2021-01-13 Nr. AB-918-3-61-3-04367-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4562-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04367-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2019 m. lapkričio 27 įsakymą Nr. ADP1-1036 (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas įsakymas), kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Tiek atliekant tarnybinį patikrinimą, tiek surašant 2019 m. lapkričio 25 d. išvadą Nr. (š)‑VDR-4369 (toliau – ir Išvada), tiek priimant Įsakymą nebuvo išgryninta pareiškėjo kaltė ir tarnybinio nusižengimo sudėtis. Tai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kurie nebuvo išanalizuoti. Paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad, vykdydamas pareigas (duomenys neskelbtini) departamente (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) ir Departamente, nepriėmė jokių neteisėtų sprendimų, taip pat jokių dovanų, lėšų ar kitokių daiktų iš verslo subjektų. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinamas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir nustatytų pasekmių. Taip pat nebuvo nustatytas tarnybinio nusižengimo tikslas, motyvas, nenustatyta, ar pareiškėjo veiksmai apskritai sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes. Teiginiai dėl institucijos autoriteto pažeminimo, pasitikėjimo griovimo ar kompromitavimo yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra akivaizdūs. Turi būti vadovaujamasi taisykle, kad visos abejonės aiškinamos pažeidėjo naudai.

2.2. Viešoje erdvėje Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pažymos turinys buvo perteiktas siekiant pakenkti pareiškėjo reputacijai ir prestižui. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. KŽĮ 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kitoms valstybės institucijoms ir asmenims, nevykdantiems kriminalinės žvalgybos, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka gali būti teikiama tik apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu.

2.3. Įsakyme nėra jokių motyvų, kodėl pareiškėjui buvo parinkta tokia griežta tarnybinė nuobauda. Be to, tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta praleidus šešių mėnesių terminą. Pažeidimas nebuvo nustatytas atliekant auditą, reviziją, Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, kompetentingos institucijos patikrinimą. Atliekamo tyrimo faktas negali būti laikomas aplinkybe, suteikiančia galimybę taikyti ilgesnius atsakomybės taikymo terminus. Šešių mėnesių terminas yra naikinamasis, todėl negali būti atnaujinamas (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012).

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodė, kad:

3.1. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas paviešinus informaciją žiniasklaidoje apie pareiškėjo patikrinimą, kuris buvo atliktas nagrinėjant jo prašymą suteikti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Gauta medžiaga iš VSD ir atliktas tarnybinis patikrinimas patvirtino, kad pareiškėjas, apklausiamas 2019 m. birželio 26 d. ir 2019 m. liepos 26 d. ir tikrinant poligrafu 2019 m. liepos 26 d., nuslėpė informaciją apie ryšius su UAB koncernu „MG Baltic“ (toliau – ir Koncernas), klaidingai nurodė susitikimų su jo atstovais skaičių, vietą ir pobūdį, keitė parodymus dėl su koncernu susijusių atstovų siūlomų dovanų ir atlygio, taip pat nurodė, kad gavo dovanų ir 30–60 Eur dydžio atlygį iš ūkio subjektų už konsultacijas, dovaną iš koncerno advokato, tačiau šiuose veiksmuose neįžvelgė etikos principų pažeidimų. Nurodyti pareiškėjo veiksmai apklausų metu sudaro tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę. Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 patvirtintų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 5.2 punktą, kuris įpareigoja saugoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų reputaciją, didinti jų prestižą; 5.5 punktą, kuris nurodo elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų ir nediskredituotų pareigūno vardo; 5.9 punktą, kuris įpareigoja vengti veiksmų ar neveikimo, kurie kenktų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų; elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą ir pareigūnus, privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir pareigūno reputacija. Dėl nurodytos neteisėtos veikos kilo pasekmės – paskleista neigiama nuomonė žiniasklaidoje ir visuomenėje apie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstaigos pareigūnus, sumenkintas pasitikėjimas Departamentu, pažemintas pareigūno (ypač vadovo) vardas visuomenėje. Pareiškėjo kaltė pasireiškė tuo, kad pareiškėjas tokių pasekmių nesiekė ir jų nenorėjo, tačiau lengvabūdiškai ir nerūpestingai leido joms atsirasti. Išvadoje tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė, kaltė ir pasekmės išsamiai išdėstyti ir motyvuoti.

3.2. Pareiškėjo paaiškinimai buvo išnagrinėti ir įvertinti tiek 2019 m. spalio 24 d. pažymoje apie atliktą patikrinimą Nr. (6)-VDR-3521 (toliau – ir Pažyma), tiek Išvadoje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės paneigtos. Faktas, kad apklausos turinys paviešintas galbūt neteisėtai, negali daryti įtakos pažeidimo vertinimui ir atsakomybei.

3.3. Pareiškėjo padarytas tarnybinis pažeidimas buvo įvertintas kaip šiurkštus ir skirtas griežtas papeikimas atsižvelgus į tai, kad kilo skaudžios nusižengimo pasekmės, padariusios žalą aplinkos apsaugos kontrolės sistemos reputacijai ir autoritetui. Konkrečios nuobaudos parinkimas yra įstaigos vadovo prerogatyva.

5. Atsakovas 2020 m. balandžio 22 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad terminas skirti tarnybinę nuobaudą nepraleistas, nes motyvuota tarnybinio nusižengimo išvada įstaigos vadovui pateikta 2019 m. spalio 24 d., o tarnybinė nuobauda skirta 2019 m. lapkričio 27 d. ginčijamu įsakymu. Tiek nuo pareiškėjo apklausos VSD, tiek nuo straipsnio publikavimo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nebuvo praėjęs šešių mėnesių terminas. Tarnybinis nusižengimas – ne prieš daug metų imtos dovanos, o pareigūno elgesys apklausų metu, kurių turinys neturėjo patekti į viešumą, bet pateko. Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėja 2019 m. rugpjūčio 27 d. rezoliucija pavedė pradėti tarnybinį pareiškėjo veiklos patikrinimą. Straipsnyje nurodyta informacija nebuvo patikima, todėl iš karto nebuvo galima pateikti pareigūnui pranešimo apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą. Buvo būtina gauti medžiagą iš teisėsaugos institucijų. Tik patikrinus straipsnyje nurodytas aplinkybes buvo galima pradėti tarnybinį patikrinimą.

6. Atsakovas 2020 m. gegužės 5 d. pateiktuose paaiškinimuose pažymėjo, kad vieno mėnesio nuobaudos skyrimo termino nepraleido, nes 2019 m. spalio 24 d. atliktas patikrinimas, 2019 m. lapkričio 25 d. surašyta Išvada, Įsakymas priimtas 2019 m. lapkričio 27 d. Pareiškėjas neginčija nuobaudos tuo pagrindu, kad buvo praleistas vieno mėnesio nuobaudos skyrimo terminas. Tarnybinė nuobauda skirta už pareigūno elgesį apklausų metu, o būtent: pirmą kartą apklausiant, pareigūnas apie gautus pinigus vokeliuose nenurodė; prieš apklausiant poligrafu, nurodė, kad per pastaruosius penkerius metus neėmė pinigų vokeliuose, bet imdavo prieš daugiau nei penkerius metus; apklausus poligrafu, tai buvo paneigta; pirmosios apklausos metu pareiškėjas nurodė aplinkybes apie susitikimus su koncerno „Biofuture“ advokatu ir teigė, kad iš jo negavo dovanų; VSD turima informacija apie susitikimų skaičių ir vietas yra kitokia; antrosios apklausos metu prieš tikrinimą poligrafu pareigūnas nurodė, kad yra gavęs dovanų iš koncerno. Taigi pareigūno nustatyti neteisėti veiksmai – faktų nuslėpimas, parodymų keitimas apklausų metu.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, jog Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėja 2019 m. lapkričio 25 d. surašė Išvadą, kurioje pripažino, kad pareiškėjas, kuris yra valstybės tarnautojas, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nes pažemino pareigūno vardą, pareigūno reputaciją, diskreditavo valstybės tarnybą, Aplinkos ministerijos vardą, pažeidė Etikos taisyklių 5.2, 5.5, 5.9, 15.1 ir 15.3 punktus; savo netyčiniais per nerūpestingumą atliktais veiksmais sumenkino pasitikėjimą Departamentu; pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimus, 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą padorumo principą. Išvadoje siūloma skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Departamento direktorius 2019 m. lapkričio 27 d. Įsakymu pripažino, kad pareiškėjas padarė šiukštų tarnybinį nusižengimą pagal Išvadoje aprašytas aplinkybes ir skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Taigi, byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas, pasisakydamas dėl terminų skirti tarnybinę nuobaudą, konstatavo, kad vieno mėnesio terminas skirti tarnybinę nuobaudą nebuvo praleistas: nagrinėjamoje byloje Išvada surašyta 2019 m. lapkričio 25 d., o Įsakymas priimtas 2019 m. lapkričio 27 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad Įsakyme nurodytas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas, už kurį jam paskirta nuobauda, buvo nustatytas patikrinimo, kurį pavesta atlikti 2019 m. rugpjūčio 27 d. rezoliucija, metu. Tai reiškia, kad šiuo atveju buvo atliekamas būtent kompetentingos institucijos tyrimas, ir jo metu buvo nustatyti teisės aktų pažeidimų faktai, dėl ko vėliau pradėtas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas, užbaigtas 2019 m. lapkričio 25 d. surašius Išvadą. Teismas pritarė atsakovo argumentams, jog 2019 m. rugpjūčio 26 d. pasirodžius informacijai spaudoje, buvo būtina atlikti patikrinimą tam, kad būtų susipažinta su teisėsaugos institucijų turima medžiaga, t. y. patikrinti publikacijoje nurodytus faktus, kas ir buvo padaryta. Tik patikrinus straipsnyje nurodytas aplinkybes, buvo galima pradėti tarnybinį patikrinimą konkrečiai dėl pareiškėjo veiksmų. Iš to teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai atliko kompetentingos institucijos tyrimą (jo pabaigoje surašė 2019 m. spalio 24 d. Pažymą), vėliau pradėjo pareiškėjo tarnybinį patikrinimą (jo pabaigoje surašė 2019 m. lapkričio 25 d. Išvadą), todėl šiuo atveju taikytinas trejų metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas, už kurį jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – jo elgesys apklausų VSD metu. Pareiškėjo neteisėta veika atlikta 2019 m. birželio 26 d. ir 2019 m. liepos 26 d. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta 2019 m. lapkričio 27 d. Todėl nebuvo praleistas trejų metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Dar daugiau – teismas pabrėžė, kad, nors ir neaktualus šiai bylai, nebuvo suėjęs ir šešių mėnesių terminas, be to, tyrimas užtruko ir dėl objektyvių priežasčių – pareiškėjo nedarbingumo ir atostogų.

11. Teismas, pasisakydamas dėl tarnybinio nusižengimo sudėties, nustatė, kad ginčijamame įsakyme nurodyta, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už šiurkštų tarnybinį nusižengimą pažeminus pareigūno vardą, pareigūno reputaciją, diskreditavus valstybės tarnybą, Departamento vardą. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Etikos taisyklių 5.2, 5.5, 5.9, 15.1 ir 15.3 punktus, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimus, 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą padorumo principą.

12. Teismas pažymėjo, kad Išvadą vertina kritiškai. Teismo nuomone, Išvadoje turėjo būti ištirtos visos pareiškėjo veikos, kurios paaiškėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. pasirodžiusius straipsniui spaudoje ir gavus VSD 2019 m. rugpjūčio 8 d. išvadą Nr. 18-7049 „Dėl A. K. patikrinimo“. Tai atlikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministras tiek 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme Nr. AMP1‑131 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo“, tiek 2019 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. (56-6)-D8(E)-2935 „Dėl priimto sprendimo“ pavedė tiesiogiai Departamento direktoriui, tačiau tai nebuvo padaryta. Išvadoje nebuvo nustatyta, kada, kokias dovanas ir iš ko ėmė pareiškėjas, kokius sprendimus priėmė siejant ar nesiejant su minėtomis dovanomis. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje klaidingai nurodyta, jog dovanų priėmimas yra tik „interesų konfliktas“, kad yra praėję nuobaudų skyrimo terminai (šis teiginys nemotyvuotas, nenustatyta, kada dovanos imtos, neaišku, kiek laiko praėjo, juo labiau, kad VSD pažymoje nurodyta, jog pareiškėjo teiginius, kad per pastaruosius penkerius metus nebuvo gavęs neteisėtų dovanų ar pinigų, paneigė tyrimas poligrafu, pareiškėjo paaiškinimai prieštaringi: ėmė asmenines dovanas, neėmė dovanų, vokelius sunaikino dokumentų naikinimo prietaisu ir t. t.). Tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir pareiškėjui netaikyta baudžiamoji atsakomybė, nėra pagrindas tarnybinio patikrinimo metu netikrinti, ar nebuvo pažeisti pareiškėjo tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Teismas pažymėjo, kad jis negali perimti valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens kompetencijos ir už jį spręsti dėl pareiškėjo atsakomybės už veikas, už kurias vadovas tarnybinės nuobaudos neskyrė. Dėl šios priežasties teismas nesiaiškino ir nesprendė pareiškėjo atsakomybės už dovanų ėmimą klausimo. Tarnybinį patikrinimą atlikę asmenys ir valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo nusprendė, kad atsakomybė už dovanų ėmimą pareiškėjui netaikoma (tai kartojama Išvadoje, pabrėžiama atsakovo atsiliepime, 2020 m. balandžio 22 d. ir 2020 m. gegužės 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose). Dėl šios priežasties teismas konstatavo Išvados trūkumus dėl dovanų ėmimo fakto netyrimo, tačiau neperėmė vadovo kompetencijos ir nesprendė dėl pareiškėjo atsakomybės už šią veiką.

13. Teismas nurodė, kad Išvadoje taip pat išvardinta ir išanalizuota daug kitų pareiškėjo atliktų veiksmų: A. K. VSD prisipažino paėmęs dovanas (Išvados 8 puslapis), pareiškėjas turėjo sąsajų su Koncerno atstovais (Išvados 6 puslapis), A. K. VSD nenurodė savo ryšių su Koncerno atstovais intensyvumo, A. K. atsakymus dėl dovanų VSD pokalbio metu paneigė tyrimas poligrafu (Išvados 5 puslapis). Teismas nustatė, kad Išvadoje apibendrintai teigiama, jog pareiškėjo elgesys buvo vertinamas kaip žeminantis pareigūno orumą ir diskredituojantis Departamento ir visos sistemos autoritetą. Departamentas 2020 m. balandžio 22 d. paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta ne už dovanų ėmimą, o už elgesį apklausų VSD metu. Departamentas 2020 m. gegužės 5 d. paaiškinimuose teigė, kad tarnybinė nuobauda skirta už pareigūno elgesį apklausų metu, o būtent: pirmą kartą apklausiant pareigūną apie gautus pinigus vokeliuose, jis nenurodė, o prieš apklausiant poligrafu, nurodė, kad per pastaruosius penkerius metus neėmė pinigų vokeliuose, bet imdavo prieš daugiau nei penkerius metus, apklausus poligrafu – tai buvo paneigta; pirmosios apklausos metu pareiškėjas nurodė aplinkybes apie susitikimus su koncerno „Biofuture“ advokatu ir teigė, kad iš jo negavo dovanų, o VSD turima informacija apie susitikimų skaičių ir vietas yra kitokia; antrosios apklausos metu prieš tikrinimą poligrafu pareigūnas nurodė, kad yra gavęs dovanų iš koncerno. Taigi pareigūno nustatyti neteisėti veiksmai – faktų apklausų metu nuslėpimas, parodymų keitimas.

14. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas padarė neteisėtą veiką, kai 2019 m. birželio 26 d. ir 2019 m. liepos 26 d. pokalbio VSD metu nenurodė savo ryšių su Koncerno atstovais intensyvumo, keitė parodymus, jo atsakymus dėl dovanų VSD pokalbio metu paneigė tyrimas poligrafu. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Etikos taisyklių 5.2, 5.5, 5.9 ir 15.1 punktus, VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus. Teismas įvertino, kad Etikos taisyklių 5.2 punktas buvo pažeistas, nes pareiškėjas užėmė aukštas pareigas Departamente, todėl jo elgesys turėjo reikšmingą įtaką institucijos reputacijai, prestižui.

Tokias pareigas einančiam asmeniui keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo elgesys turėjo atitinkamą neigiamą atgarsį visuomenėje. Etikos taisyklių 5.5 punktas pažeistas, nes pareiškėjas nesielgė taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų ir nediskredituotų pareigūno vardo. Pareiškėjas 2019 m. birželio 26 d. ir 2019 m. liepos 26 d. apklausų VSD metu nuslėpė faktus, keitė parodymus, dalis jo parodymų buvo paneigta poligrafo tyrimu. Dėl to pareiškėjas negavo prašyto leidimo.

Teismas pažymėjo, kad nurodytas pareiškėjo elgesys, nors atliktas ne tiesiogiai einant pareigas, tačiau susijęs su tarnyba (pokalbiai vyko apie pareiškėjo pareigų atlikimo aplinkybes, leidimas jam buvo reikalingas darbui), akivaizdžiai nesuderinamas su pareigūno vardu. Pareiškėjo padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Visuomenė turi teisėtą lūkestį, kad pareigūnai skaidriai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodys aplinkybes, susijusias su dovanų ėmimu.

Situacijos painiojimas, išsisukinėjimas, parodymų keitimas, prieštaringi paaiškinimai neatitinka visuomenės lūkesčių, akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis. Etikos taisyklių 5.9 punktas buvo pažeistas, nes pareiškėjas nevengė veiksmų ar neveikimo, kurie kenkė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų autoritetui, juos kompromitavo. Etikos taisyklių 15.1 punktas buvo pažeistas, nes pareiškėjas apklausų VSD metu nesielgė pagal visuotinai priimtas elgesio normas (nuslėpė faktus, keitė parodymus, jo parodymus paneigė tyrimas poligrafu).

Ypač dėl pareiškėjo užimamų aukštų pareigų pagal jo elgesį visuomenė susidarė neigiamą nuomonę apie visą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą ir pareigūnus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą padorumo principą, nes nesielgė nepriekaištingai pokalbių VSD metu (nuslėpė faktus, keitė parodymus, jo parodymus paneigė tyrimas poligrafu). Nors VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas draudimas priimti dovanas, pinigus ar paslaugas, išskirtines lengvatas ir nuolaidas iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas, tačiau, teismo vertinimu, šis aspektas neaktualus, nes, anot Departamento, nuobauda paskirta ne už dovanų ėmimą.

VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas pažeistas, nes pareiškėjas nesilaikė kitų teisės aktų (Etikos taisyklių 5.2, 5.5, 5.9 p.). VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas pažeistas, nes pareiškėjas nesilaikė tarnybinės etikos principų, įtvirtintų Etikos taisyklių 5.2, 5.5, 5.9 punktuose.

15. Teismas padarė išvadą, kad Etikos taisyklių 15.3 punktas nebuvo pažeistas, nes pareiškėjo pokalbiai VSD vyko dėl pareiškėjo tarnybos pareigų atlikimo aplinkybių, o ne dėl pareiškėjo privataus gyvenimo aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad tarnybinis nusižengimas, anot Departamento, yra ne dovanų ėmimas (pareiškėjas teigė, kad dovanos buvo gimtadienio proga – tai galbūt galėtų būti asmeninio gyvenimo aspektas), o dėl pareiškėjo elgesio VSD. Taigi teismas pašalino šią teisės normą iš pareiškėjui inkriminuotų pažeistų teisės normų.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo kaltę, padarė išvadą, kad nurodytas neteisėtas veikas – nuslėpė faktus, keitė parodymus, dalis jo parodymų buvo paneigta poligrafo tyrimu – pareiškėjas padarė tyčia. Teismas akcentavo, kad Departamentas pareiškėjo kaltės formą – nerūpestingumą – nustatė dovanų ėmimo atžvilgiu, tačiau tarnybinė nuobauda paskirta ne už dovanų ėmimą. Be to, pareiškėjas VSD apklausų metu suvokė / turėjo suvokti klausimų esmę ir jų tikslą, turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių (pareigūno vardo žeminimas, Departamento ir visos sistemos autoriteto diskreditavimas), ir, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido (siekdamas savanaudiškų asmeninių tikslų) jiems atsirasti. Kitokių pareiškėjo elgesio motyvų teismas nenustatė, jų nenurodė ir pareiškėjas, t. y. pareiškėjas neigė kaltę apskritai, tačiau nepateikė paaiškinimų, kodėl VSD pokalbio metu nuslėpė faktus, keitė parodymus. Poligrafo tyrimo rezultatus pareiškėjas siejo su jauduliu, tačiau teismas šią versiją atmetė kaip gynybinę. Teismas nurodė, kad pareiškėjo paaiškinimai tiek VSD (dėl dovanų), tiek Departamentui, tiek teismui (dėl elgesio VSD) yra prieštaringi, painūs, todėl teismas juos atmetė ir jais nesirėmė.

17. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – nuslėpė faktus, keitė parodymus, dalis jo parodymų buvo paneigta poligrafo tyrimu, todėl tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų, pažeidė Etikos taisyklių 5.2, 5.5, 5.9, 15.1 punktus, VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus.

18. Teismas, pasisakydamas dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros, priminė, kad jau pasisakė dėl tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo pareiškėjo veiksmuose; Išvadoje ši sudėtis nustatyta su netikslumais: pareiškėjas pažeidė ne visas nurodytas teisės normas, nurodyta per švelni kaltės forma, neištirtos dovanų ėmimo aplinkybės. Teismas įvertino, kad nustatyti netikslumai yra neesminiai (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), t. y. tokie, kurie nesudaro pagrindo panaikinti Įsakymą ir Išvadą, nes šie administraciniai aktai iš esmės yra teisingi. Pareiškėjas viso tarnybinio nusižengimo tyrimo metu galėjo teikti paaiškinimus, suprato jam inkriminuojamų pažeidimų esmę. Pareiškėjas kitaip vertina savo elgesį, tačiau tai nedaro Įsakymo, Išvados ir tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros neteisėta.

19. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kilo neigiamų pasekmių, t. y. pareiškėjo elgesys buvo plačiai aptariamas visuomenėje ((duomenys neskelbtini) naujienų portale www.delfi.lt išspausdintas straipsnis (duomenys neskelbtini)). Tai pažemino bei diskreditavo pareiškėjo, kaip pareigūno, vardą. Pareiškėjas užėmė aukštas pareigas Departamente, todėl jo elgesys turėjo reikšmingą įtaką visos institucijos reputacijai ir prestižui.

20. Teismas atmetė kaip prieštaraujančius byloje pateiktiems įrodymams pareiškėjo teiginius, kad tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatytas priežastinis ryšys. Išvadoje konkrečiai nurodyta, kad būtent pareiškėjo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes (Išvados 7 puslapis). Priežastinį ryšį tarp pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir žalos konstatavo ir teismas: pareiškėjo elgesys apklausų VSD metu (nuslėpė faktus, keitė parodymus, jo parodymus paneigė tyrimas poligrafu) buvo plačiai aptariamas visuomenėje, todėl turėjo reikšmingos įtakos institucijos reputacijai ir prestižui.

21. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad Departamentas tarnybinio patikrinimo metu neatsižvelgė į jo paaiškinimus. Teismas nustatė, jog Išvadoje analizuojami pareiškėjo paaiškinimai (Išvados 2, 3, 5, 8 puslapiai); nors Departamentas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, vis tiek skyrė jam tarnybinę nuobaudą, tai nereiškia, kad jo paaiškinimai neįvertinti; pareiškėjo paaiškinimai prieštaringi, todėl teismas jais nesivadovavo ir atmetė juos kaip gynybinę versiją.

22. Teismas, pasisakydamas dėl tarnybinės nuobaudos proporcingumo padarytam pažeidimui, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Teismas nustatė, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. Pažeidimo pobūdis nulėmė tarnybinės nuobaudos griežtumą. Teismas dar kartą pabrėžė, kad kritiškai vertina faktą, jog Išvadoje nebuvo tiriamos dovanų ėmimo aplinkybės. Dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai valstybės tarnautojas eina pareigas, priėmimas pagal savo pobūdį yra itin sunkus tarnybinis pažeidimas.

Pareiškėjo elgesys, kai jis skaidriai, aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodė aplinkybių, susijusių su dovanų ėmimu, taip pat pagal savo pobūdį yra sunkus tarnybinis nusižengimas, nes jis kelia pavojų skaidrumui, teisingam situacijos kvalifikavimui, sudaro kliūtis išsiaiškinti tikrąją situaciją. Nagrinėjamoje byloje taip ir nutiko – dovanų ėmimo faktas nebuvo tiksliai ištirtas. Be to, pareiškėjo užimamos pareigos lemia aukštesnių reikalavimų pareiškėjui kėlimą. Taip pat teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

Išvadoje nurodytos šios pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pareiškėjas prisipažino, padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą, jo neneigė, gailisi, užkirto kelią neigiamoms pasekmėms (neneigė dovanų gavimo fakto, o jį pripažino, savo noru atsistatydino iš užimamų Departamento direktoriaus pavaduotojo pareigų ir sutiko eiti žemesnes pareigas). Teismas pabrėžė, kad šių lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra – pareiškėjo paaiškinimai dėl dovanų gavimo yra prieštaringi, be to, jie nereikšmingi, nes tarnybinė nuobauda skirta, Departamento sprendimu, ne už tai.

Pareiškėjas neigė padaręs tarnybinį nusižengimą, su juo nesutiko, manė, kad nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Tai, teismo vertinimu, reiškia, kad pareiškėjas nesigaili ir neprisipažįsta. Taip pat teismas nustatė sunkesnę nei konstatavo Departamentas pareiškėjo kaltės formą – tyčią – ir savanaudiškus pareiškėjo elgesio motyvus. Teismas akcentavo, kad Išvadoje buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjo 2018 m. tarnybinė veikla buvo įvertinta „gerai“, galiojančių tarnybinių nuobaudų pareiškėjas neturėjo, pareiškėjas, anot Departamento, laiku ir tinkamai vykdė tarnybines pareigas.

23. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjui griežtas papeikimas buvo paskirtas pagrįstai už tyčia padarytą tarnybinį nusižengimą, ši tarnybinė nuobauda nėra per griežta, todėl ją naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas nenustatė Įsakymo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

25.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priimtas sprendimas turi būti panaikintas. Iš tiesų pareiškėjas nuoširdžiai atsakinėjo į VSD specialistės pateiktus klausimus, paaiškino apie šiuo metu ir prieš 10 metų buvusias reprezentacinių dovanų (ne)teikimo aplinkybes, poligrafo tyrimo metu taip pat atsakė į pateiktus klausimus, tačiau dėl jaudulio buvo gauta neigiama išvada. Pareiškėjas teismui pareiškė, kad, vykdydamas pareigas (duomenys neskelbtini) ir Departamente, nėra priėmęs jokių neteisėtų sprendimų ir dovanų, lėšų ar kitokių daiktų iš verslo subjektų. Viešojoje erdvėje VSD pažymos turinys buvo pateiktas siekiant pakenkti pareiškėjo reputacijai ir prestižui. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino, kad VSD pokalbio metu buvo užduodami klausimai, susiję su įvykiais, vykusiais maždaug prieš 10 metų, todėl pareiškėjas negalėjo tiksliai atsakyti į klausimus (atsakydamas galėjo ir suklysti), kada susitiko su Koncerno atstovu, be to, pareiškėjas jaudinosi.

25.2. Teismas neįvertino pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, kad Departamento direktorius pareiškėjui tarnybinę atsakomybę už pažeidimą pritaikė praleidęs šešių mėnesių terminą. Pažeidimas nebuvo nustatytas atliekant auditą, reviziją, Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, kompetentingos institucijos patikrinimą. Atliekamo tyrimo faktas dėl pareiškėjo atliktų veiksmų teisėtumo negali būti laikomas aplinkybe, suteikiančia galimybę taikyti ilgesnius atsakomybės terminus, nes tai nėra numatyta įstatyme. Departamentas yra darbdavys ir tyrimą pradėjo dėl informacijos, pasirodžiusios viešoje erdvėje, todėl nėra teisinio pagrindo traktuoti, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas kompetentingos institucijos. Kompetentinga institucija VTĮ 34 straipsnio 1 dalies kontekste turėtų būti laikoma kita institucija (o ne valstybės tarnautojo darbdavys), turinti įgaliojimus pagal nustatytas funkcijas atlikti tam tikrų įstaigų patikrinimus tam tikrose veiklos srityse. Jei nėra pagrindo taikyti įstatyme nustatytų išimčių, turi būti taikomas VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis šešių mėnesių terminas, kuris skaičiuojamas nuo nusižengimo padarymo dienos, o jo praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančią. Šis terminas yra naikinamasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

26. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

26.1. Jis sutinka, kad apklausų VSD metu galima jaudintis, tačiau tokiu atveju pareiškėjas turėjo VSD nurodyti, jog neprisimena tam tikrų faktų dėl jaudulio ar dėl to, kad praėjo daug laiko. Atsakovas supranta, kad pareiškėjas tyčia nesiekė nustatytų pasekmių – apklausos paviešinimo ir plataus visuomenės aptarinėjimo, kenkimo įstaigos reputacijai, tačiau net ir neatsargia kaltės forma padarytas tarnybinis nusižengimas sukelia teisines pasekmes.

26.2. „Delfi.lt“ straipsnyje pateikta informacija nebuvo pakankamai patikima, kad būtų galima konstatuoti ir pateikti pranešimą apie galimą tarnybinį pažeidimą. Be to, žiniasklaidoje buvo nurodyta ir daugiau prielaidų dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos pažeidimų, kurie atlikto tyrimo eigoje nepasitvirtino, todėl tarnybinės veiklos tyrimą, prieš pareiškiant įtarimus pareiškėjui, buvo būtina atlikti. Kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas savo paskirtimi yra viena iš tarnybinės veiklos vidaus ar išorinės kontrolės formų. Nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus, kad tarnybinis pažeidimas gali paaiškėti tik atliekant išorinę kontrolę, taip pat, jog buvo praleistas šešių mėnesių naikinamasis terminas nuobaudai skirti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 27 įsakymo Nr. ADP1-1036, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, teigia, kad teismas (1) netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, (2) neįvertino pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, kad Departamento direktorius pareiškėjui tarnybinę atsakomybę už pažeidimą pritaikė praleidęs šešių mėnesių terminą.

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

30. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą tikrinamo sprendimo panaikinimui, ir priėmė teisingą sprendimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Sutinkant su pagrindiniais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jie nebekartojami, tik papildomi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas padarė neteisėtą veiką, kai 2019 m. birželio 26 d. ir 2019 m. liepos 26 d. pokalbio VSD metu nenurodė savo ryšių su Koncerno atstovais intensyvumo, keitė parodymus, jo atsakymus dėl dovanų VSD pokalbio metu paneigė tyrimas poligrafu. Tokiais savo veiksmai pareiškėjas pažeidė Etikos taisyklių 5.2, 5.5, 5.9, 15.1 papunkčius, VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, ir jam pagrįstai už tai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytas tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis ir motyvuotai dėl jų pasisakė. Vengiant motyvų kartojimo, šioje nutartyje prieš tai paminėtais aspektais plačiau nepasisakoma.

32. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad 2019 m. birželio 26 d. ir 2019 m. liepos 26 d. pokalbiai Valstybės saugumo departamente vyko siekiant priimti sprendimą, ar pareiškėjui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tokio leidimo išdavimas tiesiogiai susijęs su jo, kaip aukšto rango valstybės tarnautojo, funkcijų atlikimu. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad tai, jog paminėtų pokalbių su VSD pareigūnais metu pareiškėjas privalėjo suprasti, kad informacija dėl jo ryšių su UAB koncernu „MG Baltic“ yra svarbi ir reikšminga sprendimui dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priimti. Taigi tai, kad pareiškėjas šią reikšmingą informaciją siekė nuslėpti, keitė parodymus, neabejotinai reiškia, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą, už kurio padarymą pagrįstai jam skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

33. Apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, jog Departamento direktorius pareiškėjui tarnybinę atsakomybę už pažeidimą pritaikė praleidęs šešių mėnesių terminą, neatitinka tikrovės. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamius motyvus dėl terminų tarnybinei atsakomybei taikymo (įskaitant ir šešių mėnesių terminą) išdėstė tikrinamo sprendimo konstatuojamojoje dalyje (žr. tikrinamo sprendimo konstatuojamosios dalies 1 skyrių „Dėl terminų skirti tarnybinę nuobaudą“). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo praleisti VTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d.) 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti terminai tarnybinei nuobaudai paskirti, ir šią poziciją pagrindžiantiems motyvams. Šiuo aspektu teismas išsamiai išanalizavo reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino teisės normas, rėmėsi aktualia LVAT praktika.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

35. Apibendrinus šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, taip pat teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė