5e582c68-e5cb-46ae-a9aa-b54710751e2e · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-1211-446/2021 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00006-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 22 d. Kelmė Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant RosandaiKasparaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai J. R., jos atstovui advokatui G. L., suinteresuotiems asmenims N. R., G. R., V. S., R. R., V. K., L. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J.

R. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims N. R., G. R., V. S., R. R., V. K., L. S. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja J. R. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ turto paveldėjimo tikslu, kad K. S., miręs (duomenys neskelbtini), yra jos tėvas, o ji – K. S. dukra. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad jos mama N. R. ir K. S. gyveno nesusituokę, susilaukė dviejų dukrų – jos ir G. R.. Nors tėvai nebuvo susituokę, tačiau visÄ laikÄ gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, augino vaikus.

Kodėl jos tikrasis tėvas įstatymo nustatyta tvarka nepripažino tėvystės savo vaikams, ji paaiÅ¡kinti negali, niekada tuo nesidomėjo, esant gyvam K. S. jo apie tai neklausė. Jai tai nebuvo svarbu, nes ji augo darnioje Å¡eimoje, mylima abiejų tėvų. Jai net menkiausių abejonių nekyla, kad jos tėvas kitas asmuo, ne K. S., nes nuo gimimo K. S. jÄ augino, auklėjo ir iÅ¡laikė. Po jos tėvo K. S. mirties liko palikimas, kurį ji norėtų paveldėti, todėl buvo priversta kreiptis į teismÄ .

Suinteresuotas asmuo N. R. su pareiškimu sutinka, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. R.. Nuo (duomenys neskelbtini) ji pradėjo gyventi kartu su K. S., kuris padėjo užauginti jos penkis vaikus, likusius be tėvo po V. R. mirties. Jie taip ir nesusituokė, tačiau gyveno darniai, santaikoje, susilaukė dviejų dukterų – G. ir J.. Kodėl K. S. neįteisino tėvystės, negali paaiškinti, tačiau vaikų niekada nebuvo išsižadėjęs, buvo rūpestingas ir geras tėvas, kaip savo užaugino ir penkis jos vaikus iš pirmos santuokos.

Suinteresuotas asmuo G. R. praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ patenkinti, paaiÅ¡kino, kad jos, kaip ir pareiÅ¡kėjos J. R., tėvas yra K. S.. Niekam jų Å¡eimoje nebuvo kilę abejonių, kad K. S. yra jos ir J. tėvas, jis jas augino, mylėjo. Kodėl K. S. įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė į civilinės metrikacijos skyrių dėl tėvystės pripažinimo, negali paaiÅ¡kinti, tėvo apie tai niekada neklausė. Suinteresuotas asmuo V. S. su pareiÅ¡kimu sutinka, paaiÅ¡kino, kad ji esanti vyriausias vaikas N. R. ir K.

S. Å¡eimoje. Ji gerai prisimena, kai į jų namus atsikraustė gyventi K. S., kuris visus mamos vaikus augino kaip savo, visais vienodai rÅ«pinosi ir visus mylėjo. Jos mama ir K. S. susilaukė dviejų dukterų – G. ir J.. Nuo to laiko, kai K. S. atsikraustė į jų namus, iki savo mirties gyveno kartu su jos mama, užaugino septynis vaikus. Suinteresuoti asmenys R. R., V. K., L. S. pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o patenkinti, paaiÅ¡kino analogiÅ¡kai pareiÅ¡kėjai, kitiems suinteresuotiems asmenims. PareiÅ¡kimas pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. R. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Jos gimimo liudijime nurodytas tik tėvo vardas – K.. Kelmės rajono savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyriaus pateiktame gimimo akto įraše (b. l.

51) nurodyta, kad J. R. motina N. R., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas – K. R., kurio gimimo data, amžius nenurodyti, įrašas sudaryto pagrindas – vaiko motinos N. R. pareiškimas, gimimas įregistruotas (duomenys neskelbtini). Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkėje. Iš mirties liudijimo (b. l.

23) matyti, kad pareiškėjos motinos N. R. sutuoktinis V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Iš medicininio mirties liudijimo (b. l.

7) matyti, kad K. S. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvystė, mirus spėjamam vaiko tėvui, nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu. PareiÅ¡kėja J. R. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog K. S., miręs (duomenys neskelbtini), yra jos biologinis tėvas. Nors pareiÅ¡kime nenurodė, kokiu tikslu ji praÅ¡o nustatyti šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas jai reikalingas tam, kad ji galėtų paveldėti savo tėvo K.

S. turtÄ . Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir Å¡eimos kodekso 56 straipsniu. Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrÄ gyvenimÄ , bendrÄ Å«kio tvarkymÄ iki vaiko gimimo arba bendrÄ vaiko auklėjimÄ arba iÅ¡laikymÄ , arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001).

Vaikų, kurie gimę prieÅ¡ įsigaliojant 2000 m. CK, gimimo liudijimuose gali bÅ«ti įrašų apie tėvÄ , kurio tėvystė iÅ¡ tikrųjų nenustatyta, arba asmenį, kurio apskritai nėra ir nebuvo. Tuo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 61 straipsnis ir iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusių Civilinės bÅ«klės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 20.2. punkte buvo nustatyta, kad vaikui gimus iÅ¡ nesančios santuokoje motinos, kai nėra bendro tėvų pareiÅ¡kimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimo įrašų knygoje įraÅ¡omas pagal motinos pavardę, o vardas – motinos nurodymu.

Todėl siekiant nustatyti kilmę iÅ¡ gimimo liudijimų, iÅ¡duotų remiantis gimimo įraÅ¡ais iki 2001 m. liepos 11 d., ir kilus abejonių dėl patvirtinimo, ar kaip vaiko tėvas įraÅ¡ytas asmuo toks ir yra, civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravusiame gimimÄ , reikia pasitikrinti žinių apie tėvÄ Ä¯raÅ¡ymo pagrindÄ . Galiojusios gimimo įraÅ¡o formos skiltyje „Žinių apie tėvÄ Ä¯raÅ¡ymo pagrindas“ buvo nurodoma, kuo remiantis – santuokos liudijimu, bendru tėvo ar vieniÅ¡os motinos pareiÅ¡kimu – įraÅ¡omos žinios apie tėvÄ (iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusių Civilinės bÅ«klės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 13–22, 27 punktai).

Jeigu tėvas nurodytas vieniÅ¡os motinos pareiÅ¡kimu, tai reiÅ¡kia, kad konkretus asmuo kaip vaiko tėvas į vaiko gimimo įraÅ¡Ä nėra įtrauktas ir įraÅ¡ytiems duomenims sutampant su konkretaus fizinio asmens duomenimis teisinių padarinių neatsiranda. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2007).

Remiantis pareiÅ¡kėjos, suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimais daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos motina N. R. nuo (duomenys neskelbtini) iki K. S. mirties su juo kartu gyveno, vedė bendrÄ Å«kį, susilaukė dviejų dukterų, viena iÅ¡ jų – J. R., tačiau susituokę nebuvo. N. R. pradėjus gyventi kartu su K. S. jos sutuoktinis V. R. jau buvo miręs. J. R. gimimo akto įraÅ¡e tėvas (K. R.) nurodytas motinos praÅ¡ymu, konkretus asmuo tėvu į J. R. gimimo įraÅ¡Ä nėra įtrauktas.

PareiÅ¡kėjos, suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimai apie pareiÅ¡kėjos motinos ir K. S. bendrÄ gyvenimÄ , tvirtus Å¡eimyninius santykius, tėvystės faktinį pripažinimÄ , vaiko (pareiÅ¡kėjos) auginimÄ , auklėjimÄ ir iÅ¡laikymÄ , teismui nekelia abejonių. PareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimai patvirtinti raÅ¡ytiniais įrodymais. Pažymoje apie Å¡eimos sudėtį (b. l.

10) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos dokumentų apskaitos knygose 1976-1979, 1980-1982, 1983-1985 metų yra įregistruoti duomenys, kad N. R. ir K. S. gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, Å¡eimos narių sÄ raÅ¡e Å¡eimos galva įraÅ¡yta N. R., Å¡eimos vyru – K. S., nurodyti septyni Å¡eimos vaikai, tarp kurių ir J. R., kurios tėvavardis nurodytas „K.“. Gyvenamosios patalpos orderyje, iÅ¡duotame 1985 m., suteikiančiame K. S. apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 24), nurodyta, kad K. S. Å¡eima, kurios nariai įregistruotini Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje, susideda iÅ¡ Å¡eÅ¡ių asmenų: K. S., N. R., V. R., L. R., G. R. ir J. R.. IÅ¡ sutarties (b. l. 25-26) matyti, kad šį butÄ (duomenys neskelbtini) metais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu, iÅ¡ valstybės nusipirko lygiomis dalimis, po ½ dalį, K. S. ir N. R.. PareiÅ¡kėjos pateiktose foto nuotraukose (b. l.

57) matomas K. S. (jį nurodė visi suinteresuoti asmenys) tarp pareiÅ¡kėjos Å¡eimos narių (jos seserų, brolio, mamos, sÅ«naus) įvairiose Å¡eimyninio gyvenimo situacijose – laidotuvėse, vaikų mokyklos baigimo Å¡ventėse, Kalėdinių Å¡venčių metu, bendraujant su anÅ«ku (pareiÅ¡kėjos sÅ«numi). IÅ¡ visumos aptartų įrodymų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos motinai N. R. gyvenant kartu ir vedant bendrÄ Å«kį su K. S. buvo pradėta ir gimė dukra J. R.. K. S. iki savo mirties gyveno kartu su N. R., augino, auklėjo, visokeriopai rÅ«pinosi ir iÅ¡laikė savo dukrÄ J.

R., nors įstatymų nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo neįteisino. K. S. ir J. R. artimi santykiai iÅ¡liko iki pat K. S. mirties. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad K. S. yra pareiÅ¡kėjos J. R. tėvas. Kiekvieno vaiko teisė, kiek įmanoma, žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, turi bÅ«ti užtikrinama ir įgyvendinama valstybės teisinėmis priemonėmis, vaikas gali siekti paveldėti savo tėvų turtÄ . Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja turi teisę žinoti savo tėvÄ ir Å¡iÄ teisę realizuoti, jÄ iÅ¡vieÅ¡inant, t. y. deklaruojant jÄ oficialiuose dokumentuose, gimimo akto įraÅ¡e, tuo pačiu realizuojant visas su tuo susijusias ir iÅ¡ to kylančias teises bei pareigas.

PareiÅ¡kime nėra nurodyta, kokiu tikslu praÅ¡oma nustatyti juridinį faktÄ , tačiau, kaip jau minėta, pareiÅ¡kėja teisme paaiÅ¡kino, kad šį faktÄ ji praÅ¡o nustatyti turto paveldėjimo tikslu, teismas Å¡ios kategorijos bylose yra aktyvus, todėl pripažinus faktÄ , kad K. S. yra pareiÅ¡kėjos tėvas, tikslinga nurodyti, kad Å¡is faktas nustatomas vaiko teisės žinoti savo tėvÄ ir palikimo paveldėjimo tikslu. PareiÅ¡kime nurodytas reikalavimas pripažinti, kad pareiÅ¡kėja yra K.

S. dukra, yra perteklinis. Juridinio fakto bylose pripažinus, kad asmuo yra vaiko tėvu, nustatinėti faktÄ , kad vaikas yra tėvo sÅ«nus ar dukra, netikslinga. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiÅ¡kėja nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei neatleista, todėl jai tenka pareiga atlyginti proceso iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios Å¡ioje byloje yra 18,37 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6, 8 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ palikimo paveldėjimo tikslu, kad K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas. Priteisti iÅ¡ J. R. valstybei 18,37 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų 37 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, jas sumokant į vienÄ iÅ¡ pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitų, nurodant įmokos kodÄ 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus. Teisėja Vilma Raščiuvienė