2025-02-19 Nr. CB-1070-2-35-3-00305-2024-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-306

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00305-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. sausio 23 d. paduotu ieškovės R. D. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė R. D. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys Radviliškio rajono savivaldybės merui K. R., kaip pareikštas netinkamam atsakovui; ieškovės R. D. atšaukimo iš progimnazijos direktorės pareigų data perkelta į 2024 m. kovo 4 d.; ieškovei iš atsakovės Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos priteistas dviejų mėnesių vidutinis darbo užmokestis.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008 pateiktais išaiškinimais dėl biudžetinių įstaigų vadovų priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, be to, šią kasacinio teismo nutartį aiškino pernelyg siaurinamai bei neteisingai nusprendė, kad ši nutartis yra neaktuali ginčui, nes priimta galiojant 2002 m. Darbo kodeksui.

2. Kasacinio teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Ieškovės vertinimu, 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje byloje Nr. 3K-7-308/2008 suformuota praktika skiriasi nuo suformuotos 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018 ir 2018 m. spalio 5 d. nutartyje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018 praktikos, kuria vadovavosi ir savo procesinius sprendimus grindė teismai.

3. Teismai nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl darbo sutarties nutraukimo perkėlė ieškovei, taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 214 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad būtent darbdavys privalo įrodyti atleidimo iš darbo teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės mero veiksmai ir priimti sprendimai atitinka tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, neteisingai vertino aktualią šiai bylai kasacinio teismo praktiką (2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-308/2008), patvirtinančią, kad atsakovai neįrodė ieškovės darbo sutarties nutraukimo teisėtumo.

4. Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, Konstitucijos 48 straipsnį, DK 2 straipsnio 1 dalį, pareigą būti aktyviems darbo byloje (CPK 414 straipsnis) bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė atsakovų paaiškinimams, argumentams ir pareiktiems įrodymams, neįvertino įrodymų visumos, neatsižvelgė į ieškovės nepriekaištingo darbo rezultatus. Teismai nebuvo pakankamai aktyvūs analizuodami ieškovės pateiktus argumentus ir rašytinius įrodymus, neapklausė asmenų, galinčių paliudyti dėl esminių bylos aplinkybių.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasacinio skundo argumentams dėl nevienodos teismų praktikos pagrįsti cituojamos kasacinio teismo nutartys, bet teisiniais argumentais nepagrindžiamas teismų praktikos dėl vadovo atšaukimo iš pareigų nevienodumas. Dėl to spręstina, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog yra ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas pagrindas leisti byloje kasaciją (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė