2018-08-16 Nr. AB-14367-3-61-3-03404-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1289-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03404-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.3; 22.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. 1P-926 „Dėl atsisakymo skirti pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Muitinės departamentą skirti pareiškėjui valstybinę pareigūno pensiją.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. gegužės 11 d. jis buvo nušalintas nuo Vilniaus teritorinės muitinės posto vyr. inspektoriaus pareigų, o 2013 m. gruodžio 4 d. atleistas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo pareiškėjas buvo nuteistas už nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiems interesams. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino pareiškėjo kasacinį skundą ir baudžiamąją bylą nutraukė, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Pasak pareiškėjo, tai reiškia, kad pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. laikytinas nepagrįstu. Pareiškėjo nuomone, pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 1 straipsnio 7 punktą, jis turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (toliau – ir pensija), nes pagal Pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 punktą, į laiką pensijai skirti įskaitomas nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Įsakymu Muitinės departamentas atmetė pareiškėjo prašymą, t. y. atsisakė skirti jam pensiją už tarnybą. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 42 straipsnio 2 dalį, laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju šios aplinkybės egzistavo, todėl ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas.

4. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 45–51).

5. Muitinės departamentas nurodė, kad ginčijamu Įsakymu buvo atsisakyta pareiškėjui skirti pensiją nesant vienos iš Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytos būtinosios sąlygos – atleidimo iš tarnybos dieną pareigūnas neturėjo 20 metų tarnybos stažo pareigūno valstybinei pensijai skirti.

6. Muitinės departamentas paaiškino, kad pareiškėjas muitinėje dirbo nuo 1992 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. birželio 17 d. Į stažą nebuvo įskaitytas laikotarpis nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), kai pareiškėjas buvo nušalintas nuo tarnybos. Pareiškėjas buvo nušalintas teismo nutartimi, o ne darbdavio iniciatyva. Darbdavys teisės aktų nėra įgaliotas priimti sprendimo dėl to, ar teismo vykdytas nušalinimas nuo pareigų pripažintinas pagrįstu ir ar pasitvirtino aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą baudžiamajame procese. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kai valstybės administravimo subjektai kvestionuoja ar vertina teismo ar prokuroro sprendimų pagrįstumą, o tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 ir 118 straipsniuose įtvirtintiems teismų ir prokurorų nepriklausomumo principams. Muitinės departamentas pastebi, kad tokio aiškinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2009 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A19-64/2009.

7. Muitinės departamento nuomone, pareiškėjas, siekdamas įrodyti VTĮ 42 straipsnio 2 dalyje esančias aplinkybes, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnį, įrodydamas, kad jo nušalinimas nuo pareigų buvo neteisėtas. Muitinės departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) konstatavo, jog pareiškėjas piktnaudžiavo tarnyba ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą, nors dėl to ir negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgdamas į tai, Muitinės departamentas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad nepasitvirtino aplinkybės, lėmusios jo nušalinimą nuo pareigų.

8. Muitinės departamentas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nebuvo nuteistas, todėl Pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo nušalinimas nuo pareigų baudžiamajame procese buvo neteisėtas, todėl, Muitinės departamento nuomone, ginčo laikotarpis pagrįstai nebuvo įskaitytas į pareiškėjo stažą pensijai gauti.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Muitinės departamento generalinio direktoriaus Įsakymą ir įpareigojo Muitinės departamentą skirti pareiškėjui valstybinę pareigūno pensiją (b. l. 140–144).

10. Teismas pažymėjo, kad LVAT 2015 m. birželio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2027-756/2015 nurodė, kad darbdavys, atleisdamas pareigūną iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, visuomet prisiima riziką, kurios esmę sudaro tai, jog bet kokioje baudžiamojo proceso stadijoje pripažinus atleistą pareigūną nekaltu, pareigūno atleidimas iš tarnybos pagal statuto 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą gali tapti neteisėtu ir dėl to darbdavys gali patirti neigiamų padarinių, nes jam gali tekti mokėti už neteisėtai atleisto pareigūno priverstines pravaikštas. Teismas nurodė, kad LVAT iš esmės analogiškos pozicijos laikosi aiškindamas situacijas, kai asmuo yra atleidžiamas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 16 punktą, nustatantį, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų, tačiau vėliau priimamas teismo sprendimas, kuriuo asmuo išteisinamas ir teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė, panaikinamas (LVAT 2005 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-672/2005; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3786/2011).

11. Teismas, remdamasis LVAT praktika (2004 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-862/2004, 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2459/2012, 2015 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1492-756/2015) konstatavo, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos neteisėtai, taip pat konstatavo, kad išnyko aplinkybės dėl kurių pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos. Teismas taip pat nurodė, kad pagal LVAT praktiką, nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas vertinamas ne pagal sprendimą dėl nušalinimo (jo teisėtumą ar neteisėtumą), o pagal atlikto tyrimo (tarnybinio patikrinimo) rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant nušalinimą (LVAT 2008 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-35/08, 2013 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1040/13).

12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nušalinimas nuo tarnybos negali būti laikomas pagrįstu, nes Lietuvos Aukščiausio Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi konstatuota, kad baudžiamoji byla nutrauktina nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpis turi būti įskaičiuojamas į tarnybos stažą, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjo nušalinimas nuo tarnybos yra pripažintas neteisėtu.

13. Teismas sprendė, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o Muitinės departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti 2016 m. birželio 15 d. gautą pareiškėjo prašymą skirti jam pensiją.

III. 14. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 149–153).

15. Muitinės departamento teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė, kodėl neturi būti atsižvelgiama į jau suformuotą teismų praktiką dėl asmens reabilitavimo ir nušalinimo pasekmių, ir kodėl tie patys baudžiamosios teisės institutai gali būti skirtingai aiškinami bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo. Nušalinimas nuo pareigų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu yra baudžiamojo proceso dalis, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pagal kompetenciją jau suformuota praktika dėl reabilitavimo ir nušalinimo vertinimo, Muitinės departamento nuomone, yra reikšminga ir šioje administracinėje byloje.

16. Muitinės departamentas nurodo, kad LAT suformavo aiškią praktiką dėl nušalinimo nuo pareigų vertinimo, kai asmuo yra išteisinamas ar jam nebuvo taikoma baudžiamoji atsakomybė. Minėtas teismas nurodė, kad vien baudžiamosios bylos nutraukimas nereiškia, kad visi veiksmai prieš asmenį yra neteisėti, t. y. tyrimo pabaigos faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtais (LAT 2001 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2001, 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009).

17. Muitinės departamentas pastebi, kad teismo argumentai nėra nuoseklūs, nes teismas sutiko, kad pareiškėjas buvo nušalintas ne darbdavio iniciatyva, tačiau rėmėsi tik LVAT praktika dėl nušalinimo pagrįstumo vertinimo, kai valstybės tarnautoją nuo pareigų nušalina būtent darbdavys tarnybinio patikrinimo metu. Muitinės departamento nuomone, nušalinimas baudžiamajame procese negali būti tapatinamas su nušalinimu darbdavio iniciatyva atliekamo tarnybinio patikrinimo (nusižengimo tyrimo) metu, nes tai yra skirtingų teisės normų reguliuojami institutai. Ikiteisminio tyrimo veiksmų pagrįstumo vertinimas yra civilinio ginčo tarp nušalinto valstybės tarnautojo (ieškovo) ir valstybės, kaip tai nustatyta CK 6.272 straipsnyje, dalykas, t. y. nušalinimo baudžiamajame procese teisėtumą ir pagrįstumą nustato teismai civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtos procesinės prievartos priemonės skyrimo. Muitinės departamento manymu, VTĮ 42 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma tik darbdavio įgaliojimų ribose.

18. Muitinės departamentas nurodo, kad pareiškėjas jau kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo, be kita ko, už neteisėtą nušalinimą nuo pareigų (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1186-433/2017). Bendrosios kompetencijos teismui priėmus sprendimą, kad nušalinimas buvo teisėtas, o administraciniam teismui priėmus sprendimą, kad nušalinimo laikotarpį reikia įskaityti į stažą, susidarytų negalima situacija, kai asmuo neatliko savo pareigų, negavo nustatyto darbo užmokesčio, nebuvo už šį laikotarpį mokamos privalomos draudimo įmokos, tačiau šis laikotarpis būtų įskaičiuojamas į stažą Lietuvos valstybei. Atsižvelgdamas į tai, Muitinės departamentas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sustabdyti administracinę bylą, kol bus išnagrinėta minėta civilinė byla.

19. Pareiškėjas E. B. atsiliepime prašo Muitinės departamento apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 152–162).

20. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus faktus ir argumentus, kad jo nušalinimas nuo pareigų ginčo laikotarpiu laikytinas nepagrįstu. Pareiškėjas nurodo, kad pagal LVAT praktiką, reikalavimo teisė išmokėti darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laiką atsiranda pasibaigus nušalinimo laikui, tačiau pareiškėjas pastebi, kad nereikalauja iš Muitinės departamento darbo užmokesčio už ginčo laikotarpį, o tik prašo šį terminą įskaityti į stažą pensijai gauti.

21. Pareiškėjas nurodo, kad nušalinimas nuo pareigų šiuo atveju prilygsta nuteisimui, o nutraukus baudžiamąją bylą, nesant nusikaltimo požymių, pareiškėjas buvo reabilituotas. Pareiškėjas remiasi VTĮ 42 straipsnio 2 dalimi, nurodydamas, kad šiuo atveju nepasitvirtino aplinkybės, lėmusios jo nušalinimą, nes pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas tariamai už padarytą nusikalstamą veiką, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog jo veikoje nėra nusikaltimo požymių ir pareiškėją išteisino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento atsisakymo pareiškėjui skirti pareigūnų valstybinę pensiją.

23. Muitinės departamentas atsisakė pareiškėjui skirti pensiją konstatavęs, kad pareiškėjas atleidimo dieną neturėjo 20 m. tarnybos stažo (b. l. 7). Pareiškėjas nesutinka su tokia Muitinės departamento išvada, nes mano, kad Muitinės departamentas nepagrįstai į pareiškėjo stažą neįskaičiavo ginčo laikotarpio (nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d.), kai pareiškėjas teismo nutartimis buvo nušalintas nuo tarnybos.

24. Pareiškėjo nuomone, ginčo laikotarpį Muitinės departamentas turėjo įskaičiuoti į pareiškėjo stažą, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutraukė baudžiamąją bylą, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamasis. Pasak pareiškėjo, tai reiškia, kad jis buvo reabilituotas. Muitinės departamento nuomone, pareiškėjas pirmiausiai turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir įrodyti, kad jo nušalinimas nuo tarnybos buvo neteisėtas. Muitinės departamentas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje buvo išaiškinta, kad vien tyrimo pabaigos faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro teismo veiksmų neteisėtais. Nesant įrodymų dėl nušalinimo nuo tarnybos neteisėtumo, pasak Muitinės departamento, nėra pagrindo ginčo laikotarpį įskaityti į pareiškėjo tarnybos stažą.

25. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjui pareigūnų valstybinei pensijai gauti pagal Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 3 dalies 8 punktą, yra reikalingas 20 metų ištarnavimo laikotarpis (toliau – stažas). Ginčijame Įsakyme konstatuota, kad pareiškėjo stažas yra 18 m. 6 mėn. ir 30 d. Byloje taip pat nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas teismo nutartimis buvo nušalintas nuo pareigų nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d., t. y. daugiau nei 2,5 m. Byloje ginčo šalys nesutaria, ar šis laikotarpis turi būti įskaitomas į pareiškėjo stažą. Jei minėtas laikotarpis būtų įskaitomas į pareiškėjo stažą, atsižvelgiant į jo trukmę, pareiškėjas įgytų teisę į pareigūnų valstybinę pensiją, kurią ginčijamu Įsakymu Muitinės departamentas atsisakė skirti.

26. Įsakyme nurodyta, kad pensija pareiškėjui neskiriama vadovaujantis Pensijų įstatymo 3 straipsniu, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (toliau – Nuostatai) bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklėmis, patvirtintomis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1B-374 (toliau – Taisyklės), taip pat atsižvelgiant į Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo komisijos 2016 m. liepos 27 d. išvadą. Minėtoje komisijos išvadoje (b. l. 128) nėra aplinkybių, kurios nebūtų nurodytos ginčijame Įsakyme, todėl ši išvada nevertintina kaip ginčijamo Įsakymo sudėtinė (motyvuojamoji) dalis, todėl teisėjų kolegija dėl jos atskirai byloje nepasisakys.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su Muitinės departamento ginčijame Įsakyme nurodytu pareiškėjo stažu, remiasi VTĮ 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtimi, kad į tarnybos stažą įskaitomas laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą. Muitinės departamentas pažymi, kad pareiškėjas nuo tarnybos buvo nušalintas ne darbdavio iniciatyva, o teismo nutartimis, todėl mano, kad VTĮ 42 straipsnio 2 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina (b. l. 46). Muitinės departamento nuomone, jis nėra įgaliotas priimti sprendimus dėl to, ar teismo vykdytas nušalinimas pripažintinas pagrįstu ir, ar pasitvirtino aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą baudžiamajame procese (b. l. 47).

28. CK 6.272 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Klausimai dėl atsakomybės už minėtame CK straipsnyje nurodytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kurią atlygina valstybė, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje žalos atlyginimo klausimas nenagrinėjimas, šioje byloje sprendžiama dėl pensijos pareiškėjui skyrimo. Atitinkamai, sprendžiama ir dėl stažo, būtino pensijai skirti, skaičiavimo. Pareiškėjas, siekdamas išspręsti ginčą dėl pensijos skyrimo, negali būti verčiamas kreiptis į teismą ir inicijuoti bylą dėl žalos iš valstybės prisiteisimo už galimai neteisėtą procesinės prievartos priemonės (nušalinimo nuo tarnybos) pritaikymą. Nors pareiškėjas tokį ieškinį yra pateikęs (Vilniaus miesto apylinkės teismas neįsiteisėjusiu 2017 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1186-433/2017 pareiškėjo ieškinį atmetė), tačiau nušalinimo nuo tarnybos teisėtumas (neteisėtumas) nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, siekdamas ginčo laikotarpio įskaičiavimo į stažą, nesiremia nušalinimo nuo tarnybos nepagrįstumu. Atitinkamai, teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp administracinės bylos ir civilinės bylos nėra prejudicinio ryšio. Bendrosios kompetencijos teismo išvados dėl nušalinimo neteisėtumo šiai administracinei bylai nėra reikšmingos.

29. Teisėjų kolegija pastebi, kad nei Pensijų įstatyme, nei ginčijame Įsakyme nurodytuose Nuostatuose ar Taisyklėse nėra nustatyta, kokiais atvejais į pareigūno stažą gali būti įskaitomas laikotarpis, kai pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas ėjo muitinės pareigūno pareigas. Atitinkamai, nagrinėjamam ginčui yra aktualus Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymu (toliau – Statutas).

30. Statuto (redakcijos, galiojusios beveik visu ginčo laikotarpiu) 40–44 straipsniuose, reglamentuojančiuose nušalinimo nuo pareigų tvarką, nebuvo nustatyta, ar laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, gali būti įskaitomas į vidaus tarnybos stažą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad Statuto 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tiek, kiek muitinės pareigūnų statuso nereglamentuoja Statutas, muitinės pareigūnams taikomas VTĮ. Be to, nuo 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusios Statuto redakcijos 40 straipsnis numatė, kad muitinės pareigūnas nuo pareigų nušalinamas VTĮ ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Taigi, iš esmės visu ginčo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu aktualus VTĮ.

31. Vis dėlto, teisėjų kolegija pastebi, kad VTĮ (redakcijos, galiojusios beveik visu ginču laikotarpiu) taip pat nenustatė, kokiais atvejais į pareigūno stažą gali būti įskaitomas laikotarpis, kai pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų. VTĮ 42 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kaip pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą, buvo priimta vėliau ir įsigaliojo tik nagrinėjamo ginčo laikotarpio pabaigoje – nuo 2013 m. liepos 20 d. Taigi, nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2013 m. liepos 19 d. aptariami ginčo teisiniai santykiai nebuvo reguliuojami nei Statute, nei VTĮ, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiam laikotarpiui taikytinas panašius teisinius santykius reglamentavęs įstatymas, t. y. Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu. Šio statuto (redakcijos, galiojusios beveik visu ginčo laikotarpiu) 28 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, buvo nustatyta, kad laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad pareigūnas nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.

32. Taigi, laikotarpis nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. liepos 19 d. įtrauktinas į pareiškėjo stažą pagal tuo metu galiojusių minėto statuto redakcijų 28 straipsnio 7 dalį, nes pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325/2014, kuria baudžiamoji byla pareiškėjui buvo nutraukta nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjas nebuvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Muitinės departamentas turėjo visus įgaliojimus tokią išvadą padaryti, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį. Atitinkamai, darytina išvada, kad Muitinės departamentas nepagrįstai šio laikotarpio neįtraukė į pareiškėjo stažą pareigūno pensijai gauti.

33. VTĮ (redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2013 m. spalio 1 d. ir nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d.) taikytinas likusiam ginčo laikotarpiui, t. y. nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. Šiuo laikotarpiu VTĮ 42 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas. Toje pačioje minėto straipsnio 2 dalyje, kaip minėta, buvo įtvirtintos ir dvi šios taisyklės išimtys: pirma, kai pripažįstama, kad tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai; ir antra, kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą. Taigi, VTĮ 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos dvi išimtys, leidžiančios įskaityti į stažą laikotarpį, kurį tarnautojas (šiuo atveju – pareigūnas) buvo nušalintas nuo pareigų.

34. Pareiškėjas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtis, susijusi ne su nepagrįstu nušalinimu nuo darbo, o su sąlyga, kai nepasitvirtino aplinkybės, lėmusios jo nušalinimą. Atitinkamai, teisėjų kolegija atmeta Muitinės departamento argumentus, susijusius su tuo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo nušalinimas nuo tarnybos buvo nepagrįstas. Tais pačiais argumentais teisėjų kolegija atmeta ir Muitinės departamento argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo, Muitinės departamento nuomone, nepagrįstai netaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje buvo išaiškinta, kad baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nereiškia, kad visi veiksmai prieš asmenį buvo neteisėti.

35. Pasisakydama dėl to, ar pareiškėjas įrodė antrosios įstatyme įtvirtintos išimties (jog nepasitvirtino aplinkybės, lėmusios jo nušalinimą) egzistavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios bylos nutraukimas, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamo veikos požymių, reabilituoja nepagrįstai apkaltintą asmenį, o tai reiškia ir jo teisių, apribotų baudžiamojo proceso tikslais, visišką atkūrimą.

36. Nagrinėjamu atveju procesinė prievartos priemonė (nušalinimas nuo pareigų) teismo buvo pritaikyta baudžiamajame procese pareiškėją įtariant (vėliau – kaltinant) tuo, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi (b. l. 80, 82, 84–85, 87, 89, 91, 93, 95, 97, 99). Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių ir baudžiamąją bylą, kurioje pareiškėjui buvo pritaikyta procesinė prievartos priemonė, nutraukus, pripažintina, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas buvo nušalintas nuo tarnybos (šiuo atveju – įtarimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi), nepasitvirtino. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Muitinės departamentas aptariamą ginčo laikotarpio dalį turėjo įskaityti į pareiškėjo stažą pagal VTĮ 42 straipsnio 2 dalį.

37. Muitinės departamentas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad minėta VTĮ nuostata gali būti taikoma tik tais atvejais, kai asmuo nušalinamas nuo pareigų darbdavio iniciatyva, o ne teismo nutarčių pagrindu. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ši Muitinės departamento nurodyta aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes pareigūnai, kaip ir valstybės tarnautojai, tarnybos santykiuose socialinių garantijų (šiuo atveju – pensijų) prasme teisinį ryšį turi su valstybe, todėl nėra svarbu, kurio valstybės valdžią įgyvendinančio subjekto (vykdomosios ar teisminės valdžios) iniciatyva asmuo buvo nušalintas nuo pareigų.

38. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija Muitinės departamento apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė