2018-06-12 Nr. AB-11401-3-63-3-00044-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-399-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00044-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVMI) 2017 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. (20.4)-MPD2-1437 „Dėl informacijos pateikimo A. J.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) bei įpareigoti atlikti veiksmus.

Pareiškėjas nurodė, jog mokesčių administratoriui 2017 m. balandžio 30 d. pateikė užpildytą 2016 m. metinę pajamų deklaraciją GPM308. 2017 m. spalio 16 d. iš centrinio mokesčių administratoriaus EDS portalu gavo nurodymą Nr. 27.3-MD3-65748 ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pašalinti deklaravimo trūkumus. Pareiškėjas 2017 m. spalio 28 d. išsiuntė centriniam mokesčių administratoriui skundą, reikalaudamas panaikinti nepagrįstą reikalavimą pašalinti metinės pajamų deklaracijos trūkumus, taip pat 2017 m. gruodžio 12 d. el. laišku prašė pateikti informaciją, kodėl nebuvo atsakyta į jo 2017 m. spalio 28 d. skundą. Pareiškėjas gavo Klaipėdos AVMI 2017 m. lapkričio 22 d. ir 2017 m. gruodžio 21 d. raštus Nr. (20.4)-MPD2-1437, Nr. (20.4)-MPD2-1605, kuriuose nurodyta, jog nėra galimybių pripažinti nepagrįstu ir panaikinti 2017 m. spalio 16 d. pareiškėjui išsiųstą pranešimą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Klaipėdos AVMI, atsisakydama tenkinti jo 2017 m. spalio 28 d. skundą, visiškai neanalizavo skundo argumentų ir į juos neatsakė. Teritorinis mokesčių administratorius neturėjo kompetencijos vertinti ir priimti sprendimo pagal pareiškėjo skundo reikalavimus, o tai yra pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą, perduodant pareiškėjo skundą nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui.

Atsakovas Klaipėdos AVMI atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi, be kita ko, administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui Klaipėdos AVMI dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė.

Teismas iš ginčijamo Klaipėdos AVMI 2017 m. lapkričio 22 d. rašto turinio nustatė, jog juo pareiškėjas informuojamas apie tai, kad mokesčių administratorius, ištyręs pareiškėjo pateiktą metinę pajamų deklaraciją, nustatė trūkumus ir, vadovaudamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 patvirtintomis Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklėmis, išsiuntė pareiškėjui 2017 m. spalio 16 d. pranešimą apie mokesčių administratoriui pateikto dokumento trūkumus Nr. 27.3-MPD3-65747. Konstatuota, kad mokesčių administratorius neturi galimybės pripažinti nepagrįstu ir panaikinti savo 2017 m. spalio 16 d. pranešimą.

Teismas iš 2017 m. spalio 16 d. pranešimo turinio nustatė, kad juo pareiškėjui pranešta apie 2017 m. balandžio 30 d. pateiktą netinkamai užpildytą 2016 m. mokestinio laikotarpio dokumento formą GPM308 „Metinė pajamų deklaracija“; taip pat prašoma ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pašalinti nurodytus trūkumus ir pateikti tinkamai užpildytą dokumentą.

Teismas, įvertinęs prieš tai nurodytų dokumentų turinį, nustatė, kad mokesčių administratoriaus pranešimas, kuriame nurodyti deklaracijos trūkumai, šių trūkumų pašalinimo terminas ir būdas jiems pašalinti, taip pat mokesčių administratoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. raštas, kuriuo atsisakyta panaikinti 2017 m. spalio 16 d. pranešimą, iš esmės realių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nurodyti dokumentai yra procedūriniai, priimti mokesčių administratoriui atlikus mokestinio tyrimo veiksmus, todėl patys savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, jie nėra galutiniai ir nesukelia jam materialiųjų teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 136 str.). Pagal MAĮ 66 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas, pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, jį gali perskaičiuoti. MAĮ 80 straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio Įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Taigi teisines pasekmes pareiškėjui gali sukelti mokesčių administratoriaus sprendimas, priimtas tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas pranešime nurodytu būdu ir terminu neįvykdytų teikiamo prašymo (siūlymo). Tokiu atveju mokesčių mokėtojui priklausantį sumokėti mokestį apskaičiuotų mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį patikrinimą.

Iš to teismas padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas negali būti laikomas teisės taikymo aktu (pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu) ir ginčo administracinėje byloje dalyku, todėl skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, pažymėjo, jog tokio pobūdžio reikalavimas reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Nagrinėjamoje administracinėje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Konstatavus, jog ginčijamas sprendimas nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, ir jog jis negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas, negalimas ir reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjimas teisme, nes nėra ginčo iš esmės.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas akcentuoja, jog Klaipėdos AVMI, atsisakydama tenkinti jo 2017 m. spalio 28 d. skundą, neanalizavo skundo argumentų ir į juos neatsakė. 2017 m. spalio 16 d. pranešimą pareiškėjui teikė centrinis mokesčių administratorius, tačiau pareiškėjo skundą nagrinėjo Klaipėdos AVMI. Teritorinis mokesčių administratorius neturėjo kompetencijos vertinti ir priimti sprendimą pagal pareiškėjo skundą, kas yra pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą, perduodant pareiškėjo 2017 m. spalio 28 d. skundą nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui.

Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamas 2017 m. lapkričio 22 d. raštas sukelia jam teisines pasekmes, daro įtaką jo teisėms bei teisėtiems interesams, nes mokesčių administratorius, kol nebus pagal jo nurodymus patikslinta mokesčio deklaracija, atsisako grąžinti mokesčio permoką.

Pareiškėjas mano, jog ginčijamas sprendimas, kuriuo reikalaujama, kad pareiškėjas už 2007 m. įgytą ir 2016 m. parduotą turtą gautas pajamas deklaruotų kaip apmokestinamąsias pajamas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 23, 29 straipsniuose ir MAĮ 3, 6, 7, 8, 9, 10 straipsniuose įtvirtintoms nuostatoms, sukelia pareiškėjui materialiąsias teisines pasekmes, todėl ginčijamas sprendimas yra individualus teisės aktas, kuris gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Juo labiau, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Klausimą, ar įstatymas prieštarauja Konstitucijai, nagrinėjančio bylą teismo prašymu sprendžia Konstitucinis Teismas. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 29 d. posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą spręs priimdamas procesinį sprendimą, tačiau skundžiamoje 2018 m. balandžio 13 d. nutartyje apie tai nepasisakyta.

Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. XII-2162 redakcija, pakeitusi 17 straipsnio 28 dalyje nurodytą 5 metų terminą į 10 metų terminą, buvo priimta 2015 m. gruodžio 10 d. ir įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d. Tokiu būdu nebuvo laikomasi MAĮ 3 straipsnio 3 dalies reikalavimo, kad mokesčių įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jo paskelbimo dienos. Šį klausimą turėjo išspręsti administracinis teismas.

Pareiškėjas paaiškina, kad skundžiama 2018 m. balandžio 13 d. nutartis buvo priimta ir ja buvo išspręsta byla. Pagal ABTĮ 104 straipsnio 1 dalį, byla nutraukiama teismo nutartimi; jeigu byla nutraukiama dėl jos nepriskirtinumo teismų kompetencijai, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis. Tačiau tokia informacija pareiškėjui nurodyta nebuvo, todėl nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo ir reikalavimo turinio, juose nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Reikalavime tik pateiktas siūlymas pašalinti deklaravimo trūkumus, o tokia informacija pareiškėjui nesukuria jokių privalomojo elgesio taisyklių. Tai vertintina kaip informacijos suteikimas, paaiškinimas. Tuo tarpu aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai ar informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutartis, kuria, be kita ko, nutarta administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylos medžiaga nustatė, kad mokesčių administratorius, nustatęs, jog pareiškėjas neteisingai užpildė 2016 m. mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM308, pateiktą 2017 m. balandžio 30 d., t. y. neteisingai deklaravo apmokestinamąsias pajamas kaip neapmokestinamąsias, išsiuntė pareiškėjui 2017 m. spalio 16 d. pranešimą apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus Nr. 27.3‑MD3‑65748. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo panešimu, pateikė mokesčių administratoriui skundą, į kurį jam buvo atsakyta ginčijamu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (20.4)-MPD2-1437 „Dėl informacijos pateikimo A. J.“, kuriuo iš esmės buvo patvirtinta mokesčių administratoriaus siųstame pranešime išdėstyta nuomonė dėl neteisingai užpildytos mokesčio deklaracijos.

Pareiškėjas, prašydamas teismo panaikinti ginčijamą mokesčių administratoriaus sprendimą, iš esmės nesutinka ir dėsto argumentus, susijusius su tuo, kad, pareiškėjo vertinimu, mokesčių administratoriaus pozicija dėl neteisingai deklaruotų apmokestinamųjų pajamų kaip neapmokestinamųjų yra neteisinga ir nepagrįsta, be to, į jo skundą turėjo atsakyti centrinis mokesčių administratorius, taip pat atsakovas visiškai neanalizavo jo skundo argumentų (vėlgi dėl mokesčio deklaracijos užpildymo) ir į juos neatsakė.

Iš nurodyto seka, kad iš esmės pareiškėjas siekia inicijuoti mokestinį ginčą ir jį išspręsti, nors nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog mokesčių administratorius atliko pareiškėjo mokestinį tyrimą, kuris MAĮ 2 straipsnio 24 dalyje apibrėžtas kaip mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, t. y. veiksmus, kurie pareiškėjui jokių materialiųjų teisinių pasekmių tiesiogiai nesukelia.

MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.

MAĮ 66 ir 73 straipsniai įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas ir apskaičiavimas bei deklaracijos pateikimas yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius (išskyrus nustatytas išimtis, kaip minėtas dėl žemės mokesčio, kur mokesčių mokėtojui atsiunčiamos suformuotos deklaracijos), o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-799/2013).

Ta reiškia, kad pareiškėjas, kaip mokesčių mokėtojas, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, pats apskaičiuoja priklausantį mokėti mokestį, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta prieš tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė mokesčių mokėtojui rašytinį pranešimą (informaciją), bet, kaip jau buvo minėta prieš tai, jis mokesčių mokėtojui nėra privalomas, priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas apskaičiuoja ir deklaruoja savarankiškai (išskyrus tam tikras išimtis), veikdamas savo rizika. Ginčijamas atsakovo raštas nelaikytinas viešojo administravimo sprendimu, kurio teisėtumas bei pagrįstumas nagrinėtinas administracinio proceso tvarka, jis nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, pagrįstai administracinę bylą nutraukė, nes ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai kilusio ginčo pobūdžio ir prieš tai padarytų teismo išvadų teisingumo nekeičia. Pareiškėjas skunde išdėstytus argumentus galės pateikti skųsdamas mokesčių administratoriaus sprendimus, priimtus atlikus pareiškėjo mokestinį patikrinimą (jeigu jis bus atliekamas).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė