2021-03-17 Nr. AB-5568-3-64-3-01133-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-853-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01133-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo individualios įmonės „Owexx“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės „Owexx“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Pramuštgalvis“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „Owexx“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) sprendimą, kurio pagrindu uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Pramuštgalvis“ buvo išduotas leidimas Nr. RLR-3091; 2) panaikinti Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. SVA-384; 3) įpareigoti Savivaldybės administraciją priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 26 d. pateiktą paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą reklamos vietoje Nr. 180.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-475-822/2018 panaikino Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. A-249 „Dėl naujo teisės įrengti ir eksploatuoti reklaminį inžinerinį įrenginį reklamos vietoje suteikimo konkurso“ 1.4 punktą, Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. VAG-S-22, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. A-352 „Dėl teisės įrengti ir eksploatuoti reklaminį inžinerinį įrenginį reklamos vietoje suteikimo konkurso rezultatų“ 1.4 punktą ir įpareigojo Savivaldybės administracijos direktorių organizuoti naują konkursą dėl reklamos vietos Nr. 180. Nors teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. birželio 20 d., tačiau, atsakovas ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų panaikintas UAB „Pramuštgalvis“ išduotas leidimas reklamos vietai Nr. 180, kurio išdavimo pagrindas buvo panaikintas minėtu teismo sprendimu, ir kad būtų organizuojamas naujas konkursas dėl reklamos vietos Nr. 180. Vietoje to Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A-1785 buvo patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), įtvirtindamas, jog leidimas išduodamas tam pareiškėjui, kurio paraiška yra užregistruota anksčiau.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. balandžio 24 d. 8.09 val. el. paštu gavo Savivaldybės administracijos pranešimą, kuriame nurodyta, jog įgyvendinant 2018 m. birželio 20 d. teismo sprendimą Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. A-557 buvo panaikintas 2016 m. gegužės 31 d. išduoto leidimo Nr. RLR-2222 įrengti išorinę reklamą galiojimas. Pareiškėjas, tik gavęs minėtą el. laišką, organizavo paraiškos pateikimą savivaldybės priimamajame. 2019 m. gegužės 2 d. pareiškėjas gavo Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vedėjo raštą Nr. SVA-384, kuriuo jis buvo informuotas, kad pareiškėjo paraiška dėl leidimo išdavimo reklamos vietoje Nr. 180 yra užregistruota vėliau nei kito reklaminės veiklos subjekto paraiška dėl tos pačios reklamos vietos, todėl, remiantis Aprašu, leidimo išdavimo procedūra yra vykdoma kitam reklaminės veiklos subjektui. 2019 m. gegužės 22 d. raštu Nr. GVA-534 pareiškėjui buvo nurodyta, kad kitas subjektas savo paraišką užregistravo 2019 m. balandžio 24 d. 8.20 val., taip pat nurodyta, kad leidimas įrengti išorinę reklamą yra išduotas kitam reklaminės veiklos subjektui.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, organizuojant leidimo išdavimo procedūras reklamos vietai Nr. 180 buvo sukurtos nesąžiningos konkurencijos sąlygos, proteguotas vienas subjektas – UAB „Pramuštgalvis“, taip pažeidžiant pareiškėjo ir kitų subjektų teises, teisėtus interesus ir lūkesčius. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nurodytų teisės principų.

UAB „Pramuštgalvis“ direktorius, pareiškėjo žiniomis, palaiko asmeninio pobūdžio santykius tiek su miesto meru, tiek su Savivaldybės administracijos direktoriumi, tiek su kitais aukštas pareigas savivaldybėje užimančiais tarnautojais. Nagrinėjamoje situacijoje UAB „Pramuštgalvis“ neabejotinai turėjo prioritetą prieš pareiškėją ar kitus ūkio subjektus, kurie galėtų būti suinteresuoti atsilaisvinančia reklamos vieta Nr. 180. Pareiškėjo įsitikinimu, UAB „Pramuštgalvis“ anksčiau nei pareiškėjas buvo informuotas, kurią dieną bus panaikintas anksčiau jam išduotas leidimas, kad jis turėtų pakankamai laiko paruošti reikiamus dokumentus paraiškai, nes dokumentų parengimo procesas užtrunka ne vieną dieną.

Tai, kad UAB „Pramuštgalvis“ žinojo apie leidimo panaikinimo datą, rodo šios aplinkybės: ilgą laiką nebuvo vykdomas 2018 m. birželio 20 d. teismo sprendimas, leidimas panaikintas 2019 m. balandžio 23 d. tik baigiant darbą, pranešimai apie tai gauti 2019 m. balandžio 24 d. 8.09 val., o UAB „Pramuštgalvis“ paraiška registruota 8.20 val., t. y. per 11 min. UAB „Pramuštgalvis“ perskaitė atsiųstą pranešimą, parengė paraišką su priedais, atvežė dokumentus į savivaldybės priimamąjį, darbuotoja juos nuskenavo ir užregistravo.

Pareiškėjo įsitikinimu, per tokį trumpą laiką atlikti visus šiuos veiksmus (net jei paraišką ir priedus UAB „Pramuštgalvis“ jau turėjo pasiruošęs iš anksto) yra fiziškai neįmanoma. Savivaldybės administracija, pažeisdama subjektų lygiateisiškumo, veiklos skaidrumo, objektyvumo ir kitus principus, protegavo vieną ūkio subjektą. Dėl to buvo sukurtos nesąžiningos konkurencijos sąlygos. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad UAB „Pramuštgalvis“ paraišką pateikė atsakovo neteisėtų veiksmų rezultate, todėl tokios paraiškos pagrindu negalėjo būti priimtas sprendimas išduoti leidimą reklamai, jis pripažintinas neteisėtu (ABTĮ 91 str. 1 d. 1, 3 p.).

Atitinkamai, neteisėtu laikytinas ir 2019 m. gegužės 2 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo paraiška nepriimta. Eliminavus UAB „Pramuštgalvis“ paraišką ir sprendimą dėl leidimo jam išdavimo, pareiškėjo paraiška laikytina paduota pirma ir nagrinėtina iš esmės išduodant pareiškėjui leidimą reklamai ginčo reklamos vietoje. Taip pat pareiškėjas teigė, jog Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 2 d. sprendime Nr. SVA-384 nenurodyta jo apskundimo tvarka.

5. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 24 d. prašyme dėl papildomų dokumentų pateikimo nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens 2019 m. balandžio 23 d. prašymas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) įrodo, jog UAB „Pramuštgavis“ apie leidimo panaikinimą bei termino naujai paraiškai teikti pradžią žinojo dar iki tokios informacijos oficialaus išsiuntimo. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl UAB „Pramuštgalvis“ vadovo asmeninių ryšių su aukštas pareigas savivaldybėje užimančiais asmenimis patvirtina ir socialiniame tinkle „Facebook“ rasta informacija.

6. Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl nesąžiningų konkurencijos sąlygų, UAB „Pramuštgalvis“ protegavimo, dėl pareiškėjo teiginių, kad minėta bendrovė anksčiau nei pareiškėjas buvo informuota, kada bus panaikintas leidimas, yra pareiškėjo samprotavimai. Atsakovas nevertina išorės subjektų dokumentų pateikimo operatyvumo. Atsakovas įvykdė pareigą apie 2019 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. A-557 panaikinimą pranešti suinteresuotiems asmenims vienodu laiku, o tai, kaip greit į jį sureaguos suinteresuoti asmenys, atsakovas nevertina (UAB „Pramuštgalvis“ paraiška išduoti leidimą buvo gauta 8:20:56 val., pareiškėjo paraiška – 8:31:54 val.). Atsakovas pastebėjo, kad UAB „Pramuštgalvis“ taip pat buvo administracinės bylos Nr. eA-475-822/2018 dalyvis ir taip pat žinojo, kad jo reklaminis inžinerinis įrenginys yra ginčo objektas. Atsakovas vadovavosi Aprašo 31 punktu ir išdavė leidimą tam subjektui, kurio paraiška buvo užregistruota anksčiau.

8. Atsakovas nurodė, kad nors Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 2 d. rašte Nr. SVA-384 nenurodyta jo apskundimo tvarka, tai nesutrukdė pareiškėjui įgyvendinti teisę apskųsti šį raštą teismui, todėl negali būti pripažįstama, kad buvo padarytas esminis administracinės procedūros pažeidimas ir nėra pagrindo šį raštą naikinti.

9. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pramuštgalvis“ atstovai teismo posėdyje nurodė, kad dokumentai buvo paruošti iš anksto, iš Savivaldybės administracijos gavus raštą apie panaikintą leidimą tereikėjo įrašyti datą į paraišką ir atvežti dokumentus į savivaldybę. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti UAB „Pramuštgalvis“ išduotą reklamos leidimą, nenurodė jokio teisinio reglamentavimo, kuris buvo pažeistas. Pareiškėjo skundas grindžiamas tik įsitikinimu, prielaidomis, bet ne faktais.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas taip pat priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Pramuštgalvis“ iš pareiškėjo 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas nustatė, kad atsakovas 2019 m. balandžio 23 d. panaikino trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Pramuštgalvis“ išduotą leidimą įrengti išorinę reklamą (reklamos vieta Nr. 180), apie leidimo panaikinimą pareiškėjui ir UAB „Pramuštgalvis“ 2019 m. balandžio 24 d. 8.09 val. buvo pranešta elektroniniu paštu. Ginčo dėl to, jog UAB „Pramuštgalvis“ paraiška registruota 8:20:56 val., o pareiškėjo – 8:31:54, byloje nėra.

12. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje nagrinės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 3 d. leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. RLR-3091 ir 2019 m. gegužės 2 d. rašto Nr. SVA-384 teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nevertins aplinkybių, susijusių su kitų teismų priimtais sprendimais ir jų vykdymu, kas nėra šios bylos dalykas.

13. Teismas nurodė, kad Apraše kitų sąlygų, išskyrus tai, jog tuo atveju, jei į tą pačią reklamos vietą paraiškas pateikė keli pareiškėjai, leidimas įrengti išorinę reklamą išduodamas tam pareiškėjui, kurio paraiška yra užregistruota anksčiau, nėra nustatyta. Teismas vertino, kad toks reglamentavimas, nepatikslinant, kas laikytina pirmu pateikusiu paraišką, ypač, kai paraiškos pateikimo būdai numatyti keli – tiesiogiai priimamajame, per atstumą (registruotu paštu) ar per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą, nėra išsamus ir galbūt galėtų pažeisti sąžiningos konkurencijos principus, tačiau pažymėjo, kad Aprašo teisėtumo ar jo atitikimo aukštesnės galios teisės aktams šioje byloje nebuvo prašoma ištirti.

14. Teismas nurodė, jog tiek pareiškėjas, tiek UAB „Pramuštgalvis“ žinojo, kad vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą bus panaikintas leidimas reklamos vietai Nr. 180, išduotas UAB „Pramuštgalvis“. Tai žinodami, abu subjektai rengė atitinkamus dokumentus, kad pateiktų paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą reklamos vietoje Nr. 180. Abu subjektai apie leidimo panaikinimą buvo informuoti vienu metu elektroniniais laiškais, abu po informacijos gavimo nuvyko į Šiaulių miesto savivaldybės priimamąjį ir pateikė paraiškas leidimui įrengti išorinę reklamą gauti. Tai, kad pareiškėjas ir UAB „Pramuštgalvis“ šias paraiškas buvo pasiruošę iš anksto, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja B. G. Teismo vertinimu, abu minėti subjektai turėjo vienodas sąlygas pateikti paraišką dėl leidimo išdavimo atsakovui, sąžiningos konkurencijos, asmenų lygiateisiškumo principai šiuo atveju nebuvo pažeisti. Teismas pažymėjo, kad tarp abiejų pretendentų paraiškų pateikimo laiko yra tik 11 minučių skirtumas, todėl vertinti, ar laikas, per kurį paraišką pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo, yra protingas laikas, vadovaujantis vien tik pareiškėjo įsitikinimu, nėra jokio pagrindo.

15. Teismas pažymėjo, kad teismas, priimdamas sprendimą, jame negali vadovautis prielaidomis, spėjimais. Pareiškėjas nenurodė jokių teisės aktų, kuriems prieštarautų skundžiami aktai, taip pat neįrodė, jog priimant skundžiamus sprendimus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismas taip pat nenustatė kitų pagrindų, kurių pagrindu būtų galima skundžiamus aktus pripažinti neteisėtais.

III. 16. Pareiškėjas IĮ „Owexx“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų, jų įrodomosios reikšmės, jų viseto ir tarpusavio ryšio, tokiu būdu pažeisdamas pareigą visapusiškai, išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes:

17.1.1. Pareiškėjas į bylą teikė ne vieną dokumentą, kuriame buvo konstatuota, jog atsakovas ir anksčiau yra priėmęs neteisėtus, UAB „Pramuštgalvis“ naudingus sprendimus (Seimo kontrolieriaus 2017 m. kovo 31 d. pažyma Nr. 4D-2016/2-1702, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-475-822/2018), kad ilgą laiką nevykdė teismo sprendimo, susijusio su reklamos vieta Nr. 180, ir toliau ilgą laiką leido UAB „Pramuštgalvis“ neteisėtai naudotis šia reklamos vieta, kas rodo tam tikrą atsakovo prielankumą šio subjekto atžvilgiu. Teismui formaliai atmetus dalį įrodymų, formuluojančių ginčo aplinkybių kontekstą, negalėjo būti atliktas visapusiškas ginčo santykių vertinimas. Teismas nevertino ir įrodymų apie tai, kad UAB „Pramuštgalvis“ dieną prieš tai, kai jam ir pareiškėjui oficialiai buvo pranešta apie UAB „Pramuštgalvis“ išduoto leidimo reklamos vietai Nr. 180 panaikinimą, pateikė prašymą NŽT dėl leidimo pratęsimo, nors iki tol 10 mėnesių nesiėmė jokių parengiamųjų veiksmų dėl paraiškos dėl reklamos vietos Nr. 180 teikimo.

17.1.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal viešą informaciją nuo trečiojo suinteresuoto asmens buveinės iki Savivaldybės administracijos priimamojo yra apie 5–9 min. kelio automobiliu. Apie tokius duomenis teismas neužsiminė, nepateikė motyvų, kodėl jų nevertino. Teismas taip pat neįvertino liudytojos B. G. bei UAB „Pramuštgalvis“ vadovo paaiškinimų, neaptarė šių įrodytų patikimumo, juose esančių prieštaravimų.

17.1.3. Akivaizdu, kad aplinkybių, jog atsakovas informavo trečiąjį suinteresuotą asmenį anksčiau, suteikė jam pranašumą, pareiškėjas byloje objektyviai negalėjo įrodyti tiesioginiais įrodymais, todėl netiesioginiai įrodymai yra vienintelis būdas šaliai įrodyti, kad būta neteisėtų veiksmų, pažeidusių jo teises ir teisėtus interesus.

17.1.4. Pareiškėjo poziciją apie trečiojo suinteresuoto asmens išankstinį informavimą patvirtina aplinkybės, jog atsakovas 10 mėn. delsė vykdyti teismo sprendimą, tokiu būtu leisdamas UAB „Pramuštgalvis“ be teisinio pagrindo naudotis ginčo reklamos vieta; įsakymas dėl leidimo Nr. RLR-2222 panaikinimo priimtas 2019 m. balandžio 23 d., bet apie jį oficialiai informuota tik 2019 m. balandžio 24 d.; UAB „Pramuštgalvis“ 2019 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą NŽT pratęsti sutikimą išorinės reklamos įrenginiui reklamos vietoje, nors iki tol nebuvo pradėjęs ruoštis paraiškos teikimui; viešoje erdvėje prieinama informacija, apie UAB „Pramuštgalvis“ ryšius su Šiaulių miesto meru, tarybos nariais, Savivaldybės administracijos vadovu ir darbuotojais bei tarnautojais. Be to, leidimas trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo išduotas per 2 darbo dienas po paraiškos pateikimo, siekiant, kad nepasibaigtų terminas, per kurį reklaminis įrenginys turi būti pašalintas dėl ankstesnio leidimo panaikinimo.

17.1.5. Įsakymas dėl leidimo Nr. RLR-2222 panaikinimo išsiųstas 2019 m. balandžio 24 d. 08:09:22, o UAB „Pramuštgalvis“ skelbia, kad dirba nuo 8:30 val. Trečiojo suinteresuoto asmens vadovo ir darbuotojos, kurie laikytini suinteresuotais bylos baigtimi, paaiškinimai dėl darbo laiko buvo paneigti viešai skelbiama paties trečiojo suinteresuoto asmens informacija, taip pat objektyviai pareiškėjo surinkta informacija apie realų įmonės darbo laiką. Net jei faktiškai buvo darbe, trečiojo suinteresuoto asmens vadovas, kaip spręstina pagal jo paaiškinimus teisme, neturėdamas supratimo nei apie formatą, kuriuo jam siųsti dokumentai, nei kaip tokio formato dokumentai gali būti peržiūrimi, objektyviai negalėjo informacijos apie leidimo panaikinimą sužinoti iš el. laiško. Be to, kol el. laiškas pasiekia adresatą, kol dokumentas yra atidaromas ir perskaitomas, taip pat užtrunka. Liudytojai B. G. gavus iš vadovo nurodymą, reikėjo susirasti reikiamus dokumentus, baigti juos pildyti, padaryti jų kopijas, nueiti ir įsėsti į automobilį, nuvažiavus nueiti iki savivaldybės priimamojo, paimti eilės numerio lapelį, pateikti dokumentus registratorei, sulaukti, kol atliks reikiamos veiksmus – tai taip pat reikalauja laiko. Įvertinus visą laiką, kuris minimaliai reikalingas šiems veiksmams atlikti, akivaizdu, kad per 11 min. to padaryti fiziškai neįmanoma.

17.2. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad skundžiamuose aktuose nebuvo nurodyta jų apskundimo tvarka.

17.3. Teismas, kuriam kilo abejonių, ar Aprašas atitinka aukštesnės teisinės galios teisės aktus, galėjo ir privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir inicijuoti byloje taikytino teisės akto tyrimą. Teismui to nepadarius, buvo pažeistos administracinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taip pat konstitucinė teismo pareiga vykdyti teisingumą.

17.4. Teismas nenurodė, kuo remdamasis sprendė, jog UAB „Pramuštgalvis“ atstovas galėjo sugaišti apie 5 val. pasirengti bylai, susipažinti su bylos medžiaga, kad tai yra protingas laikas tokioms teisinėms paslaugoms. UAB „Pramuštgalvis“ atstovas šioms paslaugoms galėjo sugaišti ne daugiau kaip 3 val. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nebuvo visa apimtimi susipažinęs su bylos medžiaga. Todėl laikas susipažinimui su bylos medžiaga, pasirengimui bylai turėjo būti mažinamas iki 1,5–2,5 val. Teismas taip pat nemotyvavo, kodėl priteisė maksimalų rekomendacinį dydį viršijančią sumą, t. y. ne už jo paties nurodytas 5 val., o už 5,5 val.

18. Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui palankių ankstesnių atsakovo veiksmų niekaip negalėjo turėti ryšio su nagrinėjamu ginču ir negalėjo būti pagrindas spręsti apie šioje byloje skundžiamų aktų pagrįstumą.

18.2. Pareiškėjo akcentuojamas atsakovo tariamas prielankumas trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu, remiantis viešoje erdvėje prieinama informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens vadovo ryšius, yra niekuo nepagrįstas bei galėtų būti paneigtas pagal kitą viešoje erdvėje prieinamą informaciją, t. y. žiniasklaidos parengtą reportažą apie tai, kaip Šiaulių miesto valdžia priėmė sprendimą greta trečiojo suinteresuotojo asmens būstinės įsteigti nakvynės namus (https://lnk.lt/video/kk2-siauliu-benamiai/85005). Akivaizdu, kad atsakovui siekiant veikti trečiojo asmens naudai, tokio sprendimo būtų buvę siekiama nepriimti.

18.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad vertinti ar laikas, per kurį paraišką pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo, yra protingas laikas, vadovaujantis vien tik pareiškėjo įsitikinimu, nėra pagrindo. Teisės aktai neįpareigoja atsakovo vertinti paraišką teikiančio subjekto veiksmų operatyvumo. Atsakovo pareiga buvo priimti ir išnagrinėti gautus dokumentus ir šią pareigą atsakovas įvykdė vadovaudamasis Aprašo 31 punktu.

18.4. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad leidimas buvo išduotas per 2 darbo dienas, nesudaro jokio pagrindo teigti, jog dėl to ginčijami sprendimai turėtų būti laikomi nepagrįstais, neteisėtais. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatytas maksimalus 20 darbo dienų terminas leidimui išduoti ir atsakovas tokį sprendimą gali priimti ir operatyviau.

18.5. Teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl 2019 m. gegužės 3 d. leidimo atitikties VAĮ nuostatoms teismas neturėjo pareigos pasisakyti, nes pareiškėjas skunde VAĮ 8 straipsnio 2 dalies pažeidimą siejo tik su Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 2 d. raštu Nr. SVA-384. Be to, vien tik apskundimo tvarkos nenurodymas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą raštą.

18.6. Teismas neturėjo pareigos stabdyti administracinę bylą ir kreiptis dėl norminio administracinio teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Ginčas byloje kilo ne dėl Aprašo 31 punkto nuostatos turinio, jos aiškinimo ar šios nuostatos netinkamo taikymo. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad UAB „Pramuštgalvis“ apie leidimo panaikinimą tapo žinoma anksčiau nei oficialiai informacija buvo išsiųsta suinteresuotiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, pats apeliantas nematė poreikio prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą dėl Aprašo teisėtumo. Atitinkamai ir teismui pagal nagrinėto ginčo esmę nebuvo jokio pagrindo ir būtinybės pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pramuštgalvis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti jam iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. UAB „Pramuštgalvis“ atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Nesutiktina su apelianto pozicija, kad UAB „Pramuštgalvis“ paraiškos pateikimo laikas leidžia patikimai ir neabejotinai konstatuoti faktą, kad jis apie leidimo panaikinimą sužinojo anksčiau negu apeliantas. Ši pareiškėjo keliama versija yra išgalvota jo paties. Abiejų paraiškų pateikimo laiką teskiria 11 minučių.

20.2. Apeliantas, vietoje to, kad dėl, jo manymu, esamo Konkurencijos įstatymo normų pažeidimo kreiptųsi į kompetentingą instituciją, skundą pateikė teismui, kurio kompetencijai Konkurencijos įstatymo normų laikymosi kontrolė nepriskirta. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas turėjo būti paliktas nenagrinėtas.

20.3. Ginčo nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjo skundo pagrindas ir dalykas. Nesant paties pareiškėjo abejonės dėl Aprašo atitikties aukštesnės galios teisės aktams, teismas neturėjo pareigos tokią patikrą vykdyti savo iniciatyva.

20.4. Tam, kad iki tol procese nedalyvavęs advokatas galėtų deramai atstovauti klientą, būtina susipažinti ne vien su teismo bylos dokumentais, tačiau ir su ginčui aktualiais teisės aktais, visapusiškai išsiaiškinti ginčo aplinkybes, su klientu aptarti situaciją byloje, ginčo perspektyvą ir parengti bei su juo suderinti gynybos taktiką. Dėl šios priežasties apelianto argumentai dėl per didelių advokato išlaidų atmestini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Teisėjų kolegija, vertindama teisinę situaciją, susiklosčiusią ginčo teisiniuose santykiuose, visų pirma pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios Nutarties 17.3 punkte:

21.1. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A-1785 buvo patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašas, nustatęs, jog leidimas išduodamas tam pareiškėjui, kurio paraiška yra užregistruota anksčiau.

21.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Apraše įtvirtintą teisinį reglamentavimą nagrinėjamos bylos kontekste, nurodė, kad Apraše kitų sąlygų, išskyrus tai, jog tuo atveju, jei į tą pačią reklamos vietą paraiškas pateikė keli pareiškėjai, leidimas įrengti išorinę reklamą išduodamas tam pareiškėjui, kurio paraiška yra užregistruota anksčiau, nėra nustatyta. Teismas vertino, kad toks reglamentavimas, nepatikslinant, kas laikytina pirmu pateikusiu paraišką, ypač, kai paraiškos pateikimo būdai numatyti keli – tiesiogiai priimamajame, per atstumą (registruotu paštu) ar per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą, nėra išsamus ir galbūt galėtų pažeisti sąžiningos konkurencijos principus, tačiau pažymėjo, kad Aprašo teisėtumo ar jo atitikimo aukštesnės galios teisės aktams šioje byloje nebuvo prašoma ištirti.

21.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 3 dalimi, kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą.

21.4. Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus, išdėstytus šios Nutarties 21.2 punkte, yra akivaizdu, kad teismas suabejojo Aprašo nuostatų, taikytų priimant šioje byloje ginčijamus individualius administracinius teisės aktus, atitiktimi iš Konstitucijos ir įstatymų kylantiems teisiniam reglamentavimui taikomiems teisės principams ir Konkurencijos įstatymo nuostatoms, tačiau Aprašo teisėtumo tyrimo nepradėjo vien tuo pagrindu, kad šioje byloje to nebuvo prašoma.

21.5. Nurodytais argumentais nepradėdamas Savivaldybės administracijos direktoriaus priimto norminio akto tyrimo, pirmosios instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

21.6. Tai suponuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ABTĮ 146 straipsnio 1 dalies pagrindu ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

22. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesiniam sprendimui, priimam išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo individualios įmonės „Owexx“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys