2021-10-21 Nr. AB-21906-4-49-3-00156-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3976-556/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00156-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

vertėjaujant Aryan Zardasht, Snieguolei Bakūnienei,

dalyvaujant užsieniečiui M. S. H. V., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Vitalijui Jankovskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu M. S. H. V. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu M. S. H. V. prisistačiusio asmens sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas teikimu prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantį asmenį M. S. H. V. (toliau – ir Užsienietis), gimusį (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) iki 2021 m. spalio 25 d.

2. Pareiškėjas teikime nurodė, kad 2021 m. birželio 3 d., apie 03:42 val. Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus raj., Medininkų sen., Padvarionių kaimo prieigose, iš Baltarusijos Respublikos pusės pėsčiomis į Lietuvos Respubliką neteisėtai atėjo 2 (duomenys neskelbtini) piliečiai, vienas iš jų buvo Užsienietis. 2021 m. birželio 3 d. Užsienietis ir kitas (duomenys neskelbtini) pilietis, kirtę valstybės sieną, buvo sulaikyti. Po sulaikymo pateikė prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, jų prieglobsčio prašymai buvo priimti ir nagrinėti skubos tvarka.

3. Pareiškėjas nurodė, kad apklausus Užsienietį, jis teigė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Turkijos Respubliką, iš kur lėktuvu nukeliavo į Baltarusijos Respubliką. Būdamas Baltarusijos Respublikoje kartu su bendrakeleiviu, navigacijos pagalba, naktį pėsčiomis atvyko per miškus į Lietuvos Respublikos teritoriją, kur ir buvo sulaikytas. Užsienietis paaiškino, kad savo asmens pasą suplėšė ir išmetė prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos.

4. 2021 m. birželio 8 d. Migracijos departamentas prie vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) raštu pateikė nuomonę, apie tai, kad Užsienietis nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o, tikėtina, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, naktį kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Prieglobsčio prašytojas, kirtęs valstybės sieną, suplėšė ir išmetė savo keliones dokumentą, tokiu būdu siekdamas apsunkinti jo tapatybės ar teisinės padėties nustatymą. Šios aplinkybės, Departamento vertinimu, pagrindžia prielaidą, jog vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali pasislėpti ar net nesulaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 11 d. sprendimu Užsienietis gimęs buvo sulaikytas VSAT Centre iki 2021 m. rugsėjo 9 d. Šį sprendimą Užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2021 m. liepos 9 d. Departamentas priėmė sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Minėtą sprendimą Užsienietis pasirašyti atsisakė.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. liepos 14 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį Užsieniečio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. 2021 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai priėmė sprendimą VSAT Centro teikimą tenkinti iš dalies – Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo apribojimų iki 2021 m. rugsėjo 9 d.

6. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d., 08:13 val., Užsienietis išėjo iš VSAT Centro ir negrįžo. 2021 m. rugpjūčio 24 d., apie 17:30 val., Kalvarijos savivaldybėje, Kreivukės kaimo ribose, kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, buvo sustabdytas vilkikas su (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su puspriekabe (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis. Puspriekabėje buvo 18 tamsaus gymio asmenų, jų tarpe buvo Užsienietis. 2021 m. rugpjūčio 24 d., 22:00 val. Užsienietis buvo sulaikytas VSAT pareigūno sprendimu ne ilgiau kaip 48 val., bei 2021 m. rugpjūčio 25 d. buvo pristatytas į VSAT Centrą.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Užsienietis paaiškino, jog pabėgo iš stovyklos nes norėjo išvengti deportacijos. Su teikimu nurodė nesutinkantis. Kai atvyko į Lietuvą, buvo įkalintas ir kankintas elektra. Turi sveikatos problemų. Užsieniečio atstovė prašė netenkinti teikimo ir skirti alternatyvią suėmimui priemonę – apgyvendinimą Centre.

II. 8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – leido sulaikyti Užsienietį VSAT Centre iki 2021 m. lapkričio 24 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas jo byloje.

9. Teismas nustatė, kad Užsienietis pirmą kartą į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko 2021 m. birželio 3 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuris yra nagrinėjamas. 2021 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai priėmė sprendimą VSAT Centro teikimą tenkinti iš dalies – Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Centre netaikant judėjimo apribojimų iki 2021 m. rugsėjo 9 d. Nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d., 08:13 val., Užsienietis išėjo iš VSAT Centro ir negrįžo. 2021 m. rugpjūčio 24 d., apie 17:30 val., Kalvarijos savivaldybėje, Kreivukės kaimo ribose, kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, buvo sustabdytas vilkikas su (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su puspriekabe (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis. Tarp puspriekabėje buvusių 18 tamsaus gymio asmenų, buvo Užsienietis. 2021 m. rugpjūčio 24 d., 22:00 val. jis buvo sulaikytas VSAT sprendimu ne ilgiau kaip iki 48 val. 2021 m. liepos 9 d. Departamentas priėmė sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje Užsieniečiui nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Minėtą sprendimą Užsienietis pasirašyti atsisakė. Užsieniečiui jau buvo taikyta alternatyvi suėmimui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo apribojimų, tačiau Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 24 d., 08:13 val., išėjęs iš apgyvendinimo vietos, atgal negrįžo, o tos pačios dienos 17:30 val. buvo sulaikytas mėginant išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Teismas konstatavo, kad Užsienietis neteisėtai mėgino išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, todėl siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas leido sulaikyti Užsienietį iki lapkričio 24 d., motyvuodamas tuo, kad Užsienietis faktiškai buvo sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 24 d., 22:00 val., sulaikymo terminas buvo nustatytas iki 2021 m. lapkričio 24 d., 22:00 val.

14. Užsieniečio teiginius dėl jo kankinimo elektra teismas vertino kaip gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti jo teisinę padėtį. Dėl Užsieniečio pateiktų nusiskundimų dėl jo sveikatos teismas pažymėjo, kad kiekvienam Užsieniečiui nepriklausomai nuo jo padėties, garantuojama būtinoji medicinos pagalba. Užsieniečiui teismo posėdžio metu buvo išaiškinta, kad jis turi kreiptis į pareigūnus jo buvimo vietoje ir jam bus suteikta šeimos gydytojo konsultacija, o dėl tolimesnio gydymo ir jo būtinumo sprendžia šeimos gydytojas.

III. 15. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, o netaikius prašomos priemonės – apgyvendinti apeliantą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietoje priklausančioje teritorijoje.

16. Užsienietis, tvirtindamas, kad jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ir pažymi, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Taip pat, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Užsienietis pabrėžia, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

17. Apeliantas pažymi, kad teismas nenurodė neišvengiamo būtinumo taikyti griežčiausią laisvės apribojimo priemonę – sulaikymą. Teigia, kad sulaikymą reglamentuojančios teisės normos neturėtų būti taikomos formaliai. Šiuo atveju teismo nurodytiems tikslams pasiekti visiškai pakanka alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

18. Pabrėžia, kad buvo įkalintas, negalėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugų, buvo kankinamas elektra. Nėra patikrinta ir medicininiais dokumentais nustatyta, kad apeliantas nebuvo kankintas, taip pat neišsiaiškinta, dėl kokių priežasčių apeliantas negavo medicininių paslaugų, t. y. ar jam buvo sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos ir teikiamos būtinosios paslaugos.

19. Pirmosios instancijos teismas, anot Užsieniečio, nepagrįstai netaikė alternatyvios sulaikymo priemonės. Teismas nesprendė dėl galimybės taikyti ne sulaikymą, o kurią nors alternatyvią sulaikymui priemonę, kurios pakaktų jo buvimui Lietuvos Respublikoje užtikrinti, nors to prašė apeliantas. Teigia, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Taip pat, Užsienietis teigia esąs nusipelnęs teismo pasitikėjimo bei supratęs savo elgesį ir daugiau neketins išvykti iš Lietuvos Respublikos.

20. Nurodo, kad nėra objektyvių duomenų, jog apeliantas nebendradarbiautų su institucijomis. Priešingai, Užsienietis teikė duomenis, informaciją, savo asmens dokumentų kopijas, todėl nėra pagrindo jo sulaikyti. Apeliantas savo elgesiu nėra parodęs, kad jis ketintų pažeisti apgyvendinimo tvarką ar išvykti iš Lietuvos.

21. Nurodo, kad teismo keliamą tikslą galima pasiekti apgyvendinus Užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės, o teismui nusprendus šios alternatyvios sulaikymo priemonės netaikyti, bent nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Taikant šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Centro teritorija yra saugoma pareigūnų, todėl Užsieniečio buvimas Centre būtų užtikrintas. Tokiu būdu Užsieniečio judėjimo ribojimas būtų mažiau pažeidžiantis apelianto interesus ir teisingesnis.

22. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek VSAT, Departamento, tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve. Sulaikymas Užsieniečiui nėra būtinas bei objektyviai reikalingas jo buvimui Lietuvos Respublikoje, o sprendimų vykdymui užtikrinti pakanka alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

23. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Pareiškėjas nurodo, kad apeliantas nuo atvykimo į laikiną apgyvendinimo vietą dienos jam suprantama kalba buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, žinojo, kad pagal galiojančius teisės aktus jis negali išeiti už apgyvendinimo vietos teritorijos ribų. Taip pat Užsienietis buvo informuotas, kad, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje – jis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Priešingu atveju, jis iš Europos Sąjungos valstybės narės pagal Dublino III Reglamentą bus perduotas Lietuvos Respublikai, kuri yra atsakinga už jo prieglobsčio prašymų nagrinėjimą. Nepaisant to, apeliantas pabėgo iš laikinos apgyvendinimo vietos ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Todėl pirmos instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti ir tokiu būdu sutrukdyti išsiaiškinti prieglobsčio motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje bei jį įvykdyti. Pareiškėjas daro išvadą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas.

25. Įvertinus tai, kad apeliantas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, tik atvykęs tyčia sunaikino tapatybę patvirtinantį dokumentą, jo prieglobsčio prašymą Departamentas nagrinėjo skubos tvarka, kadangi apeliantas pateikė nepagrįstą prašymą, nurodydamas tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant jo prieglobsčio (ne)suteikimo klausimą, neteisėtai išvyko iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis, todėl, anot pareiškėjo, Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Tokio apelianto elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad asmens elgesio modelis yra nukreiptas į ateitį, vertintinas pagal jo elgesio modelį praeityje, o ne pagal asmens deklaruojamus norus ar pažadus.

27. Nesutinka su apelianto nuomone, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl galimybės taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismo diskrecinė teisė yra taikyti arba netaikyti alternatyvias sulaikymui priemones užsieniečių atžvilgiu. Pirmos instancijos teismas, išklausęs tiek VSAT atstovo, tiek apelianto ir jo atstovo nuomones dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo apelianto atžvilgiu, nematė galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės.

28. Pareiškėjas pažymi, kad alternatyvi sulaikymui priemonė asmens atžvilgiu taikoma tada, kai yra tenkintos jos taikymo sąlygos (nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja ir nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai bei kt.), priešingu atveju iškiltų reali rizika nepasiekti norimo tikslo. Visa VSAT Centro teritorija nėra stebima ir saugoma, saugoma tik ta jos dalis, kurioje yra apgyvendinti sulaikyti užsieniečiai. Saugoti visą teritoriją nėra nei poreikio, nei resursų. Todėl netinkamai įvertinus apelianto bendradarbiavimo faktą ir suteikus jam laisvo judėjimo galimybę prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu (kol nebus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje), iškils rizika, kad jis nesulauks galutinio sprendimo ir išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės šalį (kurio iš esmės vengė nuo atvykimo į Lietuvą momento, nes atvyko su kelionės dokumentais, kuriuos tuoj pat sunaikino tikslu išvengti grąžinimo į kilmės šalį procedūros).

29. Teigia, kad apelianto atžvilgiu jau buvo taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau Užsienietis pažeidė taikomos priemonės sąlygas, prieglobsčio prašymo metu bandydamas neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares.

30. Atkreipia dėmesį, kad apelianto teiginiai apie jo kankinimą yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais argumentais, ar įrodymais (kada ir kiek kartų jam nebuvo suteiktos sveikatos paslaugos, kokie negalavimai buvo, kokios atsirado pasekmės ir pan.), todėl negali būti vertinami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 31. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu, vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuspręsta sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. lapkričio 24 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

32. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Teismas sprendė, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 7, 10 ir 11 punktuose įtvirtintas Užsieniečio sulaikymo pagrindas.

33. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad sulaikymas yra neproporcinga priemonė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Užsieniečio sulaikymą. Teigia buvęs kankinamas elektra ir negavęs medicininių paslaugų įkalinimo laikotarpiu. Prašoma taikyti priemonė, Užsieniečio teigimu, būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Departamento, tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

35. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

37. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

38. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo (jį pagrindžiančių motyvų) pagrįstumą, todėl sprendžia, kad Užsienietis teisėtai sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

39. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

41. Pabrėžtina, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

42. Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Užsieniečio, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu M. S. H. V., gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius