5e76a981-ccd0-4d7c-8a96-cd36c821f641 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1256/2010

Procesinio sprendimo kategorija 126.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

                                                                                                                                    Â

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto ViÅ¡inskio teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo

bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Auto 1“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės

13 d. nutarties, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Auto 1“

reikalavimas dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu atmestas, patvirtintas akcinės bendrovės „SEBÂ

lizingas“ kreditorinis reikalavimas ir įpareigota

bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Auto 1“ grÄ Å¾inti kreditoriui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ lizingo

sutarčių pagrindu įgytÄ turtÄ , civilinėje byloje Nr. B2-1423-585/2010 bankrutuojančios akcinės bendrovės „Auto 1“ bankroto byloje.

Teisėjų

kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,                             Â

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2009 gruodžio 28 d. nutartimi UAB „Auto 1“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui buvo perduota civilinė byla Nr. 2-2655-232/2010 (sujungus Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo civilinę bylÄ dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu lizingo sutarčių tarp UAB „Auto 1“ ir AB „SEB lizingas“ vienaÅ¡alį nutraukimÄ lizingo bendrovės valia ir Vilniaus apygardos teismo civilinę bylÄ dėl AB „SEB Lizingas“ reikalavimo priteisti iÅ¡ UAB „Auto 1“ 1227408 Lt – skolÄ ir delspinigius pagal atsakovo nevykdomas lizingo sutartis). Kreditorius AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismo paskirtÄ bankroto administratorių su praÅ¡ymu įtraukti į bankrutuojančios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , tačiau Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi AB SEB lizingas kreditorinio reikalavimo nepatvirtino, kadangi dėl jų bankroto administratorius pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus, nurodydamas, kad lizingo bendrovė neteisėtai nutraukė lizingo sutartis.

Kreditorius AB „SEB lizingas“ 2010 m. kovo 30 d. pateikė praÅ¡ymÄ , dėl neteisėtai valdomo turto susigrÄ Å¾inimo iÅ¡ BUAB „Auto 1“, kuriuo prašė:

1. Panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17068-101/2009 pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

2. Ä®pareigoti atsakovÄ BUAB „Auto 1“ ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausantį turtÄ , UAB „SEB lizingas“ perduotÄ BUAB „Auto 1“ pagal lizingo sutartis.

3. Atsakovui BUAB „Auto 1“ nustatytais terminais nevykdant teismo įpareigojimo grÄ Å¾inti turtÄ /nurodyti turto buvimo vietÄ , leisti ieÅ¡kovo pasirinktam antstoliui atlikti faktinį transporto priemonių perėmimÄ iÅ¡ BUAB „Auto 1“.Â

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi BUAB „Auto 1“ reikalavimÄ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu atmetė, iÅ¡ dalies tenkindamas AB „SEB lizingas“ reikalavimus patvirtino AB „SEB lizingas“ kreditorinį reikalavimÄ bankrutuojančiai UAB „Auto1“ 1227408,59 Lt sumai (skola 1 163 304,32 Lt, delspinigiai 64 104,27 Lt) ir įpareigojo BUAB „Auto 1“ per 5 darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo grÄ Å¾inti (perduoti) kreditoriui AB „SEB lizingas“ transporto priemones ir administracines patalpas.

Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir transporto priemonių, perduotų BUAB „Auto 1“ lizingo sutarčių pagrindu, iÅ¡reikalavimo, pasisakė ir dėl bankrutuojančios įmonės prieÅ¡taravimų argumentų – t.y. dėl lizingo sutarčių nutraukimo pagrįstumo, kadangi reikalavimo dėl sutarčių nutraukimo negalima nagrinėti skyrium (vėliau) nuo AB „SEB lizingas“ reikalavimo dėl daiktų perdavimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nes nuo sutarčių nutraukimo teisėtumo nustatymo priklauso kreditoriaus teisė iÅ¡reikalauti lizingo dalykÄ ir lizingo davėjo teisės į nesumokėtas pagal lizingo sutartis iki jų nutraukimo lizingo įmokas apimtis.

Teismas nurodė, kad AB „SEB Lizingas“ laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 26 iki 2008 m. birželio 2 d. su BUAB „Auto 1“ sudarė 15 lizingo sutarčių, kurių pagrindu BUAB „Auto 1“ valdymui ir naudojimui buvo perduotos transporto priemonės ir administracinės patalpos. 2009 m. birželio 9 d. AB SEB lizingas pranešė BUAB „Auto 1“, kad iki 2009 m. birželio 17 d. nesumokėjus susidariusios pagal lizingo sutartis skolos, lizingo sutartys nutraukiamos. BUAB „Auto 1“ per lizingo bendrovės nurodytÄ terminÄ sutarčių pažeidimo nepaÅ¡alino, t.y. nesumokėjo visų (arba esminės dalies) lizingo įmokų.

Kartu pateiktas reikalavimas grÄ Å¾inti lizingo sutartimis perduotÄ turtÄ . AB „SEB lizingas“ nurodė, kad mokėjimų pagal sutartis BUAB „Auto 1“ iÅ¡ esmės nevykdo nuo 2009 metų vasario mėn., o transporto priemonių buvimo vieta lizingo bendrovei nežinoma.Teismas konstatavo, kad sutarčių nutraukimas buvo proporcinga sutarčių nevykdymo pasekmė ir teisėtas lizingo bendrovės savo teisių įgyvendinimo bÅ«das. Teismas taip pat nurodė, kad esant nutrauktoms sutartims, lizingo davėjas turi teisę reikalauti tik tų įmokų, kurios turėjo bÅ«ti sumokėtos iki sutarčių nutraukimo.

Kartu lizingo davėjas turi teisę reikalauti lizingo sutartimis perduotų daiktų susigrÄ Å¾inimo (CK 6.574str.). GrÄ Å¾inant kreditoriui nutrauktomis lizingo sutartimis perduotus daiktus, iÅ¡ bankrutuojančios įmonės kartu turi bÅ«ti priteisiamos iki sutarčių nutraukimo 2009 m. birželio 18 d. nesumokėtos lizingo įmokos ir delspinigiai pagal nutrauktas sutartis, delspinigius skaičiuojant iki sutarčių nutraukimo dienos.

Atskiruoju skundu BUAB „Auto 1“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d.  nutartį. Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:

1. Lizingo sutarčių pagrindu įgyto turto sugrÄ Å¾inimo klausimas jau yra iÅ¡spręstas apeliacinės instancijos teisme. Tokiu bÅ«du

pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas buvo įvertintas apeliacinėje instancijoje, kur teismas,

2009 m. spalio 13 d. nutartimi uždraudė

ieÅ¡kovui reikalauti iÅ¡ atsakovo sutarčių pagrindu įgytų daiktų grÄ Å¾inimo. Pakartotinis apeliacinės instancijos

teismo nutarties peržiūrėjimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra draudžiamas įstatymo.

2. Atsakovo bankroto bylos iškėlimas negali būti laikomas pagrindu nutraukti sudarytas lizingo sutartis. Ryšium su atsakovui iškelta bankroto byla atsakovo sutartys gali baigtis tik atsakovo administratoriui apie tai atskirai informavus atsakovo kontrahentus (LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 7 d. 4 p.). Atsakovas tokio pranešimo ieškovui nėra pateikęs, todėl lizingo sutartys turi būti toliau vykdomos.

3. Byloje dėl nutraukimo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galės bÅ«ti panaikintos tik įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje. Â

4. Nepaisant atsakovui inicijuotos bankroto procedūros, lizingo sutarčių dalyku buvęs turtas yra naudojamas atsakovo ūkinėje veikloje, teikia pajamas.

5. IeÅ¡kovas, reikalaudamas grÄ Å¾inti vienintelį atsakovo naudojamÄ turtÄ ,

viena vertus, pažeidžia apeliacinės instancijos nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje

byloje, kita vertus, elgiasi nesÄ Å¾iningai kitų atsakovo kreditorių atžvilgiu. Tokiu bÅ«du nutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui patenkinti kuo didesnį atsakovo kreditorių reikalavimų dalį.

6. Per

paskutinius kelerius metus atsakovas sumokėjo ieškovui išimtinai dideles sumas, dėl to kitų atsakovo kreditorių reikalavimo

teisių patenkinimas išimtinai pasunkėjo. Tokiu būdu atsakovo bankroto administratorius turi

pagrindo manyti, kad sudarytų lizingo sutarčių nuostatos, kuriomis nuspręsta sutartimis įgyjamÄ turtÄ

palikti ieškovo nuosavybėje iki bus sumokėta visa sutarties suma, yra neteisėta ir iš esmės pažeidžia kitų

atsakovo kreditorių interesus. Visa tai apriboja atsakovo kreditorių teisę nukreipti reikalavimÄ Ä¯ turtÄ , už kurio didžiÄ jÄ dalį atsakovas jau yra sumokėjęs.

7. Atsakovas nėra gavęs skundžiamos teismo nutarties, o apie teismo nutartį ir joje priimtus nutarimus telefonu sužinojo tik iš teismo tarnautojos. Todėl atsakovas, gavęs teismo nutartį ir su ja tinkamai susipažinęs, pateiks papildomus paaiškinimus dėl teismo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o:

1. Atmesti atsakovo atskirÄ jį skundÄ ;

2. Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo2010 m. gegužės 13 d. nutartį;

3. Panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17068-101/2009 bei apeliacinės instancijos teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1327-345/2009;

4. Paskirti atsakovo BUAB „Auto l“ vardu veikiančiam bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui K.

S. 20

000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu;

5. Priteisti iš atsakovo BUAB „Auto l“ ieškovo AB „SEB lizingas“ naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Su pateiktu atsakovo atskiruoju

skundu ieškovas nesutinka. Ieškovo nuomone, atskirasis skundas yra neteisėtas, nepagrįstas bei privalo būti

atmestas. Ieškovas nesutinka su atsakovo atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir nurodo, kad: lizinguoto turto

grÄ Å¾inimo klausimas nėra iÅ¡spręstas apeliacinės instancijos teismo; lizingo sutartys yra nutrauktos; jeigu turtas ir teikia pajamas atsakovui, tai nėra

teisėtas pagrindas atsisakyti grÄ Å¾inti turtÄ jo teisėtam savininkui – ieÅ¡kovui. Savo veiksmais atsakovas nepaiso esminio Lietuvos Respublikos Konstitucijos principo – nuosavybės neliečiamumo. Lietuvos

Aukščiausias Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2009, aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad

„kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas negali bÅ«ti panaudotas bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymui“. Atsakovas siekia nesÄ Å¾iningo apeliacinio proceso, todėl įvertinus atsakovo iki Å¡iolei atliktus veiksmus procese, akivaizdu, kad atsakovas piktnaudžiauja teisėmis dėl ko yra skirtina bauda.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. spalio 7 d. buvo gauti atsakovo BUAB „Auto l“ ir ieÅ¡kovo AB „SEB lizingas“ paaiÅ¡kinimai raÅ¡tu. BUAB „Auto l“ teismo praÅ¡o panaikinti 2010 m. gegužės 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1423-585/2010 dėl jau vykdomos 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties. Atsakovas nurodo, kad ginčijama nutartis dalyje, kiek atsakovas buvo įpareigotas grÄ Å¾inti turtÄ ieÅ¡kovui neturi jokios reikÅ¡mės, kadangi Å¡i nutarties dalis 2010 rugsėjo 29 d. nutartimi buvo pavesta skubiai vykdyti bei jau iÅ¡ dalies įvykdyta. Atsakovo teigimu, ginčijama nutartis turi bÅ«ti panaikinta, kaip nebeturinti jokios teisinės reikÅ¡mės suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms. IeÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ teismo praÅ¡o atsisakyti priimti atsakovo paaiÅ¡kinimus ir grÄ Å¾inti juos padavusiam asmeniui, patenkinti ieÅ¡kovo 2010 m. birželio 17 d. atsiliepimo praÅ¡ymus ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį iki Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties įvykdymo. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovo paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti priimti ir prijungti prie bylos, jie yra nepagrįsti ir neteisėti.

Teisėjų kolegija nutarė prijungti prie bylos Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus.Â

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip ribojanti kreditorių ar trečiųjų asmenų teisę susigrÄ Å¾inti (iÅ¡sireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės valdymo. Kitoks įstatymo aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui, pagal kurį nuosavybės teisė negali ribojama kitaip negu įstatymu. Å is konstitucinis principas yra atspindėtas CK 4.39 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo; kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota. Draudimas kreditoriams ar tretiesiems asmenims susigrÄ Å¾inti (iÅ¡sireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės valdymo nėra įtvirtintas ĮBÄ® normose ar kituose galiojančiuose įstatymuose. Kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas negali bÅ«ti panaudotas bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymui, Å¡io turto grÄ Å¾inimas savininkams nepadidina įmonės skolų (kreditorių reikalavimų), prieÅ¡ingai – bankrutuojančiai įmonei negrÄ Å¾inus svetimo turto atsirastų prievolė atlyginti to turto vertę, atitinkamai padidėtų bendra įmonės skolų suma, o parduoto likviduojamos įmonės turto nepakankant visiems kreditorių reikalavimams patenkinti – ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus patenkintų reikalavimų dalis.

Pažymėtina, jog CK 6.574 straipsnyje taip pat yra nustatyta, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi,

jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Tiek pagal įstatymo nuostatas (CK 6.574 str.), tiek ir pagal byloje esančių

lizingo sutarčių sÄ lygas, lizingo gavėjui nemokant sulygtų įmokų, sutartis nutraukiama, o lizingo dalykas grÄ Å¾inamas lizingo davėjui.

Finansinės nuomos sutarčių vykdymo, bei jų vienašališko nutraukimo teisėtumas nėra šio ginčo dalykas, dėl kurio esmės teismas nepasisako.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo BUAB „Auto l“ ieÅ¡kovo AB „SEB lizingas“ naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau įstatymai nenumato bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atskirai už kiekvienÄ atliktÄ procesinį veiksmÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos yra priteisiamos, kai byla iÅ¡nagrinėjama (užbaigiama) ir priimamas sprendimas (nutartis) (CPK 93 str., 98 str.).

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas taip pat praÅ¡o paskirti atsakovo BUAB „Auto l“Â

vardu veikiančiam bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui K. S. 20 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ

procesu. CPK 95 straipsnis, reglamentuojantis piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, piktnaudžiavimÄ procesu laiko nesÄ Å¾iningÄ nepagrįsto ieÅ¡kinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiÅ¡kimÄ . Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų ir ieÅ¡kovas jų nenurodė, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl minėto straipsnio 2 dalyje numatytai baudai skirti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pasisakydama dėl 2010 m. spalio 7 d. teismui atsakovo pateiktų paaiškinimų ir prašymų nurodo, kad atsakovas nepagrįstai sutapatina Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. ir 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartis, kuriose pasisakyta dėl skirtingų dalykų. CPK 150 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo patenkinti ieškovo reikalavimai, todėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovo naudai nustatytos laikinosios apsaugos priemonės turi likti galioti iki skundžiamos nutarties įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, teisingai aiÅ¡kino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai, visapusiÅ¡kai ir pilnutinai iÅ¡tyrė įrodymus, turinčius reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios

instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį ir naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra

pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                Marytė Mitkuvienė

                                                                                                          Â

Vytas Milius

                                                                                                         Â

 Vigintas Višinskis