričio 8 d. už laikotarpį, apimantį 2018 m. II, III ketvirčius. PareiÅ¡kėjos deklaruotas Geologijos tarnybai per apskaitomÄ laikotarpį iÅ¡ Å¡io telkinio iÅ¡gautų žvyro iÅ¡teklių kiekis atitinka markÅ¡eiderinio plano duomenis. Kegrių telkinio naudingÄ jÄ iÅ¡kasenÄ sudaro smėlio ir žvyro nuogulos, nedėsningai pasiskirsčiusios visoje naudingojo sluoksnio storymėje.

Apskaičiuojant tokio tipo telkinių smėlio ir žvyro iÅ¡teklius detalios žvalgybos stadijoje gali bÅ«ti nustatytas tik apytikris Å¡ių nuogulų persisluoksniavimo ir pasiskirstymo bendrame nuogulų masyve dėsningumas. Detalios žvalgybos duomenų pagrindu aprobuoti smėlio ir žvyro iÅ¡tekliai įraÅ¡omi į Žemės gelmių registrÄ , o iÅ¡duodant leidimÄ â€“ ir į iÅ¡teklių naudojimo sutartį, kaip galutiniai konkretÅ«s išžvalgytų bei skirtų naudotojui Å¡ių iÅ¡teklių kiekiai.

Geologijos tarnyba nurodė, kad 1973 m., atliekant Kegrių telkinio detaliÄ Å¾valgybÄ , smėlio ir žvyro nuogulos nebuvo iÅ¡skirtos į atskirus sluoksnius, o telkinys pavadintas smėlio ir žvyro telkiniu. Telkinio smėlio ir žvyro iÅ¡tekliai buvo teisės aktų nustatyta tvarka skirti naudoti pareiÅ¡kėjai 1995 m. sausio 13 d. Geologijos tarnybos iÅ¡duotu leidimu (licencija) Nr. 5(464) bei prie jo 1998 m. sausio 6 d. sudaryta Kegrių telkinio smėlio ir žvyro iÅ¡teklių naudojimo sutartimi, neiÅ¡skiriant atskirai skiriamo naudoti smėlio ir žvyro iÅ¡teklių kiekio.

IÅ¡duodant pakartotinį leidimÄ 2004 m., Kegrių telkinio naudingoji iÅ¡kasena buvo pavadinta žvyru, atsižvelgiant į detalios žvalgybos metu nustatytÄ bendrÄ frakcijos virÅ¡ 5 mm skersmens kiekį, kuris per telkinį virÅ¡ija 10 %. Iki 2007 m. mokesčiai už valstybinius gamtos iÅ¡teklius buvo apskaičiuojami vadovaujantis mokesčio tarifais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1320. Å iuo nutarimu buvo nustatytas vienodas mokesčio tarifas už iÅ¡gautÄ kito smėlio ir žvyro iÅ¡teklių kiekį.

Telkiniuose, išžvalgytuose iki skirtingo smėlio ir žvyro mokesčio tarifo nustatymo MUVGIÄ®, atskirai smėlio ir žvyro nuogulų kiekis bendroje naudingosios iÅ¡kasenos masėje daugeliu atvejų nebuvo apskaičiuotas. Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos MUVGIÄ® nuostatos numatė skirtingÄ mokesčio už smėlio ir žvyro iÅ¡teklius tarifÄ . Geologijos tarnyba pažymėjo, kad Å¡i įstatymo nuostata sudarė daug keblumų, deklaruojant iÅ¡gautÄ smėlio ir žvyro kiekį iÅ¡ telkinių, kuriuose Å¡ios dvi naudingosios iÅ¡kasenos yra nedėsningai pasiskirsčiusios.

Smėlio ir žvyro iÅ¡teklių naudotojai deklaruodami iÅ¡gautÄ naudingosios iÅ¡kasenos kiekį apskaito jį pagal faktinius gavybos duomenis, tuo tarpu atliekant markÅ¡eiderinius matavimus Å¡is kiekis apskaičiuojamas pagal teorinį atskirų sluoksnių pasiskirstymÄ , nustatytÄ detalios žvalgybos metu. PareiÅ¡kėja Geologijos tarnybai teikiamose ketvirtinėse kasybos iÅ¡ Kegrių telkinio ataskaitose deklaravo žvyro gavybÄ , kadangi taip nurodyta iÅ¡teklių naudojimo sutartyje. Geologijos tarnyba paaiÅ¡kino, kad atsakydama į pareiÅ¡kėjos 2019 m. gegužės 22 d. paklausimÄ dėl galimybės suskirstyti Kegrių telkinio naudingÄ jÄ iÅ¡kasenÄ Ä¯ smėlio ir žvyro nuogulas, Geologijos tarnyba paaiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į detalios žvalgybos duomenis galima teigti, jog telkinio naudingajame klode smėlis ir žvyras pasiskirsto po lygiai.

Geologijos tarnyba pažymėjo, jog Å¡is jos paaiÅ¡kinimas neatspindi realaus Å¡ių nuogulų pasiskirstymo atskirose eksploatuojamo telkinio vietose. Sprendžiant iÅ¡ pridedamų telkinio geologinių pjÅ«vių duomenų, žvyro nuogulos slÅ«gsojo daugumoje naudingojo klodo virÅ¡utinėje dalyje ir buvo iÅ¡eksploatuotos ankstesniuose telkinio įsisavinimo etapuose, tuo tarpu likusioje eksploatuoti klodo dalyje vyraujančiÄ padėtį užima smėlio nuogulos. Ä®vertinusi tÄ aplinkybę, jog nuo 2019 m. sausio 1 d.

įsigaliojo nauja MUVGIÄ® redakcija, pagal kuriÄ pakeistas 1 priedas, apjungiant Å¡io priedo 13 ir 14 eilutėse nustatytus mokesčio už kitÄ smėlį ir žvyrÄ tarifus, Geologijos tarnyba neteikė nurodymo pareiÅ¡kėjai atlikti detaliÄ smėlio ir žvyro iÅ¡teklių pasiskirstymo telkinyje analizę ir tuo pagrindu teikti praÅ¡ymÄ Geologijos tarnybai atitinkamai pakeisti leidimo bei Kegrių telkinio iÅ¡teklių naudojimo sutarties duomenis. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas paaiÅ¡kino, kad Kegrių telkinį iki pareiÅ¡kėjo eksploatavo kiti naudotojai ir eksploatavo bÅ«tent virÅ¡utinį klodÄ , kuriame vyravo žvyro sluoksnis.

Tas žvyro sluoksnis buvo nukastas, bet karjero naudotojas nekėlė dėl to klausimo ir deklaravo Geologijos tarnybai žvyrÄ . PareiÅ¡kėja, norėdama deklaruoti smėlį, turėjo kreiptis dėl leidimo iÅ¡davimo. PareiÅ¡kėja mokesčių inspekcijai turėjo deklaruoti žvyrÄ , nes tai buvo bendra telkinio naudingoji iÅ¡kasena. Tai, kad pareiÅ¡kėja Lietuvos geologijos tarnybai ir mokesčių inspekcijai pateikė skirtingus duomenis, turėtų bÅ«ti vertinama kaip mokesčio už gautas naudingÄ sias iÅ¡kasenas nepriemoka.

Mano, kad leidimas pareiÅ¡kėjai suteikė teisę kasti ir žvyrÄ , ir smėlį, nes tai buvo leidimas tam tikrame plote iÅ¡gauti Kegrių telkinio iÅ¡teklius. MarkÅ¡eideriniame plane yra vertinami iÅ¡gauti iÅ¡tekliai pagal tÄ iÅ¡teklių rūšį, kuri nustatyta telkinio pase. Å iuo metu telkinio pase yra žvyras. Lietuvos geologijos tarnybos raÅ¡te pareiÅ¡kėjai, kuriame buvo pasisakyta dėl 50 proc. smėlio, buvo vertinta nuo Kegrių karjero pradinių 1973 m. išžvalgytų duomenų. Å is skaičius neatitinka faktinės situacijos nagrinėjamu laikotarpiu.

RaÅ¡te buvo pabrėžta, kad klodÄ sudaro smėlio ir žvyro nuogulos, iÅ¡reikÅ¡tos ne procentiniu kiekiu, o pasiskirsčiusios atskirais sluoksniais, kurie slÅ«gso netolygiai pasiskirstę. Dėl Jautmalkų ir Bambalų telkinių pažymėjo, kad jeigu Å«kio subjektas iÅ¡plečia iÅ¡teklių gavybÄ daugiau kaip 0,5 ha už kasybos ribos, tai nėra pažeidimas, jeigu tai vyksta suformuoto sklypo ribose, o už žemės sklypo ribų to negali vykti. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl AAD 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. AS-23, kuriuo pareiÅ¡kėjai paskaičiuotas 372 Eur dydžio mokestis padidintu tarifų už valstybinių gamtos iÅ¡teklių gavybÄ Jautmalkių smėlio telkinyje, 12 773 Eur dydžio mokestis padidintu tarifu už valstybinių gamtos iÅ¡teklių gavybÄ Bambalų smėlio telkinyje ir 40 357 Eur dydžio mokestis padidintu tarifu už valstybinių gamtos iÅ¡teklių gavybÄ Kegrių žvyro telkinyje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Geologijos tarnyba 2004 m. sausio 8 d. pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė leidimÄ naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes Nr. 1p-04, pagal kurį pareiÅ¡kėjai leista naudoti Å iaulių apskrities Akmenės rajono Bambalų telkinio smėlio bei TelÅ¡ių apskrities Mažeikių rajono Kegrių telkinio žvyro iÅ¡teklius (1 t., b. l. 172). Geologijos tarnyba ir pareiÅ¡kėja pasirašė TelÅ¡ių apskrities Mažeikių rajono Kegrių telkinio žvyro iÅ¡teklių naudojimo sutartį, pagal kuriÄ kasybos sklypas skiriamas 23,4 ha plote (1 t., b. l. 173, 174).

Geologijos tarnyba 2008 m. rugsėjo 8 d. pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė leidimÄ naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes Nr. 53p-08, pagal kurį pareiÅ¡kėjai leista naudoti Å iaulių apskrities Akmenės rajono Bambalų ir Jautmalkių telkinių smėlio bei TelÅ¡ių apskrities Mažeikių rajono Kegrių telkinio žvyro iÅ¡teklius (toliau – Leidimas) (1 t., b. l. 88). Geologijos tarnyba ir pareiÅ¡kėja 2008 m. rugsėjo 8 d. pasirašė TelÅ¡ių apskrities Mažeikių rajono Kegrių telkinio žvyro iÅ¡teklių naudojimo sutartį Nr. 53p-08 (toliau – Kegrių telkinio žvyro iÅ¡teklių naudojimo sutartis), pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjai kasybos sklypas skirtas 23,3 ha plote (1 t., b. l. 89, 90).

Geologijos tarnyba ir pareiÅ¡kėja 2008 m. rugsėjo 8 d. pasirašė Å iaulių apskrities Akmenės rajono Bambalų telkinio smėlio iÅ¡teklių naudojimo sutartį Nr. 53p-08, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjai kasybos sklypas skirtas 9,2 ha plote (1 t., b. l. 119, 120). Geologijos tarnyba ir pareiÅ¡kėja 2008 m. rugsėjo 8 d. pasirašė Å iaulių apskrities Akmenės rajono Jautmalkių telkinio smėlio iÅ¡teklių naudojimo sutartį Nr. 53p-08, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjai kasybos sklypas skirtas 7,3 ha plote (1 t., b. l. 115, 116).

Departamento Skyrius atliko Bendrovės eksploatuojamų Jautmalkių ir Bambalų smėlio telkinių bei Kegrių žvyro telkinio planinį teminį mokesčio už iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius 2018 m. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimÄ ir surašė 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo aktÄ Nr. KL-24 (1 t., b. l. 104–114). AAD Skyrius, patikrinęs Jautmalkių smėlio telkinį, nustatė, kad Bendrovė 2018 m. III ketvirtyje gavybÄ už kasybos sklypo ribų vykdė 233 m2 plote, už Bendrovės nuomojamo žemės sklypo ribų – 1436 m2 plote, už kasybos sklypo ribų Bendrovė iÅ¡kasė 92 m3, už žemės sklypo ribų Bendrovė iÅ¡kasė 699 m3 smėlio.

AAD Skyrius paskaičiavo, kad mokesčio suma padidintu tarifu už iÅ¡teklių gavybÄ (92 m3) už Jautmalkių smėlio telkinio kasybos sklypo ribų (už gavybÄ be leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes) yra 372 Eur. AAD Skyrius, patikrinęs Bambalų smėlio telkinį, nustatė, kad Bendrovė 2018 m. II–III ketvirčiuose gavybÄ už kasybos sklypo ribų vykdė 1548 m2 plote, už Bendrovės nuomojamo žemės sklypo ribų – 2497 m2 plote, Bendrovė už nuomojamo žemės sklypo ribos iÅ¡kasė 4660 m3, už kasybos sklypo ribos iÅ¡kasė 3162 m3 smėlio.

Departamento skyrius paskaičiavo, kad mokesčio suma padidintu tarifu už iÅ¡teklių gavybÄ (3162 m3) už Bambalų smėlio telkinio kasybos sklypo ribų (už gavybÄ be leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes) yra 12 773 Eur. Departamento skyrius, patikrinęs Kegrių žvyro telkinį, nustatė, kad Bendrovė 2018 m. II–IV ketvirčiuose gavybÄ už kasybos ploto ribų vykdė 800 m2 plote, už kasybos sklypo ribų iÅ¡kasė 1565 m3 žvyro. Departamento skyrius paskaičiavo, kad mokesčio suma padidintu tarifu už iÅ¡teklių gavybÄ už Å¡io telkinio kasybos sklypo ribos (už gavybÄ be leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes) yra 7 320 Eur.

Departamento skyrius taip pat nustatė, kad Bendrovė nuo 2017 m. II ketvirčio iki 2018 m. IV ketvirčio Kegrių žvyro telkinyje iÅ¡gavo ir nedeklaravo 33 263 m3 žvyro. Departamentas paskaičiavo, kad mokesčio suma padidintu tarifu už iÅ¡gautÄ ir nedeklaruotÄ Å¾vyrÄ yra 149 119 Eur. PareiÅ¡kėja Tarnybai pateikė 2019 m. raÅ¡ytines pastabas, kuriose prašė: netvirtinti Patikrinimo akto dalies, kuria Bendrovei už 2017–2018 metais Kegrių telkinyje iÅ¡gautus ir tariamai nedeklaruotus gamtos iÅ¡teklius papildomai yra priskaičiuota 149 119 Eur mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius; pakeisti Patikrinimo akto dalį, kuria Bendrovei už gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡gautus pažeidžiant Jautmalkių, Bambalų ir Kegrių telkinių kasybos sklypų ribas, papildomai paskaičiuota 20 465 Eur ir Å¡ioje dalyje papildomai apskaičiuoti Bendrovei mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡gautus pažeidžiant Jautmalkių, Bambalų ir Kegrių telkinių kasybos sklypų ribas, vietoje 10 kartų didesnio tarifo taikant 100 procentų tarifÄ (1 t., b. l. 17–25).

PareiÅ¡kėja prie Å¡ių pastabų pridėjo Geologijos tarnybos 2019 m. gegužės 29 d. raÅ¡tÄ Nr. (7)-1.7-34.17, kuriame Geologijos tarnyba, įvertinusi detalios žvalgybos ataskaitoje pateiktus duomenis apie Kegrių telkinio sandarÄ , patvirtino, kad apie 50 procentų Å¡io telkinio naudingojo sluoksnio sudaro nedėsningai pasiskirsčiusios smėlio nuogulos, kurios atskirais atvejais slÅ«gso per visÄ naudingojo klodo storymę (1 t., b. l. 38). Departamentas 2019 m. rugpjūčio 1 d. priėmė sprendimÄ Nr. AS-23, kuriuo pakeitė Patikrinimo aktÄ :

1) už be leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (92 m3 smėlio), iÅ¡gautus už kasimo ir žemės sklypų ribos Jautmalkių smėlio telkinyje, patvirtino 372 Eur sumÄ ;

2) už be leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (3162 m3 smėlio), iÅ¡gautus už kasimo ir žemės sklypų ribos Bambalų smėlio telkinyje, patvirtino 12 773 Eur sumÄ ;

3) atsižvelgiant į Geologijos tarnybos 2019 m. gegužės 29 d. raÅ¡tÄ Nr. (7)-1.7-3417, kuriame nurodoma, kad iki 50 procentų iÅ¡gaunamų valstybinių gamtos iÅ¡teklių karjere gali bÅ«ti deklaruojama kaip smėlis, perskaičiuota Patikrinimo aktu apskaičiuota suma ir, vertinant, kad 50 procentų Kegrių telkinyje iÅ¡gaunamų iÅ¡teklių sudaro smėlis, už iÅ¡gautÄ ir nedeklaruotÄ Å¾vyro kiekį Kegrių žvyro telkinyje patvirtino 40 357 Eur sumÄ (1 t., b. l. 93–103);

4) Patikrinimo akte paskaičiuotos 7 320 Eur sumos už valstybinių gamtos iÅ¡teklių gavybÄ Kegrių žvyro telkinyje už kasybos sklypo ribos nepatvirtino, kadangi kasybos sklypo ribos virÅ¡ytos 800 m2 (mažiau nei 0,5 ha) ir nebuvo pažeistos žemės sklypo ribos. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo, Žemės gelmių įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatos. MUVGIÄ® 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, iÅ¡gaunantys Å¡iuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos iÅ¡teklius, kuriems iÅ¡gauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas leidimas.

Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus žemės gelmių Å¡iluminę energijÄ , tradicinius ir iÅ¡sklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir Å¡ių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarę su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytÄ laikotarpį iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sÄ lygomis naudoti nurodytų rÅ«Å¡ių žemės gelmių iÅ¡teklius ar ertmes.

Minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus požeminį geriamÄ jį gėlÄ ir gamybinį vandenį, Å¡iluminę energijÄ ir Å¡io įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planÄ (toliau – naudojimo planas). Žemės gelmių iÅ¡tekliai ir ertmės pagal naudojimo planÄ pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypÄ , reikalingÄ Å¾emės gelmių iÅ¡tekliams ar ertmėms naudoti.

MUVGIÄ® 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius tarifai nustatyti Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. Remiantis Å¡io straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Pažymėtina, jog minėtos įstatymo nuostatos mokesčio deklaravimo ir apskaičiavimo kontrolę vykdančiai institucijai yra imperatyvios ir Å¡i institucija neturi diskrecijos teisės nuo jų nukrypti.

Pagal MUVGÄ® 8 straipsnio 1 dalį, teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos pagal mokesčio mokėtojų pateiktas deklaracijas bei Aplinkos ministerijos ar jų įgaliotų institucijų tikrinimo dokumentus kontroliuoja, ar laiku sumokamas mokestis, iÅ¡ieÅ¡ko nesumokėtÄ mokestį ir su juo susijusias sumas. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, o pagal 3 dalį – Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetencijÄ mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Dėl Jautmalkių ir Bambalų smėlio telkinių Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėja už Jautmalkių smėlio telkinio kasybos sklypo ribų vykdė kasybÄ bei iÅ¡gavo 92 m3 smėlio ir kad pareiÅ¡kėja už Bambalų smėlio telkinio kasybos sklypo ribų vykdė kasybÄ bei iÅ¡gavo 3162 m3 smėlio. PareiÅ¡kėja teismo praÅ¡o sumažinti Bendrovei papildomai patvirtintÄ mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius už Jautmalkių smėlio telkinio kasybos ribos iÅ¡gautus 92 m3 smėlio iki 74,40 euro, už Bambalų smėlio telkinio kasybos ribos iÅ¡gautus 3162 m3 smėlio iki 2 554,60 euro.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog MUGVIÄ® apskritai nenumato galimybės taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius nei numatyta, tačiau pirmosios instancijos teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumÄ bei remdamiesi proporcingumo principu, teisingumo bei protingumo kriterijais, šį mokestį gali sumažinti (2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytÄ pažeidimÄ (nusikaltimÄ ), o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. BÅ«tent įgyvendinant teisingumo principÄ reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija bÅ«tų proporcinga padarytam pažeidimui. Antra vertus, teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , neiÅ¡vengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę bÅ«tų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs iÅ¡samiÄ ir aiÅ¡kiÄ proporcingumo principo koncepcijÄ . Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.“ Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiÅ¡kia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už Å¡iuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

Konstitucinio Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumÄ vertina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011;

Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.). PareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama sumažinti jai pritaikytas sankcijas, nurodė, kad vykdant kasdienę gamtos iÅ¡teklių gavybÄ , naudojant sunkiÄ jÄ technikÄ Bendrovės darbuotojai dėl neatsargumo galėjo pažeisti sklypų ribas, kadangi Å¡ios ribos nesutampa su Bendrovės naudojamų žemės sklypų ribomis ir nėra aiÅ¡kiai vizualiai matomos, kadangi jas žymintys riboženkliai reguliariai nyksta. PareiÅ¡kėjos manymu, atsižvelgiant į Å¡ias pažeidimo padarymo aplinkybes, Bendrovei pritaikyta ekonominė sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

Vertinant Å¡iuos pareiÅ¡kėjos argumentus, atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėja nenurodė iÅ¡ esmės jokių ypatingų aplinkybių, į kurias atsižvelgiant teismas galėtų mažinti už Jautmalkių ir Bambalų smėlio telkinių kasybos sklypų ribų iÅ¡gautÄ smėlį paskaičiuotus mokesčius. PareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, kad pažeidimas padarytas dėl nerÅ«pestingumo, t. y. darbuotojams dėl neatsargumo pažeidžiant sklypų ribas, nes jas žymintys riboženkliai reguliariai nyksta, nagrinėjamu atveju nelaikytinos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, Å¡alinančiomis pažeidimÄ arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtakÄ mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius dydžiui, nustatytam atsakovo priimtame Sprendime. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Bendrovė jau daug metų Jautmalkių ir Bamabalų smėlio telkiniuose vykdo veiklÄ Å¾emės iÅ¡teklių kasybos srityje ir jai tiek kasybos sklypų, tiek nuomojamų žemės sklypų ribos turi bÅ«ti žinomos.

Tuo labiau, kad pati Bendrovė nurodė, jog 2008 m. rugsėjo 8 d. sutartimis ir leidimu Nr. 53p-08 Bendrovei suteikta teisė vykdyti gamtos iÅ¡teklių gavybÄ 7,3 ha ir 9,2 ha kasybos sklypuose, tuo metu jau žinant, kad dalis nurodytų kasybos sklypų iÅ¡eina už Bendrovės naudojamų žemės sklypų ribų. Tačiau Bendrovė, žinodama Å¡ias aplinkybes, ir toliau vykdė kasybos darbus už kasybos sklypo ribų, kas rodo pačios Bendrovės aplaidumÄ ir nerÅ«pestingumÄ . Teismo vertinimu, Bendrovės vadovybė turėtų reguliariai tikrinti, ar jos darbuotojai vykdydami kasybos darbus nevirÅ¡ija tiek kasybos sklypų, tiek nuomojamų žemės sklypų ribų, ar riboženkliai nėra sunaikinti.

Bendrovė turi prisiimti atsakomybę už dėl savo aplaidumo ir jos darbuotojų nerÅ«pestingumo ir neapdairumo padarytus pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėja teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad apskaičiuoti mokesčiai reikÅ¡mingai darytų įtakÄ Bendrovės finansinei padėčiai ir / ar Å«kinei veiklai. Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo Å¡iuos mokesčius mažinti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundo dalis, kurioje praÅ¡oma sumažinti paskaičiuotus mokesčius už Jaumtalkių ir Bamabalų smėlio telkinių kasybos sklypų ribų iÅ¡gautÄ smėlį, atmetama kaip nepagrįstÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl Kegrių žvyro telkinio Byloje nustatyta, kad Skyrius, atlikęs planinį teminį mokesčio už iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimÄ , Patikrinimo aktu nustatė ir padarė iÅ¡vadas, kad: Bendrovė 2017 m. deklaravo 11855 m3 naudingųjų iÅ¡kasenų (7644 m3 smėlio ir 4211 m3 žvyro), kai tuo tarpu markÅ¡eideriniame plane (2017 m. kovo 14 d.–2018 m. balandžio 3 d.) nurodytas iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklių rÅ«Å¡is ir kiekis – 12935 m3 žvyro.

Konstatuota, jog iš viso Bendrovė 2017 m. išgavo ir nedeklaravo 8724 m3 (12 935 m3-4211 m3) žvyro. Iš jų 7644 m3 nedeklaruoti 2017 m., o 1080 m3 (8724 m3-7644 m3) nuslėpta ir nedeklaruota 2018 m. I ketvirtyje; Bendrovė 2018 m. deklaravo 38545 m3 naudingųjų iškasenų (25 580 m3 smėlio ir 12 965 m3 žvyro), o markšeideriniame plane (2018 m. balandžio 3 d.–2018 m. lapkričio 8 d.) nurodyta išgautų gamtos išteklių rūšis ir kiekis – 38 543 m3 žvyro. Bendrovės deklaracijose deklaruotas bendras išgautų gamtos išteklių kiekis su markšeideriniame plane nurodytu išgautu žvyro kiekiu per 2018 m.

II–IV ketvirtį praktiÅ¡kai sutampa (39 tÅ«kst. m3 / 38545 m3 / 38543 m3). Tačiau vertinant 2019 m. kovo 19 d. Bendrovės patikslintus deklaracijos duomenis, deklaruotas bendras gamtos iÅ¡teklių kiekis ir markÅ¡eideriniame plane nurodytas žvyro kiekis nesutampa (1041 m3). Bendrovė, 2018 m. III ir IV ketvirtyje iÅ¡gavusi 38 543 m3 žvyro, deklaravo tik 14004 m3 (įskaitant ir 2019 m. kovo 19 d. papildomai deklaruotÄ 1041 m3 kiekį) žvyro. Å ių nustatytų duomenų pagrindu padaryta iÅ¡vada, kad Bendrovė per šį laikotarpį nuslėpė ir nedeklaravo 24 539 m3 žvyro (38543 m3-14004 m3);

Bendrovė nuo 2017 m. II ketvirčio iki 2018 m. IV ketvirčio Kegrių žvyro telkinyje iÅ¡gavo ir iÅ¡ viso nedeklaravo 33 363 m3 žvyro. Apskaičiuota mokesčio suma padidintu tarifu už iÅ¡gautus ir nedeklaruotus valstybinius gamtos iÅ¡teklius (žvyrÄ ) pagal MUGVIÄ® 6 straipsnį – 149 119 Eur. Departamentas, Sprendimu iÅ¡nagrinėjęs Bendrovės raÅ¡ytines pastabas, iÅ¡ esmės sutiko su Patikrinimo akto iÅ¡vadomis, tačiau įvertinęs Geologijos Tarnybos raÅ¡te nurodytÄ nuomonę, pakeitė Patikrinimo akto dalį dėl apskaičiuoto mokesčio dydžio už 2017–2018 m. nuslėptus ir nedeklaruotus iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius Kegrių žvyro telkinyje.

Sprendime nurodyta, jog įvertinus Geologijos tarnybos RaÅ¡te nurodytÄ nuomonę, kad iki 50 proc. iÅ¡gaunamų valstybinių gamtos iÅ¡teklių Kegrių karjere gali sudaryti smėlis, daroma iÅ¡vada, jog likusi 50 proc. iÅ¡gaunamų gamtos iÅ¡teklių dalis yra žvyras. Sprendime Bendrovės nedeklaruoto žvyro kiekis apskaičiuotas tokiu bÅ«du: iÅ¡ atitinkamai apskaičiuoto žvyro kiekio atimtas Bendrovės deklaruotas žvyro kiekis ir nustatyta, kad: 1) 2017 m. Bendrovės nedeklaruotas žvyro kiekis sudaro 2256 m3 (12 935m3:2=6467,5 m3) (6467,5 m3-4211 m3=2256,5 m3); 2) 2018 m. nedeklaruotas žvyro kiekis sudaro 6306 m3 (38543 m3:2=19271,5 m3) (19271,5 m3-12965 m3=6306,5 m3).

Viso įmonei už 2017–2018 metų laikotarpyje Kegrių telkinyje iÅ¡gautÄ ir nedeklaruotÄ Å¾vyro kiekį (8562 m3) Sprendimu apskaičiuota 40 357 Eur mokesčio suma, taikant padidintÄ mokesčio tarifÄ . PareiÅ¡kėjos vertinimu Å¡i ginčijamo Sprendimo dalis yra iÅ¡ esmės neteisėta ir nepagrįsta, grindžiama tik teorine prielaida, kad Kegrių žvyro telkinyje iÅ¡gaunamas smėlis negali sudaryti daugiau kaip 50 proc. viso iÅ¡gaunamų gamtos iÅ¡teklių kiekio. PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji iÅ¡gaunamus gamtos iÅ¡teklius į smėlį ir žvyrÄ deklaracijose skirsto pagal faktinę situacijÄ (iÅ¡teklių granuliometrinę sudėtį) ir 2017–2018 metais yra sumokėjusi 50550 Eur mokesčių už iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius (smėlį ir žvyrÄ ).

PareiÅ¡kėjos vertinimu, tyčinis iÅ¡gauto žvyro deklaravimas, kaip iÅ¡gauto smėlio, tariamai siekiant nuslėpti iÅ¡gauto žvyro kiekį, Å¡iuo atveju neturi jokios prasmės, nes mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius skirtumas Å¡iuo atveju, Bendrovei deklaruojant 8562 m3 iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklius kaip smėlį (0,38 Eur / m3), o ne kaip žvyrÄ (0,44 Eur / m3), sudaro tik 550,33 Eur skirtumÄ , t. y. tik 1 proc. Bendrovės 2017–2018 metais sumokėto mokesčio už gamtos iÅ¡teklius.

Minėta, kad Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis suteikia teisę naudoti Lietuvos Respublikos žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes tik gavus Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarius iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį, o Å¡io straipsnio 4 dalis nustato, jog leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes suteikia teisę leidime nustatytÄ laikotarpį iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sÄ lygomis naudoti nurodytų rÅ«Å¡ių žemės gelmių iÅ¡teklius ar ertmes.

Žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka jas iÅ¡tyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Naudojant žemės gelmių iÅ¡teklius, bÅ«tina stebėti jų bÅ«klę, prognozuoti kiekio ir kokybės kaitÄ , tvarkyti iÅ¡gaunamų ir liekančių telkinyje iÅ¡gaunamų iÅ¡teklių apskaitÄ , Å«kio subjektams vykdyti žemės gelmių monitoringÄ , kai tiriami ir (arba) naudojami iÅ¡skaidytieji angliavandeniliai arba jeigu tai yra numatyta iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartyje, ir nustatyta tvarka teikti duomenis Žemės gelmių registrui (Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 ir 4 dalys).

MarkÅ¡eiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), kurios taip pat privalomos juridiniams asmenims, turintiems leidimus naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius, nustato, kad markÅ¡eideriniai darbai – veiksmai atliekant, rengiant ir atnaujinant markÅ¡eiderinį planÄ , apskaičiuojant kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų telkinyje iÅ¡gautus ir liekančius iÅ¡teklius.

Taisyklių 21 punkte numatyta, jog naudingojo sluoksnio iÅ¡teklio kiekio pokyčio, susidariusio tarp paskutinių dviejų naudingųjų iÅ¡kasenų telkinyje atliktų matavimų, apskaičiavimas, atliekamas pagal telkinio atnaujinto markÅ¡eiderinio plano duomenis. Pagal Taisyklių 26 punktÄ â€“ telkiniuose, kuriuose yra aprobuoti smėlio ir žvyro iÅ¡tekliai, iÅ¡gauto smėlio ir žvyro kiekiai yra apskaičiuojami atskirai. Taisyklių 31 punktas numato, kad jeigu atlikus markÅ¡eiderinius matavinus apskaičiuotas telkinyje likusių iÅ¡teklių kiekis skiriasi nuo nurodyto Žemės gelmių registre daugiau kaip 10 procentų (kvarcinio smėlio daugiau kaip 5 procentus), kartu su markÅ¡eideriniu planu Lietuvos geologijos tarnybai turi bÅ«ti pateikta telkinio papildomos žvalgybos ataskaita, kurioje analizuojamos ir pagrindžiamos atsiradusios neatitikimo priežastys.

Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija), 10 punktas numato, jog leidimas išduodamas naudoti tik nustatyta tvarka ištirtus, Lietuvos geologijos tarnybos aprobuotus naudingųjų iškasenų, požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes, kurių naudojimas nesukels reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai.

Jeigu Taisyklių 10 punkte nurodytų iÅ¡teklių ar žemės gelmių ertmių naudojamame objekte nėra pakankamai arba jie netenkina leidimo turėtojo, jam gali bÅ«ti iÅ¡duodamas pakartotinis leidimas ir jame numatomi tokių iÅ¡teklių ar ertmių tyrimai (žvalgyba, paieÅ¡ka) sutartyje nustatytomis sÄ lygomis. Å is leidimas suteikia teisę jo turėtojui vėliau praÅ¡yti pakartotinio leidimo naudoti jo lėšomis išžvalgytus iÅ¡teklius arba ertmes (Taisyklių 11 punktas). Išžvalgytų kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡teklių aprobavimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 14 d.

įsakymu Nr. 1-146, (ginčui aktuali tiek redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. birželio 14 d., tiek redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 14 d.) nustato kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų tyrimo duomenų apie detaliai išžvalgytų iÅ¡teklių kiekį ir kokybę pateikimo aprobavimui reikalavimus bei apibrėžia iÅ¡teklių aprobavimo (darbų metodikos ir apimčių pagrįstumo, iÅ¡teklių kiekio ir kokybės nustatymo patikimumo vertinimo bei sprendimo įraÅ¡yti išžvalgytus iÅ¡teklius į Žemės gelmių registrÄ priėmimo ir kt.) eigÄ (1 punktas).

Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijos KIT708 formos ir jos pildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 II dalies „Deklaracijos KIT708 formos užpildymas“ 16 punkte numatyta, jog deklaracijoje privaloma pateikti duomenis apie iÅ¡gautas naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ .

Deklaracijoje, be kitų nustatytų reikalavimų, 14 laukelyje turi bÅ«ti nurodytas mokesčio mokėtojo tam tikros savivaldybės per mokestinį laikotarpį iÅ¡gautas atitinkamos rÅ«Å¡ies gamtos iÅ¡teklių kiekis kubiniais metrais arba kilogramais (pvz. gintaras) nustatomas pagal iÅ¡teklių naudotojo privalomÄ vykdyti iÅ¡gaunamų valstybinių gamtos iÅ¡teklių apskaitÄ , o 15 laukelyje – mokesčio mokėtojo mokamas mokestis už per mokestinį laikotarpį atitinkamos savivaldybės iÅ¡gautÄ atitinkamos rÅ«Å¡ies iÅ¡teklių kiekį.

Geologijos tarnyba 2008 m. rugsėjo 8 d. iÅ¡davė Bendrovei LeidimÄ naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes NR. 53p-08 Bambalų ir Jautmalkių telkinių smėlio bei Kegrių telkinio žvyro iÅ¡teklius pagal pridedamų naudoti sutarčių sÄ lygas (1 t., b. l. 175). 2008 m. rugsėjo 8 d. Kegrių telkinio žvyro iÅ¡teklių naudojimo sutartyje be kitų sÄ lygų taip pat numatyta, kad detaliai išžvalgyti vertingi Kegrių telkinio žvyro iÅ¡tekliai 23,3 ha plote sudarė 1411 tÅ«kst. kub. m. (iÅ¡teklių identifikavimo kodas – 111).

Ištekliai patvirtinti Teritorinės naudingųjų iškasenų išteklių komisijos 1974 m. gegužės 27 d. posėdyje (protokolas Nr. 6(205). Išteklių naudojimo būklė – Telkinio žvyro išteklių likutis 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 699 tūkst. kub. m. Sutarties galiojimo terminas – 2008 m. rugsėjo 15 d.–2029 m. sausio 12 d. (Sutarties 1, 2, 3, 11 punktai) (1 t., b. l. 182, 183). Taigi Bendrovei skirta naudoti Kegrių teikinio naudingosios iškasenos rūšis (žvyras) yra apibrėžta 2008 m. rugsėjo 8 d.

Leidimu naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes bei Kegrių telkinio žvyro iÅ¡teklių sutartimi. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos Geologijos tarnybai ginčo laikotarpiu pateiktuose markÅ¡eideriniuose planuose iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklių rÅ«Å¡is nurodyta žvyras, taip pat nurodyti iÅ¡gauto ir liekančio gamtos iÅ¡teklio – žvyro, kiekiai bei kiti parametrai. Geologijos tarnybai teiktose Kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡teklių kasybos ataskaitose 2-KN pareiÅ¡kėja deklaravo iÅ¡kastÄ naudingÄ jÄ iÅ¡kasenÄ â€“ žvyrÄ , o ne žvyrÄ ir smėlį.

Tuo tarpu tik deklaracijose VMI pareiÅ¡kėja deklaruoja dvi iÅ¡gaunamų naudingųjų iÅ¡teklių rÅ«Å¡is, t. y. žvyrÄ ir smėlį. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų deklaracijų, daugumoje jų iÅ¡gaunamo smėlio kiekis yra nurodomas žymiai didesnis negu iÅ¡gaunamo žvyro bei atitinkamai pagal skirtingus tarifus mokamas mokestis už iÅ¡gautus naudingus iÅ¡teklius. Deklaracijos patvirtina, kad pareiÅ¡kėja tokiu principu mokėdavo mokesčius už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir ankstesniais laikotarpiais.

Kolegijos vertinimu, byloje esantys objektyvÅ«s įrodymai bei aukščiau minėtas teisinis reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja Kegrių telkinyje iÅ¡gavo naudingÄ jÄ iÅ¡kasenÄ â€“ žvyrÄ , ir bÅ«tent iÅ¡gauto žvyro kiekius už mokestinį laikotarpį privalėjo deklaruoti. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjos deklaracijose deklaruotus naudingos iÅ¡kasenos – smėlio – faktiÅ¡kai iÅ¡gautus kiekius.

PareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai, kad ji deklaracijose deklaravo gamtos iÅ¡teklius pagal jų granuliometrinę sudėtį kaip smėlį ir žvyrÄ , nepagrindžia tokio naudingųjų iÅ¡kasenų deklaravimo teisinio pagrindo ir nepatvirtina pareiÅ¡kėjos deklaracijose nurodyto (kaip iÅ¡gauto) smėlio kiekio. Ataskaitose 2-KN nurodytas iÅ¡ iÅ¡kastos naudingos iÅ¡kasenos (žvyro) pagamintas smėlio kiekis taip pat nesuteikia teisės pareiÅ¡kėjai deklaracijose kaip iÅ¡gaunamÄ naudingÄ jÄ iÅ¡kasenÄ nurodyti smėlį, nes Leidimas, Sutartis ir markÅ¡eideriniai planai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjos iÅ¡gaunama naudingoji iÅ¡kasena – žvyras.

Minėta, kad tik detalios žvalgybos duomenų pagrindu aprobuoti smėlio ir žvyro iÅ¡tekliai įraÅ¡omi į Žemės gelmių registrÄ , o iÅ¡duodant LeidimÄ naudoti gamtinius iÅ¡teklius ir į gamtinių iÅ¡teklių naudojimo sutartį kaip galutinai konkretÅ«s išžvalgytų ir skirtų naudotojui Å¡ių iÅ¡teklių kiekiai. Geologijos tarnyba 2019 m. gegužės 14 d. raÅ¡te yra nurodžiusi, jog Bendrovė nėra atlikusi eksploatuojamo telkinio papildomų geologinių tyrimų, kurie patikslintų jai skirtame kasybos sklype slÅ«gsančių žemės gelmių iÅ¡teklių bÅ«klę, t. y. iÅ¡teklių kiekį, rūšį arba kokybines charakteristikas bei pažymėjusi, jog tuo atveju, jei dalis faktiÅ¡kai iÅ¡gautų iÅ¡teklių, dėl jų kokybinių charakteristikų, neatitinka Žemės gelmių registre nurodytų, telkinį eksploatuojanti Bendrovė turi teisę organizuoti jai skirto naudoti Kegrių telkinio ploto papildomÄ geologinę žvalgybÄ , siekiant patikslinti jų kasybos sklype esančių žemės gelmių iÅ¡teklių bÅ«klę, kokybę (1 t. b. l. 117).

Taigi pareiÅ¡kėja nėra atlikusi Kegrių žvyro telkinio detalios žvalgybos, taigi ir neteikusi Geologijos tarnybai praÅ¡ymo atitinkamai pakeisti Leidimo bei Kegrių telkinio iÅ¡teklių naudojimo sutarties duomenis. Sisteminė aukščiau nurodytų teisės aktų normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Bendrovė neturėjo teisės deklaracijose atskirai apskaityti ir smėlį, ir žvyrÄ , kaip iÅ¡gautus gamtos iÅ¡teklius, nes nebuvo tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo – nebuvo atlikusi telkinio papildomos žvalgybos, kurios metu bÅ«tų atlikta smėlio ir žvyro nuogulų pasiskirstymo Kegrių žvyro telkinyje analizė bei atskirai apskaičiuotas karjere esantis smėlio ir žvyro kiekis bei apibÅ«dinti jų kokybiniai rodikliai, neturėjo leidimo smėlio gavybai ir atitinkamai sudarytos sutarties dėl atitinkamos rÅ«Å¡ies gamtos iÅ¡teklio (smėlio) naudojimo.

Bendrovei neatlikus Å¡ių veiksmų, ji teisės aktų nustatyta tvarka privalėjo deklaruoti Kegrių žvyro telkinyje iÅ¡gautÄ naudingÄ jÄ iÅ¡kasenÄ â€“ žvyrÄ , ir atitinkamai mokėti už Å¡iÄ iÅ¡kasenÄ nustatyto dydžio mokesčius. Ta aplinkybė, kad per apskaitomÄ laikotarpį bendras pareiÅ¡kėjos iÅ¡gautų ir deklaruotų gamtos iÅ¡teklių kiekis (smėlio ir žvyro) atitinka Kegrių telkinio markÅ¡eideriniame plane nurodytus iÅ¡gauto žvyro kiekius, kolegijos vertinimu, nesuteikia teisės spręsti, kad pareiÅ¡kėja deklaravo visÄ iÅ¡ Kegrių karjero iÅ¡gautÄ Å¾vyro kiekį.

Tai, kad Bendrovė sumokėjusi mokesčius už bendrÄ iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių (smėlio ir žvyro) kiekį, nepaneigia aplinkybės, kad ji nedeklaravo viso iÅ¡gauto žvyro kiekio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai nurodo, jog iÅ¡gauto žvyro deklaravimas kaip iÅ¡gauto smėlio, tariamai siekiant nuslėpti iÅ¡gauto žvyro kiekį, neturi jokios prasmės, nes Bendrovei deklaruojant 8562 m3 iÅ¡gautus gamtos iÅ¡teklius kaip smėlį, o ne kaip žvyrÄ , mokesčio skirtumas sudarytų tik 550,33 Eur.

Patikrinimo akte nustatyta, jog Bendrovė tokiu bÅ«du už ginčo laikotarpį nedeklaravo 33 363 m3 žvyro. Taigi mokesčio skirtumas nuo tokio dydžio nedeklaruoto žvyro kiekio sudarytų akivaizdžiai didesnį mokesčio skirtumÄ Bendrovės naudai. Pažymėtina ir tai, kad į bylÄ pateiktos deklaracijos už ankstesnius mokestinius laikotarpius patvirtina, jog Bendrovė tokiu principu deklaracijas pildydavo ir ankstesniais mokestiniais laikotarpiais. Dėl nurodytų priežasčių, pagal byloje nustatytas aplinkybes ir teisinę reglamentacijÄ konstatuotina, jog atsakovas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Bendrovė deklaravo mažiau negu iÅ¡gautas žvyro kiekis.

Kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu apskaičiuodamas mokesčio sumÄ padidintu tarifu, taikė palankiausiÄ pareiÅ¡kėjai skaičiavimÄ (už iÅ¡gautus ir nedeklaruotus 8562 m3 žvyro Kegrių telkinyje ) bei vadovaujantis non reformatio in peius (draudimo keisti į blogÄ jÄ pusę) daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo naikinti ginčijamo Sprendimo dalies dėl 40 357 Eur mokesčio sumos padidintu tarifu patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akmeresta“ skundÄ atmesti. Sprendimas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Tomas Blinstrubis Vita Valeckaitė Jolanta Vėgelienė