5e685444-3b76-4ead-94de-fd561e328d37 · Marijampolės rajono apylinkės teismas

Baudž                                                                                           Baudž. byla Nr. 1-225-537/2013                                                                                           Proceso Nr. 1-36-1-00249-2012-1                                                                                            1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2;1.1.8.6.2;1.1.8.6.6;1.1.8.6.14;

                                                                                           1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.2.4.1; 2.1.15.3.3.2                                       MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Marijampolė2013 09 03 Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M.

D., dalyvaujant prokurorams S. S., O. D., nukentėjusiajam D. K., kaltinamojo gynėjui adv. R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeA. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kalvarijos savivaldybėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimÄ , nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-05-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. - 1 m. ir 9 mėn. laisvės apribojimo, atliekantis bausmę, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :

A. Å . tyčia sunkiai sužalojo D. K.. Nustatyta, jog 2012 m. rugpjūčio 16 d., apie 18 val., A. Å . su broliu M. Å ., liudytoja I. P. automobiliu atvykus į parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telę, prie brolių Å . prikibo bei iÅ¡provokavo konfliktÄ tuo metu Å¡alia parduotuvės buvę V. Å . bei D. K.. Kilusio konflikto metu, V. Å . puolė link M. Å ., dėl ko pastarasis, gindamasis nuo užpuolimo, kirto kartÄ kumščiu V. Å ., nuo ko pastarasis krito ant žemės. Nukentėjusiajam D.

K. pradėjus eiti link V. Å ., tikslu jį apginti nuo tolesnio muÅ¡imo, kaltinamasis A. Å ., pamanęs, jog nukentėjęs ketina jį pulti ir muÅ¡ti, tyčia, veikdamas neapibrėžta tyčia, vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė D. K. į deÅ¡inę veido sritį ( pasak nukentėjusiojo- į deÅ¡inį žandikaulį ), nuo ko D. K. krito ir galvos kairiÄ ja dalimi trenkėsi į žemę. Dėl to D. K. buvo padarytas sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, galvos smegenų pabrinkimas, kairio kaktikaulio ir kairės akiduobės virÅ¡utinės sienelės lūžimas, veido sumuÅ¡imai, o taip pat nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje ir kairiame skruoste, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis A. Å . kaltę dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo D. K. prisipažino visiÅ¡kai, tačiau nurodė, jog vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ D. K. sudavė veikdamas bÅ«tinosios ginties ribose, nes nukentėjęs puolė link jo ir smogė, tačiau jis iÅ¡vengė smÅ«gio pasilenkdamas ir kirto gindamasis atgal. Gailisi dėl to, kas įvyko, nukentėjusiojo atsiprašė. Su valstybine ligonių kasa sudarė susitarimÄ dėl žalos atlyginimo. Teigė, kad konfliktÄ sukėlė V.

Å . bei D. K., pastariesiems su broliu sakė, jog nenori muÅ¡tis. Pradžioje prie tvoros, nukentėjęs D. K. per tvorÄ jam sudavė į veidÄ , tačiau jis nieko nedarė. Po to, V. Å . apibėgo tvorÄ ir puolė link brolio, o D. K. puolė link jo, mosavo rankomis ir norėjo jam suduoti, grasino „ sudaužyti“. Jis traukėsi atbulas, už nugaros buvo automobilis, kuriame sėdėjo 8 mėn. nėščia jo draugė. Tuo metu, kai D. K. kirto jam į veidÄ , o jau trauktis neturėjo kur, iÅ¡silenkė smÅ«gio ir atgal kirto D.

K. kartÄ kumščiu į veidÄ , nuo ko jis krito ant žemės ir galva trenkėsi į žemę, kur toje vietoje buvo sutrupintos plytos bei akmenys. Padaryti sunkaus sužalojimo nenorėjo, smogė gindamasis nuo užpuolimo.Nukentėjusysis D. K. nurodė, jog, atvykus prie parduotuvės broliams Å ., V. Å . nuėjo link jų pasiaiÅ¡kinti dėl metalo laužo vagystės. Jis tuo metu buvo automobilyje su N. P., nes laukė į parduotuvę nuėjusių K. B. bei T. Å .. Pamatę, jog broliai Å . muÅ¡a V.

Š., nuėjo link jų apginti V. Š., sakė liautis mušti V. Š.. Norėjo skirti Š. nuo V. Š.. Pamatė, jog V. Š. jau guli ant žemės, tada jam iš dešinio šono stipriai į dešinę veido pusę ( žandikaulį ) smogė A. Š., dėl ko krito ant žemės ir toliau nieko nepamena. Jokių grasinimų A. Š. nesakė ir neketino suduoti bei nesudavė. Pripažino, jog įvykio metu su V. Š. buvo išgėrę. Nukentėjusiojo D. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog D.

K. parodė vietÄ , kur jis nukrito po A. Å . jam suduoto smÅ«gio į veidÄ . Nurodė vietas, kur buvo Å . bei jam priklausantys automobiliai (b.l. 26-30). Liudytojas M. Å . (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) parodė, kad 2012-08-16, apie 18 val., automobiliu su A. Å . bei jo sugyventine I. P. atvyko prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Matė, jog tuo metu gatvėje, kitoje tvoros pusėje, stovėjo automobilis. Girdėjo, kaip Å¡iame automobilyje sėdintys D. K. bei V. Å . ėmė Å¡aukti broliui A.

Å ., jį vadinti necenzÅ«riniais žodžiais, kaltinti metalo vagyste. D. K. bei V. Å . priėjo prie tvoros, jis su broliu priėjo taip pat prie tvoros, tik iÅ¡ kitos pusės. D. K. sudavė smÅ«gį delnu A. Å . į veido sritį. Tada V. Å . apibėgo tvorÄ , pribėgo prie jo, o D. K. nubėgo prie A. Å .. Nurodė, jog V. Å . ketino jam suduoti smÅ«gį ranka, tačiau nepataikė, todėl jis sudavė V. Å . ranka į veido sritį, po ko V. Å . nukrito ant žemės. Matė, kaip D. K. ketino suduoti smÅ«gį ranka A.

Å ., tačiau pastarasis iÅ¡vengė Å¡io smÅ«gio ir pats ranka sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį D. K., kuris krito veidu į žemę. Nurodė, jog jis fizinio smurto prieÅ¡ D. K. nenaudojo. KonfliktÄ pradėjo D. K. ir V. Å ., o jis su broliu tik gynėsi.Liudytojas V. Å . nurodė, jog 2012-08-16, apie 18 val., kartu su D. K., K. B., T. Å ., N. P. atvyko prie parduotuvės. Ä® parduotuvės aikÅ¡telę atvažiavus broliams Å ., jis nuėjo prie jų pakalbėti apie metalo laužo vagystę. AiÅ¡kinantis tarp jo ir brolių Å . kilo žodinis konfliktas, kurio metu kažkuris iÅ¡ brolių Å . jam kirto į veidÄ , dėl ko krito ant žemės. Nematė to momento, kaip atėjo D.

K. ir kas pastarajam sudavė į veidÄ . Pripažino, jog įvykio metu su D. K. buvo neblaivÅ«s. Liudytojas T. Å . parodė, jog 2012-08-16, apie 18.30 val., kartu su V. Å ., D. K., K. B., N. P. automobiliu atvažiavo prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Su K. B. nuėjo į parduotuvę, o kiti liko automobilyje. Išėjęs iÅ¡ parduotuvės pamatė, kaip A. Å ., bÅ«damas nukentėjusiajam už nugaros, smogė kumščiu kartÄ D. K. į deÅ¡inį skruostÄ , nuo ko D. K. krito bei galvos kaire puse stipriai trenkėsi į žemę.

Matė, jog netoli ant žemės guli V. Å ., o Å¡alia jo stovi M. Å .. Papildė, jog prieÅ¡ smÅ«gį, tarp nukentėjusiojo bei kaltinamojo buvo apie 2 metrų atstumas. Liudytojas T. Å . parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietÄ , kur A. Å . sudavė smÅ«gį D. K. ir vietÄ , kur D. K. nukrito. Parodė vietÄ , kur gulėjo V. Å . (b.l. 41-45). Liudytojas K. B. parodė, jog kartu su T. Å . buvo parduotuvėje, o V. Å ., D. K., N. P. liko automobilyje. Išėjęs iÅ¡ parduotuvės, pamatė aikÅ¡telėje gulinčius V.

Å . bei D. K.. IÅ¡ prie parduotuvės buvusių žmonių suprato, jog juos sužalojo A. Å . bei M. Å .. N. P. sakė, jog A. Å . nukirto D. K. iÅ¡ už nugaros. Nurodė, jog D. K. be sÄ monės gulėjo veido kaire puse į žemę.Liudytojas K. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietas, kuriose gulėjo V. Å . bei D. K., tarp jų apie 5,5 m. atstumas (b.l. 49-53). Liudytojas N. P. patvirtino, jog buvo su nukentėjusiuoju bei V. Å . automobilyje, kai į aikÅ¡telę atvyko automobiliu broliai Å .

Teigė, jog iÅ¡ automobilio pradžioje iÅ¡lipo V. Å . ir nuėjo prie tvoros, kur apie kažkÄ aiÅ¡kinosi su broliais Å . Netrukus prie jų nuėjo ir D. K.. Girdėjo, jo tarp D. K. ir V. Å . bei brolių Å . vyko žodinis ginčas. Matė, kaip D. K. delnu sudavė vienÄ kartÄ per veidÄ A. Å ., po ko V. Å . bei D. K. nuėjo už tvoros link Å . Tada iÅ¡lipo iÅ¡ automobiliu ir nuėjo į aikÅ¡telę pažiÅ«rėti bei pamatė, jog aikÅ¡telėje ant žemės guli V. Å .. Broliai Å . buvo toliau nuo V.

Å ., Å¡alia jų buvo D. K.. Matė, kaip tuo metu A. Å . kumÅ¡timi smogė D. K. į veidÄ -žandÄ , dėl ko D. K. nukrito ant žemės. Teigė, jog smÅ«gio metu A. Å . buvo prieÅ¡ais nukentėjusįjį. PrieÅ¡ smÅ«gį nukentėjęs su A. Å . kažkÄ aiÅ¡kinosi, tačiau D. K. nieko nedarė, tik stovėjo. Liudytoja I. P. nurodė, jog 2012-08-16 kartu su A. Å . bei M. Å . automobiliu atvažiavo prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Matė, kaip prie tvoros priėjo V. Å . bei D.

K., kurie brolius Å ., buvusius kitoje tvoros pusėje, kaltino kažkokia vagyste, vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Matė, kaip per tvorÄ D. K. ranka sudavė į veidÄ A. Å .. Tada V. Å . ir D. K. apibėgo tvorÄ ir atbėgo į aikÅ¡telės teritorijÄ prie brolių Å . Matė, kaip D. K. smÅ«giavo A. Å ., tačiau A. Å . smÅ«gio iÅ¡vengė ir pats sudavė smÅ«gį D. K. ir tas krito. Ä® kur pataikė D. K., ji nematė. Teigė, kad D. K. daugiau niekas nemušė.Ä®rodymų patikrinimui, vadovaujantis LR BPK 276 str., buvo perskaityti liudytojos D.

D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur nurodyta, kad ji matė, kaip 2012-08-16, apie 18-19 val., tarp prie parduotuvės aikÅ¡telės tvoros stovėjusių D. K., V. Å . bei dviejų jai nepažįstamų jaunuolių vyko ginčas, jie mosikavo rankomis, vieni kitiems kažkÄ Å¡aukė. Matė, kaip vienoje pusėje tvoros stovėjęs jaunuolis sudavė smÅ«gį ranka į veidÄ V. Å .. Dukra sakė, jog Å¡ie jaunuoliai yra broliai Å . iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Kuris iÅ¡ brolių Å . sudavė smÅ«gį V.

Å ., pasakyti negali, nes jų nepažįsta. Matė, kaip V. Å . apėjo tvorÄ ir nuėjo į aikÅ¡telę, kur buvo broliai Å . Matė, kad tarp V. Å . ir brolių Å . įvyko susistumdymas, kurio metu kažkuris iÅ¡ brolių Å . sudavė smÅ«gius V. Å . į veidÄ . Matė, kaip link V. Å . ėjo D. K., kuriam kažkuris iÅ¡ brolių Å . sudavė vienÄ smÅ«gį ranka į veidÄ , dėl ko nukentėjęs krito ant žemės. D. K. krentant ant žemės, pasigirdo stiprus garsas. D. K. nukritus, kažkuris iÅ¡ Å . koja spyrė į galvÄ D.

K. (b.l. 56-57). A. Å . kaltę, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 135 str. 1 d., įrodo ir bylos raÅ¡ytiniai įrodymai.ApžiÅ«ros protokole nurodyta, jog apžiÅ«rint įvykio vietÄ , kurioje buvo sužalotas D. K., t.y., parduotuvės aikÅ¡telę, esančiÄ Kalvarijos savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog aikÅ¡telės žemės pavirÅ¡ius padengtas žvyru, smulkiais ir stambesniais akmenukais, smėliu. Tarp gatvės ir parduotuvės prie aikÅ¡telės yra metalinė tvora. AikÅ¡telėje rasta tamsiai raudonos spalvos dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ (b.l. 3-5).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 868/12(09) nurodyta, jog D.

K. klinikiniais duomenimis konstatuoti sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, galvos smegenų pabrinkimas, kairio kaktikaulio ir kairės akiduobės virÅ¡utinės sienelės lūžimas, veido sumuÅ¡imai, o taip pat nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje ir kairiajame skruoste, kurie padaryti kietais bukais daiktais ir dėl sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, galvos smegenų pabrinkimo bei kaukolės pamato kaulų lūžimo kairės akiduobės virÅ¡utinėje sienelėje sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dviem poveikiais 2012-08-16, kad ir jam krentant ir kontaktuojant su kietų bukų savybių turinčiais aplinkos daiktais (b.l. 23).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 8/13(09) teigiama, jog D. K. konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek jam suduodant kumščiu, tiek spiriant koja, tiek jam krentant ir kontaktuojant su kietų bukų savybių turinčiais aplinkos daiktais, pavyzdžiui, kai ir akmenimis (b.l. 25).Ä®rodymus įvertinus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, jog 2012 08 16, apie 18 val., nukentėjusiajam su V.

Å . bei N. P. bÅ«nant automobilyje prie pagrindinio kelio, esančio prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, į parduotuvės kieme esančia aikÅ¡telę automobiliu atvyko Almantas ir M. Å . su I. P.. Liudytojui V. Å . nuėjus prie tvoros aiÅ¡kintis ankstesnių kažkokių nesutarimų dėl metalo laužo, tarp V. Å . ir kitoje metalinės tvoros pusėje buvusių brolių Å . kilo žodinis konfliktas. Teismas nustatė, jog šį konfliktÄ pradėjo ir iniciavo liudytojas V. Å ., nes jis pats pripažino, kad, bÅ«damas girtas pats ėjo pakalbėti su broliais Å .

Beje, tai patvirtino ir A. bei M. Å ., nukentėjęs D. K. bei N. P., I. P.. Tada prie minėtų konfliktuojančių asmenų prisijungė ir nukentėjęs D. K., kuris, pasak liudytojų N. P., I. P., sudavė smÅ«gį delnu per tvorÄ kaltinamajam A. Å ., taip provokuodamas tolesnę konflikto eigÄ . Pasak nukentėjusiojo, jis taip pat buvo gerokai iÅ¡gėręs, nors nurodė, kad taip nedarė ( nesudavė smÅ«gio delnu kaltinamajam), tačiau neatmetama galimybė, kad D. K. gerai nepamena įvykio pradžios aplinkybių dėl savo girtumo bei vėliau įvykusios sunkios galvos traumos.

Teismas netikėti liudytojų N. P., I. P. nuosekliais parodymais neturi pagrindo. Teismas nustatė, jog tada liudytojas V. Å . apibėgo tvorÄ ir puolė link M. Å ., ketindamas jam suduoti, dėl ko gindamasis nuo užpuolimo M. Å . smogė į veidÄ V. Å ., kuris krito ant žemės. Pamatęs, jog V. Å . yra muÅ¡amas, nukritęs ant žemės, jo ginti nuėjo į anksčiau minėtÄ aikÅ¡telę, apeidamas tvorÄ , nukentėjęs D. K.. Teismo manymu, kaltinamasis A. Å . neteisingai įvertino Å¡iÄ situacijÄ , manydamas, jog nukentėjęs D.

K. pavojingai kėsinasi ar ruoÅ¡iasi kėsintis į jo ar jo brolio sveikatÄ , norėdamas juos sužaloti. Dėl tolimesnės eigos skiriasi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai. Pasak kaltinamojo A. Å ., liudytojų M. Å . bei kaltinamojo sugyventinės I. P., tuo metu buvusios 8-me nėštumo mėnesyje-nukentėjęs puolė link kaltinamojo ir smÅ«giavo, dėl ko, iÅ¡vengęs smÅ«gio, kaltinamasis smogė nukentėjusiajam į deÅ¡inį skruostÄ . Nukentėjęs D. K. nurodė, jog jis ėjo tik ginti V.

Å . nuo brolių Å . muÅ¡imo, nes pastarasis jau buvo ant žemės, tačiau nesiruošė muÅ¡tis, jokių smÅ«gių nesudavė ir neketino suduoti nei kaltinamajam A. Å ., nei jo broliui M. Å .. Liudytojas T. Å . matė, kaip kaltinamasis, bÅ«damas nukentėjusiajam už nugaros, smogė kumščiu kartÄ D. K. į deÅ¡inį skruostÄ , nuo ko D. K. krito bei galvos kaire puse stipriai trenkėsi į žemę. Papildė, jog prieÅ¡ smÅ«gį tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo buvo apie 2 metrų atstumas.

Liudytojas N. P. matė, kaip nukentėjęs D. K. su broliais Å . aiÅ¡kinosi kažkÄ prie automobilio, kai A. Å . sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam kumščiu į skruostÄ . N. P. nurodė, jog nematė, kad prieÅ¡ kaltinamajam suduodant smÅ«gį nukentėjusiajam, D. K. bÅ«tų mojavęs rankomis ar bandęs suduoti smÅ«gį kaltinamajam. Teismo manymu, liudytojų M. Å . bei I. P. parodymai ( vienas yra kaltinamojo brolis, kita-kaltinamojo sugyventinė ir vaiko motina ) vertintini kritiÅ¡kai, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir nori teismui įpirÅ¡ti nuomonę, kad kaltinamasis veikė bÅ«tinosios ginties ribose.

Teismo manymu, nustatant aplinkybę ar D. K. bandė suduoti ir, ar smÅ«giavo kaltinamajam A. Å ., kai po to Å¡is smogė atgal, vertinant paminėtų anksčiau asmenų parodymų teisingumÄ ir nustatant esminę reikÅ¡mingÄ bylai aplinkybę, lemiamÄ vaidmenį turi perskaityti įrodymų patikrinimui liudytojos D. D. parodymai. Pastaroji matė, kaip V. Å . susiginčijo su broliais Å ., kuriam kažkuris iÅ¡ brolių smogė į veidÄ , nuo ko V. Å . krito ant žemės, o tada, priėjus nukentėjusiajam prie brolių Å ., matė, kaip kažkuris iÅ¡ brolių Å . smogė į veidÄ nukentėjusiajam D.

K., kuris krito taip pat ant žemės. Todėl teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tikėti kaltinamojo, M. Å . bei liudytojos I. P. parodymais, nes teismas vadovaujasi nukentėjusiojo, liudytojų T. Å ., N. P., kuriuos patvirtino visiÅ¡kai nesuinteresuoto byloje asmens D. D. parodymai, jog nukentėjęs, prieÅ¡ kaltinamajam A. Å . suduodant jam smÅ«gį į veidÄ , nesmÅ«giavo bei nesiruošė smÅ«giuoti nei kaltinamajam, nei jo broliui M. Å ., o tik nuėjo apginti V. Å ., kuris jau tuo metu gulėjo ant žemės. Todėl A.

Å . veiksmai- smÅ«gio sudavimas nukentėjusiajam D. K. į veidÄ , nuo ko Å¡is krito ant žemės, negali bÅ«ti vertinami kaip padaryti veikiant bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ar virÅ¡ijant bÅ«tinosios ginties ribas.. Pagal LR BK 28 str. 2 d. bÅ«tinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos.

Baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad bÅ«tinoji gintis galima nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, kuris turi bÅ«ti realus ir akivaizdus. Teismas nustatė, jog nukentėjęs D. K. neatliko jokių pavojingų ar aktyvių veiksmų prieÅ¡ A. Å ., kas bÅ«tų suteikę kaltinamajam teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Nors asmuo gali Å¡iÄ teisę įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas ( BK 28 str. 1d. ).

Esminė aplinkybė, sprendžiant A. Å . atsakomybės klausimÄ , yra nustatyti ar jis neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų, gindamas save, kitÄ asmenį, nuosavybę ir t.t., nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio kėsinimosi, ar veikė tyčia, siekdamas sužaloti nukentėjusįjį.IÅ¡ anksčiau paminėtų įvykio aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. Å . teisės į bÅ«tinÄ jÄ gintį neturėjo, nes nenustatyta, jog nukentėjęs D. K. bÅ«tų kėsinęsis į kaltinamÄ jį ar jo brolį, ar jų sveikatÄ .

Tarp V. Å . ir brolių Å . įvykus konfliktui, kurio metu M. Å . sudavė smÅ«gį V. Å ., nuo ko Å¡is krito ant žemės, atėjus prie brolių Å . nukentėjusiajam, kaltinamasis tik pamanė, kad D. K. gali kėsintis į jo ar brolio asmenybes, nes vizualiai tiek D. K., tiek V. Å . yra žymiau aukÅ¡tesni už A. Å . bei M. Å . ir jų kÅ«no masės yra žymiai didesnės. Nukentėjusiojo atėjimas A. Å . sukėlė galimo gresiančio pavojingo kėsinimosi vaizdÄ , nors tokio pavojingo kėsinimosi teismas nenustatė.

Teismas taip pat nenustatė, kad kaltinamasis A. Å . bÅ«tų buvęs didelio sumiÅ¡imo ar iÅ¡gÄ sčio bÅ«senoje, nes pilnai suprato savo veiksmus, juos galėjo valdyti, elgėsi pagal savo pasirinktÄ veiksmų eigÄ , nors, įvertinus tai, kad tiek V. Å ., tiek nukentėjęs D. K. buvo stipriai apgirtę ( teisme jie tai patys pripažino ), galėjo iÅ¡vengti tokio pobÅ«džio smurto pavartojimo prieÅ¡ D. K.. Beje, tam nebuvo ir jokio pagrindo.Teismas konstatuoja, jog kaltinamasis A. Å . veikė neapibrėžta tyčia, kai kumÅ¡timi sudavė stiprų smÅ«gį į galvos sritį D.

K. ( deÅ¡inės pusės skruostÄ ), nors iÅ¡ pastarojo pusės nebuvo jokio pavojingo kėsinimosi. Dėl suduoto smÅ«gio nukentėjusysis krito kaire galvos puse ant žemės, kur toje vietoje buvo žvyro bei smulkesnių ir stambesnių akmenukų, dėl ko krisdamas patyrė sunkiÄ galvos traumÄ , kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nors tokių pasekmių ir nenorėjo, tačiau, smogdamas į veidÄ , turėjo suvokti, jog smurtÄ naudoja prieÅ¡ neblaivų asmenį, todėl galėjo ir privalėjo numatyti galimų sunkių pasekmių nukentėjusiajam kilimÄ .

Teismas nustatė, jog konfliktÄ iÅ¡provokavo V. Å ., nukentėjęs prisijungė prie konflikto eigos prie tvoros, vėliau nueidamas į aikÅ¡telę, kurioje buvo sumuÅ¡tas V. Å .. Konflikto eigoje abi pusės buvo aktyvios, t.y., tiek broliai Å ., tiek V. Å . bandė vienas kitam suduoti smÅ«gius, kas vėliau pavyko M. Å .. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nei viena iÅ¡ pusių nebuvo besiginančioji, o aktyviai veikė viena prieÅ¡ kitÄ . Neabejotinai nustatyta, jog tik po to, kai buvo prieÅ¡ V. Å . panaudotas smurtas ir tas jau gulėjo ant žemės, link brolių Å . nuėjo nukentėjęs, kuris jokio smurto nei prieÅ¡ kaltinamÄ jį, nei jo brolį nenaudojo ir neketino naudoti.

Jeigu nukentėjusysis ir pasakė necenzÅ«rinį ar įžeidžiantį žodį, tai negalėjo bÅ«ti motyvas kaltinamajam jo atžvilgiu naudoti fizinį smurtÄ , nors toks provokuojantis ir rizikingas V. Å . bei nukentėjusiojo elgesys buvo priežastis kilti konfliktui ir sudarė prielaidÄ nustatytoms sunkioms pasekmėms atsirasti. Vertinant duotus proceso dalyvių parodymus, galima teigti, jog kaltinamasis smÅ«gį kumÅ¡timi nukentėjusiajam sudavė sÄ moningai, tyčia. SmÅ«gis buvo suduotas į galvos sritį.

Sužalojimas padarytas dėl kaltinamojo atlikto tiesioginio smÅ«gio, todėl veika turi bÅ«ti kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Jeigu kaltinamasis nebÅ«tų sudavęs smÅ«gio D. K., jeigu nebÅ«tų daręs fizinės jėgos poveikio, nukentėjęs nebÅ«tų kritęs ir patyręs galvos traumos – sunkaus sveikatos sutrikdymo. Ä®vertinus kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, aiÅ¡ku, kad tarp jų buvo kilęs abipusis žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį.

Kaltinamasis darydamas tyčinį poveikį nukentėjusiojo atžvilgiu, panaudodamas fizinę jėgÄ turėjo numatyti, kad asmuo nuo patirto poveikio, smÅ«gio, bÅ«damas neblaivus, gali neiÅ¡laikyti pusiausvyros ir nugriÅ«ti. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys ir, nors kaltinamasis nenorėjo tokių padarinių, tačiau sÄ moningai leido jiems kilti, todėl veikė netiesiogine tyčia.Taip pat nenustatyta, kad N. K. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl A.

Å . neatsargumo. Kaltinamasis sÄ moningai sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam į galvÄ , todėl turėjo suvokti, jog galva yra gyvybiÅ¡kai svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis. Suduodamas smÅ«gį į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ (galvÄ ), A. Å . sukėlė pavojų jo sveikatai, turėjo numatyti, kad dėl to nukentėjusysis gali griÅ«ti ir susitrenkti galvÄ Ä¯ žemę ir patirti sunkų kÅ«no sužalojimÄ , ir nors nenorėjo sunkiai sužaloti nukentėjusiojo, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

A. Å . veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1d., požymius. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys 2412, 18 lt. sumai ( b.l. 158-160, T. 1; b.l. 6, T. 6 ) dėl nukentėjusiojo D. K. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo įrodytas pilnai teismui pateiktais įrodymais, tenkinamas ir priteisiamas iÅ¡ kaltinamojo A. Å ., nes neabejotinai įrodyta, kad jis tyčia sužalojo D. K. ir padarė nurodyto dydžio turtinę žalÄ (LR CK 6.283 str. 1d.; 6.280 str. , LR Sveikatos draudimo įst. 9 str. 3 d.,4 d., 6 d., 15 str. 1d. 8p., 25 str. 2 d., 30 str. 1p., 31 str. 1p.).

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis susitarė su ieÅ¡kovu dėl žalos atlyginimo tvarkos ir terminų.Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į jo asmenybę, padarytos veikos pavojingumo visuomenei pobÅ«dį bei laipsnį, atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes.Kaltinamasis anksčiau teismo teistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymÄ . Sunkų tyčinį nusikaltimÄ padarė bausmės atlikimo metu. Å iuo metu dirba pagal verslo liudijimÄ , su drauge augina mažametį vaikÄ , gim. 2012 10 07 ( b.l. 7, T. 2 ).

Nors nurodė, kad, jo manymu, veikė būtinosios ginties ribose, tačiau savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad dėl kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi, susitarė su Valstybine ligonių kasa dėl padarytos žalos atlyginimo ( b.l. 6, T. 2 ), be to, veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo provokuojantis ir rizikingas elgesys, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusiojo atsiprašė.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 str. 3d. nuostatas galima tuo atveju, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.13 punktas).Pagrindų, jog bÅ«tų galima taikyti BK 62 str. nuostatas, A.

Å . teismas nenustatė. Ä®vertinus kaltinamojo norÄ taisytis ir toliau gyventi laikantis įstatymų ir nenusikalsti, pažadÄ gyventi dorai Å¡eimoje, auginti bei prižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti savo mažametį vaikÄ , nes draugė nedirba, atsižvelgiant į tai, jog Å¡ios sunkios nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo tiek V. Å ., tiek nukentėjusiojo provokuojantis ir rizikingas elgesys, nes minėti asmenys buvo neblaivÅ«s ir nuo jų prasidėjo konfliktas su A. Å . bei jo broliu, kuris baigėsi tokiomis sunkiomis pasekmėmis D.

K., nors tai ir neÅ¡alina baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ veikÄ , teismas sprendžia, jog yra pagrindo taikyti LR BK 54 str. 3d. ir skirti Å¡velnesnę, nei numatyta LR BK 135 str. 1d. sankcijoje, bausmės rūšį. Teismo manymu, sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams bei tikslams, numatytiems LR BK 41 str.Nurodytos aplinkybės nepaÅ¡alina padarytos veikos pavojingumo, nesumažina kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas Å¡velninti jo atsakomybę ir kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus.Kaltinamojo asmenybė, jo gyvenimo bÅ«das bei kitos, iÅ¡ esmės iÅ¡imtinės bylos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti paskiriant Å¡velnesnę, nei sankcijoje numatyta, , bausmės rūšį- laisvės apribojimo bausmę.Vadovaudamasis LR BPK 297str., 303-305str., 307str., 308str,., teismasn u s p r e n d ė :

A. Å . pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 135 str.1d. ir , vadovaujantis LR BK 54 str. 3d., paskirti 1 ( vienerių ) metų 6 ( Å¡eÅ¡erių ) mėn. laisvės apribojimo bausme.Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d., paskirtÄ bausmę iÅ¡ dalies sudėti su 2012 05 21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 2 ( dvejus ) metus laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės laikÄ atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ .Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio vykdymo pradžios.Iki įsiteisės nuosprendis, kardomÄ sias priemones raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti bei dokumento paėmimÄ , palikti galioti, po to panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ kaltinamojo A. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 2412,18 lt. ( du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus dvylika litų ir aÅ¡tuoniolika centų).Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimto kaltinamojo-nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o jam įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                            Raimundas Krušinys