5e6df7c5-8291-4597-b131-e63dbe5c52a3 · Anykščių rajono apylinkės teismas

b. byla Nr.1-59-266/2012                                                                                                  Proceso Nr.86-1-00984-2010-3                                                                      Procesinio sprendimo kategorijjos:                                                            1.2.4.1;2.3.6.4.2 (S)                                                                                                        Anykščių rajono apylinkės teismas                                                     N U O S P R E N D I S                                                  Lietuvos Respublikos vardu                                        2012m. gruodžio 19 d.                                               Anykščiai              Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,Dalyvaujant prokurorui Romualdui Prokopavičiui , nukentėjusiajam A.

Å ., jo atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui ,   A. Ž. Rutkauskui ,  Nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Panevėžio teritorinės ligonių kaso atstovei T.StrelčiÅ«naitei ,VieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. N. (duomenys neskelbtini) , gim. a.k. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose , lietuvis, LR pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „MODUS“ vairuotoju, vedęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose , kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir ,-n u s t a t ė:

             K. V. N. 2010m. gruodžio 23d. naktį į gruodžio 24d., tikslus laikas nenustatytas, V. F. Respublikos , Š. R.- Vestalijos žemėje, važiuodamas UAB „Modus“ autobuse keleiviu iš Hurt miesto keliu nuo Kelno miesto Diuseldorfo miesto kryptimi, tame kelio ruože , tiksli vieta nenustatyta, užpykęs ant kartu važiavusio keleivio A. Š., kad pastarasis užsistojo už V. T. , su kuriuo jis konfliktavo, kumščiu ne mažiau kaip du kartus smogė A. Š.

į veidÄ ir padarė akių obuolių sumuÅ¡imÄ , kairės akies ragenos plyÅ¡imÄ su krumplyno iÅ¡kritimu, kraujo iÅ¡siliejimu priekinėje kameroje bei visoje akyje, junginės plėštinę žaizdÄ , vokų kraujosruvas, kairės pusės priekinės žandinio ančio sienos bei apatinio orbitos kraÅ¡to lūžį ir 17,23,24, bei 47 dantų vainikų nuskėlimÄ , dėl ko A. Å . neteko regos (apako) kaire akimu, prarado 35 procentų bendro darbingumo ir buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata.              K.

V. N. kaltu prisipažino ir parodė , jog 2010m. gruodžio pabaigoje, kartu su kitais vairuotojais, po darbo, iš Vokietijos autobusu važiavo namo. Jis buvo blaivus. Dalis vairuotojų , tame tarpe ir nukentėjusysis , buvo išgėrę. Autobuse prasidėjo konfliktas , nes vairuotojas V. T., būdamas girtas, pradėjo kibti prie seniau dirbančių vairuotojų, sakydamas, jog jie su jais kartu nenori išgerti, jog tie vairuotojai yra skundikai ir kitokiais žodžiais vadino. Jis jį ramino ir jie ginčijosi.

Tuomet A. Å ., užstodamas V. T., atsistojo ir jam sudavė į veidÄ . Jis galva atsitrenkė į lempas. Atsakydamas į jo smÅ«gį , jis kumščiu smogė nukentėjusiajam į veidÄ ir į krÅ«tinę. Po jo smÅ«gių nukentėjęs atsisėdo ir viskas nurimo. Ryte matė Å . užtinusias akys. Jiedu kalbėjosi, Å . sakė, jog kalta degtinė. Atvykus į namus, jis dėl jam padarytų sužalojimų į medikus nesikreipė. Kaltinamasis tvirtino, jog nukentėjusįjį sužalojo jis, jo sÅ«nus jam smÅ«gių nesudavė, nes nebuvo Å¡alia.

PareikÅ¡tus ieÅ¡kinius pripažįsta. Nukentėjusysis A. Å . parodė, jog 2010m gruodžio 23d., apie 17 valandÄ , kartu su kitais vairuotojais , Vokietijoje , Hurto mieste įsėdo į autobusÄ grįžimui į LietuvÄ . Buvo iÅ¡gėręs. Sėdėjo vienas . Buvo naktis, jis snaudė, kai pajuto, jog juda jo sėdynės atloÅ¡as. Atsibudęs pamatė, jog V. N. niurko T. . Å alia jų stovėjo N. sÅ«nus. Jis atsistojo norėdamas apginti T.. Tuomet gavo smÅ«gius nuo A. N., o po to gavo du smÅ«gius nuo V.

N. į galvÄ ir daugiau nieko neatsimena. Po smÅ«gių jį pykino, buvo negera. Buvo užmigęs, o kai atsibudo, tai nieko nematė abi akys buvo užtinusios . Prašė pagalbos, tačiau jam niekas jos nesuteikė. Autobuse juokėsi, jog jis apsimeta. Jis negalėjo pats iÅ¡lipti iÅ¡ autobuso, tai jam padėjo vairuotojai . IÅ¡ Kauno į UtenÄ , į namus, jį parvežė kitas vairuotojas. Namuose iÅ¡ karto pas gydytojus nesikreipė, manė, jog akių tinimas praeis, tačiau gruodžio 26d., nepagerėjus kreipėsi į gydytojÄ .

Jį iÅ¡ karto iÅ¡siuntė į SantariÅ¡kes, kur nustatė , jog yra sutrÅ«kusi akis, lūžęs akiduobės kaulas, lūžęs raktikaulis ir nukelti trys dantys. Dėl sužalojimo tapo invalidu, nes nemato ta akimi. Dėl to negali įsidarbinti. Pateikė ieÅ¡kinį ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ kalto asmens turtinę ir neturtinę žalÄ .             Liudytojas A. N. parodė, jog jis kartu su kitais vairuotojais Vokietijos mieste įsėdo į autobusÄ važiuoti namo. Jis buvo blaivus, o kiti vairuotojai, tame tarpe ir nukentėjusysis buvo neblaivus.

Autobuse jis snaudė, kai pabÅ«do nuo triukÅ¡mo. Autobuso viduryje vyko kažkoks konfliktas tarp vairuotojų , matė stovintį savo tėvÄ V. N.. Matė kaip tėvas sudavė nukentėjusiajam. Jis prie jų nebuvo priėjęs ir nukentėjusiojo nemušė. Vėliau matė, kad buvo sužalota nukentėjusiojo akis. Nukentėjusysis nuo pat pradžių buvo neblaivus ir autobuse vartojo alkoholį.              L. V. T. parodė , jog gruodžio 23d. , iÅ¡ Vokietijos važiavo į namus.

Autobuse iÅ¡ pradžių sėdėjo su A. Å ., o po to su kitu vairuotoju. Vartojo alkoholį. Po to tarp vairuotojų prasidėjo konfliktas. Konflikte dalyvavo ir N.. Jis pirmas smÅ«gį gavo nuo V. N. į krÅ«tinę ir susmuko sėdynėje. Kaip buvo sužalotas A. Å . , jis nematė. Matė tik jį sumuÅ¡tÄ . Buvo užtinusios abi akys, veidas iÅ¡burkęs. Jis nieko nematė, teko jį vedžioti. Jis skundėsi skausmais, prašė pagalbos, tačiau ji nebuvo suteikta. Nukentėjusysis A. Å . jam sakė, jog jį sužalojo V.

N..              L. R. I. parodė, jog ji dirba UAB „Modus“ personalo vadybininke . 2010m. gruodžio 25d., nors gerai dienos nepamena, kartu su kitais bendrovės darbuotojais Kaune pasitiko iÅ¡ Vokietijos grįžusius vairuotojus. Daug vairuotojų sugrįžo girti, matė ir sužalotų. Tarp jų buvo iÅ¡ Å .. TÄ dienÄ niekas apie A. Å . sužalojimÄ nekalbėjo. Tik vėliau, kai A. Å . pristatė pažymÄ , jog negali dirbti, bendrovėje buvo atliktas patikrinimas.               Liudytojas A.

B. parodė , jog jis tuo laiku dirbo UAB „Algimanto autobusai“ vairuotoju. 2010 metų gruodžio pabaigoje kartu su kitu vairuotoju J. važiavo į VokietijÄ parvežti vairuotojų. Grįžtant namo vyrai vartojo alkoholį, o vėliau tarp vairuotojų kilo konfliktas. Jie bandė juos raminti, tačiau jiems liepė nesikiÅ¡ti. Kas vyko autobuse , jis nematė, nes vairuotojai sėdi žemiau, negu salone žmonės. Kai buvo sustoję matė sužeistÄ nukentėjusįjį, tačiau jis pagalbos į juos nesikreipė.              L.

Ž. B. parodė, jog ji atliko tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Ji pati vairuotojų neapklausinėjo, o siuntė pavedimus į policijÄ , kad juos apklaustų, nes vairuotojai gyveno įvairiuose miestuose. Apklausinėdama įtariamÄ jį nematė, jog jis yra sužalotas, nesiskundė ir pats įtariamasis.              L. S. R. parodė , jog 2010m. gruodžio 23d., iÅ¡ Vokietijos kartu su kitais vairuotojais autobusu vyko namo. Pakeliui autobuse įvyko konfliktas. Jis jame nedalyvavo, nes miegojo.

Tik po to matė V. N. ir A. Š. su sužalojimais veide. Kaip jie buvo sužaloti, jis nematė.              Liudytojas G. G. parodė, jog jis tuo laiku, kartu su kitais vairuotojais , iš Vokietijos važiavo namo . Autobuse sėdėjo už galinių durų. Konflikto nematė ir nieko negirdėjo, nes garsiai veikė televizorius. Lenkijoje pamatė nukentėjusįjį su sužalotu veidu. Kas jį sužalojo nežino.              L. S. A. parodė, jog važiuojant namo iš Vokietijos, autobuse tarp vairuotojų kilo konfliktas.

Vieni buvo nepatenkinti, kad vėluoja algos, kiti reiÅ¡kė kitokius priekaiÅ¡tus. Juos ramino V. N.. Jis matė, kaip nukentėjusysis sudavė V. N. į veidÄ . Atsakydamas į tai, V. N. du kartus smogė nukentėjusiajam į veidÄ . Kiti asmenys nukentėjusiojo nemušė. Po smÅ«gių nukentėjusysis nurimo. Jis matė nukentėjusiojo sužalotÄ veidÄ , jis nematė, reikėjo jį vedžioti. Nei greitoji pagalba, nei policija nebuvo iÅ¡kviesti.              L. S. J. parodė, jog jis nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta.

Važiuodamas autobuse namo iÅ¡ Vokietijos, nematė kaip nukentėjusysis buvo sužalotas, konflikte nedalyvavo.              L. V. B. parodė, jog važiuojant namo iÅ¡ Vokietijos, autobuse, tarp vairuotojų kilo konfliktas. IÅ¡ pradžių konfliktas kilo tarp kaltinamojo , jo sÅ«naus ir V. T.. V. T. bandė užstoti nukentėjusysis ir buvo sužalotas. Mano, jog jį sužalojo kaltinamasis, nes buvo arčiausiai nukentėjusiojo. Po smÅ«gių, nukentėjusiajam užtiko akys, jis nieko nematė, sakė, jog buvo praradęs sÄ monę.

Liudytojas bandė skambinti pagalbos telefonu 112, tačiau atsiliepė vokiškai ir jis nesusikalbėjo. Vėliau, kai autobusas sustodavo, nukentėjusiajam reikėjo padėti išeiti, nes jie nieko nematė. Iki pat Kauno nukentėjusysis atvažiavo užtinusiomis akimis. Konflikto metu nukentėjusysis nieko nemušė ir niekam nesmūgiavo, tik žodžiu pabandė užstoti T. ir buvo sužalotas.              L. R. B. parodė, jog jis kartu su kitais vairuotojais važiavo autobusu namo, tačiau konflikto negirdėjo ir nematė sužeistų asmenų.

             L. V. S. parodė, jog važiuojant autobuse iÅ¡ Vokietijos, konfliktas tarp vairuotojų prasidėjo nuo V. T.. Jis buvo neblaivus , keikėsi, todėl kaltinamasis jį ir kitus ramino. Tuomet nukentėjusysis V. T. užstojo, sakydamas, jog nelįstų prie jo draugo ir kaltinamÄ jį nustÅ«mė . Tuomet kaltinamasis kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidÄ ir tas apsiramino. V. L. matė nukentėjusįjį, jo akys buvo užtinusios. Toks jis sugrįžo ir į KaunÄ .

Gal gruodžio 26dd., jam skambino Å . ir pasakė, jog jis guli ligoninėje, teiravosi, kas jį autobuse sumušė.              L. S. P. parodė, jog jis irgi važiavo tuo autobusu namo iÅ¡ Vokietijos, tačiau nematė kaip buvo sužalotas nukentėjusysis . Matė jo patinusias akis, tačiau nesiteiravo kas jam atsitiko.              L. V. J. parodė, kad jis kartu su vairuotoju A. B., tuo laiku iÅ¡ Vokietijos autobusu vežė vairuotojus į KaunÄ . Vairuotojai buvo girti, girtavo ir autobuse, triukÅ¡mavo, į praÅ¡ymus apsiraminti, nereagavo.

Jis nematė kaip buvo sumuÅ¡tas nukentėjusysis, į jį pagalbos jis nesikreipė. Matė užtinusias jo akis.              L. V. J. parodė, jog jis dirba UAB „Modus“ . Tuo laiku jis buvo Vokietijoje, kad sutvarkytų visus reikalus susijusius su transporto priemonių palikimu Vokietijoje , bei vairuotojų parvežimu į LietuvÄ . Vairuotojai į LietuvÄ iÅ¡važiavo 2010m. gruodžio 23d., apie 16 valandÄ iÅ¡ aikÅ¡telės Briuhll miestelyje. Daug vairuotojų buvo neblaivių, tame tarpe ir nukentėjusysis .

Ä® KaunÄ vairuotojai sugrįžo gruodžio 25d. Apie nukentėjusiojo sužalojimÄ Â jis sužinojo gerokai vėliau, po visų Å¡venčių. Dėl to įvykio bendrovėje buvo atliekamas patikrinimas              Ekspertas S. F. paaiÅ¡kino, jog jis visiÅ¡kai patvirtina byloje duotÄ iÅ¡vadÄ dėl A. Å . padarytų kÅ«no sužalojimų. Tačiau papildė, jog A. Å . buvo nustatytas  ir lūžusi akiduobės apatinė dalis, o ji yra kaukolės pamato dalis, tai dar yra sunkus sveikatos sutrikdymas.

Tai buvo nustatyta nuo pat pradžių, tačiau suraÅ¡ant iÅ¡vadÄ Â Å¡ie sužalojimai nebuvo įraÅ¡yti. Ekspertas patvirtino, jog nukentėjusiajam A. Å . visuma nustatytų sužalojimų galėjo bÅ«ti vieno smÅ«gio poveikyje, nes labai artima anatominė struktÅ«ra. Nustatyta, jog po traumos nukentėjusysis iÅ¡ karto nesikreipė į medikus, tačiau vėlyvas kreipimasis arba pavėluota medicininė pagalba Å¡iuo atveju įtakos neturėjo, nes buvo prikraujavusi akies kamera, buvo plyÅ¡usi vena, kažkur iÅ¡kritęs krumplynas.

Dėl to vystosi pakitimai ir tokiais atvejais žmogus netenka regos traumuota akimi. Iš byloje esančios 2011m. balandžio 1d., specialisto išvados Nr. G111/11(08) matyti, jog A. Š. buvo nustatyti tokie sužalojimai: akių obuolių sumušimas; kairės akies ragenos plyšimas su krumplyno iškritimu, kraujo išsiliejimu priekinėje kameroje ir visoje akyje , junginės plėštinė žaizda , vokų kraujosruvos, kairės pusės priekinės žandinio ančio sienos ir apatinio orbitos krašto lūžis; kairės akies aklumas, dantų (23,24,17 ir 47) vainikų nuskėlimas.

Kadangi traumuota viena anatominė sritis, sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. A. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apakimo kaire akimi nukentėjęs neteko 35 procentų bendro darbingumo. (b.l. 11 - 12 )              Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo V. N. kaltė , jog jis sunkiai sužalojo A. Š., visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1dalį .

Nustatyta, jog kaltinamasis V. N. tyčia sužalojo nukentėjusįjį . Byloje nėra nustatyta, jog kaltinamasis siekė tokių padarinių, todėl konstatuotina, jog nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Kaltinamasis, suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam į veidÄ nesiekė tokių padarinių, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti, nes smÅ«giai buvo suduoti į pavojingÄ kÅ«no dalį- veidÄ . Kaltinamasis V. N. savo kaltę iÅ¡ esmės pripažino, tačiau tvirtino, jog tai buvo atsakas į jam A.

Å . suduotÄ smÅ«gį, jog ir jis buvo sužalotas. Teismas, tai vertina, kaip jo pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ ir netiki tokiais parodymais. Pats nukentėjusysis neigia smÅ«giavęs kaltinamajam . Jo parodymai nesikeitė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Jis nuosekliai ir aiÅ¡kiai teismui nurodė kaip buvo sužalotas, jog nesmÅ«giavo kaltinamajam, o tik žodžiu užtarė V. T.. Jo parodymus patvirtino ir liudytojai V. S., V. B.. Netikėti Å¡ių asmenų parodymais , teismui nėra jokio pagrindo. Be to, byloje nebuvo nustatyta ir nebuvo pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo V.

N. sužalojimo faktÄ . Atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetÄ , V. N. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiÅ¡kai pasitvirtino.               Taisytina patikslintame kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas . Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog nusikalstama veika buvo padaryta naktį iÅ¡ 2010m. gruodžio 23d., į 2010m. gruodžio 24d. Taip pat taisytina tikslintame kaltinime klaidingai nurodyta nukentėjusiojo pavardė.

Patikslintame kaltinime nurodyta Å . , o turėtų bÅ«ti Å ..              V. N. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri įstatymo leidėjų yra priskirta prie sunkių (LR BK 11str.) , todėl jam turėtų bÅ«ti paskira reali laisvės atėmimo bausmė. Tačiau , teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ mano, jog yra pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti LR baudžiamojo kodekso 62 straipsnio nuostatas ir skirti kaltinamajam V. N. Å¡velnesnę bausmę , nei numatyta LR baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo kodekso 62 straipsniu, gali paskirti Å¡velnesnę , negu įstatymo numatyta , bausmę tik nustatęs , kad byloje yra visos bÅ«tinos sÄ lygos, nurodytos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse. Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos bÅ«tinos sÄ lygos, kurioms esant teismas gali taikyti Å¡io straipsnio nuostatas, tai: jeigu asmuo , padaręs  nusikalstamÄ veikÄ , pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs šiÄ bylÄ , mano, jog byloje yra nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos, kurioms esant V. N. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas , tai: nustatyta, jog V. N. nusikalto pirmÄ kartÄ , nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia , nuo pat pradžių, kai buvo nustatyti A. Å . padaryti sužalojimai , V. N. savo kaltės neneigė ir davė nuoseklius parodymus, tuo padėdamas ikiteisminiam tyrimui iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, nekeitė parodymų ir teisme. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažįsta nusikaltęs ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atlygino nukentėjusiajam dalį turtinės žalos, charakterizuojamas gerai, dirba.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. Å . ir jo atstovas prašė teismo neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, nes paskyrus kaltinamajam realiÄ laisvės atėmimo bausmę , nukentėtų nukentėjusiojo turtiniai interesai, nes kaltinamasis, atlikdamas bausmę pataisos namuose negalės atlyginti visos nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos . LR baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatos , reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus , skiriant bausmę teismÄ Ä¯pareigoja atsižvelgti į visas byloje nustatytas aplinkybes , įpareigoja atsižvelgti į tai, jog jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, tai teismas , vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Visa tai įvertinus , teismas konstatuoja, jog yra visos bÅ«tinos sÄ lygos kaltinamojo V.

N. atžvilgiu taikyti LR baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti jam Å¡velnesnę bausmę – laisvės apribojimÄ .              Nukentėjusysis A. Å . byloje pateikė ieÅ¡kinį ir praÅ¡o priteisti jam turtinę ir neturtinę žalÄ . ( t. 1,b.l. 20-32, t.2, b.l. 45- 52 ) PraÅ¡ydamas priteisti turtinę žalÄ , nukentėjusysis nurodė, jog dėl sužalojimų jis gydėsi, daug pinigų iÅ¡leido vaistams buvo keistas akies lęšiukas, daug pinigų iÅ¡leido degalams, nes daug kartų vyko pas gydytojus bylos tyrėjus.

Be to , nuo 2010m. gruodžio 24d., iki 2011m. liepos 1d., jis nedirbo, nes gydėsi, negavo atlyginimo ir jam nebuvo mokėta laikino nedarbingumo paÅ¡alpa, todėl jis prašė priteisti 6270 litų negautų pajamų . (LR CK 6.249str.) Viso prašė priteisti 13128,67 litus turtinės žalos. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino Å¡iÄ sumÄ , nurodydamas, jog kaltinamasis jam atlygino 4000 litų, todėl ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo sumažino iki 9128,67 litus ir praÅ¡o jį tenkinti.

IeÅ¡kinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas raÅ¡ytiniais dokumentais, todėl tenkintinas visiÅ¡kai. Dėl neturtinės žalos. Nukentėjusysis praÅ¡o priteisti 80 000 litų neturtinės žalos, nes buvo sunkiai sužalotas, tapo invalidu, neteko regėjimo, dėl to kentė skausmus, iÅ¡gyveno, patyrė daug nepatogumų, dėl invalidumo negali dirbti. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartÄ akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma .

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus , fizinį skausmÄ ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ tenka teismui. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiÅ¡kai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusysis A.

Å . buvo sunkiai sužalotas . Dėl sužalojimų kentė skausmus, patyrė kitus nepatogumus, negalėjo dirbti Å¡ Å¡iuo metu nedirba, nes yra neįgalus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Kaltinamasis V. N., yra sveikas, dirba, nenustatyta, jog jo turtinė padėtis yra bloga. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo A. Å . praÅ¡ymÄ Â dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iÅ¡ dalies ir priteisia jam iÅ¡ kaltinamojo 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas . Tiek turtinė , tiek ir neturtinė žala priteistina iÅ¡ kaltinamojo V. N., nes A. Å . buvo sužalotas ne darbe , o vykstant namo , prieÅ¡ jį buvo pavartotas smurtas ir tai nėra susiję su darbu, todėl nepagrįsti kaltinamojo advokato argumentai, jog žalÄ turėtų atlyginti buvęs nukentėjusiojo darbdavys UAB „MODUS“.      Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintas , (t. 1,b.l. 35-44)  Nustatyta, jog V. N. tyčiniais veiksmais smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį A.

Å . ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nukentėjusiajam A. Å . dėl patirtų sužalojimų buvo suteikta medicininė pagalba, buvo gydomas ligoninės, buvo teikiamos įvairios konsultacijos ir visa jo gydymo kaina yra 4534,55Lt. Å i suma yra pagrįsta raÅ¡ytiniais įrodymais, jog kaltinamasis neginčijo.              Sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio nuostatomis iÅ¡ kaltinamojo į valstybės biudžetÄ priteistinos iÅ¡mokėtos liudytojui A.

B. atvykimo į teismo posėdį kelionės išlaidos.( t.2 ,b.l. 187)                    Sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio nuostatomis, iš kaltinamojo V. N. priteistinos nukentėjusiojo A. Š. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. (t.2, b.l. 53-55, t.3 , b.l. 143-145)                           Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)305str., 307str, n u s p r e n d ė:              V.

N. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį ir pritaikius LR baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalies nuostatas paskirti jam bausmę- laisvės apribojimÄ Â vieneriems metams ir 6 mėnesiams.              Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktais įpareigoti kaltinamÄ jį V. N. per bausmės atlikimo laikÄ atlyginti A. Å . padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ â€“ 9128,67 litus ir toliau tęsti darbÄ .              Kol įsiteisės teismo nuosprendis V.

N. palikti galioti tÄ pačiÄ kardomÄ jÄ priemonę- raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.              Priteisti A. Å . iÅ¡ V. N. 9128,67 litus ( devynis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis litus ir 67 ct ) turtinės žalos ir 30 000 litų (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.              Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti Valstybinei ligonių kasai iÅ¡ V.

N. 4534,55Lt ( keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis litus ir 55ct)              Priteisti iÅ¡ V. N. į valstybės biudžetÄ 92,58Lt liudytojui iÅ¡mokėtų kelionės iÅ¡laidų. (sÄ skaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801) Priteisti A. Å . iÅ¡ V. N. 3100 Lt (tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.              Nuosprendis per 20d. gali bÅ«ti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundÄ per Anykščių rajono apylinkės teismÄ . .

                                      Teisėja                                                                 Zita Gavėnienė