2021-09-16 Nr. AB-18953-4-52-3-00476-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3928-629/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00476-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

vertėjaujant Azad Shilani, Aleksandrui Federui,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

(duomenys neskelbtini) piliečiui K. M., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio K. M. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su 2021 m. rugpjūčio 16 d. teikimu Nr. 21(26)-7K-1279 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. M. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre“ (toliau – ir Teikimas), kuriuo prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį K. M. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2021 m. lapkričio 13 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo byloje.

2. Centras nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d., apie 17 val., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams perdavė automobilį Mercedes Benz Vito, kuriame kaip keleiviai vyko 4 (duomenys neskelbtini) piliečiai. Buvo nustatyta, kad nurodyti užsieniečiai buvo pasišalinę iš Alytaus rajono savivaldybėje Verebiejų kaime esančios užsieniečių apgyvendinimo vietos. Vienas iš užsieniečių prisistatė kaip K. M. (gim. (duomenys neskelbtini)). 2021 m. rugpjūčio 14 d. Užsienietis buvo pristatytas į Centrą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad, nustatant Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, jog Užsienietis buvo apgyvendintas Verebiejų kaimo užsieniečių apgyvendinimo stovykloje, iš kur kartu su kitais savo tautiečiais pasišalino. Apklausos metu Užsienietis paaiškino, kad pageidauja prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis buvo apgyvendintas Verebiejų kaimo užsieniečių stovykloje, tačiau iš jos pasišalino, taip pat įvertinęs tai, jog Užsieniečio prieglobsčio prašymas nėra galutinai išnagrinėtas, pareiškėjas teigė, kad Užsienietis, būdamas nesulaikytas, bandys pakartotinai pasišalinti iš paskirtos apgyvendinimo vietos.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. lapkričio 14 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis (113 str. 4 d. 1–5 p.).

6. Įvertinęs Teikime išdėstytas aplinkybes, teismas nustatė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, kartą jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, nėra nustatyti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai, todėl, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

7. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat Užsienietis nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, nevykdo sprendimo dėl apgyvendinimo Verebiejų kaimo užsieniečių apgyvendinimo stovykloje. Teismas padarė išvadą, kad dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo Užsieniečiui taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių.

III. 8. Užsienietis padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų.

10. Užsienietis pažymi, kad sulaikymo taikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga jo laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietis nurodė, kad nenorėjo vykti iš valstybės, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad Užsienietis neteisėtai vyko į kitą Europos Sąjungos šalį. Užsienietis paaiškina, kad neturėjo tyčios pažeisti apgyvendinimo tvarką ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, priešingai, teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad nori likti Lietuvoje. Užsienietis akcentuoja, kad nusipelno teismo pasitikėjimo, jo vienkartinis tariamas bandymas išvykti buvo atsitiktinis, dėl sąžiningos klaidos.

11. Užsienietis teigia, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo aprūpinimas būstu bei kitomis būtinosiomis reikmėmis.

12. Užsienietis atkreipia dėmesį į tai, kad jis nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

13. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14. Centras nurodo, kad Užsieniečiui neteisėtai atvykus į Lietuvos Respubliką ir paprašius prieglobsčio, jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos ir sudarytos sąlygos gyventi Verebiejų kaime įrengtoje užsieniečių apgyvendinimo stovykloje, tačiau Užsienietis slapta paliko jam suteiktą gyvenamąją vietą su tikslu, tikėtina, išvykti iš šalies, nelaukiant kol Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priims atitinkamus sprendimus.

15. Centras akcentuoja, kad faktinės aplinkybės, jog Užsienietis pasirinko kelią siekti savo tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pateikęs prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pasišalino iš Verebiejų kaime įrengtos užsieniečių apgyvendinimo stovyklos, vienareikšmiai indikuoja, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims ir nevykdyti prieglobsčio prašytojo pareigų, todėl, tikėtina, kad, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis vėl bandys savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.

16. Centras pažymi, kad, jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nesant galimybių užtikrinti tinkamą jo apsaugą Centre, kyla akivaizdi rizika, jog, nesulaukęs galutinio sprendimo ir siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės šalį, Užsienietis pasišalins iš Centro su tikslu išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

17. Centras atkreipė dėmesį į tai, kad Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Šioje byloje skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas, kuriuo užsienietis sulaikytas Centre iki 2021 m. lapkričio 14 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

20. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietį apgyvendinti Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė, sulaikymo taikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga priemonė, be to, Užsienietis pažymi, kad jis nebuvo tinkamai išklausytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

22. Nagrinėjamu atveju Teikimas buvo grindžiamas, be kita ko, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 5 dalies 10 punktu.

23. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

25. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

26. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (Užsienietis Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto su grupe asmenų naktį, neleistinoje vietoje; prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė jau būdamas sulaikytas, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą; Užsienietis, pažeisdamas apgyvendinimo tvarką Verebiejų kaimo užsieniečių stovykloje, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos) išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra šio Užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas, Užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais (tarnautojais) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad Užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti (pagal bylos duomenis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, privalančiomis išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat yra didelė rizika, kad Užsienietis gali siekti pabėgti iš Lietuvos, taip sutrukdymas nustačius jo tapatybę tinkamai išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytas aplinkybes, Užsienietį pagrįstai sulaikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes, kaip konstatuota šios nutarties 26–27 punktuose, yra pagrindas manyti, jog Užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti išvykti ir pasislėpti. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus –išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Užsieniečio teiginiai, jog jis sąžiningai klydo ir nenorėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

29. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino teismo posėdyje dalyvaujantiems užsieniečiams, kad yra susipažinęs su teikimų medžiaga, visi užsieniečiai buvo sulaikyti tomis pačiomis aplinkybėmis, kalba ta pačia kalba, todėl, vadovaudamasis ekonomiškumo ir operatyvumo principais, pirmosios instancijos teismas nusprendė visus teikimus nagrinėti tame pačiame teismo posėdyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išklausė Užsieniečio paaiškinimus, jam atstovavo advokatas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismo posėdžio metu Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas Teikime prašė Užsienietį sulaikyti iki 2021 m. lapkričio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Pirmosios instancijos teismas Užsienietį sulaikė iki 2021 m. lapkričio 14 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 7 dalį prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2021 m. lapkričio 14 d., o ne iki 2021 m. lapkričio 13 d.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas iš esmės yra pagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo taikė ilgesnį sulaikymo laikotarpį, nei buvo nurodyta pareiškėjo Teikime, todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad Užsienietis yra sulaikomas Centre iki 2021 m. lapkričio 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įgyvendintas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio K. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Laikinai sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį K. M. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. lapkričio 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įgyvendintas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė