5e5e84c0-d080-427a-a2de-22da51479495 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                          Civilinė byla Nr. 2S-298-544/2012 teisėja Rima Å imbelytė                                       Proceso Nr. 2-08-3-00624-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.2; 122.3; (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 3 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo AB DNB banko atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties, kuria tenkintas ieÅ¡kovės M.

P. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1459-400/2012 pagal ieÅ¡kovės M. P. ieÅ¡kinį atsakovams A. P., AB DnB bankui, trečiajam asmeniui antstoliui Andriui Bespalovui, dėl sutarties modifikavimo, NUSTATĖ: IeÅ¡kovė M. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl sutarties modifikavimo ir prašė: pripažinti žemės sklypÄ su statiniais, esančiais AukÅ¡tadvario km., Panevėžio r., bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe; pripažinti negaliojančia ab intitio 1995-09-06 įkeitimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų, dalį, kuria atsakovas A.

P. be jos raÅ¡ytinio sutikimo įkeitė minėtÄ Å¾emės sklypÄ su statiniais; prievolę, kylančiÄ iÅ¡ 1995-09-01 kreditavimo sutarties, pripažinti asmenine A. P. prievole; minėtam turtui panaikinti 2012-01-06 turto areÅ¡to akte Nr. 25/09/00183 nurodytus areÅ¡tÄ , hipotekÄ , įkeitimÄ ; sustabdyti areÅ¡tuoto turto realizavimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0025/09/00183. Nurodė, kad toliau tęsiant iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus bÅ«tų dar labiau pažeistos jos teisės ir teisėti interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiktų CPK 145 str. 2 dalyje numatytÄ ekonomiÅ¡kumo principÄ , o vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ bÅ«tų padaryta didelė žala ieÅ¡kovei (b. l. 4-5).Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-02-24 nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino ir sustabdė turto realizavimÄ vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0025/09/00183.

Teismas CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 9 p. pagrindais nusprendė, kad iki bus iÅ¡spręstas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, tolimesni vykdymo veiksmai turėtų bÅ«ti sustabdyti. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, gali kilti sprendimo įvykdymo atgręžimo bÅ«tinybė, kas sÄ lygotų papildomas iÅ¡laidas ir laiko sÄ naudas ieÅ¡kovei ar atsakovams (b. l. 32). Atsakovas AB DNB bankas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti 2012-02-24 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Mano, kad taikant nustatytas laikinÄ sias apsaugos priemones yra pažeidžiamas ekonomiÅ¡kumo principas bei banko interesai. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe konkretų ieÅ¡kinyje įvardintÄ turtÄ - gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatus ir žemės sklypÄ . IÅ¡ tokio ieÅ¡kinio reikalavimo seka, kad visÄ kitÄ skolininko A. P. valdomÄ turtÄ ieÅ¡kovė laiko skolininko asmenine nuosavybe. Tačiau taikant nutartyje nurodytas laikinÄ sias apsaugos priemones - viso turto realizavimo sustabdymÄ - iÅ¡ieÅ¡kojimas negalės bÅ«ti vykdomas net į tokį skolininko turtÄ , dėl kurio ginčo Å¡ioje byloje nėra ir kuris priklauso skolininkui asmeninės nuosavybės teise, kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savo esme prilygsta vykdymo proceso sustabdymui.

Aplinkybę, kad gali bÅ«ti skolininko asmeninės nuosavybe valdomo turto, patvirtina ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės dėl skolininko valdomo traktoriaus DT-75. Taigi dėl nutartimi taikomų laikinųjų apsaugos priemonių negalės bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kas akivaizdžiai pažeis banko interesus bei vykdymo proceso tikslus - kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ grindė CPK 145 str. 1 d. 9 p., tačiau Å¡i teisės norma numato konkretaus turto realizavimo sustabdymÄ , bet ne vykdymo proceso sustabdymÄ , nors nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prilygsta vykdymo proceso sustabdymui.

Vadovaujantis CPK 147 str. 5 d., teismas negali grįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybėmis, kurios nesusijusios su pareikÅ¡tais reikalavimais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemones taikė iÅ¡ esmės tik tais motyvais, kad gali kilti sprendimo įvykdymo atgręžimo bÅ«tinybė ir kad tai sÄ lygotų papildomas iÅ¡laidas ir laiko sÄ naudas Å¡alims. Tačiau Å¡ios aplinkybės pačios savaime nepatvirtina fakto, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Teismui pripažinus ieÅ¡kinyje nurodytÄ turtÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir panaikinus hipotekÄ , toks sprendimas iÅ¡ esmės bÅ«tų įvykdytas nuo jo įsiteisėjimo, kadangi tai bÅ«tų sprendimas dėl pripažinimo, bet ne dėl priteisimo (b. l. 37-39).Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas A. P. praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad apeliantas neįrodė, jog teismo nutartis nemotyvuota, nepagrįsta ir neteisėta. Apeliantas, aiÅ¡kindamas CPK 145 str. 1 d. 9 p. turinį, yra prieÅ¡taringas, nenuoseklus, tame pačiame sakinyje apie tÄ patį sugeba ir teigti, ir neigti.

Apeliantas gerai žino, kad kredito sutarčiai užtikrinti įkeistas traktorius DT-75 yra seniausiai parduotas banko nurodytam asmeniui ir pinigai įneÅ¡ti kreditui padengti. Kredito sutarčiai užtikrinti yra įkeistas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis kombainas „(duomenys neskelbtini) banko ekspertų įvertintas 60000 Lt., kurio antstolis kažkodėl neima realizuoti. Apelianto skundas suraÅ¡ytas nutylint žinomas esmines faktines aplinkybes arba jas sÄ moningai iÅ¡kraipant. Ä®rodyta, kad antstolis areÅ¡tavo turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ieÅ¡kinio tenkinimas nesunkiai prognozuojamas.

Todėl netaikyti laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų neprotinga ir neleistina. Apeliantas teigia, kad prievolė gali bÅ«ti įvykdyta iÅ¡ svetimo turto. Apie susidariusiÄ situacijÄ antstolis buvo laiku informuotas, tačiau jis teigia, jog M. P. turto jis nerealizuoja. Jei antstolis nebÅ«tų taip elgęsis, nebÅ«tų kilęs teisminis ginčas (b. l. 51-52). Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė M. P. praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad apeliantas nepagrindžia, kuo pasireiÅ¡kė nutarties nepagrįstumas, kokius teisės aktus teismas pažeidė, nenurodė, kuo pasireiÅ¡kia pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neekonomiÅ¡kumas ir kokia priemonė atitiktų iÅ¡galvotus apelianto reikalavimus.

Apeliantas skundÄ teikia piktnaudžiaudamas teise bei nesusipažinęs su turimais raÅ¡ytiniais dokumentais. IÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ asmeninio A. P. turto negalimas ne todėl, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, bet todėl, kad antstolis ignoravo jos informacijÄ ir darė viskÄ , kad iÅ¡ieÅ¡kojimas nebÅ«tų vykdomas iÅ¡ asmeninės skolininko nuosavybės ir jo dalies bendrojoje nuosavybėje. Galiojantys įstatymai, antstoliui radus skolininko asmeninio turto, nedraudžia vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rų, kadangi pirmosios instancijos teismas sustabdė ne vykdymo procesÄ , bet turto realizavimÄ vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0025/09/00183.

Teismas kitaip nuspręsti negalėjo, nes visas areÅ¡tuotas turtas vykdomojoje byloje yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dėl ko jis negali bÅ«ti pardavinėjamas iÅ¡ varžytinių. Antstolis turi teisę keisti turto sudėtį, surasti ir areÅ¡tuoti skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , pradėti skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje iÅ¡skyrimo procedÅ«ras. Apeliantas, matydamas, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kad jis yra įkeistas be kito sutuoktinio sutikimo, kas sudaro pagrindÄ manyti, kad sandoris yra niekinis, siÅ«lo toliau vykdyti varžytines, gerai žinodamas, kad jos bus neteisėtos.

Skolininkas negali ne savo turtu atsiskaityti už neįvykdytas prievoles (b. l. 54-55).Tretysis asmuo antstolis Andrius Bespalovas atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.Atskirasis skundas netenkintinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė CPK 144, 145 str. nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , tinkamai nustatė ir įvertino visas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti svarbias aplinkybes. Todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.Remiantis CPK 144 straipsnio pirmÄ ja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ . CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu.

EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ . EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti.

Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ ir esminį apribojimÄ â€“ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumÄ , mastÄ gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikÅ¡tų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobÅ«džiu.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti žemės sklypÄ su statiniais, esančiais AukÅ¡tadvario km., Panevėžio r., bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe; pripažinti negaliojančia ab intitio 1995-09-06 įkeitimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų, dalį, kuria atsakovas A.

P. be ieÅ¡kovės raÅ¡ytinio sutikimo įkeitė minėtÄ Å¾emės sklypÄ su statiniais; prievolę, kylančiÄ iÅ¡ 1995-09-01 kreditavimo sutarties, pripažinti asmenine A. P. prievole; minėtam turtui panaikinti 2012-01-06 turto areÅ¡to akte Nr. 25/09/00183 nurodytus areÅ¡tÄ , hipotekÄ , įkeitimÄ ; sustabdyti areÅ¡tuoto turto realizavimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0025/09/00183. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2012-02-24 nutartimi sustabdė ne vykdymo procesÄ , bet turto realizavimÄ vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0025/09/00183.

IÅ¡ antstolio patvarkymų ir praneÅ¡imų turinio matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0025/09/00183 vykdydamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-11-24 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ antstolis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipė į pagal 1995-09-06 įkeitimo sutartį AB DNB bankui įkeistÄ turtÄ ir 2009-02-18 areÅ¡tavo 0,6800 ha žemės sklypÄ (un. Nr. 6601-0005-0009), gyvenamÄ jį namÄ (un. Nr. 6697-4003-9017), Å«kinį pastatÄ (un. Nr. 6697-4003-9028), Å«kinį pastatÄ (un. Nr. 6697-4003-9039), Å¡iltnamį (un.

Nr. 6697-4003-9040), esančius Ganyklų g. 4, AukÅ¡tadvario k., Panevėžio r.) (b. l. 10). BÅ«tent minėtÄ turtÄ ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir ieÅ¡kiniu siekia įrodyti, kad į jį visÄ negali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas (b. l. 4-5). Netaikant ieÅ¡kovės praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės ir realizavus visÄ ginčo turtÄ , palankaus teismo sprendimo įvykdymas minėto ieÅ¡kinio reikalavimo atžvilgiu pasunkėtų, nes procesas užtruktų, padidėtų bylos dalyvių, tektų papildomai bylinėtis siekiant atgauti realizuotÄ tretiesiems asmenims turtÄ .

Taigi Å¡iuo atveju egzistuoja reali grėsmė, kad ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, o tai yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to, byloje nėra duomenų, jog Å¡ios priemonės nepagrįstai varžytų atsakovo teises ar teisėtus interesus. Taigi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir apeliantas Å¡ių teiginių nepaneigė (CPK 178 str.).Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė ne vykdymo procesÄ , bet tik turto realizavimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0025/09/00193, tai netrukdo antstoliui atlikti kitus bÅ«tinus atlikti vykdymo veiksmus.

Skundžiamas teismo procesinis sprendimas (nutartis) neužkerta galimybės apeliantui praÅ¡yti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ , praÅ¡yti pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita, jeigu tam atsirastų pagrindas (CPK 146, 147, 150 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar apeliantas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmÄ ja dalimi, pareikÅ¡ praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio praÅ¡ymo nepareikÅ¡, įstatymas jam suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys (pareiÅ¡kimas) bÅ«tų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, N U T A R I A:

Panevėžio mieto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                                                                              Teisėja                                                    Ramunė Čeknienė