2016-11-09 Nr. AB-21368-3-63-3-01624-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-849-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01624-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. G. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. L. G. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. liepos 26 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2-10), prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 16S-272 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei A. L. G.“ 1, 1.2.1, 4 punktus ir įpareigoti atsakovą išspręsti klausimą iš esmės dėl grąžinimo A. L. G. vienai, kaip pretendentei, nuosavybės teises grąžinant natūra naujai suformuotus 0,3015 ha ir 0,0400 ha žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini).

Taip pat pareiškėja padavė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (b. l. 16-17), nurodydama, kad nedalyvavo priimant skundžiamą administracinį aktą ir negalėjo žinoti skundžiamo akto priėmimo datos, o pats aktas įteiktas jai tik 2016 m. sausio 23 d. Gavusi ginčijamą aktą operatyviai kreipėsi skundu į teismą. Šiais ir išsamiau prašyme nurodytais argumentais prašė atnaujinti terminą skundui.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi (b. l. 19-22) neatnaujino pareiškėjai praleisto termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos skundas dėl ginčijamo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo teisme gautas 2016 m. liepos 26 d., iš voke esančio pašto spaudo matyti, jog išsiųstas 2016 m. liepos 22 d., todėl akivaizdu, jog terminas skundui paduoti yra praleistas. Prašymą atnaujinti terminą pareiškėja argumentuoja iš esmės dviem aplinkybėmis, t. y. jog apie ginčijamą sprendimą sužinojo tik 2016 m. sausio 23 d., gavusi jį kaip priedą prie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2016 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 16SD-103-(14.16.104), o priimant 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 16S-272 ji nedalyvavo ir anksčiau apie jį sužinoti negalėjo, bei tuo, jog yra senyvo amžiaus, nesinaudoja informacinėmis technologijomis, todėl neturėjo galimybės sužinoti apie priimtą sprendimą viešoje erdvėje.

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažįstamos objektyviomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Pirmiausia, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog pareiškėja Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2016 m. vasario 18 d. padavė skundą, kuriame reiškė analogiškus reikalavimus dėl 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 16S-272 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1260-342/2016 konstatuota, jog pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ir pasiūlyta pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos patikslintą skundą, nes pareiškėja neprašė atnaujinti praleisto skundo padavimo termino. Tiek teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartyje, tiek 2016 m. kovo 9 d. nutartyje minėtoje administracinėje byloje Nr. I-1260-342/2016 buvo nurodyta, jog iš pateiktų skundo priedų bei duomenų Liteko sistemoje nustatyta, kad pareiškėja apie priimtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 16S-272 žinojo jo priėmimo dieną, nes buvo kviesta į šio klausimo svarstymą. Be to, ne kartą savo prašymuose pareiškėja nurodė, kad nesutinka su tokiu nuosavybės teisių atkūrimu, kaip nurodyta 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendime Nr. 16S-272, skundė teismui 2015 m. rugsėjo 23 d. informaciją, kuria buvo informuota apie minėtą ginčijamą 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 16S-272, kuriuo atkurtos jai nuosavybės teisės į turto dalį 0,2353 ha žemės, grąžinant natūra 0,2077 ha ir 0,0276 ha žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini). Pareiškėja apie tokį sprendimą buvo informuota ir Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. lapkričio 30 d. raštu, kuriame nurodyta, kad nėra pagrindo naikinti 2015 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 16SD-2456-(14.16.104), kurį pareiškėja yra apskundusi teismui administracinėje byloje Nr. 1-1259-243/2016. Taip pat pareiškėja skundė Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus 2015 m. gruodžio 16 d. paduotu skundu, kuriame nurodė, kad nesutinka su tokiu nuosavybės teisių atkūrimu, kaip nuspręsta 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-1148-609/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties, 2016 m. gegužės 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-480-552/2016 konstatavo, jog yra paneigti pareiškėjos teiginiai apie tai, kad tik 2016 m. sausio 23 d. gavo ginčijamą 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 16S-272 kaip priedą prie Palangos skyriaus 2016 m. sausio 22 d. rašto Nr. 16SD-103-(14.16.104), kuriuo jai buvo pirmą kartą pranešta, jog 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 16S-272 jai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. T. valdytą žemę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog iš administracinės bylos Nr. 1-1259-243/2016 medžiagos matyti, kad pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104) buvo informuota apie 2015 m. rugsėjo 22 d. posėdžio metu priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant pareiškėjai natūra 0,2077 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,3015 ha žemės sklype, ir 0,0276 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0400 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (J. T. valdytos žemės dalyje). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad administracinės bylos Nr. AS-297-552/2016 medžiaga, o būtent pačios pareiškėjos atskirojo skundo turinys, taip pat patvirtina, jog apie priimtą 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 16S-272 pareiškėja sužinojo gavusi Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 23 d. raštą, kurį skundė Nacionalinei žemės tarnybai 2015 m. rugsėjo 24 d. skundu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2016 m. gegužės 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-480-552/2016 konstatavo, jog pareiškėja apie Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, jo turinį, datą, priėmusį subjektą, sužinojo gavusi 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu pateiktą išsamią informaciją apie priimtą aktą. Nesant duomenų, kada pareiškėja gavo 2015 m. rugsėjo 23 d. raštą, tačiau pareiškėjai šį raštą skundžiant Nacionalinei žemės tarnybai 2015 m. rugsėjo 24 d. skundu, padaryta išvada, kad pareiškėja apie Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 16S-272 sužinojo ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 24 d.

Atsižvelgęs į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes ir pareiškėjai neteikiant kitokių duomenų, nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, neturėjo pagrindo kitaip vertinti ar paneigti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-480-552/2016 padarytą išvadą, jog apie ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 16S-272 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei A. L. G.“ pareiškėja sužinojo ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 24 d. Konstatuota, jog paneigti pareiškėjos teiginiai apie tai, kad ji ginčijamą sprendimą gavo tik 2016 m. sausio 23 d.

Dėl pareiškėjos argumentų senyvu amžiumi, nesinaudojimu informacinėmis technologijomis, teisiniu neišprusimu ir panašiomis termino praleidimo priežastimis, pažymėta, jog tokios aplinkybės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pačios savaime įprastai nėra laikomos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011, 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-108-756/2015, kt.).

Vertinant pareiškėjos aktyvumą siekiant apginti savo galimai pažeistas teises ir interesus pažymėta, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. I-1148-609/2016, Nr. I-1259-243/2016, Nr. I-1260-342/2016, Nr. I-1704-609/2016 jai ne kartą išaiškinta, jog būtent Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. 16S-272 yra teisės aktas, sukeliantis jai teises ir pareigas, kuris turėtų būti ginčijamas teisme, tačiau pareiškėja su konkrečiu reikalavimu dėl šio sprendimo panaikinimo į teismą kreipėsi tik 2016 m. vasario 18 d. (administracinė byla Nr. I-1260-342/2016), tačiau neprašė atnaujinti praleisto termino skundui paduoti. Konstatuota, jog pareiškėja, sužinojusi apie ginčijamą aktą 2015 m. rugsėjo 24 d., nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl šio akto teisėtumo, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesirūpino operatyvia savo teisių gynyba.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei tuo pagrindu atsisakė priimti skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).

Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nenagrinėtas (ABTĮ 70 str. 4 d.).

III. Pareiškėja A. L. G. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 28-30), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo skundui pateikti, nes netinkamai vertino jos pateiktas faktines aplinkybes dėl susidariusios situacijos.

Teigia, jog prašyme terminui atnaujinti nurodė, jog dėl skundžiamo administracinio akto panaikinimo kreipėsi į teismą, manydama, kad nėra praleidusi įstatymo nustatyto termino skundui paduoti, tačiau teismai padarė priešingą išvadą. Ir tik todėl pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė šį konkretų prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo tokiais motyvais bei argumentais, kuriuos prašė teismą vertinti ir pripažinti, kad terminas praleistas dėl ne nuo pareiškėjos valios priklausančių aplinkybių bei priežasčių.

Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog terminas praleistas dėl ne nuo pareiškėjos valios priklausančių priežasčių, kadangi netinkamai vertino tą aplinkybę, jog pareiškėja iš Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus tik 2016 m. sausio 23 d. paštu gavo skundžiamą administracinį aktą su nuoroda į pareiškėjos teisę apskųsti jį teismine tvarka, ką pareiškėja įvykdė nepažeidusi įstatymo, t. y. nepraleidusi vieno mėnesio termino nuo gavimo dienos pateikė teismui skundą.

Pažymi, jog tai, kad skundžiamą sprendimą gavo tik 2016 m. sausio 23 d. ir dėl to praleido jo apskundimo terminą, yra ne pareiškėjos kaltė, o Nacionalinės žemės tarnybos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai teismų sprendimais ne kartą buvo išaiškinta dėl 2015 m. rugsėjo 22 d. administracinio akto kreiptis į teismą, o pareiškėja, neva tai ignoruodama, to nepadarė. Pareiškėja, tik 2016 m. sausio 23 d. gavusi skundžiamą sprendimą, operatyviai, nepraleisdama vieno mėnesio termino, kreipėsi į teismą dėl šio akto apskundimo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nesinaudoja informacinėmis technologijomis, tačiau tai taip pat ne nuo pareiškėjos valios priklausančios priežastys, kadangi informacinės technologijos ir jų prieigos yra reikalaujančios specialių žinių technologijos informacijos srityje, kurios yra atskiras mokslas ir tokia prieiga neprieinama asmeniui, neturinčiam tokių žinių.

Be to, pažymi, jog toks formalus atmetimas pareiškėjos prašymo sukelia jai nepagrįstas kliūtis teismine tvarka apsiginti nuo daromo jos teisių pažeidimo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, suformuotą teismų praktiką, t. y. visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti teismo nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjos skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kitose administracinėse bylose, kuriose pareiškėja reiškė analogiškus reikalavimus bei su skundžiamu sprendimu susijusius reikalavimus, teismų padarytas išvadas ir priimtus sprendimus, nusprendė, kad pareiškėja apie ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 16S-272 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei A. L. G.“ sužinojo ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 24 d., tačiau ne 2016 m. sausio 23 d., todėl į teismą kreipusis 2016 m. liepos 26 d., praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą ir jos nurodytos termino praleidimo priežastys, t. y. senyvas amžius, nesinaudojimas informacinėmis technologijomis, teisinis neišprusimas, nelaikytinos svarbiomis, nuo jos valios nepriklausiusiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Todėl atsižvelgusi į tai bei į byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prejudicinių faktų nuostata, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių vertinimu sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, kad nėra pagrindo kitaip vertinti ar paneigti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-480-552/2016 padarytą išvadą, jog apie ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 16S-272 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei A. L. G.“ pareiškėja sužinojo ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 24 d., todėl konstatuotina, jog yra paneigti pareiškėjos teiginiai apie tai, kad ji ginčijamą sprendimą gavo tik 2016 m. sausio 23 d.

Konstatuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėtai konstatavo, kad pareiškėja, sužinojusi apie ginčijamą aktą 2015 m. rugsėjo 24 d., nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl šio akto teisėtumo, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesirūpino operatyvia savo teisių gynyba, todėl jos nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys nėra svarbios ir terminas neatnaujintinas. Kitų aplinkybių, nei buvo nurodžiusi kartu su skundu pateiktame prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėja atskirajame skunde nenurodė.

Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, ką pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai ir padarė.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos A. L. G. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas