2025-02-26 Nr. AB-3357-3-61-3-02528-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1399-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02528-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Raseinių žuvininkystė“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu prašė teismo: 1) išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. liepos 10 d. rašte Nr. 1SS-1284-(9.14.) „Dėl gauto skundo“ (toliau – ir Raštas) išdėstytų argumentų teisinį pagrįstumą ir teisingumą; 2) įpareigoti NŽT pertvarkyti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Raseinių žuvininkystė“ nuomojamą sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), padalijant jį į dvi dalis, pašalinant kelią iš sklypo ir paliekant jį visuomenės poreikiams arba inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, siekiant pašalinti kelią S1 iš sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 5 d. NŽT skundė kelio sugadinimą ir užtvėrimą. Minimas kelias S1 eina per UAB „Raseinių žuvininkystė“ nuomojamą teritoriją Raseinių rajone, žemės sklypas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kelio servitutas ir apsaugos zona numatyti 2001 m. nuomos sutartyje su UAB „Raseinių žuvininkystė“ (toliau – ir Įmonė). Kelias yra apie 3 kilometrų ilgio, buvo perkastas ir užtvertas užtvarais, grandinėmis bei transporto priemonėmis 2020 m. balandžio 28 d. Šis kelias – vienintelis privažiavimas prie pareiškėjo gyvenamosios sodybos esant blogoms oro sąlygoms. Pareiškėjas keliu naudojasi nuo 2017 m. vasario mėn. NŽT Rašte minimu projektiniu keliu iš (duomenys neskelbtini) kaimo palijus jokios transporto priemonės, įskaitant ir policijos tarnybinius automobilius, pareiškėjo nepasiekia. Seniūnija neturi lėšų suremontuoti kelią, kad būtų galima važiuoti. Įmonės naudojamas sklypas yra valstybės nuosavybė, kelio servitutas ir kelio apsaugos zona – specialios sklypo naudojimo sąlygos. NŽT savaip interpretuoja įstatymą, kadangi Rašte šalia žodžio „gretimas“ be pagrindo atsiranda žodis „besiribojantis“, o jų reikšmė skiriasi. Įmonė pažeidžia servituto sąlygas. Rašte teigiama, kad Įmonė atlieka pylimo remonto darbus, tačiau tai neatitinka tikrovės.

2.2. Įmonei atstovaujantis advokatas parašė pareiškėjui, teigdamas, kad pareiškėjas neturi jokios teisės naudotis kelio servitutu, kadangi jo sklypas nesiriboja su Įmonės nuomojamu sklypu. Šiuo aspektu pareiškėjas pažymi, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jo nepilnametei dukrai I. T. ir ją atstovaujančiai sutuoktinei V. B.-T.. Sklypas yra apie 40 metrų nuo Įmonės nuomojamos teritorijos, o NŽT pateikiamos žodžių „gretimas“ ir „besiribojantis“ interpretacija daro žalą šeimai. 2019 m. Įmonė pateikė Raseinių policijos komisariatui skundą, nurodydama, jog pareiškėjo žmona laikė automobilį kelio S1 kelkraštyje, o pareiškėjas, negalėdamas pasiekti parduotuvių, nulaužė rakinamą kelio užtvarą. Policijos pareigūnai skyrė nuobaudas, tačiau teismas šias nuobaudas panaikino. Be to, teismas nurodė, jog pareiškėjo šeima turi teisę į kelio S1 servitutą, o valstybinės žemės nuomotoja NŽT negali UAB „Raseinių žuvininkystė“ sudaryti išskirtinių sąlygų, ribojančių T. šeimos teises. Įmonei pasirašant nuomos sutartį, žemės sklype buvo numatytas 7,2 ha ploto servitutas, tačiau 2016 m. gegužės 24 d. pagal Įmonės prašymą NŽT sumažino servituto plotą iki 1,5458 ha. Šiuo metu pareiškėjo šeima neturi galimybės naudotis kelio S1 servitutu.

3. Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Atsakovas 2020 m. birželio 6 d. gavo pareiškėjo skundą dėl Sklype esančio kelio užtvėrimo, dėl kurio apribojama pareiškėjo galimybė patekti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Atsakovas Raštu atmetė šį skundą kaip nepagrįstą.

4.2. Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 02-08-7378 (toliau – ir Įsakymas) UAB „Raseinių žuvininkystė“ 99 metams išnuomotas 465,52 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Šio Įsakymo pagrindu 2002 m. gruodžio 24 d. su UAB „Raseinių žuvininkyste“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Įsakymu 465,52 ha žemės sklype nustatytas 7,20 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų sklypų naudotojams. NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 11SK-724-(14.11.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servituto ploto patikslinimo“ patikslintas nurodyto kelio servituto plotas iš 7,2 ha į 1,5458 ha. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nenustatyta, kad pareiškėjas yra gretimo žemės sklypo savininkas ar naudotojas. Kadangi pareiškėjas nėra viešpataujančio daikto – žemės sklypo, kuris ribojasi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujančiu daiktu), savininkas (naudotojas), todėl jis neturi teisės naudotis aukščiau nurodytu kelio servitutu.

4.3. Žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis 1,5458 ha ploto kelio servitutas nėra kelias pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą (toliau – ir Kelių įstatymas), jis neatitinka Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktos kelio sąvokos. Atsižvelgiant į tai, formuojant žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo būti taikomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 40 punkte nustatyti reikalavimai. Remdamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 45 straipsniu, kuriame išvardyti atvejai, kai žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams, atsakovas nurodo, kad pareiškėjo prašymas inicijuoti žemės, kurią užima kelio servitutas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą visuomenės poreikiams nebuvo priskirtas prie Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejų, todėl negalėjo būti tenkinamas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Raseinių žuvininkystė“ su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. UAB „Raseinių žuvininkystė“ atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

6.1. Kelio servitutas suteikia teisę gretimų sklypų naudotojams eiti ir važiuoti transporto priemonėmis, o pareiškėjo sklypas nėra gretimas sklypas. 2020 m. liepos mėn. NŽT pateikė Raseinių rajono savivaldybei raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad patikrinus valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre visus gretimus žemės sklypus, besiribojančius su UAB „Raseinių žuvininkystė“ išnuomotu sklypu, nustatyta, kad pareiškėjo žemės sklypo tarp gretimų (besiribojančių) sklypų nėra. Tai, kad pareiškėjas teigia, jog jo sklypas yra 40 metrų atstumu nuo UAB „Raseinių žuvininkystė“ nuomojamos žemės, nesuteikia teisės jam naudotis kelio servitutu. Pareiškėjui užtikrinamas patekimas į jo gyvenamąją vietą kitu keliu, t. y. tiek jis, tiek kiti aplinkinių gyvenviečių gyventojai į jiems priklausančius sklypus gali patekti naudodamiesi kitu keliu. Iš Tauragės apskrities Jurbarko savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) projektinių sprendimų plano matyti, jog iki gyventojų sklypų veda 5 metrų pločio vietinės reikšmės kelias. Pareiškėjo teiginiai, jog minėtas kelias netinkamas naudoti, esant blogam orui juo nepavažiuoja automobiliai, niekuo nepagrįsti. Be to, net ir tuo atveju, jei minėto kelio kokybė būtų netinkama naudoti, pareiškėjas turėtų kreiptis į savivaldybę dėl kelio priežiūros, o ne teikti prašymą pertvarkyti Įmonės nuomojamą sklypą. Tokio prašymo tenkinimas pažeistų Įmonės, kaip žemės sklypo nuomininko, teises.

6.2. Trečiasis suinteresuotasis asmuo yra teisėtai išsinuomojęs vientisą žemės sklypą 99 metų laikotarpiui. Šiame žemės plote esantis 1,5428 ha ploto kelio servitutas nėra kelias pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir pertvarkyti Įmonės nuomojamą Sklypą. Taip pat nėra pagrindo Sklypą paimti visuomenės poreikiams.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos 10 d. raštą Nr. 1SS-1284-(9.14.) „Dėl gauto skundo“ ir kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Raseinių žuvininkystė“ priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir perdavė šią bylos dalį ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo proceso šalims Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

III. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė iš pareiškėjo A. T. trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių žuvininkystė“ naudai 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

10. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

10.1. Pareiškėjo nepilnametei dukrai I. T. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 2), kuriame stovi pareiškėjo šeimai priklausanti gyvenamoji sodyba.

10.2. Kauno apskrities viršininkas (pavaduotojas) 2002 m. gruodžio 20 d. priėmė įsakymą Nr. 02-08-7378 „Dėl žemės sklypų nuomos (Raseinių r.), kuriuo išnuomojo 99 metams UAB „Raseinių žuvininkystė“ 465,52 ha valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nustatydamas 7,20 ha ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų sklypų naudotojams.

10.3. 2002 m. gruodžio 24 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 465,52 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas Įmonei. Žemės sklypui taikomas 7,20 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų sklypų naudotojams.

10.4. NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 11SK-724-(14.11.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servituto ploto patikslinimo“ patikslintas nurodyto kelio servituto plotas iš 7,2 ha į 1,5458 ha.

10.5. 2019 m. lapkričio 18 d. V. B.-T. ir A. T. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl savavaldžiavimo. Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2019 m. lapkričio 27 d. gavo V. B.-T. ir A. T. skundą, kuriame teigiama, kad UAB „Raseinių žuvininkystė“ riboja jų teisę naudotis kelio servitutu, patenkant jiems į nuosavybės teise priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Pagal kompetenciją jų skundas buvo persiųstas NŽT Raseinių skyriui.

10.6. NŽT Raseinių skyrius 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. 11SS-5-(14.11.45.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad 2020 m. gegužės 13 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad perkastas kelias dėl atliekamo tvenkinio pylimo remonto. „Raseinių žuvininkystė“ direktorius informavo, jog sutvarkius gedimą keliu bus galima važiuoti. Atkreipė dėmesį, kad 2020 m. birželio 30 d. 10.00 val. bus vykdomas papildomas kelio patikrinimas vietoje. Pareiškėjas šį NŽT Raseinių skyriaus raštą 2020 m. birželio 6 d. apskundė NŽT.

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pagal į bylą pateiktus valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis, patikrinus visus gretimus žemės sklypus, besiribojančius su Sklypu, nenustatyta, kad pareiškėjas yra gretimo žemės sklypo savininkas ar naudotojas. Šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas, paaiškindamas, kad jo sklypas yra už 40 metrų nuo Įmonei išnuomoto sklypo.

12. Teismas nustatė, jog UAB „Raseinių žuvininkystė“ nuomojamame žemės sklype nėra kelio, yra padaryta sankasa, skirta tik UAB „Raseinių žuvininkystė“ veiklos vykdymui ir, kuriai yra nustatytas servitutas, jog esant poreikiui ja galėtų pasinaudoti gretimų sklypų savininkai. Be to, išnuomoto žemės sklypo pylimai nuosavybės teise priklauso UAB „Raseinių žuvininkystė“ (tai patvirtina VĮ Registrų centro išrašas), o kelias (sankasa) S1 yra įrengtas ant pylimo. Taip pat po keliu (sankasa) įrengti kiti inžinieriniai statiniai t. y. pralaidos, kurios nuosavybės teise taip pat priklauso Įmonei.

13. Teismas pažymėjo, jog tiek pralaidų, tiek pylimo ir kelio būklė yra avarinė, todėl nustatytu keliu eismas yra ribojamas dėl slenkančių pylimų ir saugumo. Tai patvirtina 2020 m. birželio 26 d. Statybos inžinierės atliktas pralaidos vertinimas. Specialistė, be kita ko, nurodė, kad kelias nėra tinkamas eismui (sutrūkęs po žeme esantis gelžbetonio vamzdis, pylimas nėra stabilus, šlaitai pažeisti erozijos, nuslinkę, neatitinka hidrotechniniams statiniams ir pylimams keliamų reikalavimų), situacija yra kritinė ir staigaus avarinio išleidimo metu gali nebeatlaikyti tiek vamzdis, tiek šlaitas, o nuošliaužos metu apsauginis pylimo šlaitas gali būti išplautas ir užlieti artimiausi kaimai, todėl yra reikalinga visiškai apriboti eismą pylimo viršumi. Taip pat specialistė akcentavo, kad tokią kelio būklę galėjo nulemti netinkamos šlaito viršaus apkrovos, būtent per daug intensyvus eismas tam nepritaikytu šlaito viršumi, kadangi kelias yra skirtas tik aptarnauti tvenkinį, o ne susisiekti su kitais kaimais ar rajonais.

14. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad A. T. žemės sklypo nėra tarp gretimų (besiribojančių) sklypų patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos papildomai pateikta ištrauka iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2000 m. liepos 18 d., iš kurio matyti, kad A. T. turimas žemės sklypas nesiriboja su UAB „Raseinių žuvininkystė“ nuomojamu žemės sklypu. Atsakovo papildomai pateiktoje ištraukoje iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2000 m. liepos 18 d., su įbraižytomis NTR registruotų sklypų ribomis matyti, kad pareiškėjo sklypas pažymėtas žaliu kontūru, UAB „Raseinių žuvininkystė” sklypas – mėlynu kontūru. Ši aplinkybė aiškiai rodo, kad pareiškėjo sklypas nėra besiribojantis su UAB „Raseinių žuvininkystė” nuomojamu sklypu. Tuo tarpu servitutas, pagal atsakovo pateiktą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, yra nustatytas besiribojančių sklypų savininkams patekti į valdomus sklypus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nėra viešpataujančio daikto savininkas ir todėl neturi teisės naudotis servitutu, nustatytu UAB „Raseinių žuvininkystė” nuomojamame sklype. Šiuo aspektu teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-403/2023.

15. Iš byloje esančio Tauragės apskrities Jurbarko savivaldybės (duomenys neskelbtini) projektinių sprendimų plano nustatyta, jog iki pareiškėjo sklypo yra 5 metrų pločio vietinės reikšmės kelias (D5), kuris ateina ir iki pareiškėjo žemės sklypo. Taigi, pareiškėjas turi galimybę naudotis būtent minimu vietinės reikšmės keliu.

IV. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Ginčas byloje kyla dėl pareiškėjo teisės naudotis keliu S1, kurį teismas nepagrįstai įvardino kaip sankasą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad dokumentuose nėra minimas terminas „besiribojantys“ sklypai, o nurodoma „gretimi“ sklypai.

17.2. Teismas, svarstydamas alternatyvas pareiškėjui patekti į savo sodybą, peržengė nagrinėjamo ginčo ribas, kadangi pareiškėjas gina savo teisę naudotis servitutu.

17.3. Teismo sprendime klaidingai tapatinami pareiškėjo dukrai priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra žemės ūkio paskirties, su sklypu, kuriame yra sodyba.

17.4. Teismo išvada, kad pareiškėjas neturi teisės naudotis kelio servitutu prieštarauja kitų teismų sprendimuose padarytoms išvadoms, pvz., Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimui administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutarimui administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

17.5. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ginčo kelias yra sugadintas dėl trečiojo suinteresuoto asmens kaltės ir dėl šio sugadinimo pareiškėjas teikė skundus NŽT.

18. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad siekiant visapusiškai išnagrinėti su kelio servituto nustatymu susijusias aplinkybes, reikia surinkti ir įvertinti visus bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingus įrodymus (teritorijų planavimo dokumentą, vietovės kadastro žemėlapį ir kitus dokumentus, pagal kuriuos galima būtų nustatyti ir įvertinti pareiškėjo naudojamo Sklypo 2 buvimo vietą, jo atstumą nuo Sklypo, teritorijos, esančios tarp Sklypo ir Sklypo 2, teisinį statusą, duomenis, susijusius su tarnaujančiu ir viešpataujančiu sklypu, jų dydžiais, konfigūracija, ribomis, servitutu nustatomų teisių apimtimi, šių teisių naudotojais ir pan).

19.2. Nagrinėjant bylą iš naujo, NŽT pateikė papildomus įrodymus – dokumentus, susijusius su kelio servitutu: ištrauką iš Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 02-08-5494; ištrauką iš Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 02-08-5494, su pažymėtomis įteisintų žemės sklypų ribomis (pažymėtomis valstybės įmonės Registrų centro kadastro žemėlapyje 2023 m. rugpjūčio 25 d.); ištrauką iš Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2004 m. gruodžio 20 d., su pažymėtomis įteisintų žemės sklypų ribomis (pažymėtomis valstybės įmonės Registrų centro kadastro žemėlapyje). Šiuose dokumentuose, o taip pat ir anksčiau pateiktuose dokumentuose: 2000 m. sausio 17 d. parengtame Sklypo plane, 2016 m. gegužės 9 d. parengtame Sklypo kadastrinių matavimų plane yra įbraižytas per jį einantis kelio servitutas, nurodytas jo plotas, vieta Sklype. Teismas, remdamasis visais šiais dokumentais (byloje buvusiais ir papildomai pateiktais), taip pat, valstybės įmonės Registro centro duomenimis apie visus gretimus žemės sklypus, besiribojančius su Sklypu, nustatė, kad Sklypas 2 nėra besiribojantis su Sklypu.

19.3. Remiantis byloje esančiais nurodytais dokumentais nenustatyta, kad pareiškėjui ar jo šeimos nariams priklauso koks nors kitas žemės sklypas (ai), kuris (ie) ribotųsi su Sklypu, kuriame esančiu kelio servitutu jis galėtų naudotis, siekdamas patekti į jam priklausantį žemės sklypą (us). Visi byloje esantys minėti dokumentai patvirtina, kad nei 2002 m., kai buvo nustatytas kelio servitutas, nei pareiškėjo skundo NŽT padavimo metu 2020 m., nei nagrinėjant bylą teisme Sklypas 2 nesiribojo su Sklypu ir pareiškėjas ar jo šeimos nariai nebuvo kokio nors kito (ų) žemės sklypo (ų), kuris (ie) ribotųsi su Sklypu, savininkai ar naudotojai. Todėl pareiškėjas neturėjo ir šiuo metu neturi teisės naudotis kelio servitutu. Tai, kad pareiškėjas (kaip nurodė savo skunde) ilgą laiką faktiškai naudojosi kelio servitutu, nesuteikia jam teisės juo naudotis, nereiškia, kad kelio servitutu pareiškėjas naudojosi teisėtai.

19.4. Teismas pagal byloje esančius duomenis (Registrų centro išrašą, 2020 m. birželio 26 d. statybos inžinierės atliktą pralaidos vertinimą) nustatė, kad Sklype nėra kelio, yra padaryta tik sankasa, skirta tik UAB „Raseinių žuvininkystė“ veiklai vykdyti, ir kuriai nustatytas kelio servitutas, jog juo esant poreikiui galėtų pasinaudoti gretimų sklypų savininkai. Sklypo pylimai nuosavybės teise priklauso UAB „Raseinių žuvininkystė“, o kelias yra įrengtas ant pylimo, po juo įrengti kiti inžineriniai statiniai – pralaidos, kurios nuosavybės teise taip pat priklauso Įmonei. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pralaidų, pylimo ir kelio būklė yra avarinė, todėl kelias nėra tinkamas naudoti, eismas keliu yra ribojamas dėl slenkančių pylimų ir saugumo. Kelio servitutas yra skirtas aptarnauti tvenkinį, , o ne susisiekti su kitais kaimais ar rajonais. Tai patvirtina, kad kelio servitutas buvo nustatytas ribotam naudojimui.

19.5. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi teismo sprendimais, priimtais administracinio nusižengimo bylose, kadangi tose bylose nustatyti faktai neturi prejudicinės galios nagrinėjimai bylai, nes bylose dalyvavo ne tie patys asmenys. Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo proceso dalyvė pareiškėjo nurodytose administracinių nusižengimų bylose.

19.6. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas savo skunduose Nacionalinei žemės tarnybai nekėlė reikalavimo pertvarkyti Sklypą, padalijant jį į dvi dalis, išbraukiant kelią iš Sklypo ir paliekant jį visuomenės poreikiams arba inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, todėl NŽT tokio reikalavimo ir nenagrinėjo, jo nevertino. Taigi, teismas pagrįstai laikė, kad neturi kompetencijos vertinti šio skundo reikalavimo pagrįstumo. Be to, teismas pagrįstai išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su nauju prašymu šiuo klausimu, o nesutikdamas su atsakymu, jį apskųsti.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Raseinių žuvininkystė“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

21. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. NŽT ir teismas tinkamai įvertino ir motyvavo sprendimus dėl pareiškėjo teisės naudotis kelio servitutu, todėl lingvistinis žodžių aiškinimas tam įtakos neturi.

21.2. Servitutas pareiškėjo žemės sklypo atžvilgiu Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 02-08-5494 nėra nustatytas.

21.3. Iš byloje esančio Tauragės apskrities Jurbarko savivaldybės (duomenys neskelbtini) projektinių sprendimų plano matyti, jog iki pareiškėjo sklypo veda 5 metrų pločio vietinės reikšmės kelias (D5). Taigi, pareiškėjas turi galimybę naudotis būtent minimu vietinės reikšmės keliu, tačiau vengia juo naudotis. Jei susiklostytų situacija, kad vietinės reikšmės kelio kokybė būtų netinkama naudoti, pareiškėjas turėtų kreiptis į savivaldybę dėl kelio priežiūros ir remonto.

21.4. Pareiškėjas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu tvirtino, jog negali patekti į savo sodybą, jo nepasiekia įvairios tarnybos, mokyklinis autobusas ir pan., tačiau apeliaciniame skunde nurodo visiškai priešingai, kad ginčas su sodybos sklypu nėra susijęs, kas reiškia, jog vis tik pareiškėjas laisvai patenka į savo sklypą, o jo teiginiai, neva sodybos nepasiekia tarnybos, mokyklinis autobusas ir kt., yra melagingi.

21.5. Sklypo pylimai nuosavybės teise priklauso UAB „Raseinių žuvininkystė“, o kelias S1 yra įrengtas ant pylimo. Minėtų pylimo ir kelio būkle rūpinasi trečiasis suinteresuotas asmuo, jais eismas yra ribojamas dėl slenkančių pylimų. Po keliu įrengti kiti inžinieriniai statiniai t. y. pralaidos, kurios nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui. Pralaidų būklė yra avarinė, apie tai žinoma pareiškėjui bei buvo kalbama teismo posėdžio metu, dėl šitos priežasties taip pat yra ribojamas eismas keliu.

21.6. Pareiškėjo apeliaciniame skunde minimuose teismų sprendimuose, priimtuose administracinių nusižengimų bylose, pareiškėjo teisė į servitutą nebuvo nagrinėjama.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 22. Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininkas (pavaduotojas) 2002 m. gruodžio 20 d. priėmė įsakymą Nr. 02-08-7378 „Dėl žemės sklypų nuomos (Raseinių r.)“, kuriuo išnuomojo 99 metams UAB „Raseinių žuvininkystei“ 465,52 ha valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nustatydamas 7,20 ha ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų sklypų naudotojams. 2002 m. gruodžio 24 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 465,52 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas Įmonei. Žemės sklypui taikomas 7,20 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų sklypų naudotojams. NŽT Raseinių skyriaus vedėjas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 11SK-724-(14.11.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servituto ploto patikslinimo“ patikslintas nurodyto kelio servituto plotas iš 7,2 ha į 1,5458 ha.

23. NŽT pareiškėjo ginčijamame 2020 m. liepos 10 d. rašte Nr. 1SS-1284-(9.14) nurodė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., išnuomotas UAB „Raseinių žuvininkystė“. Šiame žemės sklype nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų (besiribojančių) žemės sklypų naudotojams. NŽT Raseinių skyrius 2020 m. gegužės 13 d. ir 2020 m. birželio 30 d. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje dėl ribojimo naudotis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančiu keliu. Nustatė, kad kelias iš abiejų pusių užtvertas kelio užtvarais, keliose vietose ties pralaidomis iškastas kelio sluoksnis, pastatytos informacinės lentelės, nurodančios draudimą važiuoti keliu, nes vyksta kelio ir pralaidų remonto darbai. UAB „Raseinių žuvininkystė“ nurodė, kad gretimų žemės sklypų savininkai buvo informuoti apie įvykusią pralaidos avariją žemės sklype, buvo pastatytos informacinės lentelės apie esamą situaciją ir apie galimybę patekti į nuosavybės teise turimus sklypus kitu būdu (per (duomenys neskelbtini) kaimą, Jurbarko rajone). Atsakovas Rašte pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie kelio remonto darbus. NŽT, įvertinusi NŽT Raseinių skyriaus duomenis, nustatė, kad pareiškėjo žemės sklypo tarp gretimų (besiribojančių) žemės sklypų nėra, o jam priklausantis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) ir su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)., nesiriboja. NŽT pažymėjo, kad pagal Jurbarko skyriaus pateiktus duomenis privažiavimas prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo numatytas per (duomenys neskelbtini) k., Jurbarko r., esančius kelius, todėl pareiškėjui pasiūlyta naudotis būtent šiuo keliu. Atsakovas nurodė, kad, įvertinus tai, jog Įmonė šiuo metu vykdo remonto darbus, esant avarinei (kritinei) situacijai, nėra pagrindo įpareigoti Įmonę nedelsiant atlikti tam tikrus veiksmus.

24. Vadovaujantis CK 4.111 straipsnio 1 dalimi, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 str. 1 d.). Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 str., taip pat CK 4.118–4.119 str.).

25. Servituto nustatymą suponuoja toks nekilnojamųjų daiktų faktinis santykis, kuriam esant nėra galimybės užtikrinti tinkamą nekilnojamojo daikto (viešpataujančiojo daikto) naudojimą nesinaudojant kitu svetimu, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu, nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), todėl nesant kurio nors (tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto požymius atitinkančio) nekilnojamojo daikto servitutas negali būti nustatomas (žr., LAT Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-403/2023, 27 p.).

26. Sprendžiant, ar, kilus abejonių dėl administraciniu aktu nustatyto kelio servituto turinio, netaikomas minimalaus savininko teisių ribojimo principas, reikšmingas CK 4.112 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta, kad, kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (2 dalis); jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį lemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (žr., ten pat Nutarties 48 p.).

27. Šioje byloje aktualiu Kauno apskrities viršininko įsakymu nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų sklypų naudotojams.

28. Byloje esantys VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nėra gretimo žemės sklypo savininkas ar naudotojas. Šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas.

29. Savo teisę naudotis nustatytu servitutu pareiškėjas grindžia tuo, kad teisinę reikšmę turinti sąvoka „gretimas sklypas“ nėra sąvokos „besiribojantis“ atitikmuo.

30. Teisėjų kolegija, vertindama aktualiu Kauno apskrities viršininko įsakymu nustatyto kelio servituto, suteikiančio teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų sklypų naudotojams, turinį, neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra viešpataujantis daiktas. Tokia išvada daroma ne tik todėl, kad pareiškėjo žemės sklypas nesiriboja su žemės sklypu, kuriame yra nustatytas ginčo servitutas, bet ir dėl to, kad pagal Jurbarko skyriaus pateiktus duomenis privažiavimas prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo yra per (duomenys neskelbtini) k., Jurbarko r., esančius kelius, todėl pareiškėjas gali naudotis būtent šiuo keliu. Šių teisėjų kolegijos argumentų kontekste pažymėtina, kad, apskritai, teisiniu požiūriu neatmestinos tokios situacijos, kai tokio kaip nustatytasis servitutas turinio aiškinimu galėtų būti pripažintas viešpataujančiu daiktu ir toks daiktas, kuris nesiriboja su tarnaujančiu daiktu. Tačiau tam turi būti konstatuotas objektyvus, neišvengiamas viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikis. Šiuo gi atveju, turint galvoje esminį teisinį principą, kai vertinamas servituto turinys, kad servitutu nustatomi protingai ir pateisinamai mažiausi tarnaujančiojo daikto ribojimai, tokia faktinė situacija, kuri nustatyta šioje byloje, suponuoja, kad nenustatytas toks pareiškėjo žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį poreikis, jog tam yra būtinas aktualiu Kauno apskrities viršininko įsakymu nustatyto servituto naudojimas.

31. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas neturi teisės naudotis kelio servitutu, prieštarauja kitų teismų sprendimuose padarytoms išvadoms, pvz., Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimui administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutarimui administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija pažymi, jog administracinių nusižengimų teisenos pagrindu priimtais procesiniais teismų sprendimais nebuvo vertintos faktinės aplinkybės ir taikyta teisė šioje byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste, tie procesiniai sprendimai neturi prejudicinės galios (ABTĮ 57 str. 2 d.), todėl šioje byloje nustatytoms aplinkybėms ir jų teisiniam kvalifikavimui įtakos nedaro.

32. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys