5e6f897c-4333-4f0a-baef-e2e79c401796 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-839-1034/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49874-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13; 2.12.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramunas Keidunas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Reditos Vinterytės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamÄ ja byla, kurioje, kurioje D. G. (D. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, Å¡iuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės apribojimu 1 metams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi ši bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir D. G. pasiųstas atlikti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (bausmės atlikimo pradžia – 2018 m. spalio 16 d.); kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, n u s t a t ė :

D. G. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2168-486/2017 jis yra pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejiems metams uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo termino pabaiga yra 2019 m. spalio 26 d., šios priemonės nevykdė: 2018 m. balandžio 28 d., 18.30 val., Justiniškių g. 79, Vilniuje, būdamas neblaivus (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,24 promilės etilo alkoholio), vairavo automobilį „Renault“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini); tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2018 m. gegužės 30 d., 00.16 val., Savanorių pr., Vilniuje, vairavo automobilį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Å iais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. G. parodė, kad savo kaltės neprisipažįsta. Psichiatrinėse ar narkologijos įstaigose nesigydė, įskaitose neįraÅ¡ytas. Už administracinius nusižengimus, kuriuos jis padarė 2018 m. balandžio 28 d. ir 2018 m. gegužės 30 d., jam yra paskirtos administracinės nuobaudos.

Paskirtų baudų nesumokėjo, nes neturėjo galimybės – turi tris vaikus, kuriuos reikia iÅ¡laikyti. Su praneÅ¡imu apie įtarimÄ nesutinka, nes mano, kad yra baudžiamas antrÄ kartÄ už tÄ patį. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 28-29). IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2168-486/2017 matyti, kad D. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Å iuo nuosprendžiu D. G. be kita ko, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dviem metams atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 52-53). Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2018 m. spalio 2 d. raÅ¡te Nr. V5-12219 nurodyta, kad su D. G. 2017 m. lapkričio 10 d. buvo sudarytas Individualus probuojamojo priežiÅ«ros planas Nr. V11/M-2653, iÅ¡ kurio matyti, kad 2017 lapkričio 10 d. D. G. buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vykdymo tvarka, sÄ lygomis, jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis ir žinojo, kad draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones galioja nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2019 m. spalio 26 d.

D. G. Å¡iame plane savo paraÅ¡u patvirtino, kad jam viskas yra iÅ¡aiÅ¡kinta, ir jis viskÄ suprato (b. l. 1-8, 68-81). IÅ¡ 2018 m. spalio 31 d. Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad D. G. 2018 m. balandžio 28 d., 18.30 val., JustiniÅ¡kių g. 79, Vilniuje, bÅ«damas neblaivus (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija nustatytas 1,24 promilių etilo alkoholio), vairavo automobilį „Renault“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK 18084377797). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarimu D. G. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir jam skirta 1300 Eur dydžio bauda. Be to, D. G. 2018 m. gegužės 30 d., 00.16 val., Savanorių pr., Vilniuje, vairavo automobilį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK 18084385782). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. birželio 14 d. nutarimu pripažinta, kad D.

G. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir jam paskirta 375 Eur dydžio bauda (b. l. 54-64). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai BK 243 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ). Už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiama bauda arba areÅ¡tu.

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymo ir nepripažino, tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esačių duomenų, savo kaltės dėl transporto priemonių vairavimo jis neneigė. Kaltinamasis teigia, kad jo patraukimas ne tik administracinėn bet ir baudžiamojon atsakomybėn bÅ«tų jo nubaudimas už tÄ patį teisės pažeidimÄ 2 kartus, t. y. pažeistų non bis in idem principÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už vienÄ nusikaltimÄ antrÄ kartÄ .

Å i nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrÄ kartÄ dėl to paties nusikaltimo, palikdama neiÅ¡spręstÄ klausimÄ dėl dvigubo baudimo už skirtingų rÅ«Å¡ių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės Å¡akų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos teisės principas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kuriÄ yra ratifikavusi ir Lietuvos Respublika, 7 Protokolo 4 straipsnis, pavadintas ,,Teisė nebÅ«ti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“, nustato, kad ,,niekas neturi bÅ«ti vėl persekiojamas (tried – angl.) ar baudžiamas (punished – angl.) tos pačios valstybės už teisės pažeidimÄ (lietuviÅ¡kame vertimo variante pavartotas žodis ,,nusikaltimas“, kuris nevisiÅ¡kai atitinka angliÅ¡kame teksto variante pavartoto žodžio ,,offence“ reikÅ¡mę), už kurį jis jau buvo iÅ¡teisintas ar nuteistas (lietuviÅ¡kame teksto variante įraÅ¡yti žodžiai ,,galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliÅ¡kame teksto variante) pagal tos valstybės įstatymÄ ir baudžiamÄ jį procesÄ â€œ.

Taigi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015). Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad non bis in idem principas nereiÅ¡kia, kad už teisės pažeidimÄ asmeniui apskritai negali bÅ«ti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ys, taip pat kad už nusikaltimÄ jam negali bÅ«ti taikoma pagrindinė ir papildoma bausmė, o už administracinį nusižengimÄ (teisės pažeidimÄ ) – pagrindinė ir papildoma administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutarimas byloje Nr. Byla Nr. 26/99).

Nagrinėjamu atveju non bis in idem principas nėra pažeidžiamas, nes kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas už nusikalstamÄ veikÄ , kuri savo prigimtimi yra visiÅ¡kai skirtinga nei administraciniai nusižengimai už kuriuos asmuo jau yra nubaustas administracine tvarka. Administracinėn atsakomybėn D. G. patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas Å¡ios teisės bei tai darydamas neblaivus, tuo tarpu Å¡ioje byloje jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad vengė atlikti teismo jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Taigi, Å¡iuo atveju yra padaryti skirtingos rÅ«Å¡ies teisės pažeidimai, kas lemiÄ ir skirtingos asmeniui kylančios atsakomybės atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad D. G. tais pačiais savo veiksmais, vairuodamas transporto priemones, padarė ir nusikalstamÄ veikÄ , ir administracinius nusižengimus, kas yra laikytina idealia (Å¡iuo atveju nusikalstamos veikos ir administracinių nusižengimų) sutaptimi, t. y. asmuo savo veika padarė keletÄ teisės pažeidimų, numatytų skirtinguose teisės aktuose, vienu metu.

Kaip jau buvo minėta, asmuo padarė tiek savo turiniu, teik rūšimi skirtingus teisės pažeidimus ir nagrinėjamu atveju gali būti traukiamas tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn. Aukščiau minėti byloje surinkti ir ištirti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis D. G. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2168-486/2017 jis yra pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejiems metams uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo termino pabaiga yra 2019 m. spalio 26 d., šios priemonės nevykdė: 2018 m. balandžio 28 d., 18.30 val., Justiniškių g. 79, Vilniuje, būdamas neblaivus (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,24 promilės etilo alkoholio), vairavo automobilį „Renault“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini); tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2018 m. gegužės 30 d., 00.16 val., Savanorių pr., Vilniuje, vairavo automobilį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors ikiteisminio tyrimo metu D. G. kaltu ir neprisipažino, tačiau kartu ir neneigė, kad vairavo transporto priemones, nors teisės tai daryti ir neturėjo, žinojo, kad tai daryti jam yra uždrausta. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. G. veiksmai kvalifikuotini kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu D. G. pareiÅ¡kė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu (b. l. 82-83). Dėl D. G. skirtinos bausmės Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį D.

G. – teistas (b. l. 35-53), administracine tvarka baustas (b. l. 54-64), nedirba (b. l. 67), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 66), Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdamas į Å¡ias nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokurorės siÅ«lomÄ bausmę – areÅ¡tÄ . Teismo vertinimu, prokurorės siÅ«loma 20 parų areÅ¡to bausmė, Å¡iuo konkrečiu atveju yra protinga ir proporcinga bausmė.

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau kaltinamasis savo kaltės nepripažino, todėl nėra pagrindo jam paskirtÄ bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 30), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 20 parų areÅ¡to bausmę. Bausmę nustatyti atlikti areÅ¡tinėje.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo. D. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti D. G., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

2. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėjas Ramunas Keidunas