2022-03-23 Nr. AB-6677-3-63-3-00064-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-240-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00064-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.8; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskritiesvalstybinei mokesčių inspekcijai dėl metinės gyventojo deklaracijos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas) 2022 m. sausio 5 d. metinę gyventojo turto deklaraciją ir įpareigoti atsakovą išduoti naują deklaraciją su visais duomenimis; panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 21R2-26(AG2-4/14-2022).

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos S. S. skundo dalį dėl Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. sausio 5 d. metinės gyventojo turto deklaracijos panaikinimo ir įpareigojimo išduoti naują deklaraciją su visais duomenimis, o pareiškėjos skundo dalį dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. sausio 11 d. sprendimo panaikinimo priėmė nagrinėti.

Pareiškėjos įgaliotas atstovas J. S. 2022 m. vasario 10 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 31 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos S. S. skundo dalį dėl Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. sausio 5 d. metinės gyventojo turto deklaracijos panaikinimo ir įpareigojimo išduoti naują deklaraciją su visais duomenimis, panaikinimo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. vasario 11 d. nutartimi nutarė nepriimti pareiškėjos S. S. atskirojo skundo, pasirašyto ir pateikto J. S., dėl 2022 m. sausio 31 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutarties dalies panaikinimo, ir įsiteisėjus nutarčiai atskirąjį skundą su priedais grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 4 dalies nuostatas apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba jo atstovas.

Teismas nurodė, kad 2022 m. sausio 31 d. spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą ir pasisakydamas dėl skunde reiškiamo prašymo procesinius dokumentus pareiškėjai siųsti per įgaliotą atstovą J. S., nurodė, kad pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punktą įgaliotu atstovu gali būti asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jis atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Teismas pažymėjo, kad teismui nepateikti duomenys, jog atstovas, kuriam suteiktas įgaliojimas, atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus, todėl pripažino kad procesinio atstovavimo teisinis pagrindas nėra pagrįstas, ir procesiniai dokumentai bus siunčiami pačiai pareiškėjai.

Teismas pažymėjo, kad 2022 m. vasario 10 d. teismui pateiktas atskirasis skundas pasirašytas atstovo J. S., atstovavimo pagrindą nurodant 2019 m. birželio 19 d. įgaliojimą. Teismas, įvertinęs ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl asmenų, galinčių būti įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme, konstatavo, kad atskirąjį skundą atstovaudamas S. S. pasirašęs J. S. neatitinka ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytų reikalavimų, todėl sprendė, kad atskirąjį skundą pareiškėjos vardu padavė įgaliojimų neturintis asmuo, ir jį atsisakė priimti (ABTĮ 138 str. 3 d. 3 p.).

III. Pareiškėja S. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjos 2022 m. vasario 10 d. atskirąjį skundą.

Pareiškėja nurodo, kad 2022 m. sausio 4 d. pateikė prašymą atsakovui dėl metinės gyventojo turto deklaracijos išdavimo. Atsakovas išdavė deklaraciją su padidintais duomenimis apie pareiškėjos gaunamas pajamas. Pareiškėja atsakovo veiksmus apskundė Komisijai, kuri 2022 m. sausio 11 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, todėl pareiškėja pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Pareiškėja nurodo kartu su skundu teismui pateikusi notarinio įgaliojimo, kuriuo įgaliojo J. S. atstovauti pareiškėją byloje, kopiją. Pareiškėja pažymi, kad iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo notarinio įgaliojimo pagrindu J. S. buvo leidžiama atstovauti pareiškėją administracinėse bylose.

Pareiškėja nurodo, kad nuo 2002 m. neturi galimybės naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, ir neturi alternatyvios galimybės kreiptis į teismą, nes dėl sveikatos būklės ir kompetencijos stokos pati neturi galimybės dalyvauti bylose. Pareiškėja nurodo dėl objektyvių priežasčių pati negalėjusi pasirašyti atskirojo skundo, todėl pagal jos suteiktą įgaliojimą atskirąjį skundą pasirašė įgaliotas atstovas J. S..

Pareiškėja teigia, kad skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, užkirto jai kelią kreiptis į aukštesnįjį teismą Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiama nutartis neteisinga, o teismas, pakeisdamas savo poziciją dėl atstovavimo pagal įgaliojimą, turėjo nurodyti atskirojo skundo trūkumą. Pareiškėja nurodo, kad nesuteikiant galimybės J. S. atstovauto pareiškėją nagrinėjamoje byloje pagal jam suteiktus įgaliojimus, pareiškėjai bus užkirstas kelias ginti savo teises ir interesus teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos įgalioto atstovo J. S. pasirašytą ir pateiktą atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017).

Pagal ABTĮ 151 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 134 straipsnio 4 dalis nustato, kad apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba jo atstovas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos S. S. skundo dalį dėl Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. sausio 5 d. metinės gyventojo turto deklaracijos panaikinimo ir įpareigojimo išduoti naują deklaraciją su visais duomenimis, todėl pareiškėjos įgaliotas atstovas J. S. 2022 m. vasario 10 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl minėtos Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 31 d. nutarties dalies panaikinimo.

ABTĮ 47 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti: 1) advokatai; 2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; 3) vienas pareiškėjas kitų pareiškėjų pavedimu ar vienas atsakovas kitų atsakovų pavedimu; 4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); 5) juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui; 6) juridinio asmens kontroliuojantys ir (ar) kontroliuojami asmenys, patronuojančiosios ir (ar) patronuojamosios bendrovės. Šiais atvejais bylą teisme veda atitinkamo atstovaujančio juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai); 7) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose, o šio įstatymo 1268 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju – profesinės sąjungos arba asociacijos. ABTĮ 47 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu, o kitų atstovų įgaliojimai – Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. To paties ABTĮ straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kartu su šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Jeigu į teismo posėdį neatvyksta šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodyti asmenys, kiti asmenys byloje atstovauti pagal pavedimą savarankiškai negali.

Taigi, nurodytos teisės normos suteikia asmeniui teisę į teisminę gynybą įgyvendinti pačiam arba per savo atstovus, tačiau kartu nustato ir baigtinį sąrašą asmenų, galinčių būti atstovais administraciniame teisme. Jeigu nurodyta teisė yra įgyvendinama per atstovus, šių ABTĮ nustatytų procesinių reikalavimų privaloma laikytis.

Kaip jau buvo minėta, 2022 m. vasario 10 d. atskirąjį skundą pasirašė ir pateikė pareiškėjos įgaliotas asmuo J. S., veikiantis pagal 2019 m. birželio 19 d. įgaliojimą, kuris buvo pateiktas į bylą kartu su pareiškėjos skundu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas įgaliotu atstovu gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), o nagrinėjamu atveju pareiškėjos įgaliotam asmeniui J. S. nepateikus duomenų, patvirtinančių, jog jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, minėtas įgaliojimas nesuteikia jam teisės veikti pareiškėjos vardu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, pagal byloje esančius duomenis pagrįstai atsisakė priimti J. S. pasirašytą ir paduotą atskirąjį skundą kaip pateiktą netinkamo atstovo.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių atskirojo skundo trūkumams pašalinti, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, 2022 m. sausio 31 d. nutartyje pasisakydamas dėl galimybės procesinius dokumentus teikti per pareiškėjos įgaliotą asmenį J. S., nurodė, jog byloje nesant pateiktų duomenų, jog atstovas, kuriam suteiktas įgaliojimas, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, pripažino kad procesinio atstovavimo teisinis pagrindas nėra pagrįstas, taigi, pareiškėjai buvo žinoma aplinkybė dėl įgalioto atstovo galimybės atstovauti pareiškėjos interesams nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, jog pareiškėja, teikdama 2022 m. vasario 10 d. ir 2022 m. vasario 21 d. atskiruosius skundus, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jos įgaliotas asmuo J. S. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir yra tinkamas įgaliotas atstovas šioje byloje.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją keisti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan