2022-07-20 Nr. AB-19147-3-62-3-00357-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3226-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00357-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo jo tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo jo tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas įstatyminių atstovų – tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis, prieglobsčio prašytojas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2022 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 22S61682 (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjas ir jo atstovai, (duomenys neskelbtini) piliečiai, prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad pareiškėjo šeima yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal tikėjimą, jų gyvenamąją vietą kilmės valstybėje užpuolė (duomenys neskelbtini), todėl septynerius metus gyveno pabėgėlių stovykloje.

2.2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyventi (duomenys neskelbtini) nesaugu, jie persekiojami ir diskriminuojami, šeima neteko savo namų. Mažametis pareiškėjas gimė jau Lietuvos teritorijoje, kilmės valstybėje jam grėstų tokia pati grėsmė kaip ir likusiems šeimos nariams. Manė, kad pareiškėjui turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

3.2. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 21M41196, kuriuo nesuteiktas prieglobstis mažamečio pareiškėjo tėvams bei dar dviems jų nepilnamečiams vaikams, nuspręsta juos išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, pilnamečiams asmenims uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką bei į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi. Minėtas Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimas buvo apskųstas Migracijos departamento komisijai, kuri pareiškėjų skundo netenkino. Minėtame sprendime buvo konstatuota, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojams gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

3.3. Nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvai prašyme suteikti jų sūnui prieglobstį nenurodė individualių aplinkybių, nesusijusių su tėvų teisine padėtimi, ir tai nesuponavo poreikio papildomai vertinti, ar pareiškėjui suteiktinas pabėgėlio statusas dėl jam gresiančio persekiojimo. Manė, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo atmetė kaip nepagrįstą.

5. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė tokias aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (Sprendime nurodyta (duomenys neskelbtini), pareiškėjo vardas ir pavardė patikslinta pagal jo įstatyminių atstovų teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus), (duomenys neskelbtini) pilietis, gimė Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), jo tėvams ir jų 2 nepilnamečiams vaikams 2021 m. rugpjūčio 2 d. neteisėtai pėsčiomis kirtus Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje ir iš (duomenys neskelbtini) teritorijos patekus į Lietuvos Respublikos teritoriją.

5.2. Pareiškėjo tėvai Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį jų mažamečiui sūnui – pareiškėjui. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 27 Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), neuždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 0 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikoje dienos.

5.3. Iki mažamečio pareiškėjo gimimo jo tėvai savo ir savo nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vardu 2021 m. spalio 18 d. pateikė prašymą suteikti jiems prieglobstį. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 21M41196 (toliau – ir 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimas) nusprendė pareiškėjams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, uždrausti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, neuždrausti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką.

5.4. Dėl 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimo prieglobsčio prašytojai pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą pateikė skundą Migracijos departamentui. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio komisija 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 6K-2359 (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjų skundą atmetė. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimo ir Komisijos sprendimo pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams. Nurodytas teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu prieglobsčio prašytojų skundą patenkinto iš dalies: pakeitė 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimo 3 punktą, uždraudžiant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė minėto sprendimo 4 punktą, įvedant į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalis; dėl likusios 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalies ir Komisijos sprendimo dalies skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinio skundo netenkino, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

5.5. Taigi, mažamečio prieglobsčio prašytojo (duomenys neskelbtini) tėvų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atžvilgiu yra priimtas galutinis sprendimas nesuteikti jiems prieglobsčio ir juos išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

6. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies, Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1–3 dalių, 88 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkto nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

7. Teismas pažymėjo, kad nepilnametis prieglobsčio prašytojas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vaikas, gimęs šeimoje jau atvykus į Lietuvos Respubliką. Nepilnamečio pareiškėjo įstatyminiai atstovai jų sūnui– prieglobsčio prašytojui tariamą grėsmę kilmės valstybėje išskirtinai grindė aplinkybėmis, susijusiomis su jiems patiems kilmės valstybėje kylančiomis grėsmėmis dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo. Savarankiški pagrindai suteikti nepilnamečiui pareiškėjui prieglobstį nebuvo suformuluoti, vaikų atstovai tėvai nenurodė kitokių priežasčių prieglobsčiui jų vaikams (tarp jų – ir pareiškėjui) suteikti nei grįsdami savo pačių prašymą. Tai teismo posėdyje patvirtino patys nepilnamečio pareiškėjo įstatyminiai atstovai, nurodydami, kad jų nepilnamečiui sūnui – prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje kiltų ta pati grėsmė kaip ir jiems.

8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, teismas nurodė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsakovui atlikus pareiškėjo tėvų prašymo suteikti prieglobstį tyrimą ir 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimu nustačius, kad jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio bei 87 straipsnio reikalavimų bei šias išvadas patvirtinus įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstai nuspręsta, jog nėra pagrindo atlikti atskiro pareiškėjo situacijos vertinimo ir aptarimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendimu pareiškėjui nebuvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir į C.SIS II nebuvo įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi atitinkamam terminui nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Taigi, teismas konstatavo, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

9. Teismas taip pat laikė, kad pareiškėjas buvo pagrįstai išsiųstas į kilmės šalį, atsižvelgęs į, be kita ko, pareiškėjo įstatyminių atstovų (tėvų) veiksmus (neteisėtai kirto sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyti pareigūnų). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra mažametis, gyvena su tėvais ir yra jų prižiūrimas, jo situacija vienareikšmiškai susijusi su jo tėvų situacija. Priėmus 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimą išsiųsti pareiškėjo tėvus bei kitus šeimos narius iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ir šio sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijus, išnaudojus visas tokiam nuginčijimui galimas teisines priemones, nepilnametis pareiškėjas turi būti išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) kartu su 2021 m. lapkričio 13 d. sprendime įvardintais jo šeimos nariais.

III. 10. Pareiškėjas, atstovaujamas įstatyminių atstovų (tėvų) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

11. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymint:

11.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

11.2. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad dėl priklausymo religinei mažumai, kurios atžvilgiu buvo naudojama intensyvi prievarta, vyko genocidas, kuri kilmės šalyje yra persekiojama, atsakovas turėjo suteikti prieglobstį pareiškėjui. Pareiškėjo ir jo atstovų parodymus patvirtina ir atsakovo surinkta informacija. Atsakovas rėmėsi pasenusia ir neaktualia informacija. Be to, (duomenys neskelbtini) vis dar veikia (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui taip pat turėjo būti suteikta papildoma apsauga. Pareiškėjas pagal du kriterijus priskiriamas padidintos rizikos grupei – dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei ir dėl to, kad yra nepilnametis.

11.3. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Taip pat panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsakovas atsiliepime remiasi argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymint:

12.1. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste.

12.2. Individualių aplinkybių, nesusijusių su tėvų teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje bei suponuojančių poreikį papildomai vertinti, ar pareiškėjui suteiktinas pabėgėlio statusas dėl jam gresiančio persekiojimo, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prašyme suteikti nepilnamečiam sūnui – pareiškėjui prieglobstį, nenurodė. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo tėvams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagrįstai atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), per trumpesnį nei mėnesio laikotarpį nuo sprendimo priėmimo jiems gimusiam vaikui, pareiškėjui taip pat buvo atsisakyta suteikti prieglobstį.

12.3. Pareiškėjo šeimos baimė patirti persekiojimą buvo grindžiama bendro pobūdžio teiginiais apie (duomenys neskelbtini) padėtį kilmės valstybėje, pareiškėjo šeimos baimės nepatvirtino surinkta aktuali kilmės valstybės informacija, kas leido pagrįstai spręsti, kad jų baimė patirti persekiojimą yra išimtinai hipotetinė, t. y. buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas ir pareiškėjo šeima neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų. Jokių objektyvių individualių duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, pareiškėjo įstatyminiai atstovai skunde nepateikė, o vien nesutikimas su skundžiamu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti šį sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėjo šeima nenurodė, kokiu būdu juos asmeniškai diskriminavo dėl to, kad jų šeima yra (duomenys neskelbtini), ir (ar) susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui. Pareiškėjų šeima apklausų metu nurodė, kad asmeniškai jiems niekas negrasino, tačiau jų priklausymas (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei kelia grėsmę jų visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Migracijos departamentas vadovavosi aktualia ir naujausia informacija, kurios pareiškėjas (jo įstatyminiai atstovai) nepaneigė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61682, kuriuo, be kita ko, atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad pareiškėjui nebuvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pažymėjęs, kad pareiškėjo įstatyminių atstovų (tėvų) prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimu, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs jų skundą, jį atmetė ir, be kita ko, konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė jiems prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Kadangi pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo dėstytos ir pareiškėjo tėvų prašyme suteikti prieglobstį, t. y. pareiškėjas (jo atstovai pagal įstatymą) nenurodė individualių aplinkybių, nesusijusių su pareiškėjo tėvų teisine padėtimi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju nebuvo poreikio papildomai vertinti, ar pareiškėjui suteiktinas pabėgėlio statusas dėl jam gresiančio pavojaus.

15. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jų nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį kilmės valstybėje vertinimo. Teismas neįvertino, kad atsakovas neįvykdė pareigos tyrimą dėl pareiškėjo prašymo atlikti atidžiai, jo nurodytas aplinkybes įvertinti naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

17. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

19. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

20. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

21. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

22. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

23. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

24. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

25. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

26. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

28. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra nurodęs, jog prieglobsčio procedūros metu nustatytų faktų ir aplinkybių vertinimas vyksta dviem skirtingais etapais. Pirmasis etapas susijęs su faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, nustatymu, o antrasis etapas – su šių įrodymų teisiniu įvertinimu, t. y. sprendimo dėl klausimo, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, yra įvykdyti materialūs reikalavimai, priėmimu. Nors paprastai prieglobsčio prašytojas privalo pateikti visą jo prašymui pagrįsti būtiną informaciją, atitinkama valstybė narė privalo bendradarbiauti su prašytoju nustatant atitinkamą su šiuo prašymu susijusią informaciją. Valstybei narei nustatytas reikalavimas bendradarbiauti konkrečiai reiškia, kad, jeigu dėl kokių nors priežasčių tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė ne visą, neaktualią arba nereikšmingą informaciją, reikia, kad atitinkama valstybė narė šioje procedūros stadijoje aktyviai bendradarbiautų su prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją. Be kita ko, valstybei narei gali būti paprasčiau nei prašytojui gauti tam tikrus dokumentus ir su jais susipažinti. Tačiau šis reikalavimas aktualus pirmuoju etapu, t. y. kai nustatomi faktai ir aplinkybės, kurie gali būti prieglobsčio prašymą pagrindžiantys įrodymai; antruoju etapu, t. y. nustatant, ar informacija iš tikrųjų atitinka prašomos tarptautinės apsaugos suteikimo reikalavimus, prieglobsčio prašymo pagrįstumo tyrimas yra vien kompetentingos nacionalinės institucijos atsakomybė, todėl šioje procedūros stadijoje reikalavimas, kad institucija bendradarbiautų su prieglobsčio prašytoju, neturi reikšmės (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą byloje M. M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform ir kt., C-277/11, ECLI:EU:C:2012:744). .

29. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eA-2162-781/2022), kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo įstatyminiams atstovams (tėvams) atsisakė suteikti prieglobstį Lietuvoje, išsiuntė juos į kilmės šalį, bei uždraudė atvykti į Lietuvą ir kitas Šengeno erdvės valstybės – pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad yra (duomenys neskelbtini), jų gyvenamąją vietovę užpuolė (duomenys neskelbtini), todėl septynerius metus pareiškėjai gyveno pabėgėlių stovykloje. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, jie persekiojami ir diskriminuojami.

Kilmės valstybėje pareiškėjai neturi savo namų, todėl išvyko, tačiau atsakovas nenustatė Įstatymo 86 ir 87 straipsnio pagrindų. Nesutikdami su šiuo sprendimu, pareiškėjo tėvai kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, kurie 2022 m. kovo 21 d. sprendimu iš dalies patenkino jų skundą bei sutrumpino draudimo atvykti terminus iki 2 metų. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įvertinus pareiškėjų nurodytus motyvus dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo, padaryta pagrįsta išvada, kad nėra individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio prašytojų baimę.

Vertinant prieglobsčio prašytojų situaciją nustatyta, kad jie baimę grįžti į kilmės valstybę sieja su kolektyvine, o ne asmenine, grėsme. Pareiškėjai teigė, kad kilmės šalį paliko dėl (duomenys neskelbtini) keliamos grėsmės (duomenys neskelbtini) bendruomenei, kuriai jie priklauso, dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jų saugumui, gyvybei ir sveikatai, dėl išpažįstamo tikėjimo jie negali rasti darbo, patiria diskriminaciją. Pareiškėjai pabrėžė, kad jie, (duomenys neskelbtini) 2014 m. užpuolus jų gyvenamąją vietovę, persikėlė į pabėgėlių stovyklą, kur septynerius metus gyveno palapinėje nesant normalių gyvenimo sąlygų, trūkstant maisto.

Nors pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei, tačiau net patenkant į šią grupę, ne visi asmenys susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Pareiškėjai nedetalizavo jiems individualiai gresiančios grėsmės gyvybei, nenurodė, su kokiais neigiamais veiksniais, aktualiais prieglobsčio suteikimo kontekste, jie tariamai gali susidurti grįžę į kilmės valstybę, prašymą grindė hipotetiniais teiginiais. Pareiškėjai apklausos metu nenurodė, kad būtų tiesiogiai susidūrę su persekiojimu.

Nepaisant aplinkybės, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjams gresia pavojus dėl beatodairiško smurto ar pareiškėjų grįžimo į kilmės šalį atveju kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Teismo vertinimu, pareiškėjai iš esmės atsakovui dėstė bendro pobūdžio argumentus dėl bendros situacijos šalyje, jų nesiedami su individualia situacija, nenurodydami, kada būtent pareiškėjai susidūrė su grėsme, t. y. nepagrindė „pagrįstos baimės“ kriterijaus.

30. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas (jo įstatyminiai atstovai) prašymą suteikti prieglobstį taip pat grindė tuo, kad dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei kilmės šalyje pareiškėjui, esą, gresia persekiojimas.

31. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepilnamečio pareiškėjo įstatyminiai atstovai jų sūnui – pareiškėjui – tariamą grėsmę kilmės valstybėje grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su jiems patiems kilmės valstybėje kylančiomis grėsmėmis dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas. Asmens padėtis gali prilygti persekiojimui, jeigu jo įvairių priemonių sankaupa, kuri kartu su kitomis nepalankiomis asmeninėmis aplinkybėmis ir (ar) atsižvelgiant į bendrą kontekstą, paveikia asmenį panašiai kaip ir pagrindinių teisių pažeidimai. Persekiojimas taip pat turi pasiekti tam tikrą sunkumo lygį. Kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021; 2022 m. kovo 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1303-602/2022 ir kt.). Taigi, prieglobsčio prašyme nurodytos aplinkybės turi būti nagrinėjamos individualiai. Teismo vertinimu, tai, kad buvo atmestas pareiškėjo tėvų prašymas suteikti prieglobstį, per se (savaime) nereiškia, kad visais atvejais turi būti atmestas ir jų vaikų prašymas.

32. Įstatymo normose yra įgyvendintos, be kita ko, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES).

33. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą ir siekiant nustatyti, ar asmuo turėtų būti pripažintas „pabėgėliu“, kaip tai yra apibrėžta Konvencijoje, pagal Įstatymą, jo normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2013/32/ES tikslus.

34. Direktyvos 2011/95/ES konstatuojamoje dalyje nustatyta: „<...> (18) įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės pirmiausia turėtų atsižvelgti į geriausius vaiko interesus pagal 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Vertindamos geriausius vaiko interesus valstybės narės visų pirma turėtų tinkamai atsižvelgti į šeimos vienovės principą, nepilnamečio gerovę ir socialinę raidą, saugumo ir apsaugos aspektus ir į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą; (19) būtina išplėsti šeimos narių sąvoką, atsižvelgiant į tam tikras skirtingas priklausomumo aplinkybes ir ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams; <...>“.

35. Direktyvos 2011/95/ES 6 straipsnyje nustatyta: „Persekiojimo vykdytojais ar didelės žalos darytojais gali būti: a) valstybė; b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos; c) nevalstybiniai subjektai, jei galima įrodyti, kad a ir b punktuose minimi vykdytojai ir darytojai, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos nuo persekiojimo arba didelės žalos, kaip apibrėžta 7 straipsnyje“. Šios Direktyvos 7 straipsnyje nustatyta, kad: „1. Apsaugą nuo persekiojimo ar didelės žalos gali suteikti tik: a) valstybės arba b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, jei jos nori ir gali pasiūlyti apsaugą pagal 2 dalį. 2. Apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos turi būti veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio. Tokia apsauga paprastai suteikiama, kai 1 dalies a ir b punktuose minimi apsaugos teikėjai imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar didelei žalai, inter alia, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimo ar didelei žalai nustatyti, persekioti dėl veiksmų, kurie laikomi persekiojimu arba didele žala, ir nubausti už juos, ir kai prašytojas turi galimybę naudotis tokia apsauga“.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento sprendimo turinį, pažymi, kad jame nėra vertinamos jokios aplinkybės dėl pareiškėjo – nepilnamečio vaiko interesų apsaugos, iš esmės nevertinta, kad prieglobsčio prašytojas yra nepilnametis vaikas kartu su savo tėvais. Migracijos departamentas, spręsdamas dėl vaiko priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, klausimą, nieko nepasisakė ir nevertino, ar nesuteikus tarptautinės apsaugos bus deramai užtikrinti geriausi vaiko interesai, kaip to reikalauja Direktyvos 2011/95/ES tikslai, atsižvelgiant į kuriuos turėtų būti aiškinamas ir Įstatymas. Konstatuotina, kad atsakovo Sprendime tinkamai neįvertinta, ar nesuteikus tarptautinės apsaugos bus deramai užtikrinti geriausi pareiškėjo – nepilnamečio vaiko, interesai.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamento Sprendimu nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Ši Sprendimo dalis priimta vadovaujantis, be kita ko, Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

38. Minėtame ir kituose Įstatymo straipsniuose yra įgyvendinta 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB (toliau – ir Direktyva 2008/115) dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse, kurios 2 konstatuojamoje dalyje nustatyta: 2004 m. lapkričio 4 ir 5 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba paragino suformuoti efektyvią išsiuntimo ir repatriacijos politiką, pagrįstą bendrais standartais, siekiant, kad su grąžintinais asmenimis būtų elgiamasi žmoniškai ir kad būtų gerbiamos jų pagrindinės teisės ir orumas. <…> Direktyvos 2008/115 6 konstatuojamoje dalyje nustatyta, kad: „(6) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neteisėtas trečiųjų šalių piliečių buvimas būtų nutrauktas vadovaujantis teisinga ir aiškia tvarka. Pagal bendruosius ES teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą. Naudodamos standartines sprendimų, susijusių su grąžinimu, t. y. sprendimų grąžinti ir, jei priimama, sprendimų uždrausti atvykti ir sprendimų dėl išsiuntimo, formas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tą principą ir visapusiškai laikytis visų taikytinų šios direktyvos nuostatų“.

39. Direktyvos 2008/115 5 straipsnyje „Negrąžinimas, vaiko interesai, šeimos gyvenimas ir sveikatos būklė“ nustatyta: „Valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, tinkamai atsižvelgia į: a) vaiko interesus, b) šeimos gyvenimą, c) atitinkamo trečiosios šalies piliečio sveikatos būklę, ir laikosi negrąžinimo principo“. Pagal Direktyvos 2008/115 2 konstatuojamąją dalį, direktyva siekiama suformuoti efektyvią išsiuntimo ir repatriacijos politiką, pagrįstą bendrais standartais, siekiant, kad su grąžintinais asmenimis būtų elgiamasi žmogiškai ir kad būtų gerbiamos jų pagrindinės teisės ir orumas (žr., pvz., ESTT 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo PPU, C-61/11, ECLI:EU:C:2011:268, 31 p.). Be to, taikant Direktyvos 2008/115 5 straipsnį „Negrąžinimas, vaiko interesai, šeimos gyvenimas ir sveikatos būklė“, įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės privalo, pirma, tinkamai atsižvelgti į atitinkamo trečiosios šalies piliečio vaiko interesus, šeimos gyvenimą ir sveikatos būklę ir, antra, paisyti negrąžinimo principo (ESTT 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Boudjlida, C-249/13, ECLI:EU:C:2014:2431, 48 p.). Įstatymo 126 straipsnis, nustatantis išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindus, kaip ir kiti šio Įstatymo straipsniai, susiję su išsiuntimu, turi būti aiškinami atsižvelgiant į Direktyvos 2008/115 tikslus, jos aiškinimą ESTT praktikoje.

40. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nepatvirtina, kad šiuo atveju buvo atsižvelgta į pareiškėjo (nepilnamečio vaiko) interesus, šeimos gyvenimą, taip pat ar šiuo požiūriu buvo atsižvelgta į negrąžinimo principą. Iš Sprendimo turinio matyti, kad buvo atsižvelgta tik į tai, jog jo tėvams buvo atsisakyta suteikti prieglobsti, kad jie neteisėtai kirto valstybės sieną ir prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikyti, tačiau pažymėtina, kad Direktyvos 2008/115 6 konstatuojamojoje dalyje akcentuojama, jog sprendimai turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant klausimą, turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą.

41. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis nustato, kad valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio (1 d.); todėl vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų numatyta tvarka (2 d.). Pagal šios konvencijos 22 straipsnį valstybės dalyvės imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų vaikui, norinčiam gauti pabėgėlio statusą arba laikomam pabėgėliu pagal taikytiną tarptautinę arba vidaus teisę ir nustatytą tvarką, nepriklausomai nuo to, ar jį lydi, ar nelydi jo tėvai ar koks nors kitas asmuo, deramą apsaugą ir humanitarinę pagalbą naudodamosios taikytinomis teisėmis, išdėstytomis šioje konvencijoje ir kituose tarptautiniuose žmogaus teisių arba humanitariniuose dokumentuose, kurių dalyvės yra nurodytos valstybės (1 d.); šio tikslo siekdamos valstybės dalyvės remia, jeigu joms atrodo, kad tai reikalinga, Jungtinių Tautų ir kitų kompetentingų tarpvyriausybinių arba nevyriausybinių organizacijų, bendradarbiaujančių su Jungtinėmis Tautomis, pastangas ginti tokį vaiką, teikti jam paramą ir ieškoti kiekvieno vaiko bėglio tėvų arba kitų šeimos narių, gauti iš jų reikalingą informaciją, kad būtų galima grąžinti vaiką į šeimą. Jei tėvų ar kitų šeimos narių negalima surasti, tokiam vaikui teikiama tokia pat apsauga, kaip ir bet kuriam kitam vaikui, dėl kokios nors priežasties visam laikui ar laikinai netekusiam savo šeimos aplinkos, kaip tai numato ši konvencija (2 d.).

42. Atsižvelgdama į šiame sprendime aptartą ginčo teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, į šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį teisiškai svarbių aplinkybių, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovo išvadoms, sprendime nepagrįstai konstatavo, jog Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

43. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-2162-781/2022 nutarė, kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo įstatyminiams atstovams (tėvams) atsisakė suteikti prieglobstį Lietuvoje, išsiuntė juos į kilmės šalį, bei uždraudė atvykti į Lietuvą ir kitas Šengeno erdvės valstybės. Šiuo atveju priėmus šį teismo sprendimą, kuriuo faktiškai panaikinamas skundžiamas Sprendimas dėl pareiškėjo, jo tėvai (pareiškėjo atstovai pagal įstatymą) būtų atskirti nuo savo nepilnamečio vaiko, o tai prieštarautų tiek geriausiems nepilnamečio vaiko interesams, tiek darniam šeimos egzistavimui, tiek, taip pat, negrąžinimo principui. Todėl tokia situacija negalima.

44. Atsižvelgus į išdėstytą, teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 127 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas. Pagal Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 4 punktą, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu jo negalima išsiųsti dėl objektyvių aplinkybių (užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento, nėra galimybės gauti kelionės bilietų ir kita).

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjo tėvai ir jų nepilnamečiai vaikai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimu buvo pagrįstai išsiųsti į kilmės valstybę. Tačiau pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju, kol bus pakartotinai nagrinėjamas ir įsiteisės pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašymas, teismo manymu, egzistuoja Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas minėtų užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymo sustabdymas, kuris ir turėtų būti taikomas nagrinėjamu atveju.

46. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, t. y. Migracijos departamento Sprendimas naikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo jo tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 22S61682 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo jo tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė