2026-02-04 Nr. AB-2596-3-61-3-01075-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-596-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01075-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. L. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja Z. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2023 m. balandžio 25 d. rašto Nr. A51-72228/23(3.3.15.3E-AD24) „Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas Raštas) dalį, kuria nuspręsta, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra, 2) įpareigoti Administraciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti, ar buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose yra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami grąžintini natūra žemės sklypai, ir apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) bei pareiškėją, 3) ištirti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projekto proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) 1.2 papunkčio ir 2 punkto teisėtumą ta apimtimi, kuria jie yra susiję su pareiškėjos Z. L. 2024 m. vasario 1 d. prašyme nurodytomis buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijomis ir pažymėtomis prie šio prašymo pridėtose schemose.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. B. (P. B.) žemę, iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaime (dabar – Vilniaus miesto teritorija).

2.2. Sprendimas reiškia, jog pareiškėjai nebus atkurtos nuosavybės teisės į žemę natūra, tačiau ji pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, o ne kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnyje numatytais būdais. Todėl pareiškėjai akivaizdu, kad sprendimas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes ir neabejotinai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.

2.3. Pareiškėjos skundo pridedamose schemose nurodytose teritorijose (Teritorijos Nr. 1–4) yra laisva (neužstatyta) bei nepriskirta valstybės išperkamai žemė.

2.4. Administracijos 2023 m. balandžio 25 d. raštas ta apimtimi, kuria jis yra susiję su Teritorijomis Nr. 1–4, priimtas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nėra sąlygų, dėl kurių būtų pagrindas Teritorijas Nr. 1–4 priskirti valstybės išperkamai žemei.

2.5. Pareiškėja prašė pradėti norminio akto tyrimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 113 straipsnio nuostatas, ištirti Potvarkio 1.2 papunkčio ir 2 punkto atitiktį teisės aktams ta apimtimi, kuria šie Potvarkio punktai yra susiję su Teritorijomis Nr. 1–4.

3. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė, kad:

3.1. Teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo savivaldybių institucijoms grąžintinus natūra žemės sklypus projektuoti tuose žemės plotuose iki nacionalizacijos turėtų žemėvaldų ar rėžinių kaimų ribose taip, kaip pretendentai ar juos atstovaujantys asmenys nurodo savivaldybės administracijai pateikiamose schemose ar planuose.

3.2. (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas įtrauktas į kaimų, kuriuose natūra grąžintinų sklypų formavimas baigtas, sąrašą. Akcentuoja, kad pareiškėjos skunde nurodomi plotai, kuriuose tariamai galima suprojektuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, buvo atidžiai išanalizuoti. Pareiškėjos skunde minimose teritorijose nėra galimybės suprojektuoti natūra grąžintinų žemės sklypų iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, nes jos yra užimtos magistraliniais šiluminių trasų kolektoriais ir jų aptarnavimo įrenginiais, vandentiekio, dujų, elektros bei nuotekų inžineriniais tinklais, užtikrinančiais Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės (TE-3) ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės darbą ir centralizuotą šilumos tiekimą Vilniaus miestui, taigi joje neįmanoma suprojektuoti grąžintinų natūra žemės sklypų. Šiuose plotuose negalima jokia veikla ir (ar) statyba, nesusijusi su minėtų inžinerinių tinklų ir įrenginių eksploatavimu ar kogeneracinės jėgainės centralizuotos šilumos gaminimo ir tiekimo technologiniais procesais.

3.3. Teritorija Nr. 2 patenka į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 410 patvirtinto Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano ribas. Pareiškėjos patikslintame skunde išskirtoje GAR 1-1 funkcinėje zonoje yra Administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-711 patvirtintas natūra grąžintinas žemės sklypas Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Nuosavybės teisės į žemės sklypą jau atkurtos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams.

3.4. Teritorija Nr. 3 patenka į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 410 patvirtinto Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano ribas. Pagal detaliojo plano sprendinius skundo teritorijoje suplanuoti magistraliniai 330 kV ir 110 kV elektros tinklai. Teritorijoje yra juridinių asmenų nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruotų inžinerinių statinių.

3.5. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės apie Nr. 1–4 pažymėtose teritorijose tariamai galimus projektuoti sklypus nuosavybės teisų atkūrimui natūra yra visiškai nepagrįstos ir neatitinkančios realios situacijos.

3.6. Vilniaus miesto meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė Potvarkį, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą.

3.7. Pareiškėja nagrinėjamu atveju apskritai negali kvestionuoti Potvarkio teisėtumo, realiai Potvarkis pareiškėjos atžvilgiu net nebuvo pritaikytas. Be to, pareiškėja prašydama ištirti Potvarkio, kaip norminio administracinio akto, teisėtumą, siekia subjektinių teisių gynimo, o tai nėra galima pagal ABTĮ nuostatas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė, kad:

4.1. Klausimai dėl laisvos ir neužstatytos (valstybės neišperkamos) žemės pažymėjimo kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija. NŽT 2024 m. vasario 6 d. buvo gautas pareiškėjos 2024 m. vasario 1 d. prašymas, kuriuo prašoma kreiptis į Administraciją su prašymu suformuoti ir perduoti nuosavybės teisių atkūrimui natūra žemės sklypus buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime šiame prašyme nurodytose teritorijose ir pažymėtose prie prašymo pridėtose schemose bei persiųsti Administracijai jos prašymo su priedais kopiją. NŽT Vilniaus skyriaus 2024 m. vasario 23 d. raštu pareiškėjai, be kita ko, buvo paaiškinta, kad Sprendimu Administracija informavo NŽT, jog (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra, ir prašė nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus rėžinio kaimo pretendentams pagal kompetenciją spręsti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino Administracijos rašto dalį ir įpareigojo Administraciją išnagrinėti pareiškėjos Z. L. 2024 m. vasario 1 d. prašymą, pateikiant dėl jo motyvuotą atsakymą.

6. Teismas išanalizavo Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-43-1188/2024.

7. Teismas nurodė, kad Administracija privalėjo nustatyti su ginču susijusią kaimo ribą, jo plotą, skundžiamame Rašte padarytas išvadas dėl ginčo teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nebuvimo privalėjo pagrįsti teritorijų planavimo duomenimis (detaliųjų, bendrųjų planų ištraukomis, brėžiniais, schemomis ir pan.), tačiau to neatliko.

8. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, susijusi su (duomenys neskelbtini) rėžiniu kaimu, yra nemotyvuota. Teismo nuomone, skundžiamas raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, jame neišdėstytos jokios faktinės aplinkybės ir nepateikti jokie duomenys, kurių pagrindu Administracija sprendime padarė išvadą, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra.

9. Teismas nustatė, kad teismo žinioje yra byla dėl to paties norminio administracinio akto, kurį prašoma ištirti šioje byloje, todėl pareiškėjos prašymą dėl Potvarkio ištyrimo atmetė.

III. 10. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti Administracijos sprendimą ir įpareigoti Administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas neįsigilino į individualią bylos situaciją, visapusiškai neišanalizavo bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to sprendimas neatitinka jam keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, yra paviršutiniškas, nelogiškas, neaiški jo vykdymo tvarka. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu pirmosios instancijos teismas neįvykdė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos pareigos teismui vykdyti teisingumą, kadangi priimtu sprendimu teismas tik formaliai įgyvendino teisingumą.

11.2. Pareiškėja tiesiogiai į Administraciją nesikreipė, prašymo dėl teritorijų, kurias nurodė šioje byloje pareikštame skunde ir dėl kurių pageidauja atskiro Administracijos įvertinimo dėl galimybės juos formuoti ir perduoti nuosavybės teisių atkūrimui, Administracijai nebuvo pateikusi. Pareiškėja 2024 m. vasario 1 d. prašymą, kuriuo pateikė informaciją apie teritorijas, kuriose, pareiškėjos manymu, gali būti formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaimo teritorijoje ir kurį prašė persiųsti Administracijai, pateikė NŽT. Be to, pareiškėja neskundė teismui NŽT 2024 m. vasario 23 d. atsakymo.

11.3. Administracijos raštas buvo adresuotas trečiajam asmeniui NŽT, kuri šio rašto neskundė.

11.4. Ginčijamas Administracijos raštas savo esme yra informacinio pobūdžio, nes jame nurodomi rėžiniai kaimai, kurių teritorijos buvo ne kartą nagrinėtos, informacija ne kartą buvo teikta atskirai apie kiekvieną iš jų. Administracijos rašto panaikinimas pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių.

11.5. Administracija nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovas teisingai pastebi, kad ginčijamas Raštas buvo adresuotas trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai. Raštu tuometis Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius buvo informuotas, kuriuose iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra.

12.2. Pareiškėja neginčijo NŽT rašto ar jo turinio.

12.3. Administracijos raštas yra motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

13. Pareiškėjos atstovas advokatas 2025 m. balandžio 25 d. informavo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, jog mirė pareiškėja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Z. L. mirė (duomenys neskelbtini). Duomenų apie jos teisių perėmimą paveldėjimo būdu byloje nėra. Šie faktai nenustatyti ir iš Testamentų registro įrašų. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir sprendimą paskelbė 2025 m. sausio 28 d.

15. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjo bylą ir paskelbė sprendimą administracinėje byloje 2025 m. sausio 28 d., kai pareiškėja jau buvo mirusi.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. ABTĮ 103 straipsnio 6 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių.

17. Pažymėtina, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.).

18. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju teismas nesprendė, ar yra pagrindas bylą nutraukti, ar nustatyti mirusiojo įpėdinius, kuriems perėjo teisės į mirusiojo teises, ir dėl to priimti procesinius sprendimus, darytina išvada, kad teismas pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos priėmė neteisėtą sprendimą.

19. Teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoda tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys