5e70051f-20fe-41a6-9264-59b8ea4bf3d2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                 Administracinė byla Nr. I-2083-189/2013                                                                 Proceso Nr. 3-61-3-000187-2013-5                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 26., 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 23 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Arūno Dirvono, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Irenos Paulauskienės,             dalyvaujant pareiškėjos I.

A. atstovei Edita RadzevičiÅ«tei,             atsakovės Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. A.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovės Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundÄ pareiÅ¡kėjai I. A. dėl sprendimo panaikinimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

             Vyriausioji administracinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2012-12-20 sprendimu Nr. 3R-280(AG-260/04-2012) (b. l. 10-16) panaikino Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo administracija) direktoriaus 2012-10-31 sprendimÄ Nr. V2-14810 (b. l. 26), kuriuo buvo nuspręsta pakeisti Garantinio ir vaikų iÅ¡laikymo fondų administracijos direktoriaus 2010-04-09 sprendimÄ dėl iÅ¡mokos iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo mokėjimo Nr. V2-3110 (b. l.

23) ir A. A. nuo 2010-09-01 iki 2010-09-28 iÅ¡mokėti 182 Lt dydžio iÅ¡mokÄ , o nuo 2010-09-29 nutraukti iÅ¡mokų mokėjimÄ .             Fondo administracija nesutikdama su priimtu Komisijos sprendimu, su skundu (b. l. 1-8) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Komisijos 2012-12-20 sprendimÄ Nr. 3R-280(AG-260/04-2012) ir palikti galioti Fondo administracijos 2012-10-31 sprendimÄ Nr. V2-14810.              PaaiÅ¡kino, kad ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl to, jog buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2010-09-29 iÅ¡vyko į Jungtinę Karalystę ir apie tai neinformavo Fondo administracijos.

Tuo pagrindu, atsižvelgiant į Fondo administracijos direktoriaus 2010-04-09 sprendimÄ Nr. V2-3110, kuriuo buvo nuspręsta A. A. nuo 2010-04-07 kiekvienÄ mėnesį mokėti 195 Lt, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų iÅ¡laikymo fondo įstatyme (toliau – ir Ä®statymas) nustatyti nemokėjimo ar mokėjimÄ sustabdantys pagrindai ir į 2012-10-31 sprendimÄ Nr. V2-14810, pareiÅ¡kėjai už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn., susidarė 4693 Lt dydžio permoka iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo lėšų.             Pažymėjo, kad, kaip įtvirtinta Ä®statyme, pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti Fondo administracijai apie aplinkybes turinčias įtakos Vaikų iÅ¡laikymo fondo iÅ¡mokų mokėjimui.

Tuo tarpu Fondo valdyba, savo iniciatyva patikrinusi duomenis Gyventojų registre, apie tai, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡vykusi į užsienį sužinojo tik 2012-10-31. PareiÅ¡kėja 2010-09-29 iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienio valstybę deklaravo, tačiau Fondo administracijos apie iÅ¡vykimÄ neinformavo. Todėl, kadangi pareiÅ¡kėja nėra nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo, todėl ir neatitinka Ä®statyme keliamų reikalavimų pareiÅ¡kėjai, o atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja neturi teisės kreiptis Fondo administracijÄ dėl iÅ¡mokos mokėjimo, todėl iÅ¡mokų mokėjimas nutraukiamas nuo tos dienos, kada pareiÅ¡kėja deklaravo savo iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienio valstybę, t. y. nuo 2010-09-29.             Pagrįsdama Komisijos sprendimo neteisėtumÄ nurodė, jog Komisija nepagrįstai siaurai aiÅ¡kina Ä®statymo 2 str. 3 d.

„pareiÅ¡kėjo“ sÄ vokÄ , siedama tik su kreipimosi į Fondo administracijÄ momento, tuo tarpu „vaiko“ sÄ vokÄ taip pat aiÅ¡kina per plačiai, kartu paneigiama Ä®statyme numatytÄ reikalavimÄ , kad ir pareiÅ¡kėjas privalo bÅ«ti nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje. Pabrėžė, kad įstatyminės savybės apibÅ«dinančios pareiÅ¡kėjÄ kreipimosi momentu, privalo iÅ¡likti ir visÄ iÅ¡mokų mokėjimo laikotarpį.             Nurodė, kad Komisija neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas yra vienas iÅ¡ tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas arba globėjas, t. y.

Komisija neanalizavo su kuo gyveno vaikas iÅ¡vykus jo motinai. Pažymėjo, jog įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę dėl vaiko globos kreiptis globėjui ir rÅ«pintojui. Todėl jei pareiÅ¡kėja bÅ«tų nustačiusi globÄ vaikui, Å¡i susidariusi situacija bÅ«tų iÅ¡spręsta teisinėmis priemonėmis. Taip pat, Komisija sprendime tik akcentavo absoliučiÄ vaiko teisę į socialinę apsaugÄ , tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjos pareigÄ , apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos iÅ¡mokos mokėjimui, per 3 dienas informuoti Fondo administracijÄ .

Pabrėžė, kad bÅ«tent Å¡ios pareigos nepaisymas pareiÅ¡kėjai ir sukėlė atitinkamas teisines pasekmes.             Atkreipė dėmesį, kad Komisija priimtais sprendimais formuoja skirtingÄ praktikÄ , todėl yra sukuriamas teisinis neapibrėžtumas ir galimai sudaromos sÄ lygos pareiÅ¡kėjų ir vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimams.              Teismo posėdžio metu atstovė palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ patenkinti.             PareiÅ¡kėja atsiliepimo (b. l. 57-65) argumentais prašė skundÄ atmesti.

Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Fondo administracijos skiriamos lėšos yra skirtos vaikui, o ne pareiÅ¡kėjai, todėl Fondo administracijos sprendimas panaikinti iÅ¡mokas prieÅ¡tarauja Ä®statymo tikslui saugoti vaiko interesus ir garantuoti vaiko iÅ¡laikymÄ . Pažymėjo, jog nors Ä®statymo nuostatos ir numato, kad kreipimosi ir dokumentų pateikimo metu pareiÅ¡kėja privalo atitikti įstatymo reikalavimÄ ir bÅ«ti Lietuvos Respublikos gyventoju, tačiau Ä®statymas nenumato, kad pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikos gyventoju turi bÅ«ti visÄ iÅ¡mokų mokėjimo laikotarpį.

Be to, pareiÅ¡kėjai tik deklaravus iÅ¡vykimÄ dirbti, nuolatinė gyvenamoji vieta nepasikeitė. Pabrėžė, kad teisės aktai nenustato pareigos praneÅ¡ti apie pasikeitusias aplinkybes, todėl, Å¡iuo atveju, sankcijos negali bÅ«ti taikomos iÅ¡plėstiniu bÅ«du. Nurodė, kad Fondo administracijai nustačius, kad lėšos į pareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ pervedamos nepagrįstai, lėšas galėjo pervesti į vaiko sÄ skaitÄ .             Apibendrindama nurodė, kad iÅ¡laikymas vaikui yra paskirtas pagrįstai, pareiÅ¡kėjai neradus darbo Lietuvoje ji buvo priversta iÅ¡vykti į užsienį, o deklaravimo iÅ¡vykimas, Å¡ioje situacijoje, garantavo legalias galimybes įsidarbinti, todėl bÅ«tų neteisinga reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas tik dėl Fondo administracijos plečiamai taikomų imperatyvių teisės normų.             Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ atmesti.             PareiÅ¡kėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).              Skundas atmestinas.             Ginčas byloje kilo dėl Komisijos 2012-12-20 sprendimo Nr. 3R-280(AG-260/04-2012) teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar Fondo administracija faktinę aplinkybę – pareiÅ¡kėjos nuo 2010-09-29 iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę, pagrįstai laikė pasikeitusiomis aplinkybėmis, atsiradus kurioms, kartu atsiranda ir pareiga apie jas per tris dienas informuoti Fondo administracijÄ bei, kurios vėliau ir nulėmė iÅ¡mokų mokėjimo nutraukiamÄ .             Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėja I.

A. Garantinio ir vaikų iÅ¡laikymo fondų administracijai 2010-04-07 pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡mokai iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo gauti, kuriame nurodė, kad praÅ¡o mokėti iÅ¡mokÄ vaikui A. A. (b. l. 19). Skolininku praÅ¡yme nurodė G. A..              Garantinio ir vaikų iÅ¡laikymo fondų administracijos direktoriaus 2010-04-09 sprendimu Nr. V2-3110 „Dėl iÅ¡mokos iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo mokėjimo“ buvo nuspręsta A. A. nuo 2010-04-07 kiekvienÄ mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio iÅ¡mokas iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo, kol atsiras Vaikų iÅ¡laikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti iÅ¡mokos iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo mokėjimÄ (b. l. 23).

             Fondo administracija 2012-10-30 patikrinusi Gyventojų registro tarnybos duomenis ir nustačiusi, kad pareiÅ¡kėja 2010-09-29 iÅ¡vyko į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę (b. l. 25), tuo pagrindu, vadovaujantis Ä®statymo 2 str., 5 d., 3 str. 2 ir 4 dalimis, 4 str. 2 d., 6 str. 1 d. 3 p., Vaikų iÅ¡laikymo fondo mokėjimo priėmimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-12-11 įsakymu Nr. A1-356 3 p., IÅ¡mokų iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-12-11 įsakymu Nr. A1-356 10.3 ir 13 punktais, taip pat Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2012-01-11 įsakymu Nr. A1-3 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ bei atsižvelgiant į gautÄ Gyventojų registro tarnybos 2012-10-31 iÅ¡raÅ¡Ä apie asmenį Nr. D1-26934, 2012-10-31 priėmė sprendimÄ Nr. V2-14810 „Dėl sprendimo pakeitimo ir iÅ¡mokų iÅ¡ vaikų iÅ¡laikymo fondo nutraukimo“ (b. l. 26), kuriuo nusprendė pakeisti 2010-04-09 sprendimÄ Nr. V2-3110 ir A.

A. nuo 2010-09-01 iki 2010-09-28 iÅ¡mokėti 182 Lt dydžio iÅ¡mokÄ , o nuo 2010-09-29 iÅ¡mokų mokėjimÄ nutraukti.             Fondo administracija 2012-10-31 raÅ¡tu Nr. (V1-688/2010)D2-33448 informavo pareiÅ¡kėjÄ apie Fondo administracijos direktoriaus 2012-10-31 priimtÄ sprendimÄ dėl sprendimo pakeitimo ir iÅ¡mokų iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo mokėjimo nutraukimo, kartu paaiÅ¡kino apie susidariusiÄ 4693 Lt dydžio permokÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėja papraÅ¡yta grÄ Å¾inti į Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijos sÄ skaitÄ (b. l. 27).             PareiÅ¡kėja nesutikusi su Fondo administracijos 2012-10-31 sprendimu, su skundu (Komisijos byla, b. l. 1-4) kreipėsi į KomisijÄ , kuri, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2012-12-20 sprendimu Nr. 3R-280(AG-260/04-2012) (b. l. 10-16) panaikino Fondo administracijos 2012-10-31 sprendimÄ Nr. V2-14810.             Atsakovė nesutikdama su Komisijos sprendimu su skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Komisijos 2012-12-20 sprendimÄ Nr. 3R-280(AG-260/04-2012).             Vaikų iÅ¡laikymo fondo paskirtis ir administravimas, taip pat valstybės skiriamų nustatyto dydžio lėšų vaikui iÅ¡laikyti mokėjimo pagrindai yra nustatyti Vaikų iÅ¡laikymo fondo įstatyme.

Å io įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad įstatymo paskirtis yra užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugÄ ir garantuoti valstybės įsipareigojimÄ esant Å¡iame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio iÅ¡laikymÄ .             Vaiku yra laikomas nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje jaunesnis nei 18 metų asmuo, taip pat vyresnis nei 18 metų nedarbingas asmuo, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas) (2 str. 5 d.). PareiÅ¡kėju pagal įstatymÄ yra laikomas vienas iÅ¡ tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba globėjas (rÅ«pintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir kurie kreipiasi į Vaikų iÅ¡laikymo fondo administratorių dėl vaiko iÅ¡laikymo lėšų mokėjimo (2 str. 3 d.).

Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiais laikomi asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje gyvena, yra įraÅ¡yti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrÄ , arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (2 str. 2 d.).             Įstatymo 3 str. nustatyta, kad Fondo iÅ¡mokos pagal Å¡io įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui iÅ¡laikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) iÅ¡laikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis iÅ¡mokomis vienÄ kartÄ per mėnesį (1 d.);

į Fondo administratorių dėl Fondo iÅ¡mokų mokėjimo gali bÅ«ti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) iÅ¡laikymo sutartimi nustatyto iÅ¡laikymo ar gauna tik dalį nustatyto iÅ¡laikymo (2 d.). Antstolis, vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) iÅ¡laikymo sutartimi nustatyto iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, iÅ¡duoda iÅ¡ieÅ¡kotojui nustatytos formos pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) iÅ¡laikymo sutartimi nustatyto iÅ¡laikymo (4 d.).             Įstatymo 6 str. 1 d. nustatyti pagrindai, kuriems atsiradus Fondo administratorius privalo nutraukti Fondo iÅ¡mokų mokėjimÄ .

Fondo administratorius privalo nutraukti Fondo iÅ¡mokų mokėjimÄ , jeigu yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių pagrindų: iÅ¡nyksta Fondo iÅ¡mokų mokėjimo pagrindai, nurodyti Å¡io įstatymo 3 straipsnyje (1 p.); skolininkas mirÅ¡ta (2 p.); atsiranda Civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo nutraukimo pagrindai (3 p.). Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti Fondo administratoriui apie Å¡ias aplinkybes ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kuriÄ sužinojo ar turėjo sužinoti apie Å¡ių aplinkybių atsiradimÄ .

             Civilinio kodekso 3.194 str. 4 d. nustatyta, kad priteisto iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nutraukiamas jeigu: nepilnametis emancipuojamas (1 p.); vaikas sulaukė pilnametystės (2 p.); vaikas įvaikinamas (3 p.);vaikas mirÅ¡ta (4 p.).             Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo, kad A. A. neatitiko Ä®statyme reglamentuotos „Vaiko“ sÄ vokos (pareiÅ¡kėja į Fondo administracijÄ kreipėsi sÅ«nui esant 16 metų), ar pareiÅ¡kėja, kreipimosi į Fondo administracijÄ metu, neatitiko Ä®statyme nustatytos „PareiÅ¡kėjos“ sÄ vokos (pareiÅ¡kėja vienas iÅ¡ tėvų, su kuria gyvena vaikas (pagrindas - Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. N2-4261-501/2009, Komisijos byla b. l. 11-13) ir kuri nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje (pagrindas – 2010-03-31 Pažyma apie įtraukimÄ Ä¯ gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ Nr. (2010-2-PN)-603, b. l. 20; nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų sÄ voka - Ä®statymo 2 str. 2 d.)).

Byloje taip pat nėra ginčo, kad, pareiÅ¡kėja neturėjo teisinio pagrindo (vaikas negavo teismo sprendimu nustatyto iÅ¡laikymo) kreiptis į Fondo administracijÄ , prieÅ¡ingai, byloje pateikta A. A. P iÅ¡duota 2010-04-06 Pažyma apie priteistų lėšų vaikui iÅ¡laikyti mokėjimÄ Nr. 173-09 (b. l. 21), patvirtina, kad pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-08-27 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. N2-4261-501/2009 pareiÅ¡kėjai iÅ¡ skolininko 2010 m. sausio mėn. - kovo mėn. iÅ¡mokos nebuvo mokamos.

IÅ¡ to seka, kad prieÅ¡ kreipiantis į Fondo administracijÄ teisės aktų nustatytos sÄ lygos buvo iÅ¡pildytos, vadinasi realus pagrindas kreiptis į Fondo administracijÄ buvo.             Atsakovė skundo argumentais iÅ¡ esmės siekia įrodyti, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡vykdama į užsienį, prieÅ¡ tai nepraneÅ¡usi Fondo administracijai, savo veiksmais sudarė sÄ lygas iÅ¡mokų nemokėjimo pagrindams kilti.             Kaip jau nustatyta, nesant kitų priežasčių dėl kurių iÅ¡mokos negalėtų bÅ«ti mokamos (neatitikimas „Vaiko“, „PareiÅ¡kėjo“ sÄ vokoms, nesant teismo sprendimo, pagal kurį turėtų bÅ«ti mokamos iÅ¡mokos ir kt.), kiti absoliutaus iÅ¡mokų nemokėjimai pagrindai yra reglamentuoti Ä®statymo 6 str. 1 d. bei Civilinio kodekso 3.194 str. 4 d. nustatytais baigtiniais iÅ¡mokų nemokėjimo pagrindų sÄ raÅ¡ais.

Tuo tarpu nei Ä®statymo 6 str. 1 d. nurodyto baigtinio sÄ raÅ¡o, nei Civilinio kodekso 3.194 str. 4 d. įtvirtinto baigtinio sÄ raÅ¡o nebaigia iÅ¡mokų nemokėjimo pagrindų punktas „ir kitais pagrindais“, kai, tokiu atveju, institucija priimanti sprendimus dėl iÅ¡mokų skyrimo/neskyrimo, pasinaudojant jai suteikta diskrecijos teise, galėtų individualiÄ situacijÄ , kaip Å¡iuo atveju iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienio valstybę prieÅ¡ tai neinformavus Fondo administracijos, priskirti prie kitų, ne mažiau svarbių, iÅ¡mokų nemokėjimo pagrindų.

             Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė konkrečius pagrindus, kuriems atsiradus, taip pat atsirastų ir pagrindas priimti neigiamo pobÅ«džio sprendimÄ . Taigi vertinant Å¡iÄ ginčo situacijÄ bei atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos deklaruotas iÅ¡vykimas į užsienio valstybę (deklaruotos gyvenamosios vietovės pakeitimas) neįeina į teisės aktais nustatytų iÅ¡mokų nemokėjimo pagrindų sÄ raÅ¡Ä , o tai reiÅ¡kia, kad Fondo administracija nepagrįstai pareiÅ¡kėjos iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienio valstybę vertino, kaip veiksmÄ sudarantį absoliutų pagrindÄ iÅ¡mokos nemokėjimui.

Todėl sutiktina su Komisijos skundžiamo sprendimo argumentais, jog Fondo administracija nepagrįstai plečiamai aiÅ¡kino Ä®statymo normas – prie iÅ¡mokų mokėjimo nutraukimo pagrindų priskirdama pareiÅ¡kėjos gyvenamosios vietos pakeitimÄ .              Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktos 2010-04-07 pažymos apie dokumentų priėmimÄ , kuria pareiÅ¡kėja buvo informuota apie praÅ¡ymo iÅ¡mokai gauti ir papildomų dokumentų priėmimÄ (b. l. 22), joje yra aiÅ¡kiai iÅ¡skirtos aplinkybės, galinčios turėti įtakos Vaikų iÅ¡laikymo fondo iÅ¡mokos mokėjimui bei nurodytas terminas per kiek laiko yra pareiga apie jas praneÅ¡ti.

SusipažinimÄ su Å¡ia Pažyma pareiÅ¡kėja yra patvirtinusi paraÅ¡u. Taigi nurodytame sÄ raÅ¡e nėra iÅ¡skirtos aplinkybės dėl praneÅ¡imo apie deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitimÄ iÅ¡vykstant į užsienį, todėl tikėtina, kad pareiÅ¡kėja aplinkybę susijusiÄ su iÅ¡vykimu galėjo įvertinti, kaip ateityje negalinčiÄ sukelti neigiamų pasekmių.             Taigi atsižvelgiant į tai, kad Fondo administracijos 2010-04-09 sprendimas, kuriuo nuspręsta A.

A. kiekvienÄ mėnesį mokėti iÅ¡mokÄ iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo patvirtina, kad tiek praÅ¡ymas skirti iÅ¡mokÄ , tiek papildomi dokumentai buvo pateikti tinkamai ir pareiÅ¡kėja pilnai atitiko jai keliamus reikalavimus, o tuo tarpu tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kėjos atvejį atitinkančio iÅ¡mokos nemokėjimo pagrindo teisės aktai nereglamentuoja, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nepagrįstai 2012-10-31 sprendimu Nr. V2-14810 nusprendė pakeisti 2010-04-09 sprendimÄ Nr. V2-3110 ir A. A. nuo 2010-09-29 nutraukė iÅ¡mokų mokėjimÄ .

             Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Komisija 2012-12-20 sprendimu Nr. 3R-280(AG-260/04-2012) pagrįstai konstatavo, jog priimdama skundžiamÄ sprendimÄ Fondo administracija nepagrįstai plečiamai aiÅ¡kino Vaikų iÅ¡laikymo fondo įstatymo normas, prie jo 6 str. nustatytų iÅ¡mokų mokėjimo nutraukimo pagrindų priskirdama pareiÅ¡kėjos (vaikų atstovo) gyvenamosios vietos pasikeitimÄ (iÅ¡ Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę), todėl nepagrįstai nuo 2010-09-29 nutraukė iÅ¡mokų iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo mokėjimÄ pareiÅ¡kėjai.

             Pažymėtina, kad dėl atsakovės argumento, jog Komisija, Å¡iuo ginčo klausimu formuoja skirtingÄ praktikÄ teismas plačiau nepasisakys, nes tiek Komisija, tiek teismas, spręsdami ginÄÄ , kiekvienÄ atvejį vertinama individualiai pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes ir pateiktų įrodymų visumÄ .             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė:

             Atsakovės Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai                                                                              ArÅ«nas Dirvonas                                                                                            Bronius JanuÅ¡ka                                                                                            Irena Paulauskienė