5e57eef3-e8ec-472a-8fcb-09c12773558b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1179/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3; 45.8(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo GailiÅ«no, Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo AKTSIASELTS BALTEM apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Hobista“ ieÅ¡kinį atsakovui AKTSIASELTS BALTEM dėl nuosavybės teisės į daiktÄ pripažinimo ir daikto valdymo pažeidimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti ieÅ¡kovo nuosavybės teises į vikÅ¡rinį buldozerį „Komatsu D61EX-15“, identifikacinis Nr. B45737, valstybinis Nr. 1557TL, tai yra pripažinti ieÅ¡kovÄ vikÅ¡rinio buldozerio savininku; įpareigoti atsakovÄ ne vėliau kaip per 2 – 5 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir jėgomis grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui nurodytÄ vikÅ¡rinį buldozerį, pristatant jį ieÅ¡kovo buveinės adresu Juodpelkio g. 3, Mažeikiai.

Nurodė, kad 2008 m. balandžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 03.04 (toliau ? Sutartis) iÅ¡ UAB „Baltijos statybinės maÅ¡inos“ iÅ¡simokėtinai nusipirko vikÅ¡rinį buldozerį „Komatsu D61EX-15“ už 601 800 Lt kainÄ , kuriÄ turėjo sumokėti keturiomis periodinėmis įmokomis iki 2008 m. liepos 7 d. IeÅ¡kovui netinkamai vykdant periodinių įmokų mokėjimÄ , atsakovas kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 315 109,13 Lt skolos, iÅ¡ kurios 275 696,43 Lt sumÄ sudarė skola už buldozerį, priteisimo.

Å iaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Ä®siteisėjus minėtam sprendimui, kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui buvo priteista skola už buldozerį, atsakovo nuosavybės teisės į buldozerį pasibaigė ir jo savininku tapo ieÅ¡kovas. Bendrovė „Baltijos statybinės maÅ¡inos“ reorganizuojant prijungta prie atsakovo AKTSIASELTS BALTEM (toliau tekste – AS BALTEM), kuris ir perėmė prijungtos bendrovės teises ir pareigas. Atsakovas 2010 m. lapkričio 8 d. raÅ¡tu pareikalavo grÄ Å¾inti buldozerį.

IeÅ¡kovo darbuotojai 2010 m. lapkričio 19 d. atvykę į darbų objektÄ buldozerio neberado. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate ikiteisminį tyrimÄ atsisakyta pradėti, kadangi buldozerį paėmė ir pas save nugabeno atsakovas, o tai yra civilinio pobÅ«džio ginčas. Atsakovas ieÅ¡kinio nepripažino. Atsakovas nurodė, jog Å¡alių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad nuosavybės teisė į vikÅ¡rinį buldozerį pereina nuo pilno atsiskaitymo momento.

Atsakovas 2009 m. sausio 7 d. minėtÄ pirkimo-pardavimo sutartį įregistravo sutarčių registre, kad apsaugotų savo nuosavybės teisę į ginčo daiktÄ . Sutarčių registre yra įraÅ¡yta sÄ lyga, kad nuosavybės teisė iÅ¡ bendrovės „Baltijos statybinės maÅ¡inos“ pirkėjui UAB „Hobista“ pereina tik visiÅ¡kai atsiskaičius. Esant neįvykdytam teismo sprendimui dėl skolos priteisimo, bendrovė „Hobista“ pradėjo restruktÅ«rizavimo procedÅ«rÄ . Suprasdamas, kad UAB „Hobista“ Å iaulių apygardos teismo sprendimo nevykdys ir kėsinasi pasisavinti neapmokėtÄ buldozerio dalį, atsakovas 2010 m. lapkričio 8 d. raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovui, kad nuo minėtos datos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 03.04 yra nutraukta ir pareikalavo įvykdyti sutartines nuostatas bei grÄ Å¾inti daiktÄ .

Tokiu bÅ«du atsakovas natÅ«ra įvykdė Å iaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimÄ . Atsakovas, praėjus sutartyje numatytam septynių dienų terminui, pasiėmė jam priklausantį daiktÄ , kurį bendrovė „Hobista“ be jo žinios buvo perdavusi trečiajam asmeniui. Ir nutraukus 2008 m. balandžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, ir Å¡iai sutarčiai galiojant, atsakovas buvo ginčo daikto savininku, todėl CK 4.22 straipsnio 2 dalies pagrindu daikto valdymas nelaikomas savarankiÅ¡ka daiktine teise.

IeÅ¡kinys dėl valdymo teisės gynimo negali bÅ«ti tenkinamas, nes CK 4.32 straipsnio 3 punkto pagrindu ieÅ¡kovas negali valdyti daikto, o pirkimo-pardavimo sutartis yra pasibaigusi, daikto registracija vieÅ¡ame registre ieÅ¡kovo vardu yra pripažinta neteisėta. Registratoriaus sprendimas neužginčytas ir įsiteisėjęs, daiktas Å¡iuo metu yra pas teisėtÄ savininkÄ . IeÅ¡kovo ir atsakovo turtinis ginčas yra iÅ¡spręstas taikant 2008 m. balandžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino.

Teismas sprendime nurodė, kad aiÅ¡kinant Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ Sutartį nustatyta, jog tikrieji atsakovo ketinimai buvo perleisti ieÅ¡kovui vikÅ¡rinį buldozerį „Komatsu D61EX-15“, kurį ieÅ¡kovas ketino įsigyti už sutartÄ kainÄ , jÄ sumokant dalimis (iÅ¡simokėtinai). CK 6.414 straipsnis, reguliuojantis daiktų pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai teisinius santykius, nustato, kad daikto kaina ir atsiskaitymo tvarka parduodant jį iÅ¡simokėtinai nustatoma Å¡alių susitarimu. Kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, o nuosavybės teisė į daiktÄ iÅ¡lieka pardavėjui, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visÄ kainÄ iÅ¡ karto arba atsiimti parduotÄ daiktÄ (CK 6.414 straipsnio 1 dalis).

Sutartyje Å¡alys buvo nustačiusios, kad pirkėjui uždelsus pilnai atsiskaityti už prekę ilgiau kaip 15 dienų, pardavėjas turi teisę pareikalauti grÄ Å¾inti prekę atgal, o pirkėjui per 7 dienas nuo tokio reikalavimo gavimo dienos negrÄ Å¾inus prekės pardavėjui nurodytu adresu, pats pasiimti prekę iÅ¡ pirkėjo (5.4. punktas). Atsiskaitymo terminas už prekę baigėsi 2008 m. liepos 7 d., tačiau pardavėjas, kuriam pirkėjas nebuvo nurodytais terminais sumokėjęs numatytos kainos, nepasinaudojo Sutarties nuostatomis, pagal kurias pirkėjas nuosavybės teisę į prekę įgyja tik pilnai atsiskaitęs su pardavėju (5.3. punktas), o pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjui suteikta teisė atsiimti daiktÄ , įskaitant pirkėjo jau atliktus mokėjimus kaip nuomos mokestį už daikto naudojimÄ per ankstesnį laikotarpį.

Pardavėjas praėjus beveik pusantrų metų po termino visiÅ¡kai atsiskaityti pasibaigimo, 2008 m. gruodžio 31 d. pateikė ieÅ¡kinį Å iaulių apygardos teismui dėl nesumokėtos už vikÅ¡rinį buldozerį likusios kainos dalies ir priskaičiuotų palÅ«kanų priteisimo. Teismo vertinimu, pardavėjas pasirinko vienÄ iÅ¡ dviejų CK 6.414 straipsnyje numatytų galimybių – pareikalavo sumokėti visÄ kainÄ . Ä®siteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės buvo patenkintas, pardavėjas turi teisę reikalauti sprendimo priverstinio įvykdymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka ir nebeturi teisės reikalauti grÄ Å¾inti daiktÄ pardavėjui.

Tokio reikalavimo tenkinimas reikÅ¡tų kito atsakovo teisių gynimo bÅ«do taikymÄ , jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl skolos priteisimo. Buldozerio savavaliÅ¡kas pasiėmimas iÅ¡ ieÅ¡kovo laikytinas neteisėtu. Teismas nurodė, kad esant priteistai skolai už parduotÄ daiktÄ , nuosavybės teisė į daiktÄ pripažintina pirkėjui, kuriam Å¡is daiktas buvo perduotas po Sutarties pasiraÅ¡ymo. Sutartis yra nutraukta nuo 2010 m. lapkričio 8 d. CK 6.221 straipsnis nustato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi Å¡alis nuo sutarties vykdymo, tačiau sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarkÄ nustatančių sutarties sÄ lygų ir kitų sutarties sÄ lygų galiojimui, jeigu Å¡ios sÄ lygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

Vadovaujantis Sutartimi ir CK 6.411 straipsniu, pagal daiktų pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį pardavėjui iÅ¡lieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Nustačius, kad daiktas buvo perduotas pirkėjui pagal Sutartį, kad pardavėjas nustatyta tvarka yra prisiteisęs iÅ¡ pirkėjo nesumokėtÄ kainos už daiktÄ dalį, kad pirkėjui pripažintina nuosavybės teisė į daiktÄ , teisėtu laikomas ieÅ¡kovo daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnis).

Atsakovo veiksmus, jam savavaliÅ¡kai pasiėmus buldozerį, teismas laikė pažeidžiančiais teisės aktus ir neteisėtu daikto valdymu, todėl tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl daikto valdymo pažeidimų paÅ¡alinimo (CPK 423 straipsnis). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantas – atsakovas AS BALTEM apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas, paskirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovo patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: CK 6.414 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alys gali susitarti, kuomet pirkėjui pereis nuosavybės teisė į parduodamÄ daiktÄ . IeÅ¡kovas ir atsakovas aiÅ¡kiai susitarė, kad nuosavybės teisė į buldozerį ieÅ¡kovui pereina tik sumokėjus visÄ sutartyje numatytÄ sumÄ (Sutarties 5.2 punktas). IeÅ¡kovas sutartyje numatytos sumos iki Å¡iol nėra sumokėjęs, todėl nėra teisinio pagrindo nuosavybės teisę į buldozerį įgyti sutartinių įsipareigojimų ir teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui.Å iaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu dėl skolos priteisimo nenutraukė sutarties, o iÅ¡ esmės įpareigojo ieÅ¡kovÄ laikytis sutarties nuostatų.CK 4.49 straipsnyje įtvirtina, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtÄ ) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

CK 6.414 straipsnyje ar kitose teisės normose, reglamentuojančiose daiktų pirkimÄ -pardavimÄ iÅ¡simokėtinai, nėra numatyta, jog pardavėjui pareikalavus sumokėti visÄ pirkimo-pardavimo sutarties sumÄ , nuosavybė pereina pirkėjui. Teismas sprendime klaidingai aiÅ¡kino CK 6.414 straipsnio nuostatas, nesivadovaudamas jų prasme. Vien minėtame straipsnyje numatytų alternatyvų pasirinkimas nėra ir negali bÅ«ti sietinas su nuosavybės teisės perėjimu pirkėjui, nes tai prieÅ¡tarauja pačios nuostatos tikslui – pardavėjo (daikto savininko) interesų apsaugai.

Ginčo atveju nuosavybės teisės į buldozerį perėjimÄ reikia sieti ne su pareikalavimu sumokėti ar su teismo sprendimu, kuriuo ieÅ¡kovas buvo įpareigotas sumokėti skolÄ atsakovui, bet su tuo momentu, kuomet ieÅ¡kovas įvykdys Å iaulių apygardos teismo sprendimÄ ir sumokės atsakovui skolÄ . Kadangi ieÅ¡kovas skolos nesumokėjo, atsakovas pagrįstai turėjo teisę pasirinkti kitÄ CK 6.414 straipsnyje numatytÄ jo interesų gynimo bÅ«dÄ â€“ atsiimti buldozerį. Teismas, priimdamas sprendimÄ , kuriuo nutarė pripažinti ieÅ¡kovo nuosavybės teisę į buldozerį bei įpareigojo atsakovÄ perduoti buldozerį ieÅ¡kovui, padarė teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidas bei pažeidė CK 6.414 straipsnio nuostatas.Nors Å iaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau jo įvykdyti yra neįmanoma, nes atsakovas nėra kreditorius ieÅ¡kovo restruktÅ«rizavimo byloje, todėl teismui perleidus nuosavybės teisę į buldozerį ieÅ¡kovas atsakovo sÄ skaita nepagrįstai praturtėtų.CK 6.414 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, o nuosavybės teisė į daiktÄ iÅ¡lieka pardavėjui, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visÄ kainÄ iÅ¡ karto arba atsiimti parduotÄ daiktÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad pardavėjas, parduodantis daiktÄ iÅ¡simokėtinai, siekdamas savo interesų apsaugos, kuomet pirkėjas laiku nesumoka sutartų periodinių įmokų, turi dvi alternatyvas:

a) pareikalauti sumokėti visÄ kainÄ iÅ¡ karto arba;

b) atsiimti parduotÄ daiktÄ . SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK nuostatas yra aiÅ¡ku, jog vienos ar kitos alternatyvos pasirinkimas, esant tam tikroms aplinkybėms, neužkerta kelio vėliau pasirinkti kitÄ alternatyvÄ . CK 6.28 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu vienas iÅ¡ prievolės įvykdymo bÅ«dų tampa nebeįmanomu, tuomet prievolė vykdoma likusiu bÅ«du. Kai įvykdyti prievolę vienu iÅ¡ bÅ«dų tapo neįmanoma dėl skolininko kaltės, kreditorius gali reikalauti įvykdyti prievolę natÅ«ra kitais bÅ«dais arba reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus dėl prievolės neįvykdymo tuo negalimu bÅ«du.

Neįmanoma užtikrinti atsakovo interesų apsaugos bei įvykdyti prievolę ? sumokėti Å iaulių apygardos teismo priteistÄ sumÄ , nes ieÅ¡kovas yra restruktÅ«rizuojama įmonė, jos prievolių vykdymas atsakovo atžvilgiu yra sustabdytas, o atsakovas ieÅ¡kovo restruktÅ«rizavimo byloje nėra net kreditorius, t. y. nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija, jog ieÅ¡kovas nėra įpareigotas atsakovui sumokėti Å iaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimu priteistÄ sumÄ . Tai, jog priimdamas sprendimÄ teismas klaidingai aiÅ¡kino bei taikė teisės normas, patvirtina ir Europos Bendrijos teisės aktai.

Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. birželio 29 d. priimtos direktyvos 2000/35/EB 4 straipsnyje ir jį papildžiusio (pakeitusio) Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. vasario 16 d. direktyvos 2011/7/ES „Dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius“ 9 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės, vadovaudamosi galiojančiomis tarptautinės privatinės teisės nustatytomis nacionalinėmis nuostatomis, numato, kad pardavėjas iÅ¡laiko nuosavybės teisę į prekes, kol už jas sumokama visa kaina, jei pirkėjas ir pardavėjas dar prieÅ¡ prekių pristatymÄ aiÅ¡kiai susitarė dėl teisės į nuosavybę iÅ¡laikymo sÄ lygos.

Tai reiÅ¡kia, kad ir Europos SÄ jungos mastu reglamentuojama, jog esminis elementas, nustatant, ar nuosavybės teisė į daiktÄ pereina pirkėjui, yra numatytos kainos sumokėjimas, o ne teismo sprendimo įsiteisėjimas dėl skolos priteisimo ar kt., todėl teismo sprendimas yra prieÅ¡taraujantis ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir tarptautiniams teisės aktams.Teismas neįvertino ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo. IeÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai, kuomet 2008 m. rugsėjo 17 d. laiku nesumokėjęs sutartyje numatytos sumos ir tyčia iÅ¡plėšęs sutarties puslapį, kuriame aptartos nuosavybės į buldozerį perėjimo sÄ lygos, savo vardu įregistravo nuosavybės teisę į buldozerį, o vėliau siekė jį parduoti bei pateikė areÅ¡tavimui.

IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinius atsakovui dėl teisės į buldozerį pripažinimo ir buldozerio perdavimo, žinojo, kad jo reikalavimai yra nepagrįsti. IeÅ¡kovas, pateikdamas teismui restruktÅ«rizavimo duomenis, nurodė, kad buldozeris nuosavybės teise priklauso jam. IeÅ¡kovas, sudarius taikos sutartį, tyčia vengė įvykdyti Å iaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimÄ bei tris kartus iÅ¡ eilės apskundė buldozerio vertinimÄ , nors žinojo, kad neturi jokių nuosavybės teisių į šį daiktÄ .

IeÅ¡kovas atsakovo atžvilgiu tuo pačiu pagrindu buvo pareiÅ¡kęs du ieÅ¡kinius, siekdamas nepagrįstai bei nesÄ Å¾iningai pasipelnyti atsakovo sÄ skaita. Å ie argumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovas turi bÅ«ti nubaustas už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, nes puikiai suprasdamas savo veiksmus, reiÅ¡kė nepagrįstus reikalavimus bei veikė prieÅ¡ teisingÄ ir ekonomiÅ¡kÄ civilinį procesÄ . IeÅ¡kovas RUAB „Hobista“ su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo: Atsakovo argumentas, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Sutarties 5.2 punktu, kuriame numatyta, jog buldozerio nuosavybės teisės ieÅ¡kovui pereina sumokėjus visÄ Sutarties kainÄ , yra nepagrįstas, kadangi Sutarties 5.2 punktas nustato tik nuosavybės teisių perėjimo momentÄ , kai Sutartis yra vykdoma tinkamai. Tačiau Å¡is punktas visai nereglamentuoja nuosavybės teisių klausimo, kai yra pažeidžiamas sutarties vykdymas. Atsakovas teisminiu keliu pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo sumokėti visÄ likusiÄ nesumokėtÄ buldozerio kainÄ iÅ¡ karto.

Teismas priteisė atsakovo reikalautÄ sumÄ . Taigi atsakovas gavo įsiteisėjusį ir vykdytinÄ teismo sprendimÄ dėl visos kainos sumokėjimo iÅ¡ karto. Å alių teisės ir pareigos pagal tarpusavio sutartį buvo pakeistos įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu dėl visos kainos už buldozerį sumokėjimo iÅ¡ karto.Å iaulių apygardos teismo sprendimas dėl skolos priteisimo modifikavo ieÅ¡kovo ir atsakovo santykius. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas, įgyvendinęs savo teisę reikalauti priteisti skolÄ , jau nebegali jos įgyvendinti kitu bÅ«du.Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog CK 6.414 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių teisių gynimo bÅ«dų pasirinkimas nėra ir negali bÅ«ti sietinas su nuosavybės teisės perėjimu pirkėjui, nes tai prieÅ¡tarauja pačiam nuostatos tikslui užtikrinti pardavėjo interesų apsaugÄ .

BÅ«tent CK 6.414 straipsnio 1 dalis pardavėjo interesus tuo ir užtikrina, jog suteikia jam teisę savo nuožiÅ«ra pasirinkti vienÄ iÅ¡ alternatyvių pažeistų teisių gynimo bÅ«dų. Po vieno iÅ¡ pažeistų teisių gynimo bÅ«dų realizavimo atsakovas neteko teisės į pažeistų teisių gynimÄ kitu bÅ«du, t. y. neteko teisės į buldozerį.Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad aiÅ¡kinant CK nuostatas, vienos ar kitos alternatyvos pasirinkimas esant tam tikroms sÄ lygoms neužkerta kelio vėliau pasirinkti kitÄ .

Å ie teiginiai nepagrįsti, kadangi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tuo atveju, kai pirkėjas neįvykdo sutartinės prievolės sumokėti nustatytÄ kainÄ , pardavėjas turi teisę pasirinkti viena iÅ¡ pažeistų teisių gynimo bÅ«dų: reikalauti sumokėti kainÄ arba nutraukti sutartį, jeigu kainos nesumokėjimas daro sutarties pažeidimÄ esminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007).Apeliantas teigia, kad Å iaulių apygardos teismo sprendimo, kuriuo jam buvo priteista skola, yra neįmanoma įvykdyti, nes jis nėra kreditorius ieÅ¡kovo restruktÅ«rizavimo byloje.

Tačiau pats atsakovas nesikreipė į ieÅ¡kovÄ su kreditoriniu reikalavimu. Atsakovo teiginys, jog teismo sprendimo nėra įmanoma įvykdyti, yra nepagrįstas, nes restruktÅ«rizavimo procesas yra nukreiptas į ieÅ¡kovo, kaip Å«kio subjekto, iÅ¡saugojimÄ , veiklos tęstinumÄ ir atsiskaitymÄ su kreditoriais.Tai, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui, nereiÅ¡kia jo piktnaudžiavimo teise. Vien tas faktas, kad pirmosios instancijos teismas pripažino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrįstu, tai patvirtina.

Tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, o tai niekaip nepatvirtina ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo teise. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Å¡ias raÅ¡ytinių dokumentų kopijas: Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriaus 2010 m. lapkričio 25 d. raÅ¡to kopijÄ dėl neteisėtos buldozerio registracijos, 2009 m. liepos 25 d. taikos sutartį, Å iaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarties kopijÄ , 2010 m. lapkričio 19 d. kreditinės sÄ skaitos Nr. VSCMP080106 kopijÄ , PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. RLT100309 bei Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinių iÅ¡rašų su istorija kopijas.

CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Atsakovas nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti priimti su skundu pateikiami nauji įrodymai. Be to, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriaus 2010 m. lapkričio 25 d. raÅ¡tas, kreditinė sÄ skaita Nr. VSCMP080106 ir PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. RLT100309 jau buvo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 93, 97, 98).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nutarė atsisakyti priimti atsakovo AS BALTEM kartu su apeliaciniu skundu pateiktus aukščiau išvardintus rašytinius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų analizės pagrindu vertintina, ar Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo restruktūrizuojamos UAB „Hobista“ ieškinys, yra pagrįstas ir teisėtas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas UAB „Hobista“ ir UAB „Baltijos statybinės mašinos“, kurios visas teises ir pareigas perėmė AS BALTEM (1 t., b. l. 41-56), 2008 m. balandžio 4 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 03.04 su priedu.

Pagal Sutarties 3.1 punktÄ atsakovas įsipareigojo perduoti ieÅ¡kovui prekę ? vikÅ¡rinį buldozerį „Komatsu D61EX-15“, identifikacinis Nr. B45737, o pirkėjas įsipareigoja Å¡iÄ prekę priimti ir sumokėti visÄ kainÄ , nurodytÄ Sutarties 2.6 punkte (1 t., b. l. 27-31). Sutarties 2.6, 7.1 punktais ieÅ¡kovas pagal Sutartį įsipareigojo sumokėti 601 800 Lt sumÄ keturiomis periodinėmis įmokomis iki 2008 m. liepos 7 d. (1 t., b. l. 27-31). Prekė ieÅ¡kovui (pirkėjui) buvo perduota ir pagal sutarties sÄ lygas atsakovas ieÅ¡kovui 2008 m. liepos 31 d. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (1 t., b. l. 31).

Sutarties 5.3 punktu Å¡alys susitarė, kad pirkėjas įgys nuosavybės teisę į prekę nuo pilno atsiskaitymo už prekę pagal sutartį dienos (1 t., b. l. 28). Kadangi pirkėjas (ieÅ¡kovas) nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nesumokėjo dalies mokėjimų pagal patvirtintÄ mokėjimų grafikÄ , pardavėjas (atsakovas) kreipėsi į teismÄ dėl skolos pagal Sutartį priteisimo. Å iaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-349-368/2009 ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė pardavėjui (atsakovui) iÅ¡ pirkėjo (ieÅ¡kovo) likusiÄ nesumokėtÄ už parduotÄ daiktÄ , tai yra buldozerį 275 696,43 Lt sumÄ , taip pat pagal Sutartį priskaičiuotas 29 906,86 Lt dydžio palÅ«kanas už mokėjimų uždelsimÄ (1 t., b. l. 33-34).

Atsakovas 2010 m. lapkričio 8 d. raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovui, kad 2008 m. balandžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukta nuo 2010 m. lapkričio 8 d. Sutarties nutraukimas Å¡alių ginčytas nebuvo (1 t., b. l. 87-88). Atsakovas 2010 m. lapkričio 18 d. pasiėmė vikÅ¡rinį buldozerį be ieÅ¡kovo sutikimo. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti jį vikÅ¡rinio buldozerio savininku, įpareigoti atsakovÄ ne vėliau kaip per 2 – 5 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir jėgomis grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui nurodytÄ vikÅ¡rinį buldozerį, pristatant jį ieÅ¡kovo buveinės adresu Juodpelkio g. 3, Mažeikiai.

IeÅ¡kinį grindė tuo, kad įsiteisėjus Å iaulių apygardos teismo sprendimui, kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui buvo priteista skola už buldozerį, atsakovo nuosavybės teisės į buldozerį pasibaigė ir jo savininku tapo ieÅ¡kovas. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieÅ¡kovÄ pripažino buldozerio savininku, kadangi atsakovas pasirinko ir įgyvendino vienÄ iÅ¡ dviejų CK 6.414 straipsnyje numatytų alternatyvių teisinių galimybių ginant pardavėjo pažeistas teises – teisme pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ pirkėjo visÄ nesumokėtÄ kainos dalį.

Pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuota, kad įsiteisėjus Å iaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimui už akių kitoje civilinėje byloje, atsakovas prarado teisę reikalauti grÄ Å¾inti daiktÄ , nes tokio reikalavimo tenkinimas reikÅ¡tų kito atsakovo teisių gynimo bÅ«do taikymÄ , jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl skolos priteisimo. Apeliacinį skundÄ pateikęs atsakovas AS BALTEM su tokia teismo iÅ¡vada iÅ¡ esmės nesutinka. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos duomenis, skundžiamÄ teismo sprendimÄ bei apeliacinio skundo argumentus, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl teisės pasirinkti pažeistų civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ CK 1.138 straipsnyje reglamentuota, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos. Å ioje teisės normoje pateiktas nebaigtinis civilinių teisių gynimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as. Dažniausiai civilinių teisių gynimo bÅ«dus nustato tos teisės normos, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali taikyti vienÄ ar iÅ¡ karto kelis civilinės teisės gynimo bÅ«dus, jeigu įstatymai nenumato konkretaus tos civilinės teisės gynimo bÅ«do.

Tokiais atvejais civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ gali pasirinkti Å¡alys savo nuožiÅ«ra. CK 1.138 straipsnyje galimybė priteisti įvykdyti pareigÄ natÅ«ra (4 punktas) bei nutraukti arba pakeisti teisinį santykį (5 punktas) yra įtvirtinti kaip atskiri civilinių teisių gynimo bÅ«dai. Pastarasis bÅ«das dažniausiai taikomas tada, kai viena iÅ¡ santykio Å¡alių nevykdo sutarties. Å ie du civilinių teisių gynimo bÅ«dai yra savarankiÅ¡ki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2009).Atsižvelgiant į Å¡alių sudarytos Sutarties nuostatas, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo ir atsakovo Sutartis kvalifikuotina kilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartimi (CK 6.411 straipsnio 1 dalis).

Å alių sudarytÄ Sutartį kaip pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį teisingai kvalifikavo ir pirmosios instancijos teismas. Ginčo dėl to tarp Å¡alių nėra. Pirkimo–pardavimo sutartis yra dviÅ¡alė, abi sutarties Å¡alys turi teisių ir pareigų. Viena iÅ¡ pagrindinių pardavėjo pareigų yra perduoti kitai Å¡aliai nuosavybės teise daiktÄ , o pirkėjo – priimti daiktÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę nuosavybės teisė į daiktÄ pirkėjui atsiranda nuo daikto perdavimo momento (CK 4.49 str. 1 d.), tačiau sutartis ar įstatymai gali nustatyti ir iÅ¡imtis.

Daiktų pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai atveju, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje, nuosavybės teisė iÅ¡lieka pardavėjui tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos (CK 6.411 str. 1 d.). CK 6.414 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto kaina ir atsiskaitymo tvarka parduodant jį iÅ¡simokėtinai nustatoma Å¡alių susitarimu. Pirkėjo pareiga sumokėti pardavėjui už perkamÄ daiktÄ nustatytÄ kainÄ yra piniginė prievolė. CK 6.414 straipsnio 2 dalyje numatyti pardavėjo teisių gynimo bÅ«dai, kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, o nuosavybės teisė į daiktÄ iÅ¡lieka pardavėjui.

Šioje normoje numatyti du alternatyvūs pardavėjo teisių gynimo būdai:

1) teisė pareikalauti sumokėti visÄ kainÄ iÅ¡ karto, 2) teisė atsiimti parduotÄ daiktÄ . Pardavėjas turi teisę pasirinkti, kuriuo iÅ¡ dviejų įstatyme numatytų teisių gynimo bÅ«dų jam pasinaudoti. Minėta teisės norma neeliminuoja pardavėjo teisės nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį pagal bendrÄ sias sutarčių nuostatas, jeigu kainos nesumokėjimas bus pripažintas esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tuo atveju, kai pirkėjas neįvykdo sutartinės prievolės sumokėti nustatytÄ kainÄ , pardavėjas turi teisę pasirinkti vienÄ iÅ¡ pažeistų teisių gynimo bÅ«dų: reikalauti sumokėti kainÄ arba nutraukti sutartį, jeigu kainos nesumokėjimas daro sutarties pažeidimÄ esminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-75/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-60/2009).

Byloje nustatyta, kad Sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo su atsakovu atsiskaityti keturiais mokėjimais iki 2008 m. liepos 7 d. (iÅ¡ viso sumokėti 601 800 Lt). Atsakovas ieÅ¡kovui iÅ¡rašė 2008 liepos 31 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. VSIP 080118, kurioje nurodyta sumokėti 601 800 Lt sumÄ per 22 dienas, t. y. iki 2008 m. rugpjūčio 22 d. (1 t., b. l. 31). IeÅ¡kovas nesilaikė sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, todėl, kaip jau minėta, atsakovas turėjo teisę pasinaudoti CK 6.414 straipsnyje numatytais savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dais, tai yra pareikalauti sumokėti visÄ kainÄ iÅ¡ karto arba atsiimti parduotÄ daiktÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ parduotų daiktų, kurie pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarties pagrindu valdomi ir naudojami pirkėjo, savininkui, kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, atsiranda teisė pasirinkti, ar pareikalauti sumokėti visÄ kainÄ iÅ¡ karto, ar atsiimti parduotÄ daiktÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovas pasirinko savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ reikalavimÄ ieÅ¡kovui sumokėti visÄ prekės kainÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina Å iaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimas už akių.

Atsakovas, turėdamas įsiteisėjusį ir vykdytinÄ teismo sprendimÄ dėl visos kainos už vikÅ¡rinį buldozerį sumokėjimo iÅ¡ karto, nebeteko teisės pasinaudoti kitu pardavėjo pažeistų teisių gynybos bÅ«du. Po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl skolos (visos kainos už daiktÄ ) priteisimo, ieÅ¡kovo ir atsakovo teisės ir pareigos pasikeitė (modifikavosi). Tai reiÅ¡kia, kad iki Å iaulių apygardos teismo sprendimo dėl visos kainos už daiktÄ priteisimo įsiteisėjimo ieÅ¡kovo ir atsakovo teisiniai santykiai dėl atsiskaitymo už vikÅ¡rinį buldozerį ir nuosavybės teisių į šį daiktÄ perėjimo buvo grindžiami Sutartimi, o įsiteisėjus tam sprendimui – teismo procesiniu sprendimu.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir Å¡alių elgesį po Sutarties pasiraÅ¡ymo, sprendžia, kad faktiniai Å¡alių veiksmai patvirtina atsakovo tikruosius ketinimus – gauti pinigus už parduotÄ turtÄ , o ieÅ¡kovo – įsigyti turtÄ . IeÅ¡kovui nesumokėjus visų įmokų pagal Sutartyje nustatytÄ mokėjimų grafikÄ , atsakovas turėjo realiÄ galimybę naudojantis įstatymo ir Sutarties suteiktomis teisėmis laisvai, savo nuožiÅ«ra pasirinkti sutartinių santykių su ieÅ¡kovu tolesnę eigÄ .

Atsakovui (pardavėjui) įvykdžius sutartinį įsipareigojimÄ perduoti sutarties dalykÄ ieÅ¡kovui (pirkėjui), o Å¡iam netinkamai vykdant pirkėjo prieÅ¡prieÅ¡inius įsipareigojimus, atsakovas (pardavėjas) įgijo galimybę rinktis sau palankesnę sutartinių santykių eigÄ . IeÅ¡kovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovas galėjo pasinaudoti Sutarties 5.4 punkte numatyta teise pareikalauti grÄ Å¾inti prekę atgal, taip pat CK 6.414 straipsnyje numatyta teise reikalauti sumokėti visÄ kainÄ iÅ¡ karto arba atsiimti parduotÄ daiktÄ .

Nagrinėjamu atveju atsakovas pasirinko ir įgyvendino vienÄ iÅ¡ CK 6.414 straipsnyje numatytų pardavėjo pažeistų teisių gynimo bÅ«dų – reikalavimÄ priteisti iÅ¡ pirkėjo visÄ kainÄ iÅ¡ karto, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme dėl tos kainos priteisimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad po vieno iÅ¡ pažeistų teisių gynimo bÅ«dų realizavimo atsakovas neteko teisės į pažeistų teisių gynimÄ kitu bÅ«du, tai yra atsakovas, įgyvendinęs savo teisę reikalauti priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo visÄ skolÄ už parduotÄ daiktÄ , nebeturi teisinės galimybės atsiimti ieÅ¡kovui parduotÄ vikÅ¡rinį buldozerį.

Atsakovas turi teisę reikalauti teismo priteistos skolos už parduotÄ vikÅ¡rinį buldozerį iÅ¡ieÅ¡kojimo, o jo veiksmai, susiję su daikto atsiėmimu (reikalavimu grÄ Å¾inti pirkėjui perduotÄ daiktÄ ) reikÅ¡tų kito atsakovo teisių gynimo bÅ«do taikymÄ jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl skolos už vikÅ¡rinį buldozerį priteisimo. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė ir pirmosios instancijos teismas, kuri, esant aukščiau aptartam pardavėjo pažeistų teisių gynimo teisiniam reglamentavimui, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Dėl Å¡ių priežasčių nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo apeliacinio skundo argumentu apie tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ bei pažeidė CK 6.414 straipsnio nuostatas, nes tokios aplinkybės byloje nenustatytos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad UAB „Hobista“ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla: nutartis dėl restruktÅ«rizavimo bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo priimta 2010 m. lapkričio 24 d., įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 7 d., teisinis statusas dėl restruktÅ«rizavimo įregistruotas vieÅ¡ame registre 2010 m. gruodžio 15 d. (1 t., b. l. 62-63).

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nors Å iaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau jo įvykdyti esÄ neįmanoma, nes atsakovas nėra kreditorius ieÅ¡kovo restruktÅ«rizavimo byloje. RestruktÅ«rizavimo proceso tikslas – sudaryti sÄ lygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems Å«kinės komercinės veiklos, iÅ¡saugoti ir plėtoti Å¡iÄ veiklÄ , sumokėti skolas ir iÅ¡vengti bankroto (Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

Taigi restruktÅ«rizavimo procesu yra siekiama iÅ¡saugoti restruktÅ«rizuojamÄ juridinį asmenį, jo veiklos tęstinumÄ , atsiskaityti su kreditoriais, todėl nesutiktina su argumentu, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas yra restruktÅ«rizuojama įmonė, daro teismo sprendimÄ neįmanomu įvykdyti. Atsakovui pareikalavus, kad prievolė bÅ«tų įvykdyta natÅ«ra, tai yra kad ieÅ¡kovas sumokėtų visÄ kainÄ iÅ¡ karto (CK 6.414 straipsnio 1 dalis), Å iaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu už akių priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo skolÄ už vikÅ¡rinį traktorių – 275 696,43 Lt, o piniginėms prievolėms netaikomas negalėjimo įvykdyti institutas; tai reiÅ¡kia, kad piniginę prievolę galima reikalauti įvykdyti natÅ«ra visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-612/2003).

Apelianto nurodyta aplinkybė, esÄ Å iaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimo negalima įvykdyti dėl to, kad atsakovas nėra kreditorius ieÅ¡kovo restruktÅ«rizavimo byloje, neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadas, prieÅ¡ingas pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstytiems argumentams dėl ginčo iÅ¡sprendimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kokios objektyvios kliÅ«tys jam sutrukdė įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu pateikti kreditorinį reikalavimÄ restruktÅ«rizuojamai UAB „Hobista“, praÅ¡ant įtraukti į restruktÅ«rizuojamos bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

Tokio atsakovo neveikimo teisiniai padariniai tenka jam pačiam. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis nebeturi jokios teisinės galimybės praÅ¡yti patvirtinti jo kreditorinį reikalavimÄ UAB „Hobista“ restruktÅ«rizavimo byloje, atsiradusį teismo sprendimo priteisti skolÄ už parduotÄ daiktÄ pagrindu. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog CK 6.28 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu vienas iÅ¡ prievolės įvykdymo bÅ«dų tampa nebeįmanomu, tuomet prievolė vykdoma likusiu bÅ«du, kad kai įvykdyti prievolę vienu iÅ¡ bÅ«dų tapo neįmanoma dėl skolininko kaltės, kreditorius gali reikalauti įvykdyti prievolę natÅ«ra kitais bÅ«dais arba reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus dėl prievolės neįvykdymo tuo negalimu bÅ«du, kad konkrečiu atveju neįmanoma užtikrinti atsakovo interesų apsaugos bei įvykdyti prievolę, nes ieÅ¡kovas yra restruktÅ«rizuojama įmonė, o ieÅ¡kovo prievolių vykdymas atsakovui yra sustabdytas.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad CK Å¡eÅ¡tos knygos II skyriaus normos, reglamentuojančios prievolių rÅ«Å¡is, o konkrečiai CK 6.26-6.29 straipsnio normos dėl alternatyviųjų prievolių, nagrinėjant ginÄÄ Å¡ioje byloje netaikytinos, nes jos reguliuoja alternatyvius prievolių vykdymo bÅ«dus, o ne dėl prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistų kreditoriaus teisių gynimo bÅ«dus, nustatytus įstatymo ar numatytus prievolės Å¡alių susitarimo (sutarties). Pagal aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, nes jame iÅ¡dėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ .

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

                          Dėl pareiÅ¡kimo apie piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis Atsakovas praÅ¡o restruktÅ«rizuojamai UAB „Hobista“ paskirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Tokį praÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad ieÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, kai 2008 m. rugsėjo 17 d., nesumokėjęs Sutartyje numatytos sumos ir tyčia iÅ¡plėšęs Sutarties puslapį, kuriame aptartos nuosavybės į buldozerį perėjimo sÄ lygos, savo vardu įregistravo nuosavybės teisę į buldozerį, vėliau siekė jį parduoti bei pateikė areÅ¡tui, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinius dėl teisės į buldozerį pripažinimo ir buldozerio perdavimo, žinojo, kad jo reikalavimai yra nepagrįsti, kad ieÅ¡kovas, pateikdamas teismui duomenis dėl restruktÅ«rizavimo proceso, neteisingai nurodė, jog buldozeris nuosavybės teise priklauso jam.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimÄ procesine teise kilti, tai yra Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini Å¡alies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sÄ moningai sukeliama kitai proceso Å¡aliai esminė žala.

Vienos Å¡alies procesinių teisių įgyvendinimu negali bÅ«ti pateisinamas kitos Å¡alies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokiÄ procesinę teisę. Viena proceso Å¡alis privalo teisiÅ¡kai gerbti kitÄ Å¡alį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis Å¡alis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas, remdamasis tuo, kad atsakovas po to, kai Å iaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu už akių priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo nesumokėtas sumas už vikÅ¡rinį buldozerį, paėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo buldozerį, tuo pažeisdamas tiek ieÅ¡kovo valdymo teisę, tiek nuosavybės teisę į šį daiktÄ , pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti ieÅ¡kovÄ vikÅ¡rinio buldozerio savininku ir įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui vikÅ¡rinį buldozerį.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus pripažino pagrįstais. Nenustačius ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio nepagrįstumo, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. Be to, ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo teise nepatvirtina ir atsakovo nurodoma aplinkybė apie tai, kad ieÅ¡kovas, naudodamasis įstatymų jam suteikiamomis privilegijomis dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, siekė atsakovui iÅ¡kelti kuo daugiau bylų ir taip apsunkinti jo padėtį, nes atsakovas, apskųsdamas teismo sprendimus, esÄ turi mokėti žyminį mokestį.

Ä®statymas numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedÅ«ra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taigi, atsakovo teiginys, kad jis turi mokėti žyminį mokestį skųsdamas teismo sprendimus bylose, kurias inicijavo restruktÅ«rizuojama UAB „Hobista“, laikytinas hipotetiniu ir nepagrindžiančiu ieÅ¡kovo galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Dėl nurodytų priežasčių tenkinti atsakovo AS BALTEM praÅ¡ymÄ skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis nėra pagrindo.

Už atsakovo AS BALTEM paduotÄ apeliacinį skundÄ atsakovo struktÅ«rinis padalinys AS BALTEM Vilniaus filialas sumokėjo 8 000 Lt žyminio mokesčio (2 t., b. l. 24). Kaip jau minėta, įstatymas numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedÅ«ra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Taigi atsakovo apeliacinis skundas neturėjo bÅ«ti apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Kadangi apeliantas sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , nors Å¡is neapmokestintinas žyminiu mokesčiu, teisėjų kolegija nutaria grÄ Å¾inti apeliantui jo sumokėtÄ Å¾yminį mokestį (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .GrÄ Å¾inti AS BALTEM Vilniaus filialui (juridinio asmens kodas 302524047) 8 000 Lt (aÅ¡tuonių tÅ«kstančių litų) dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , sumokėtÄ pagal 2011 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 3981 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje.

Teisėjai                                                                  Algirdas Gailiūnas Audronė Jarackaitė Gintaras Pečiulis