2020-05-28 Nr. CB-6154-2-55-3-01270-2012-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2602

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01270-2012-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2020 m. gegužės 22 d. gautu suinteresuoto asmens O. R. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo O. R. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, kurioje atnaujintas procesas dėl uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kiek tai susiję su šios bendrovės akcininkų G. R. ir O. R. veiksmais (neveikimu), privedant bendrovę prie bankroto tyčia, teisėtumo ir priežastinio ryšio su tyčiniu bankrotu įvertinimu. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (CPK 320 straipsnis) ir pareigą motyvuoti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 331 straipsnio 4 dalis), taip neužtikrino tinkamo teisės į apeliaciją kasatorei įgyvendinimo, nes neišnagrinėjo kasatorės atskirojo skundo ir nepasisakė dėl jo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas, nenagrinėdamas kasatorės atskirojo skundo, paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria šis teismas pažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalį, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas proceso atnaujinimo pagrindų, bei CPK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaudamasis panaikinto teismo sprendimo išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bylose dėl proceso atnaujinimo ir šio instituto tikslų, palikdamas galioti teismo nutartį su akivaizdžia fakto klaida ir ydingais motyvais, kuomet, neginčijant naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės – bendrovės nemokumo datos (2011 m. gruodžio 31 d.), palikta galioti teismo nutartis, kurios motyvuojamoje dalyje kasatorė yra kaltinama sukėlus bendrovei nemokumą 2012 m. sausio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu dėl galimybės atnaujinti procesą tyčinio bankroto dalyje buvo pradėta formuoti būtent šioje byloje, po ko žemesnės instancijos teismai priėmė net keturias skirtingas nutartis šioje byloje, kas akivaizdžiai rodo būtinybę kasaciniam teismui peržiūrėti byloje priimtą procesinį sprendimą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė