2022-05-11 Nr. AB-11849-3-61-3-01291-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-336-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01291-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Vilniaus AVPK) per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspręsti pareiškėjo prašymą ištaisyti į administracinių nusižengimų registrą įrašytus klaidingus duomenis apie tai, kad nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. gegužės 2 d. iš pareiškėjo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsniu pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtini klausimai, susiję su pranešimų apie pažeidimus tyrimais, ikiteisminio tyrimo pradėjimu ir pan.

Teismas, atsižvelgęs į Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktą, nurodė, kad teismas viešojo administravimo funkcijų nevykdo, todėl įpareigoti ar duoti kitokio pobūdžio patvarkymus viešojo administravimo subjektams, vykdantiems savo funkcijas, neturi teisės. Be to, pareiškėjas nepatikslino ir skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, t. y. jo teisinio ir faktinio pagrindo, nepagrindė jo objektyviais įrodymais.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo S. M. skunde keliamas ginčas nagrinėtinas ne viešojo administravimo, bet Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso reglamentuojamų teisinių santykių srityje, teismas nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas S. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas teigia, kad pareiškėjas skundžia atsakovo neveikimą kaip jis suprantamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Pareiškėjas, remdamasis Administracinių nusižengimų registro nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. Nr. 1278 nutarimu, teigia, kad teisės aktai įpareigoja atsakovą kaip viešojo administravimo subjektą tinkamai tvarkyti valstybinį registrą – administracinių nusižengimų registrą.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas atliko neteisėtus viešojo (valstybinio) administravimo veiksmus – netinkamai tvarkė administracinių nusižengimų registrą, pateikdamas registro valdytojui neteisingus duomenis apie pareiškėjui paskirtą administracinę priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria teismas nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teisės aktai įpareigoja atsakovą kaip viešojo administravimo subjektą tinkamai tvarkyti valstybinį registrą – administracinių nusižengimų registrą, todėl byla teisminga administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtinta ir tai, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d.).

Taigi administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek kaip subjektas, skiriantis administracines nuobaudas už padarytus administracinius nusižengimus bei atliekantis kitus veiksmus administracinių nusižengimų teisenoje. Todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi, ar kilo iš kitos atsakovo veiklos, nesusijusios su viešuoju administravimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia atsakovo Vilniaus AVPK veiksmus dėl neteisingų įrašų, susijusių su administraciniu nusižengimu bei paskirta bauda už greičio viršijimą, administracinių nusižengimų registre ir reikalauja juos ištaisyti.

Administracinių nusižengimų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1278, V skyrius reglamentuoja Registro duomenų taisymą. Neteisingi, netikslūs ar neišsamūs Registro duomenys taisomi ar papildomi Registro tvarkytojo, įregistravusio Registro objektą, iniciatyva arba gavus suinteresuoto asmens (Informatikos ir ryšių departamento, Registro duomenų teikėjo, Registro duomenų gavėjo, susijusio registro arba valstybės informacinės sistemos tvarkytojo, Registro duomenų subjekto) prašymą (Administracinių nusižengimų registro nuostatų 29 punktas). Registro duomenų gavėjai, Registro duomenų subjektai, pastebėję jiems perduotų Registro duomenų netikslumų, raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo netikslumų pastebėjimo apie tai praneša Registro tvarkytojui, įregistravusiam Registro objektą. Registro tvarkytojas privalo per 5 darbo dienas nuo informacijos apie Registro duomenų netikslumus gavimo patikrinti pateiktą informaciją. Informacijai pasitvirtinus, jis privalo ištaisyti netikslumus ir raštu pranešti apie tai Registro duomenų gavėjui, Registro duomenų subjektui, o informacijai nepasitvirtinus – raštu pranešti ją pateikusiam Registro duomenų gavėjui, Registro duomenų subjektui apie atsisakymą ištaisyti netikslumus. Registro duomenų gavėjas, Registro duomenų subjektas Registro tvarkytojo atsisakymą patikslinti ar ištaisyti Registro duomenis arba papildyti neišsamius Registro duomenis gali apskųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių nusižengimų registro nuostatų 30 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą reglamentavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyta specialioji taisyklė ir skundai dėl įrašų ištaisymo administracinių nusižengimų registre yra nagrinėjami administraciniuose teismuose, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 dalies 1 punkto pagrindu. Dėl šių priežasčių yra pagrindas pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė