5e79cebd-bb9d-4c74-93de-70f588e36f4a · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-778-594/2018 Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00449-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19. Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo J. M. (Y. M., toliau – J. M.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 30 d. nutarimÄ Nr. 93-451 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam J. M.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. M. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistas 6 (Å¡eÅ¡erių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 21 d. 3. 2018 m. liepos 30 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-451 nutarta taikyti nuteistajam J. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis J. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2018 m. liepos 30 d. Komisijos nutarimÄ Nr. 93-451 ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Nuteistojo teigimu, Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nėra praÅ¡ymas atleisti jį nuo bausmės. Tai siekis, tęsiant bausmės atlikimÄ kitomis sÄ lygomis, kuo greičiau integruotis į visuomenę, tampant pilnateisiu jos nariu, gerbiančiu įstatymus.

Pasak nuteistojo, jis jau yra atlikęs jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos bÅ«tinÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl likusi jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis nelaikytina pakankamu pagrindu jo lygtinio paleidimo netaikymui. 4.2. Skundu pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi iÅ¡ naujo vertinti lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygas, kurios jau buvo įvertintos Komisijos nutarimu. Tokia teismo pozicija, pasak nuteistojo, nesuprantama, kadangi bÅ«tent Komisija betarpiÅ¡kai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta ir yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus.

Tuo tarpu teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ , jos darbÄ paverčia niekiniu, o nuteistasis, matydamas tokį teismo požiÅ«rį, nebeturi motyvacijos elgtis tinkamai. Juo labiau, jog už tÄ patį nusikaltimÄ bausti asmenį du kartus, neleistina. 4.3. J. M. įsitikinimu, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, teismo iÅ¡vados – abstrakčios, teismo argumentai – nelogiÅ¡ki ir neatitinkantys nei Europos, nei nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje, pasak nuteistojo, nėra nei vieno argumento, sudarančio pagrindÄ manyti, jog ateityje nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals.

5. Skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. 6.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J.

M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, vien Å¡ių formalių pagrindų, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. 6.2.

Atlikus nuteistojo J. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 30 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). 6.3. Å ių duomenų kontekste atmetant nuteistojo skundÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimÄ , tuo pačiu ir sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, jų neiÅ¡skiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto.

Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuotos iÅ¡vados teismo neriboja. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir nuteistojo elgesio, galimai paskatinusio jį nusikalsti praeityje, svarstant bÅ«tent tokio nuteisto asmens elgesio pokyčius, atliekant jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia.

7. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad 2018 m. liepos 24 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriami keli J. M. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo nusikaltimai bei aplinkybė, jog praeityje jis neapgalvojo savo elgesio pasekmių, neabejotinai galintys turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumu jo lygtinio paleidimo atveju. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

8. Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, kuriuo paskirtÄ bausmę Å¡iuo metu atlieka nuteistasis, praeityje jis buvo teistas (duomenys neskelbtini), be kita ko, už iÅ¡ esmės analogiÅ¡kų nusikalstamų veiksmų atlikimÄ . Å iuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, kad pasikėsino įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį įstatymÄ priskiriama labai sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kategorijai, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Juo labiau, jog įvertinus praeityje J. M. buvusį teistumÄ , galima daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog nusikaltimas, už kurio padarymÄ jis Å¡iuo metu atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, yra jam bÅ«dingo nusikaltimų modelio dalis. Å iuo aspektu pastebėtina ir tai, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas ir lygtinio paleidimo institutas (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžio turinys), tačiau, įvertinus tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino. 8.1.

Nors Å¡ios aplinkybės ir negali bÅ«ti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia J. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Juo labiau, kad ankstesnė J. M. nusikalstamo elgesio patirtis, remiantis 2018 m. liepos 24 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, iÅ¡skiriama kaip vienas iÅ¡ nuteistojo pakartotinį nusikalstamumÄ galinčių paskatinti veiksnių, todėl praeityje buvusių nuteistojo teistumų įvertinimas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , nekvestionuotinas.

Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio. Toks vertinimas, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, negali bÅ«ti vertinamas kaip dvigubas asmens baudžiamumas.

9. Be to, sprendžiant iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistojo elgesys nebuvo tinkamai koreguojamas net ir jo bausmės atlikimo metu – per visÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikÄ drausminėmis nuobaudomis už pataisos namuose egzistuojančių taisyklių pažeidimus jis buvo baustas du kartus, dar vienÄ kartÄ â€“ apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje. Paskutinį kartÄ drausmine tvarka, už Å¡iurkÅ¡taus pažeidimo padarymÄ â€“ uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas, J.

M. buvo baustas 2017 m. lapkričio 22 d. (nuobauda panaikinta 2018 m. birželio 1 d.), kas tik patvirtina, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme pastebima tik nuo 2017 m. lapkričio 22 d. Šios aplinkybės įvertinimas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino kontekste (bausmę atlieka nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d.) teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog J. M. elgesio korekcija šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Manyti prieÅ¡ingai skundÄ nagrinėjančiam teismui neleidžia ir tai, kad visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos Å¡iuo metu nebegalioja, kadangi vien tik jų paskyrimas neabejotinai patvirtina, jog net ir atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, todėl abejotina, jog jų J. M. laikysis ir lygtinio paleidimo atveju. Nors pataisos namuose įvykdytų pažeidimų nuteistasis nepateisina, teigia, jog nori bÅ«ti visuomenės dalimi ir laikytis nustatytos tvarkos bei elgesio taisyklių, tačiau aptartos nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės neabejotinai kelia pagrįstų abejonių jo gebėjimu daugiau nenusikalsti.

Juo labiau, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar gali būti mažinama J. M. koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 30 balų, iš jų tik 10 balų yra statiniai).

10. Abejonių tinkamu J. M. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kuris, įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei finansinės naudos gavimo motyvÄ , Å¡ioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje, yra itin aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs vos 11 klasių iÅ¡silavinimÄ , teigia, turintis staliaus ir buhalterio specialybes, tačiau iÅ¡ esmės jokios darbinės patirties, bÅ«damas laisvėje, neturėjo – laisvėje dirbo atsitiktinius darbus.

Nepaisydamas Å¡ių aplinkybių, jokių pastangų siekdamas įgyti paklausiÄ specialybę, padėsiančiÄ jam resocializuotis išėjus į laisvę ir savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, pataisos namuose jis nedėjo – nesimokė ir ilgai nedirbo. Negana to, 2016 m. gegužės 20 d. jis atsisakė administracijos siÅ«lomo darbo, dėl ko buvo baustas drausmine nuobauda, kas neabejotinai patvirtina menkÄ J. M. darbinę motyvacijÄ ir suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu jis dar nėra pasirengęs savo tikslų siekimui tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. 10.1.

Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad 2018 m. sausio 9 d. jis buvo įdarbintas Valstybės įmonėje „M. A.“, kadangi, skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, toks J. M. apsisprendimas buvo sÄ lygotas ne tinkamos jo elgesio korekcijos pataisos namuose, bet noro bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos. AnalogiÅ¡kai vertintina ir informacija apie nuteistojo įdarbinimÄ jo lygtinio paleidimo atveju. Å i aplinkybė, įvertinus menkÄ nuteistojo motyvacijÄ dirbti, jo nenorÄ užsitikrinti savo finansinio stabilumo savarankiÅ¡komis pastangomis, leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo įdarbinimas analizuojamu atveju yra labiau formalus nei atskleidžiantis J.

M. siekį savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. M. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, dokumento, suteikiančio teisę jam bÅ«ti ar gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. nei galiojančios vizos, nei leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, jis neturi, dėl ko, jis negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos Lietuvoje. Be to, remiantis 2018 m. liepos 24 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis planuoja vykti gyventi į (duomenys neskelbtini), kur ir yra registruotas, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog vis dar iÅ¡lieka aktuali nuteistojo gyvenamosios vietos, itin reikÅ¡mingos sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , problema.

12. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ J. M. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių – pataisos namuose už gerÄ elgesį jis buvo skatinamas, bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, dalyvauja Socialinio ugdymo centro visuomeniniuose renginiuose, pataisos namuose dirba, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus J.

M. elgesio pokyčius, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo J. M. (Y. M.) skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė