2020-09-09 Nr. AB-16150-3-62-3-03139-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4698-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03139-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. B. padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), priteisti 2 304 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. jis atliko bausmę Pravieniškių PN-AK. Teigė, kad jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma, didžiąją dalį ploto užėmė baldai. Gyvenamosiose patalpose trūko inventoriaus. Nebuvo įrengto laisvalaikio ir poilsio kambario, nebuvo įrengta drabužių ir avalynės džiovykla, skalbykla. Prausykloje, sanitariniame mazge bei duše trūko sanitarinių įrenginių. Duše blogai veikė vandens maišytuvai, nebuvo įrengti šampūno bei muilo dozatoriai, nebuvo kilimėlių. Teisė pasinaudoti dušu suteikiama tik vieną kartą į savaitę.

3. Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose pilna blakių ir tarakonų. 16 bei 11 būrių patalpose buvo tamsu, nuo sienų, lubų, grindų krito dažai, veisėsi pelėsis, grybelis. Patalpose esantys baldai seni, lovos surūdiję, girgždančios, prie dviaukščių lovų nėra įrengtos kopėtėlės. Pravieniškių PN-AK patalpos nėra pritaikytos neįgaliesiems. Elektros instaliacija pasenusi, nebuvo jokių gaisro gesinimo priemonių bei avarinių išėjimų. Vasaros metu iš netoliese esančių kanalizacijos šulinių sklisdavo stipri smarvė. Nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Tokios kalinimo sąlygos buvo antisanitarinės, kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią orumo pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais išgyvenimais, reputacijos pablogėjimu.

4. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos aprūpintos baldais, apranga, asmens higienos priemonėmis, kitu inventoriumi ir švaros priemonėmis. Nuteistųjų sugadintas inventorius nuolat tvarkomas. Teisės aktai nereglamentuoja įrengti kopėtėlių dviaukštėje lovoje. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015) nustatytą gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apšvietos reikalavimą, be to, nurodė, kad gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant pakeičiamos naujomis. Gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis elektros apšvietimas, perdegusios lemputės ar sugadinti šviestuvai nedelsiant keičiami naujais. Nuteistiesiems suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Nurodė, kad kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai įrengti visose įstaigos dušinėse. Dušinėse yra vandens maišytuvai, kurių pagalba galima reguliuoti vandens temperatūrą. Įstaigos 2-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Nuteistieji dienotvarkėje numatytu maudymosi metu gali skalbti rūbus dušinėje. Būrių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji gali džiautis savo asmeninius drabužius.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad įstaiga yra sudariusi sutartį, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale, be to, patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Evakuaciniai išėjimai bei gaisrinės instrukcijos numatyti ir paskelbti visuose būriuose, pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir paleidimo punktuose. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo P. B. skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pareiškėjas P. B. pateiktame apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. buvo pažeista, priteisti iš atsakovo 2 304 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1784-629/2020 pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą bei perdavė bylą teismui nagrinėti iš naujo.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje konstatavo, kad teismas neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, nepašalino iškilusių abejonių, neišreikalavo įrodymų iš atsakovo atstovo bei tokiu būdu pažeidė nurodytas įrodymų vertinimo taisykles.

III. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad jam tekęs minimalus plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į šias bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas: nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. spalio 15 d. – į 2-o lokalinio sektoriaus 16-io būrio 5-ąją brigadą, kurios plotas 52,05 kv. m, joje yra įrengta 16 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,25 kv. m (52,05/16) ploto; nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. – į 2-jo sektoriaus 11-o būrio 1-ąją brigadą, kurios plotas 60,60 kv. m, joje yra įrengta 19 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,19 kv. m (60,60/19) ploto. Teismas nenustatė pagrindo nesivadovauti Pravieniškių PN-AK pateiktais oficialiais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotus, kiek juose yra įrengta miegamųjų vietų. Pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė minėtus atsakovo atstovo duomenis, užfiksuotus tiesiogines savo darbo funkcijas vykdančių asmenų, paneigiančių įrodymų. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamosios patalpos plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nenustačius minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimo, nėra pagrindo iš kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamą plotą, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas turėjo judėjimo laisvę už kameros ribų.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentą, kad jis neturėjo kur laikyti asmeninius drabužius ir daiktus, taip pat atsakovo atstovo pateiktus duomenis, konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo oficialiais duomenimis apie tinkamą patalpų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi, todėl neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai nenustatyti.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentą, kad trūko sanitarinių įrenginių, bylos duomenis ir teisinį reguliavimą, sprendė, jog ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. sausio 1 d. sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir 2004 m. Aprūpinimo normos) nustatytų reikalavimų, bei ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. spalio 16 d. neatitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakyme Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir 2017 m. Aprūpinimo normos) nustatytų reikalavimų, dėl ko galėjo susidaryti eilės prie sanitarinių įrenginių.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad Pravieniškių PN-AK buvo vedamas į dušą tik vieną kartą per savaitę, atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo šioje dalyje nenustatė.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, jog Pravieniškių PN-AK nebuvo laisvalaikio kambarių, įstaigoje neįrengta drabužių ir avalynės džiovykla, atsižvelgė, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie poilsio kambarių įrengimą, todėl teismas vertino, jog teisės aktų pažeidimas dėl poilsio kambario laikomas nustatytu. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skundų dėl drabužių džiovinimo ar skalbimo pareigūnams ir administracijai neteikė, sprendė, jog nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais oficialiais duomenimis apie teikiamas skalbimo paslaugas, drabužių džiovyklos įrengimą kiemelyje, todėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų šiuo aspektu nekonstatavo.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad dušuose blogai veikė vandens maišytuvai, nebuvo įmanoma reguliuoti vandens temperatūros, nebuvo skysto muilo ir kūno prausiklių dozatorių, guminių kilimėlių, lentynėlių higienos reikmenims susidėti, atsižvelgė į atsakovo atstovo pateiktus duomenis, kad Pravieniškių PN-AK nėra gavusi nuteistojo skundų, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nuteistųjų gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų ginčo laikotarpiu netikrino. Teismas nurodė, kad šiuo metu dėl praėjusio ilgo laiko pareiškėjo nurodytų pažeidimų negalima nustatyti, todėl nurodytus pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, jog patalpose buvo pilna tarakonų ir blakių, atsižvelgė į atsakovo atstovo pateiktus į bylą 2016 m. lapkričio 23 d. Sutartį Nr. 76-203, sudarytą su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“, pagal kurių nuostatas paslaugų teikėjas įsipareigojo atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose bei bendro naudojimo patalpose 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį, taip pat į Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašą, atliktų darbų aktų, iš kurių matyti, jog Pravieniškių PN-AK patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teiktos, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

19. Vertindamas pareiškėjo argumentą, jog kad dviejų aukštų lovose nebuvo įrengtos kopėtėlės, todėl jam buvo sunku užlipti į miegamąją vietą, esančią antrame aukšte, teismas atsižvelgė į atsakovo atstovo pateiktus duomenis, pagal kuriuos nustatė, jog pareiškėjui dalį ginčo laikotarpio (nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 9 d.) gyvenamojoje patalpoje buvo skirta miegamoji vieta esanti antrame dviaukštės lovos aukšte. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas yra neįgalus (jam yra nustatyta stuburo osteochondrozė), todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo galimybė užlipti į antrą lovos aukštą buvo apribota, nors pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje ir nėra įrašo, kad pareiškėjui rekomenduotina paskirti lovą pirmajame aukšte. Teismas pažymėjo, kad nors 2017 m. Aprūpinimo normos ir nenumato pataisos įstaigos pareigos aprūpinti gyvenamąją patalpą kopėtėlėmis, skirtomis užlipti į dviaukštės lovos antrą aukštą, Pravieniškių PN-AK, turėdami kompetentingų institucijų pateiktą informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, turėjo sudaryti nuteistojo sveikatos būklę atitinkančias kalinimo sąlygas (pareiškėjui skirti miegamąją vietą, esančią pirmajame dviaukštės lovos aukšte arba aprūpinti dviaukštę lovą kopėtėlėmis). Todėl šiuo aspektu konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų dirbtinio apšvietimo, atsižvelgė į atsakovo atstovo pateiktas 2019 m. vasario 4 d. pažymą Nr. 77-165, 2020 m. balandžio 29 d. pažymą, kuriose nurodyta, jog įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą, atitinkančią Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Teismas taip pat nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į įstaigos administraciją ar kitas atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, Teismas nurodė, kad šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nuteistųjų gyvenamųjų patalpų ginčo laikotarpiu netikrino.

21. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, jog patalpose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, atsižvelgė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpas atidarant langą, taip iš dalies išvengiant drėgmės bei pelėsio veisimosi patalpoje, pats pareiškėjas šios aplinkybės neneigia. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginys, jog gyvenamosios patalpos netvarkingos, apipelijusios, patvirtina aplinkybę, kad atsakingas už patalpos tvarkymą asmuo tinkamai neatliko savo pareigų. Patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl drėgmės, pelėsio ir grybelio patalpose. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją. Byloje nėra ir jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpų higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ir pelėsio kaip nepagrįstus.

22. Vertindamas pareiškėjo argumentą, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengti pavojaus signalo mygtukai pareigūnui iškviesti, teismas atsižvelgė į atsakovo atstovo pateiktą informaciją, iš kurios matyti, jog duomenų apie iškvietimo mygtukų įrengimą gyvenamosiose patalpose nėra, todėl sprendė, kad atsakovo atstovui nepaneigus aplinkybės dėl pagalbos mygtukų neįrengimo, ji laikoma nustatyta.

23. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, jog Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtų priešgaisrinių priemonių, atsižvelgė į atsakovo atstovo pateiktus duomenis, kad pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir paleidimo punktuose, byloje nenustatyta, jog pareiškėjas dėl neįrengtų priešgaisrinių priemonių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, taip pat nėra ir jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad Pravieniškių PN-AK neatitinka priešgaisrinių priemonių reikalavimų. Todėl sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtų priešgaisrinių priemonių, nepagrįsti.

24. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, jog vasaros vakarais iš netoliese esančių kanalizacijos šulinių sklido labai nemalonus kvapas, teismas pažymėjo, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentus atmetė kaip deklaratyvius. Teismas taip pat laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog Pravieniškių PN-AK patalpos nepritaikytos neįgaliesiems, 16 būrio 5 brigadoje nuo sienų, lubų, grindų krito dažai, langai buvo kiauri, pro juos sunkėsi vanduo, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo, kaip tai susiję su jam konstatuotu susirgimu (stuburo osteochondroze), nenurodė dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, be to, nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl patalpų pritaikymo (nepritaikymo) jam diagnozuotos ligos požiūriu, sienų, lubų, langų būklės ar kitų, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

25. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjo teisė į nustatytas teisės aktais kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista (sanitariniuose mazguose ginčo laikotarpiu trūko inventoriaus, nebuvo įrengtas poilsio kambarys, dėl apribotos pareiškėjo judėjimo galimybės pareiškėjas patyrė nepatogumus lipdamas į antrą dviaukštės lovos aukštą, buvo nepaneigta pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė dėl prižiūrėtojo iškvietimo sistemos neįrengimo). Teismas atsižvelgė, kad nustatyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą, dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Tačiau teismas taip pat vertino, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, jog ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, todėl teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur.

IV. 26. Pareiškėjas P. B. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo 15 330 Eur neturtinei žalai atlyginti.

27. Pareiškėjas, aprašęs bylos eigą ir teismų sprendimus šioje byloje, teigia, kad jis iš esmės nesutinka su teismo atmestais jo nusiskundimais dėl minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis dėl lovų (asmenų) skaičiaus patalpose ir teigia, jog teismas nepagrįstai vertino atsakovo atstovo pateiktus duomenis kaip teisingus, nes jie yra klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės. Nurodo, kad atsakovo atstovas 2018 m. lapkričio 21 d. pažymoje nurodė, jog nustatyti, kiek ginčo laikotarpiu buvo kalinamųjų, nėra galimybės, todėl teismas nepagrįstai vertino atsakovo atstovo naujai pateiktus duomenis, jog 15 būrio 2 brigadoje buvo 16 lovų patalpoje, kaip oficialius.

28. Pareiškėjas teigia, kad neturtinę žalą kildino ir iš netinkamo patalpų aprūpinimo baldais, skunde nurodė konkrečius baldus ir jų skaičių, kiek ir kokių baldų trūko. Atsakovo atstovas tik nurodė teisės aktuose įtvirtintas aprūpinimo normas, tačiau duomenų apie baldus nepateikė, todėl teismas nepagrįstai atmetė šį pareiškėjo nusiskundimą kaip nedetalizuotą.

29. Pareiškėjas teigia, jog teismas nepagrįstai nenustatė, kad galimybė vieną kartą per savaitę nusimaudyti duše yra nepakankama. Per tris valandas, skirtas praustis, 225–271 žmonėms neįmanoma, kai tuo pačiu laiku reikia nueiti į kirpyklą, biblioteką ir apsipirkti parduotuvėje.

30. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada dėl tinkamo dušo įrengimo ir vertinimu, kad dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nėra įmanoma nustatyti pažeidimų dėl blogai veikusio vandens maišytuvo, prausiklių nebuvimo, guminių kilimėlių ir lentynėlių priemonėms susidėti nebuvimo. Teigia, kad atsakovo atstovas nepateikė šiuos nusiskundimus paneigiančių argumentų, patikrinimo aktų. Taip pat pareiškėjas nesutinka, kad atsakovo atstovas įrodė, jog teikė skalbimo paslaugas, buvo įrengtos džiovyklos kiemelyje.

31. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo dėl blakių ir tarakonų, nors jis šias aplinkybės konkrečiai nurodė savo skunde, t. y. kad buitinių kenkėjų kontrolė nėra vykdoma, nors ir atsakovo atstovas yra sudaręs sutartį su UAB „Utenos deratizacija“. Teismas taip pat nepagrįstai nenustatė, kad sklido labai blogas kvapas iš po langais buvusių šulinių; nenustatė, kad kamerose buvo netinkamas apšvietimas, drėgmė, pelėsis, krentantys dažai ir tinkas, per sienas veržėsi vanduo. Teismas neteisingai perkėlė įrodinėjimo pareigą pareiškėjui dėl šių nusiskundimų ir skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją ar kitas institucijas su skundais, pateikė bendro pobūdžio, deklaratyvius argumentus, dėl to pažeidimai nenustatyti. Teismas neišreikalavo iš atsakovo atstovo duomenų ir informacijos, nors pareiškėjas to prašė teismo. Atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo argumentų, teismas turėjo vertinti aplinkybes pareiškėjo naudai.

32. Pareiškėjas pažymi, jog teismas nepagrįstai nepripažino, kad Pravieniškių PN-AK patalpos nepritaikytos neįgaliam asmeniui ir pareiškėjo argumentus vertino kaip deklaratyvius. Teigia, kad pareiškėjui, kaip neįgaliajam, nebuvo sudarytos geresnės gyvenamųjų patalpų ir kitos sąlygos, pritaikytos prie pareiškėjo neįgalumo. Pareiškėjas cituoja teismų sprendimus, kuriuose teismai padarė išvadą, kad įstaiga turi pareigą pritaikyti aplinką neįgaliųjų poreikiams.

33. Pareiškėjas vertina, kad teismas buvo šališkas, neatsižvelgė į teismų praktiką ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje pateiktus nurodymus. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio mėn. nutartyje prašė atsakovo atstovo pateikti pareiškėjo prašytus patikrinimo aktus, tačiau atsakovo atstovas to nepadarė, todėl teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime teigė, jog nėra pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.

34. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo priteista 200 Eur suma yra neadekvati jo patirtoms kančioms dėl neįgaliesiems nepritaikytų patalpų kalint net 1 095 paras.

35. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

36. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai įvertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą ir neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes. Pažymi, kad byloje nenustatyta, jog atsakovo atstovas siekė sąmoningai pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Tam tikri neigiami išgyvenimai yra paprastai patiriami kaip kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

37. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip yra šiuo atveju. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka ir jie turi būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Mano, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas būtų pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

38. Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

39. Atsakovo atstovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, kadangi skundas nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų įrodymų ir pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė teismas, o vien tai, kad teismo sprendimas nevisiškai palankus apeliantui ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas jam atrodo nepakankamas, negali būti pagrindu naikinti teismo sprendimą. Pažymi, kad atsakovo atstovas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą, todėl prašo vadovautis jame išdėstytais argumentais.

40. Pareiškėjas P. B. pateikė atsiliepimą į Pravieniškių PN-AK apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti atsakovo atstovo apeliacinį skundą ir tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

41. Pareiškėjas vertina, kad atsakovo atstovas apeliacinį skundą surašė neatidžiai, teigdamas, jog pareiškėjas yra Alytaus pataisos namuose, nors jis jau daugiau kaip metus yra Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Pažymi, kad pats atsakovo atstovas pripažįsta, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Teigia, kad 10 pareiškėjo kalinimo metų Pravieniškių PN-AK patalpose, kurios nebuvo pritaikytos neįgaliesiems, ir yra sąmoningas veikimas, siekimas pažeminti ir nehumaniškas elgesys. Nesutinka su atsakovo atstovo teiginiais, kad 3 metus trukęs neigiamas poveikis buvo mažareikšmis ir neintensyvus, bei kad pareiškėjas savo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pinigais neįrodė jokiais įrodymais. Vertina, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas nekonkretus, abstraktus, neaišku, su kokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir faktų vertinimu atsakovo atstovas nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d.

43. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai skundžiamu 2020 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl nenustatytų kitų pareiškėjo teisių pažeidimų ir su priteistos žalos dydžiu. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo teisės buvo pažeistos. Atsakovo atstovas sąmoningai nesiekė pažeminti pareiškėjo ir pažeisti jo teisių, bei mano, kad pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas šiuo atveju būtų pakankama satisfakcija.

45. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taigi kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

46. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ir nepagrįstai nepriteisė jam visos prašytos sumos už nustatytus pažeidimus. Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į atsakovo atstovo pateikus duomenis, o kai kurių įrodymų neišreikalavo.

47. Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

49. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo užtikrintas teisės aktais numatytas minimalus plotas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas: nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. spalio 15 d. – į 2-o lokalinio sektoriaus 16-io būrio 5-ąją brigadą, kurios plotas 52,05 kv. m, joje yra įrengta 16 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,25 kv. m ploto; nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. – į 2-jo sektoriaus 11-o būrio 1-ąją brigadą, kurios plotas 60,60 kv. m, joje yra įrengta 19 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,19 kv. m ploto. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, nėra pagrindo abejoti nustatytais oficialiais duomenimis apie analizuotų patalpų plotą, taigi pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis pagrįstai vertino kaip patikimus. Todėl teisingai konstatuota, kad reiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma ir priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ar argumentų pareiškėjas nepateikė, o padarytą išvadą apie ploto pakankamumą patvirtina byloje esanti medžiaga (1 t., b. l. 91, 2 t., b. l. 17–18, 20–21).

50. Pareiškėjas taip pat teigia, kad trūko baldų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui minėtu aspektu, konstatuojant, jog atsakovo atstovo pateiktos 2019 m. vasario 4 d. pažyma Nr. 77-165, 2020 m. balandžio 29 d. pažyma (1 t., b. l. 93–94, 2 t., b. l. 93) ir aplinkybė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus dėl baldų ar kito inventoriaus trūkumo atsakovo atstovui, paneigia pareiškėjo nusiskundimą dėl baldų trūkumo, todėl 2004 m. ir 2017 m. Aprūpinimo normų pažeidimai nepripažintini. Dėl paminėtų motyvų ir remiantis atsakovo atstovo pateiktomis 2019 m. vasario 4 d. ir 2020 m. balandžio 29 d. pažymomis bei atsiliepime į skundą detalizuotais argumentais, taip pat pagrįstai atmesti pareiškėjo nusiskundimai dėl dušo įrengimo (t. y. dušuose blogai veikė vandens maišytuvai, nebuvo skysto muilo ir kūno prausiklių dozatorių, guminių kilimėlių, lentynėlių higienos reikmenims susidėti), galimybės skalbti drabužius buvimo, džiovyklės įrengimo (1 t., b. l. 27–28). Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai atmetė argumentus dėl iš kanalizacijos šulinių sklidusio nemalonaus kvapo kaip nepagrįstus, nes toks teiginys yra neindividualizuotas ir nenurodytos dėl to kilusių subjektyvios neigiamos pasekmės (išgyvenimai).

51. Pareiškėjas teigia, jog teismas nepagrįstai nenustatė, kad galimybė vieną kartą per savaitę nusimaudyti duše yra nepakankama. Teisėjų kolegija vertina, kad atsižvelgiant į Higienos normos 134:2015 44 punkte įtvirtintą reguliavimą, pagal kurį asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, be to, pareiškėjui neneigiant, jog jis buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, atsakovo atstovo neteisėto veikimo (neveikimo) minėtu aspektu pagrįstai nenustatyta.

52. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo dėl blakių ir tarakonų, taip pat nenustatė, kad kamerose buvo netinkamas apšvietimas, drėgmė, pelėsis, krentantys dažai ir tinkas, per sienas veržėsi vanduo. Pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad pareiškėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiškėjas, yra pagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu kenkėjų kontrolė buvo atliekama, tai patvirtina į bylą pridėti Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo registravimo žurnalo kopijos (1 t., b. l. 120–136) ir atliktų darbų aktai (1 t., b. l. 117–119). Taigi Pravieniškių PN-AK patalpose buvo atliekama deratizacija, dezinfekcija ir dezinsekcija, todėl įstaiga iš esmės ėmėsi priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, ir šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėjas dėl buitinių kenkėjų buvimo būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ir (ar) kitas kompetentingas institucijas, o pastarosios būtų nereagavę. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimo dėl blakių ir tarakonų. Pareiškėjo nusiskundimą dėl netinkamo apšvietimo, drėgmės, pelėsio, krentančių dažų ir tinko, per sienas bėgusio vandens paneigia atsakovo 2019 m. vasario 4 d. pažyma Nr. 77-165 (1 t., b. l. 95), 2020 m. balandžio 29 d. pažyma (2 t., b. l. 93), aplinkybė, kad pareiškėjas neteikė skundų institucijoms dėl minėtų aplinkybių, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nuteistųjų gyvenamųjų patalpų ginčo laikotarpiu aktualiu ginčui patalpų netikrino (2 t., b. l. 93–94), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis oficialiais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir byloje esančia medžiaga, atmetė pareiškėjo argumentus dėl gyvenamųjų patalpų apšvietimo neatitikties Higienos normos 134:2015 14 punkte įtvirtintiems reikalavimams bei patalpų higieninės būklės neatitikimo nustatytiems reikalavimams.

53. Nesutiktina iš dalies su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepripažino, jog Pravieniškių PN-AK patalpos nepritaikytos neįgaliam asmeniui. Pabrėžtina, kad iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumą (neveikimą) tuo aspektu, kad, turėdami kompetentingų institucijų pateiktą informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, Pravieniškių PN-AK turėjo sudaryti nuteistojo sveikatos būklę atitinkančias kalinimo sąlygas (pareiškėjui skirti miegamąją vietą, esančią pirmajame dviaukštės lovos aukšte arba aprūpinti dviaukštę lovą kopėtėlėmis), o bendro pobūdžio pareiškėjo argumentas, kad Pravieniškių PN-AK patalpos nėra pritaikytos neįgaliesiems, pagrįstai atmestas kaip deklaratyvus, nes pareiškėjas plačiau nepaaiškino ir nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė Pravieniškių PN-AK patalpų nepritaikymas neįgaliesiems ir kaip konkrečiai tai pažeidė jo teises.

54. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir pripažino pagrįstais pareiškėjo nusiskundimus, kad sanitariniuose mazguose ginčo laikotarpiu trūko inventoriaus, nebuvo įrengtas poilsio kambarys, nebuvo paneigta pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl prižiūrėtojo iškvietimo sistemos neįrengimo. Atsakovo atstovui apeliaciniame skunde konkrečiai neginčijant šių nustatytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms ir pozicijai, kad pareiškėjo teisė į nustatytas teisės aktais kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK minėtais aspektais buvo pažeista, jie sukėlė pareiškėjui diskomfortą, dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl dėl minėtų padarytų pažeidimų (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

55. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su teismo priteistos sumos dydžiu, o atsakovo atstovas apeliaciniame skunde mano, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas būtų pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

56. Dėl šių apeliacinių skundų argumentų teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisų Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

57. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl nustatytų pažeidimų patirtų neigiamų išgyvenimų pareiškėjui adekvatus yra 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pastebėtina, kad pareiškėjo teisių pažeidimai, kuriuos pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas (žr. šios nutarties 25, 53, 54 p.), negali būti vertinami kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista 15 330 Eur neturtinei žalai atlyginti (pastebėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme teismo prašė atlyginti 2 304 Eur neturtinę žalą), tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas jo prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Atsakovo atstovas teigia, kad nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, nes pažeidimai buvo mažareikšmiai, nepadarę poveikio pareiškėjo sveikatos būklei. Teismas su šiais argumentais nesutinka.

58. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, šioje byloje pagrįstai priteistas neturtinis žalos atlyginimas pinigais. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nei pareiškėjas, nei atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 200 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

59. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinių ir teisinių aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė