5e536bbf-9bc1-4bdc-a711-7dce912dff0e · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-1287-320/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02564-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 27 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

J. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas V. J. (toliau – ir V. J., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 2-3).

PareiÅ¡kėjas V. J. skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ Alytaus pataisos namų jis buvo perkeltas į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ (toliau- ir PravieniÅ¡kių PN-AK). Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymÄ jam buvo paskirta nuobauda – uždraudimas vienÄ mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje. Manė, jog skirta nuobauda buvo nepagrįsta, nes jis atsisakė eiti į paskirtÄ bÅ«rį dėl savo saugumo, o bÅ«tent jis su kitais nuteistaisiais informavo pataisos įstaigÄ apie vykdomas nusikalstamas veikas, atnešė telefonus, iÅ¡ kurių buvo skambinama, užsitraukdamas kitų nuteistųjų nemalonę.

PravieniÅ¡kių PN-AK tyrimo neatliko, neužtikrino jo saugumo, jo neizoliavo, o paskyrė nuobaudÄ . Nurodė, kad jam atvykus į PravieniÅ¡kių PN-AK ir nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios bÅ«klė buvo itin prasta. Jis buvo laikomas su dar 8 nuteistaisiais, buvo pažeista jam tekusi minimali gyvenamojo ploto norma. Teigė, kad kameroje nuo sienų krito tinkas, buvo blogas apÅ¡vietimas, gryno oro trÅ«kumas. Kameroje esantis inventorius (spintelė, lova) netinkami naudoti.

Teigė, kad dėl netinkamos ventiliacijos iÅ¡ kameroje esančio sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas. Kameroje veisėsi grybelis, iÅ¡ sienos kyÅ¡ojo elektros laidai. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži. Kameroje neveikė pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukas, nebuvo įrengta prieÅ¡gaisrinė signalizacija. Jį uždarius į baudos izoliatorių (kamerÄ Nr.3), iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo paimta parfumerija, nebuvo kaÅ¡to vandens, t.y. jis neturėjo galimybės iÅ¡siskalbti drabužių, iÅ¡siplauti indų, lankyti koplyčios, bibliotekos, mokytis.

PareiÅ¡kėjo nuomone, dėl netinkamų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , t. y. didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , psichologinį stresÄ , negalėjo užmigti, vartojo vaistus, kreipėsi psichologo pagalbos. Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 25-31) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas į pataisos įstaigÄ atvyko 2018 m. gegužės 29 d. Kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2018-08-20 iki 2018-08-21 (karantino patalpa Nr.2), nuo 2018-08-21 iki 2018-09-05 (kamera Nr.3), nuo 2018-09-05 iki 2018-09-10 (karantino patalpa Nr.2), minimaliai tenkanti vienam kalinamam asmeniui gyvenamųjų patalpų norma pažeista nebuvo.

Pabrėžė, kad įstaigos 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpos ir jų sanitarinis mazgas baldais ir inventoriumi aprÅ«pinti vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, (toliau – ir AprÅ«pinimo normos) normų reikalavimais. Nurodė, kad teisės aktai reikalauja, jog gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas, turi valytis patys nuteistieji ir, jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas, joje negalėtų bÅ«ti blogo kvapo.

Atsakovo teigimu, Pataisos namuose kiekvienÄ dienÄ nustatyta tvarka atliekama kamerų techninė priežiÅ«ra. ApžiÅ«rų metu užfiksuoti pažeidimai Å¡alinami nedelsiant. KarÅ¡tas vanduo, kaip nustato teisės aktai, tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Teisės aktai nereglamentuoja karÅ¡to vandens tiekimo į praustuves. Kamerų tipo patalpose esantys sanitariniai mazgai vėdinami natÅ«raliai per vėdinimo kanalus. Atsiliepime į skundÄ PravieniÅ¡kių PN nurodė, kad 1-iame sektoriuje atskiroje patalpoje buvo įrengtos skalbimo maÅ¡inos, kur buvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

Nurodė, kad įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normų 134:2015 reikalavimuose nustatytÄ gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ , gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Nurodo, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nustato, kad prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema įrengiama tik drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose ir kamerose.

Visų bÅ«rių informaciniuose stenduose paskelbti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Kamerų tipo patalpose yra įrengti radijo taÅ¡kai. Ä®staigoje įrengta biblioteka, kurioje nuteistieji turi galimybę skaityti knygas. Atsakovo atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. Atsakovo atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas skunde prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. patirtÄ neturtinę žalÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN AK 1-Ä sektorių atvyko 2018 m. gegužės 29 d. iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir 2018 m. rugsėjo 10 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių PN - AK 2-Ä sektorių (b. l. 32).

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu atsakovo nurodytus duomenis patvirtino, patikslino laikotarpį, už kurį praÅ¡o priteisti žalÄ : 2018-05-29 – 2018-09-10. Todėl teismas apie skunde nurodytas aplinkybes laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 28 iki 2018 m. gegužės 28 d., nepasisako, ginčo nagrinėjimui aktualus laikotarpis yra nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d., kada pareiÅ¡kėjas buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK 1-ame sektoriuje (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.246 straipsnis).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas teigė, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. jam praneÅ¡us apie kitų nuteistųjų vykdomas veikas, pataisos įstaigos administracija dėl Å¡ių nusikalstamų veikų jokių tyrimų neatliko, dėl kilusios grėsmės jo saugumui jo nuo kitų nuteistųjų neizoliavo, netgi prieÅ¡ingai- jam atsisakius eiti į bÅ«rį, nepagrįstai skyrė jam nuobaudÄ . Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsnis nustato, kad tardymo izoliatorių pareigÅ«nų veiksmai ir sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio nustatyta tvarka.

Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. O Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvideÅ¡imt dienų nuo jų įteikimo gali bÅ«ti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui už pataisos įstaigos administracijos nurodymų nevykdymÄ 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo paskirta drausminė nuobauda- uždraudimas 1 mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (b. l. 33). Teismas pažymi, kad drausminės nuobaudos paskyrimo aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos bei nuobaudos paskyrimo pagrįstumas sprendžiamas, pareiÅ¡kėjui teisės aktų nustatytÄ tvarka apskundus pataisos įstaigos nutarimÄ , kuriuo jam drausminė nuobauda buvo paskirta.

PareiÅ¡kėjui BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka nenuginčijus nutarimo, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda, nevertintini jo teikiami argumentai dėl drausminės nuobaudos nepagrįstumo. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad dėl pareiÅ¡kėjo V. J. 2018-08-20 pateikta informacija buvo įforminta tarnybiniame praneÅ¡ime ir jÄ buvo pavesta tikrinti kriminalinės žvalgybos priemonėmis, nuteistasis V. J. 2018-09-10 buvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje (b.l.29), todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad atsakovės atstovas nesiėmė jokių priemonių tyrimui dėl jo 2018-08-20 teikto praneÅ¡imo atlikti, atmestini kaip nepagrįsti.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiÅ¡kėjo argumentas dėl jo neizoliavimo. PareiÅ¡kėjas ir pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad į karantino patalpÄ Nr.2 2018-08-20 jis buvo patalpintas, siekiant jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Pažymėtina ir tai, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis, už narkotinių medžiagų vartojimÄ jam buvo paskirta drausminė nuobauda- patalpinimas 15 parų į kamerų tipo patalpas 2018-08-21, kas savaime laikytina izoliavimu, 2018-09-05 – 2018-09-10 vėl laikytas karantino patalpoje Nr.2, 2018-09-10 iÅ¡keltas į PravieniÅ¡kių PN AK 2-Ä sektorių, buvo sprendžiamas pareiÅ¡kėjo perkėlimo klausimas ir 2018-09-24 jis buvo perkeltas į kitÄ pataisos įstaigÄ (b.l.9, 11, 24, 32, 33, 35).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas kameroje Nr. 2 su dar 8 nuteistaisiais, kurioje buvo pažeista jam tekusi minimali gyvenamojo ploto norma. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.2 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo paskirtas į PravieniÅ¡kių PN 1-o sektoriaus karantino (kamerų tipo) patalpÄ Nr. 2, kurios plotas 36,43 kv. m, joje įrengtos 10 miegamųjų vietų, todėl patalpoje buvo vienas, vienam asmeniui teko 3,64 kv. m (36,43/10) ploto (b. l. 35, 36). Ä®vertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m ploto norma.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos. Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ ir 2018 m. gruodžio 4 d. pažymoje Nr. 77-1748 (b. l. 36-37) nurodė, kad kamerų tipo patalpose patalpose ir jų sanitariniuose mazguose yra natÅ«ralus vėdinimas per vėdinimo kanalus, kas atitinka Higienos normos 134:2015 17 punkto reikalavimus. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerų tipo patalpose Nr. 2 nuo sienų, lubų krito tinkas, kuris byrėjo į lovÄ , maistÄ , elektros laidai atviri, netvarkingi, lovos spintelės netinkamos naudoti nesaugios.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos norma HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ ir 2018 m. gruodžio 4 d. pažymoje Nr. 77-1748 pažymėjo, kad avarinės ar antisanitarinės bÅ«klės gyvenamųjų patalpų įstaigoje nėra, patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Kameroje elektros instaliacija yra tvarkinga, nuteistieji nuolatos gadina ir niokoja įstaigos inventorių, o administracijÄ nuolatos jÄ tvarko (b. l. 27-28, 36-37). Tačiau byloje yra pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. raÅ¡tas Nr. (2-22 4,80)2-45606 „Dėl V.

J. skundo nagrinėjimo“ (b. l. 4-5), kuriame nurodyta, kad atsakydami į 2018 m. rugsėjo 13 d. gautÄ pareiÅ¡kėjo 2018 m. rugsėjo 7 d. praÅ¡ymÄ dėl pažeidimų PravieniÅ¡kių PN 1-o sektoriaus 2 karantino patalpoje, 2018 m. spalio 17 d. buvo atlikta operatyvioji kontrolė, kurios metu nustatyta, kad 1-o sektoriaus karantino patalpose Nr. 2 remontas neatliktas, daugelyje vietų yra atÅ¡okę ir krenta ne tik lubų, bet ir sienų dažai, atÅ¡okęs ir gabalais krinta tinkas, nustatyta, kad Å¡ioje patalpoje nuteistieji yra iÅ¡ardę sienos tinkÄ , pažeidę instaliacijÄ , yra palikti atviri elektros laidai, todėl buvo konstatuoti Higienos norma HN 134:2015 12 punkto pažeidimai.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad 1-o sektoriaus karantino patalpos Nr. 2 neatitiko Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų, todėl Å¡ioje dalyje konstatuotini atsakovės atstovės neteisėti veiksmai. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl mažo pasivaikščiojimo kiemelio. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių plotų bei vienu metu juose leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to atmetami.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad kameroje nebuvo radijo taÅ¡ko. Eksploatavimo taisyklių 16.11 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas radijo taÅ¡kas ir prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ ir 2018 m. gruodžio 4 d. pažymoje Nr. 77-1748 (b. l. 36-37) nurodė, kad kamerose yra įrengti radijo taÅ¡kai. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad kameros apÅ¡vietimas buvo netinkamas. Higienos normų HN 134:2015 14 punktas numato, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, jog įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normų 134:2015 reikalavimuose nustatytÄ gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ , gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis (b. l. 28, 36). IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. raÅ¡to Nr. (2-22 4,80)2-45606 „Dėl V.

J. skundo nagrinėjimo“(b. l. 4-6) matyti, kad atlikus patikrinimÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ , 1 sektoriaus karantino patalpoje Nr. 2 ginčo laikotarpiu buvo nustatytas pažeidimas dėl nepakankamo apÅ¡vietimo – 25 lx. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl 1 sektoriaus karantino patalpos Nr. 2 nepakankamo apÅ¡vietimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengtas mygtukas pareigÅ«nui iÅ¡kviesti. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 16.11. punkte nurodyta, jog kamerose įrengiamas radijo taÅ¡kas ir prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema įrengiama tik drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose. Taigi, konkrečių duomenų apie iÅ¡kvietimo sistemos įrengimÄ ginčo laikotarpiu karantino patalpose Nr. 2 į bylÄ nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema kamerose privalo bÅ«ti įrengta bei veikti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015).

Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu iÅ¡kvietimo sistema karantino patalpose Nr. 2 nebuvo įrengta. Kita vertus, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas pataisos namuose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl neveikiančios iÅ¡kvietimo sistemos nebÅ«tų galėjęs iÅ¡sikviesti pagalbos (pareigÅ«nų), todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios skundo dalies neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameroje nebuvo įrengta prieÅ¡gaisrinė sistema. Atsakovės atstovas teigė, jog įstaigoje yra sudaryti ir iÅ¡kabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti.

Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir paleidimo punkte bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis, todėl pareiškėjo argumentus dėl gaisro gesinimo priemonių neturėjimo atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėjas nurodė, jog būdamas karantino patalpose Nr. 2 negalėjo lankyti bažnyčios, bibliotekos, mokymo įstaigos. Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo kad negalėjo lankyti mokymo įstaigos, bažnyčios ir bibliotekos ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis.

PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, sietino bÅ«tent su Å¡iais pažeidimais. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, jog jis negalėjo lankyti bažnyčios, bibliotekos bei mokymo įstaigos atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog į gyvenamÄ sias patalpas nebuvo tiekiamas Å¡iltas vanduo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, jog karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Minėtuose teisės aktuose nėra reglamentuota, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti įrengta karÅ¡to vandens tiekimo sistema, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl karÅ¡to vandens nebuvimo laikytini nepagrįstais.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013-02-11 nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.). Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis jautė sveikatos pablogėjimÄ , orumo pažeminimÄ , emocinę depresijÄ , dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, tačiau nenurodė, kokie įrodymai tokias aplinkybes gali patvirtinti ir tokių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai jog kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK galėtų bÅ«ti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, atsižvelgęs į tai, kad netinkamomis sÄ lygomis karantino patalpoje Nr.2 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tik trumpÄ laikÄ ( 6 paras), teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 60 Eur ir Å¡i suma pareiÅ¡kėjui priteisiama iÅ¡ atsakovės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo V.

J. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti V. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 60 eurų (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Irena Varžinskienė