5e5322a6-eaa8-4c43-8055-e7f0b8783880 · Lietuvos apeliacinis teismas

Bylos Nr

Bylos Nr. 1A-119/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.1, 1.2.4.2

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Svajūno Knizlerio,

teisėjų Kęstučio Jucio ir Elenos Vainienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

gynėjui Jonui Dargiui,

nuteistajam R. P. ,

teismo medicinos ekspertui R. P. Pečkui, teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos

apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose ir nuteistas penkeriems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš R. P. Valstybinei ligonių kasai priteista 3163,38 Lt gydymo išlaidų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

R. P. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 12 d., apie 15 val., savo gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Derceklių kaime, sodininkų bendrijoje „Dituva“, Klaipėdos rajone,

būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo šeimos nariu – sugyventine B. Ž. , metu, sudavė jai

rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip

sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė sužalojimus smÅ«gių vietose bei gulinčiai B. Ž. sugriebė už deÅ¡inės

kojos pėdos ir tyčia, sukeldamas didelį fizinį skausmÄ , tai yra kankindamas, suko kojÄ tol, kol ji trakÅ¡telėjo. Sukdamas B. Ž. kojÄ jis padarė deÅ¡inės blauzdos distalinio galo abiejų kaulų atvirÄ lūžimÄ , dėl to nukentėjusioji buvo sunkiai suluoÅ¡inta, tai yra R. P. kankindamas savo Å¡eimos narį padarė B. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendį ir jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų į BK 135 straipsnio 1 dalį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Nuteistasis skunde nurodo, kad neturėjo tiesioginės, iÅ¡ankstinės tyčios nukentėjusiajai padaryti sunkų sveikatos sutrikdymÄ , norėjo tik jÄ nuraminti ir sudrausminti. KojÄ nukentėjusiajai suko tik norėdamas jÄ apversti, kad ji nesispardytų ir Å¡is jo veiksmas tęsėsi neilgai. Tačiau dėl girtumo neapskaičiavo jėgų, todėl nukentėjusiosios koja lūžo. Apelianto teigimu, jis neturėjo tikslo kankinant ar itin žiauriai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatÄ sulaužant jai kojÄ . Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad tuoj pat pats iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ bei atstatė nukentėjusiosios kojÄ Ä¯ vietÄ . Taip pat apeliantas nurodo, kad su nukentėjusiÄ ja buvo iÅ¡siskyrę ir nutraukę artimus santykius, kartu ilgÄ laikÄ negyveno ir jokio bendro Å«kio nevedė, ji tik kartais ateidavo į svečius iÅ¡gerti. Todėl nuteistasis mano, kad nukentėjusioji negali bÅ«ti laikoma nei jo Å¡eimos nariu, nei sugyventine.

Nuteistojo nuomone, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apygardos

teismo nuosprendis, kuriuo nuteistasis R. P. pripažintas kaltu dėl kvalifikuoto nukentėjusiosios B. Ž. sunkaus sveikatos

sutrikdymo keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuteistajam Å¡velninama už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ paskirtoji bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų nuomone, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiajai B. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymÄ padarė nuteistasis R. P. , ko apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis. Tačiau kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai įsigilinęs į byloje surinktus bei iÅ¡tirtus įrodymus, neteisingai nustatė, jog nuteistasis sunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajai padarė kankindamas (BK 135 str. 2 d. 6 p.), bei nukentėjusiajai tokį kÅ«no sužalojimÄ padarė kaip savo Å¡eimos nariui – sugyventinei (BK 135 str. 2 d. 3 p.), atitinkamai paskirdamas per griežtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 135 str. 2 d. 6 p. (kankinant), kai kaltininko veika dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia kankinimu. Kankinimas – tai tam tikrÄ laikÄ trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kÅ«nÄ . Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal šį punktÄ , jei kaltininkas suvokė tokio savo veikimo ypatumÄ (kasacinė byla 2K-454/2009).

Kolegijos

manymu, šioje byloje surinkti įrodymai nepatvirtina tokio B. Ž. sunkaus sveikatos sutrikdymo būdo, t. y.

kankinant. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, B. Ž. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl

atviro įstrižinio skeveldrinio deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžimo. Šį sužalojimÄ nukentėjusioji patyrė netiesioginės traumos pasekoje, galimai sukant kojÄ , suėmus už pėdos. Kiti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai (veido sumuÅ¡imas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujo iÅ¡siliejimas po akies jungine) nesietini su sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 38-39). IÅ¡ nuteistojo R. P. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 111-112) bei apeliacinės

instancijos teisme matyti, kad nuteistajam R. P. begeriant su nukentėjusiÄ ja B. Ž. kilo konfliktas, nukentėjusiajai iÅ¡bėgus iÅ¡

namų, nuteistasis jÄ pasivijo, sudavė kelis smÅ«gius, o Å¡iai nukritus paėmė už kojos pėdos ir norėdamas jÄ apversti staigiai jÄ pasuko. Vėliau grįžo į namÄ .

Nukentėjusiajai negrįžus, išėjo į laukÄ ir pamatė, kad B. Ž. koja sužalota ir ji negali atsikelti. Tada

iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kuri iÅ¡vežė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ ligoninę. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes apie jai padaryto kÅ«no sužalojimo mechanizmÄ teisme parodė ir nukentėjusioji B. Ž. (t. 1, b. l. 113-114). IÅ¡ jos parodymų matyti, kad konflikto metu nuteistasis jos atžvilgiu vartojo smurtÄ , o nukritus paėmė už kojos pėdos ir jÄ pasuko, iÅ¡girdo trakÅ¡telėjimÄ . Nuteistasis palikęs jÄ gulėti nuėjo į namelį. Nukentėjusioji bandė eiti, bet negalėjo. Tada atėjo nuteistasis ir pamatęs, kas atsitiko, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Apklaustas apeliacinės

instancijos teisme teismo medicinos ekspertas R.P. P. parodė, kad B. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymÄ apsprendė

atviras blauzdikaulio lūžimas. KÅ«no sužalojimo mechanizmÄ paaiÅ¡kina rentgenologinis tyrimas, blauzdikaulio kaulo lūžio pobÅ«dis buvo spiralinis ir nėra bÅ«dingas tiesioginiai traumai. Pagal byloje esančius duomenis yra bÅ«dinga, kad koja galėjo bÅ«ti staigiai pasukta. Nukentėjusioji turėjo nemaÅ¾Ä kÅ«no svorį, todėl visos kojos nepasuksi, ji sukosi iki sÄ nario. Suėmus stipriai už pėdos ir staigiai suktelėjus, gavosi blauzdikaulio kaulo lūžis. Taip pat ekspertas parodė, kad kiekvienas sužalojimas sukelia tam tikrÄ skausmÄ . Blauzdikaulio kaulo lūžis sukėlė skausmÄ nukentėjusiajai, tačiau alkoholis malÅ¡ina skausmo pojÅ«tį, todėl Å¡iuo atveju, esant nukentėjusiajai neblaiviai tai galėjo turėti įtakos skausmo pojūčiui. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pėdos sukimas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymÄ , bÅ«tų trukęs tam tikrÄ laiko tarpÄ ir tai bÅ«tų sukėlę nukentėjusiajai tam tikrÄ laiko tarpÄ trunkantį labai didelį fizinį skausmÄ kol lūžo kojos kaulas, kaip nurodoma nuosprendyje. Todėl kolegijos manymu, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į smurtavimo pobÅ«dį, trukmę, intensyvumÄ bei sužalojimų skaičių, sukėlusį sunkų sveikatos

sutrikdymÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis R. P. nukentėjusiajai padarė sunkų sveikatos

sutrikdymÄ , pastarÄ jÄ kankindamas (BK 135 str. 2 d. 6 p.). Be to, svarstant nuteistojo tyčios kryptingumo klausimÄ atkreiptinas dėmėsis į jo elgesį po nukentėjusiajai padaryto kÅ«no sužalojimo. R. P. pamatęs, kad nukentėjusiosios koja iÅ¡sukta ir ji negali atsikelti, pats iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ , t. y. savo iniciatyva ėmėsi priemonių, kad nukentėjusiajai bÅ«tų suteikta tinkama medicininė pagalba.

Taip pat, kolegijos manymu, nuteistajam R. P. nepagrįstai inkriminuotas ir kitas jo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 135 str. 2 d. 3 p., t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas savo Å¡eimos nariui (sugyventinei). Kaip matyti iÅ¡ apygardos teismo nuosprendžio, svarstant šį kvalifikuojantį požymį, teismas iÅ¡ esmės apsiribojo

fakto konstatavimu, kad nukentėjusioji B. Ž. yra nuteistojo sugyventinė, t. y. jo šeimos narė, tačiau

nenurodė kokiais duomenimis remiantis darė tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnio 2 dalis iÅ¡aiÅ¡kina, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Apie tai, kas galėtų bÅ«ti pripažįstama bendru gyvenimu neįregistravus santuokos (partneryste), galima spręsti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso. Å io kodekso 3 knygos (,,Å eimos teisė“) VI dalis vadinasi ,,Kitų Å¡eimos narių teisės ir pareigos“. Minėtoje dalyje yra XV skyrius ,,Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“. Pirmasis Å¡io skyriaus straipsnis, kurio numeris civiliniame kodekse yra 3.229, vadinasi ,,Taikymo ribos“. Jis nustato, kad Å¡io skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslÄ sukurti Å¡eiminius santykius. IÅ¡ Å¡io apibrėžimo seka, kad partneriais pagal Å¡eimos teisę laikytini asmenys, gyvenantys kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir ketinantys kurti Å¡eimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo R. P. parodymų, duotų teisme (t. 1, b. l. 111-112) bei apeliacinės instancijos teisme, su nukentėjusiÄ ja B. Ž. pažįstamas apie Å¡eÅ¡is metus, tačiau tuos Å¡eÅ¡erius metus nuolat kartu negyveno, kai susipykdavo tai iÅ¡siskirdavo. Vėliau B. Ž. pas jį sugrįždavo ir jie kurį laikÄ kartu vėl gyvendavo. Pastaruosius maždaug du metus gyvendavo kartu jam priklausančiame sodo namelyje. Tačiau B. Ž. tuo pačiu metu gyvendavo ir pas seserį arba pas Å«kininkę, kuriai dirbdavo įvairius darbus. Abu neturėjo nuolatinio darbo, todėl versdavosi atsitiktiniais uždarbiais, o už gautus pinigus pirkdavo maisto produktų, likusius pinigus pragerdavo. Kurti Å¡eimos su nukentėjusiÄ ja neketino, nors pastaroji ir buvo apie tai užsiminusi, nes tiek jis, tiek B. Ž. dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Todėl bendro Å«kio vedimas nuteistojo manymu, neturėjo jokios perspektyvos. IÅ¡ nukentėjusiosios B. Ž. parodymų seka, kad su nuteistuoju buvo pažįstama Å¡eÅ¡is metus, tačiau nuolat kartu negyveno, kai susipykdavo jie iÅ¡siskirdavo. Pastaruoju metu gyveno kartu, nuolatinio darbo neturėjo, versdavosi atsitiktiniais uždarbiais, gautus pinigus iÅ¡leisdavo maistui ir alkoholiniams gėrimams (t. 1, b. l. 113-114). Nors nuteistasis R. P. bei nukentėjusioji B. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad vedė bendrÄ Å«kį, Å¡ios aplinkybės nedetalizuodami, tačiau iÅ¡ jų parodymų turinio matyti, kad jų bendras Å«kio vedimas pasireiÅ¡kė atsitiktiniais uždarbiais ir gautų pinigų iÅ¡leidimu maistui ir alkoholiui. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės atitinka liudytojų A. Å . , D.

J. parodymams. Taigi, kolegijos manymu, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis ir nukentėjusioji nuolatos kartu gyveno, ketino sukurti Å¡eimÄ , turėjo bendrÄ Å«kį. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo laikyti, kad nuteistasis R.

P. nusikaltimÄ padarė prieÅ¡ Å¡eimos narį (BK 135 str. 2 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegijos manymu, apygardos teismas netinkamai

pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl nuteistojo R. P. nusikalstama veika perkvalifikuojama iÅ¡ BK

135 str. 2 d. 3 p., 6 p. į BK 135 str. 1 d., konstatuojant, kad nuteistasis R. P. 2010-03-12, apie 15 val., savo gyvenamojo namo kieme, esančiame Pušų g. 5-9474, Derceklių kaime, sodininkų bendrijoje ,,Dituva“, Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su B. Ž. metu sudavė jai rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas,

taip sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė sužalojimus smÅ«gių vietose bei gulinčiai B. Ž. sugriebė už deÅ¡inės

kojos pėdos ir tyčia suko kojÄ tol, kol ji trakÅ¡telėjo. Sukdamas B. Ž. kojÄ jis padarė deÅ¡inės

blauzdos distalinio galo abiejų kaulų atvirÄ lūžimÄ , dėl to nukentėjusioji buvo sunkiai suluoÅ¡inta, tai yra padarė B. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 str. 1 d.

Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam R. P. bausmę įvertino nuteistojo asmenybę, kaltės formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pagrįstai nuteistajam parinko bausmės rūšį –

terminuotÄ laisvės atėmimÄ . Tačiau teismas nepagrįstai nustatęs, kad R. P. padarė kvalifikuotÄ

sunkų sveikatos sutrikdymÄ (BK 135 str. 2 d. 3 p., 6 p.), neįvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, o tai sÄ lygojo per griežtos laisvės atėmimo bausmės už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , paskyrimÄ .

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Vienas esminių bausmės parinkimo nuteistajam kriterijų yra BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nuosprendyje konstatavus, kad nuteistasis R. P. padarė ne BK 135 str. 2 d. 3 p., 6 p. numatytÄ kvalifikuotÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o BK 135 str. 1 d. numatytÄ veikÄ , iÅ¡ esmės konstatuojama, kad nuteistasis padarė socialiai mažiau pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl jam turi bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė laisvės atėmimo bausmė, kuri numatyta bÅ«tent BK 135 str. 1 dalies sankcijoje. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokiu atveju kai byloje nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka nuteistajam Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių iki 10 metų. Skiriant naujÄ bausmę atsižvelgiama į tai, kad nuteistojo R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaip asmenybė charakterizuojamas patenkinamai, anksčiau neteistas. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad R. P. atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido, susitaikė, civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė.

Todėl, įvertinus visas šias išdėstytas aplinkybes, kolegijos manymu, nuteistajam R. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijos vidurkis.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti:

R. P. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį ir už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas Knizleris

Teisėjai Kęstutis Jucys

Elena Vainienė