5e75b16e-8ee8-44fc-a5a2-e674bd5500a2 · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

CivNuoraÅ¡asCivilinė byla Nr. 2-1661-781/2011(Proceso Nr. 2-01-3-21277-2010-8)Procesinio dokumento kategorija 22.3; 35.4; 37; 116.5 (S) VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲLietuvos Respublikos vardu2011 m. kovo 24 d.Vilnius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė, sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui Aleksandrui Kovalevskiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje atsakovui už akių iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo               VÅ¡Ä® „Paslaugų teikimo centras“ atsakovui A.

S. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 21 d. su UAB „Stiklita Vilnius“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 020, kurios pagrindu UAB „Stiklita Vilnius“ perleido turėtÄ reikalavimo teisę iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , delspinigius, palÅ«kanas, baudas ir kitus mokėjimus iÅ¡ atsakovo A. S., o ieÅ¡kovas įgijo reikalavimo teisę 7‘ 000, 00 Lt sumai pagal 2008 m. spalio 16 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį. 2010 m. spalio 14 d. ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė atsakovui raÅ¡tÄ dėl reikalavimo perleidimo ir skolos apmokėjimo, tačiau atsakovas registruoto laiÅ¡ko neatsiėmė, todėl ieÅ¡kovas 2010 m. lapkričio 10 d. vieÅ¡ai paskelbė praneÅ¡imus dėl reikalavimo perleidimo laikraščiuose „Vilniaus diena“ ir „Lietuvos aidas“.

Atsakovas skolos nesumokėjo iki Å¡ios dienos, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 7‘ 000, 00 Lt skolos, 726, 85 Lt metinių palÅ«kanų, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaikė visiÅ¡kai, prašė jį tenkinti.             Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka, atsakovas per įstatymo numatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismui nepateikė.2011 m. kovo 23 d. atsakovas pateikė praneÅ¡imÄ , kuriuo informavo, kad teismo posėdyje nedalyvaus dėl vaiko ligos.

CPK 246 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti atidėtas atsakovo ar jo atstovo praÅ¡ymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimÄ , ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, Å¡alies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panaÅ¡Å«s atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Atsakovas įrodymų, patvirtinančių laikinÄ jį nedarbingumÄ nepateikė, teismo posėdžio atidėti neprašė, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymu priimamas sprendimas už akių.IeÅ¡kinys tenkintinas.Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ ,          t. y.

įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK        285 straipsnio 2 dalis).Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 21 d. ieÅ¡kovas su UAB „Stiklita Vilnius“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 020, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įgijo reikalavimo teisę                 7‘ 000, 00 Lt sumai pagal 2008 m. spalio 16 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį iÅ¡ skolininko A. S. (b. l. 4–5). 2010 m. spalio 14 d. ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė atsakovui raÅ¡tÄ dėl reikalavimo perleidimo ir skolos apmokėjimo, tačiau atsakovas registruoto laiÅ¡ko neatsiėmė, todėl ieÅ¡kovas 2010 m. lapkričio 10 d. vieÅ¡ai paskelbė praneÅ¡imus dėl reikalavimo perleidimo laikraščiuose „Vilniaus diena“ ir „Lietuvos aidas“ (b. l. 7–9, 15).

Atsakovas skolos nesumokėjo iki Å¡ios dienos.Prievolės turi bÅ«ti vykdomos tinkamai ir laiku, pagal įstatymo ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63, 6.205 straipsniai). Ä®statyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ® ) 2 straipsnio 1 dalis).

Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi vieÅ¡o patikimumo savybę, kuri reiÅ¡kia tai, kad sÄ Å¾iningas Å¡io vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas Å¡iame dokumente iÅ¡reikÅ¡tos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ , remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo Å¡iam vertybiniam popieriui iÅ¡duoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trÅ«kumus, t. y. buvo nesÄ Å¾iningas įgijėjas.

Taigi vekselio vieÅ¡o patikimumo savybė lemia tai, kad Å¡io vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, laikomas sÄ Å¾iningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.Ä®statymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi bÅ«ti besÄ lyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytÄ pinigų sumÄ (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Ä®PVÄ® 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio             2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiÅ¡kia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio.

Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas.

Tai reiÅ¡kia, kad skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Å i abstrakti prievolė atsiranda iÅ¡raÅ¡ius vekselį. Vekselio iÅ¡raÅ¡ymas – abstraktus vienaÅ¡alis sandoris. Dėl Å¡io abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiÅ¡ka abstrakti prievolė, iÅ¡ esmės teisiÅ¡kai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali bÅ«ti suabsoliutinta.

Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryÅ¡ys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiÅ¡kia, kad vekselis gali patekti į apyvartÄ visiÅ¡kai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo iÅ¡davimo pagrindo negaliojimÄ , arba kai tas pagrindas iÅ¡nyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iÅ¡ kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, dalyvių susitarimÄ dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo).

Dėl vekselio išrašymo, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, ir iš šio sandorio atsiradusios prievolės abstraktumo nurodytas teisinis ryšys yra netiesioginis ir dažniausiai „paslėptas“ nuo tų vekselių teisinių santykių dalyvių, kurie nėra tiesioginiai nurodyto teisinio santykio kontrahentai, t. y. nuo vėlesnių teisėtų vekselio turėtojų. Dėl to tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas vekselio išdavimo pagrindo negaliojimas, o vekselis jau būtų perleistas trečiajam asmeniui, tai šis, būdamas teisėtas šio vertybinio popieriaus turėtojas, neturėtų dėl to nieko prarasti.

Skolininkas pagal vekselį negali atsisakyti įvykdyti prievolę teisėtam vėlesniam vekselio turėtojui arba atsiimti iÅ¡ jo vekselį. Ä®sipareigojęs pagal vekselį asmuo privalo įvykdyti vekselyje įtvirtintÄ prievolę be iÅ¡lygų teisėtam vekselio turėtojui, o, jÄ Ä¯vykdęs, turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį tam, dėl kurio veiksmų Å¡i prievolė atsirado be pagrindo arba neteko savo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis c. b. 3K-7-216/2007).Nagrinėjamoje byloje atsakovas iÅ¡rašė UAB „Stiklita Vilnius“ paprastÄ jį vekselį.

Atsakovo iÅ¡raÅ¡ytas paprastasis vekselis atitinka visus pagal Ä®PVÄ® 77 straipsnį paprastajam vekseliui keliamus reikalavimus. UAB „Stiklita Vilnius“ 2010 m. rugsėjo 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido savo reikalavimÄ pagal minėtÄ vekselį ieÅ¡kovui. Apie tai atsakovui buvo tinkamai praneÅ¡ta CPK nustatyta tvarka (CPK 6.109 straipsnis). Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, įstatymų nuostatomis bei teismų praktika, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas skolos nesumokėjo, iÅ¡ atsakovo priteistina 7‘ 000, 00 Lt (septyni tÅ«kstančiai Lt 0 ct) skolos.Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovo priteistina 726, 85 Lt (septyni Å¡imtai dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt 85 ct) palÅ«kanų.Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK               6.210 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieÅ¡kinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 232, 00 Lt (du Å¡imtai trisdeÅ¡imt du Lt 0 ct) žyminio mokesčio                  (b. l. 41), 1‘ 210, 00 Lt (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai deÅ¡imt Lt 0 ct) iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 21), 81, 20 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienas Lt 20 ct) iÅ¡laidų už vieÅ¡us skelbimus laikraščiuose               (b. l. 12, 16).

Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovo priteistina 7,72 Lt (septyni Lt 72 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (paÅ¡to iÅ¡laidų) į valstybės biudžetÄ (CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsniu, 92–93 straipsniais, 285–288 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 7‘ 000, 00 Lt (septynis tÅ«kstančius Lt 0 ct) skolos, 726, 85 Lt (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is Lt 85 ct) metinių palÅ«kanų, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1‘523, 20 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt tris Lt 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų VÅ¡Ä® „Paslaugų teikimo centras“, į. k. 302427299, naudai bei 7,72 Lt (septynis Lt 72 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimÄ už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.IeÅ¡kovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimÄ Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ .                  Teisėja                                                                                                         JÅ«ratė VaranauskaitėNuoraÅ¡as tikras: