5e52fcc2-992c-4d74-bf2a-775d3c5c2a51 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2842-505/2016                                                                                       Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00513-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 59; 81; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 14 d.                                                               Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,nedalyvaujant pareiškėjui G.

Å ., atsakovo Alytaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. Å . skundÄ atsakovui Alytaus apskrities prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo valdybai dėl kompensacijos už neiÅ¡duotÄ tarnybinę uniformÄ priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G. Å . skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Alytaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos kompensacijÄ už neiÅ¡duotÄ tarnybinę uniformÄ ir jos dalis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.

– 442 Eur.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-5) nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnyje nustatyta, kad pareigÅ«nai valstybės lėšomis aprÅ«pinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas; pareigÅ«nų tarnybinės uniformos iÅ¡davimo, dėvėjimo ir grÄ Å¾inimo tvarkÄ nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklės, tai pat Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nų tarnybinės uniformos iÅ¡davimo normos buvo patvirtintos PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. 1-397. Uniformos dėvėjimo taisyklių 3, 8-12 punktuose įtvirtinta valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nų prievolė dėvėti uniformÄ (atitinkamÄ jos rūšį). Uniformos dėvėjimo taisyklių 6 punktas nustato, kad pareigÅ«nams ir darbuotojams uniforma iÅ¡duodama pagal PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas normas ir dėvėjimo terminus. Uniformos dėvėjimo taisyklių 15 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas pareigÅ«nas gautÄ uniformÄ privalo saugoti ir tvarkingai jÄ dėvėti.

Mano, jog atsakovas neiÅ¡davęs privalomos tarnybinės uniformos dalies ir jos nekompensavęs, pareiÅ¡kėjui padarė žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti. Atsakovas nėra patvirtinęs kompensacijos tvarkos už neiÅ¡duotas tarnybines uniformas. PareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta pilna socialinė garantija neÅ¡ioti tinkamÄ tarnybinę uniformÄ , dėl ko jis patyrė nuostolius. Dėl atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė jo turėtomis iÅ¡laidomis įsigyjant aprangÄ ir avalynę, kuriÄ dėvėjo vietoje neiÅ¡duotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisant tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. PraÅ¡o priteisti 30 procentų sumos nuo bendrai paskaičiuotos žalos už neiÅ¡duotÄ dalį tarnybinės uniformos, kuriÄ sudaro 442 Eur.

Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 13-15) nurodė, kad už nustatytais terminais neiÅ¡duotas tarnybines uniformas ar jų dalis mokėti piniginę kompensacijÄ nėra pagrindo, kadangi Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnyje, Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nų tarnybinės uniformos iÅ¡davimo normų ir dėvėjimo taisyklėse nebuvo nustatyta įstatyminė prievolė kompensacija vietoj neiÅ¡duotos uniformos. Pažymėjo, kad valdyba niekuomet nevykdė ir neturėjo pareigos bei finansavimo vykdyti tarnybinių uniformų pirkimo.

Tokius pirkimus centralizuotai vykdė Specialiojo prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdyba, kuri nupirkusi aprangÄ paskirstydavo į valdybas. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių pačios žalos buvimo faktÄ . PareiÅ¡kėjas tarnyboje visuomet dėvėjo ne savo, o jam iÅ¡duotÄ tarnybinę uniformÄ . Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Priėmus sprendimÄ palankų pareiÅ¡kėjui, prašė atsižvelgti į tai, kad valdyba Å¡iemet neturi pakankamai valstybės biudžeto asignavimų ir atidėti sprendimo vykdymÄ metams.Skundas tenkintinas.Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo Alytaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos pareigÅ«nui už laiku neiÅ¡duotas tarnybinės uniformos dalis.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atliko tarnybÄ Alytaus apskrities prieÅ¡gaisrinėje gelbėjimo valdyboje (b. l. 6).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnis. Å io straipsnio 1 ir 2 dalyse (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) nustatyta, kad pareigÅ«nai valstybės lėšomis aprÅ«pinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas; pareigÅ«nų tarnybinės uniformos iÅ¡davimo, dėvėjimo ir grÄ Å¾inimo tvarkÄ nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.

Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklės, taip pat Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nų tarnybinės uniformos iÅ¡davimo normos buvo patvirtintos PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397 (2006 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1-478 redakcija). Uniformos dėvėjimo taisyklių 3, 8–12 punktuose įtvirtinta valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nų prievolė dėvėti uniformÄ (atitinkamÄ jos rūšį).

Uniformos dėvėjimo taisyklių 6 punktas nustato, kad pareigÅ«nams ir darbuotojams uniforma iÅ¡duodama pagal PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas normas ir dėvėjimo terminus. Uniformos dėvėjimo taisyklių 15 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas pareigÅ«nas gautÄ uniformÄ privalo saugoti ir tvarkingai jÄ dėvėti. Asmuo, vilkintis suglamžytais, neÅ¡variais drabužiais, avintis nevalyta avalyne, žemina pareigÅ«no įvaizdį visuomenėje. AnalogiÅ¡ko pobÅ«džio administracinėse bylose dėl institucijos pareigos nustatytais terminais aprÅ«pinti pareigÅ«nus tarnybine uniforma Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatavo, kad Å¡ioje teisės normoje įtvirtinta vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų socialinė garantija, kuri negali bÅ«ti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais.

Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę ir pareigÄ nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Teisės aktai neįtvirtina atvejų, kada pareigÅ«nai tarnybine uniforma neaprÅ«pinami, todėl minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprÅ«pinti pareigÅ«nus uniformomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).

Atsakovas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjui neiÅ¡davė atitinkamų tarnybinės uniformos dalių, kurių nustatytas dėvėjimo terminas pasibaigė, bei neginčija savo pareigos iÅ¡duoti uniformÄ , kurios dėvėjimo terminas pasibaigė. PareiÅ¡kėjui neiÅ¡duotos uniformos dalys nurodytos atsakovo pateiktoje lentelėje (b. l. 7). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad statutinių pareigÅ«nų aprÅ«pinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iÅ¡ vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigÅ«nui, siekiant sumažinti jo iÅ¡laidas įsigyti aprangai, kuriÄ jis dėvi tarnybos metu, iÅ¡ kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigÅ«nai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, bÅ«tų aiÅ¡ki jų tarnybinė padėtis ir vyresniÅ¡kumas, o jų iÅ¡vaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo kitų asmenų.

Taigi tam, kad pareigÅ«nas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi bÅ«ti iÅ¡duodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Tarnybinės uniformos papildomų dalių iÅ¡davimas už praeitÄ laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigÅ«nų patirtų nuostolių dėl uniformos neiÅ¡davimo praeityje, nes tarnybinę uniformÄ pareigÅ«nas gali dėvėti tik po to, kai ji jam iÅ¡duota ir tik tam tikrÄ laikotarpį.

Galimi pareigÅ«no turėti nuostoliai dėl uniformos neiÅ¡davimo laiku turėtų bÅ«ti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutÄ , o ne iÅ¡duodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo iÅ¡duota per visÄ praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į pareigÅ«nų aprÅ«pinimo tarnybine uniforma paskirtį (2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, kt.).Atsakovas uniformos dalių neiÅ¡davimÄ grindžia sunkia ekonomine situacija valstybėje ir dėl to patvirtintu Taupymo planu.

Remiantis LVAT 2009 m. kovo 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A63-295/2009 ir 2011 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 nuostatomis, pažymėtina, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, todėl darytina išvada, kad finansinių lėšų trūkumas negali būti pagrindas neišduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė atitinkamais metais.

Atsakovo nurodytos tarnybinės uniformos neiÅ¡davimo dalių priežastys nėra reikÅ¡mingos ir dėl to, kad Vidaus tarnybos statutas aiÅ¡kiai įtvirtina atsakovui imperatyviÄ pareigÄ aprÅ«pinti pareigÅ«nÄ (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjÄ ) uniforma. Be to, kaip minėta, Taisyklių 15 punkte nustatyta, jog asmuo vilkintis suglamžytais, neÅ¡variais drabužiais, avintis nevalyta avalyne, žemina pareigÅ«no įvaizdį visuomenėje, o nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjui tarnyboje esant priverstam dėl atsakovo neveikimo dėvėti senÄ , nublukusiÄ uniformÄ , menkina paties pareigÅ«no įvaizdį, pačios tarnybos autoritetÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu statutinei įstaigai nustatytais terminais aprÅ«pinti pareigÅ«nus tarnybinėmis uniformomis, o pareigÅ«nų teisė į aprÅ«pinimÄ tarnybine uniforma gali bÅ«ti įgyvendinama trimis bÅ«dais: pirma, aprÅ«pinant pareigÅ«nus uniformomis; antra, sumokant pareigÅ«nams kompensacijÄ teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis; trečia, atlyginant žalÄ dėl to, kad pareigÅ«nai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangÄ vietoje neiÅ¡duotos tarnybinės uniformos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, kt.).Vadovaudamasis aptarta teismine praktika ir teisiniu reguliavimu, teismas konstatuoja, kad administracinių teismų praktikoje suformuluotos taisyklės turi bÅ«ti mutatismutandis taikomos ir Å¡ioje administracinėje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis, kuris buvo taikomas nagrinėjant anksčiau aptartas administracines bylas, iÅ¡ esmės panaÅ¡iai reglamentuoja pareigÅ«nų aprÅ«pinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2015 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-397-520/2015 ir kt.).

Pažymėtina, kad tos pačios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡nagrinėtose administracinėse bylose Nr. A-387-146/2015 ir Nr. A-397-520/2015, kuriose analogiÅ¡kai kaip ir Å¡ioje byloje buvo nagrinėjami statutinių valstybės tarnautojų, Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos pareigÅ«nų, reikalavimai, susiję su jų teisės į aprÅ«pinimÄ tarnybine uniforma valstybės lėšomis pažeidimu.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam 442 Eur turtinės žalos dėl uniformos neiÅ¡davimo laiku, todėl teismas, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ ir aukščiau nurodytus LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimus, laiko, kad yra pagrindas taikyti žalos atlyginimo institutÄ .

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ sudaro jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai). Kadangi pareiÅ¡kėjas tikėdamasis, kad susidariusi situacija yra laikina, iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų nekaupė, todėl patirtas iÅ¡laidas skaičiavo ir grindė pagal vienos uniformos komplekto kainÄ . PareiÅ¡kėjas patirtos žalos dydžio nepagrindė objektyviais įrodymais. Be to, nustatyta, kad atsakovas nėra patvirtinęs kompensacijų dėl uniformos neiÅ¡davimo, pasibaigus jos dėvėjimo terminui, tvarkos.

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia, kad jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Atsižvelgdamas į LVAT formuojamÄ praktikÄ dėl statutinių valstybės tarnautojų neaprÅ«pinimo tarnybine uniforma laiku, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog 30 proc. nuo neiÅ¡duotų tarnybinės uniformos dalių bendros 1473,78 Eur sumos, kuriÄ konkrečiai apskaičiavo atsakovas (b. l. 6), tai yra 442 Eur, yra pagrįsta ir pakankama turtinės žalos suma.

Atsakovas reikalavimui dėl žalos atlyginimo praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.           Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (Å¡iuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str.).

Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos 2014 m. liepos 30 d.. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo padavimo datÄ (2016 m. balandžio 1 d., b. l. 11), laikytina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai teisme yra pareikÅ¡ti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo, todėl jam priteistina visa nurodyta turtinės žalos suma – 442 Eur.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo jo naudai patirtas iÅ¡laidas.Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas byloje buvo priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo (ABTÄ® 44 str. 1, 2, 6 d.).Teismas pabrėžia, kad ABTÄ® 44 straipsnio 6 dalis proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas ir nustato, jog atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus teismo išlaidų dydžius ir vadovaujasi Rekomendacijose numatytais kriterijais. Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas G. Å . 2016 m. kovo 30 d. sudarė teisinių (juridinių) paslaugų sutartį su UAB „Pocita“ (b. l. 80).             Pagal ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalį dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.Minėtos nuostatos suponuoja, jog proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų priedų matyti, jog siekiama, kad bÅ«tų atlygintos iÅ¡laidos, kurias sudaro iÅ¡laidos – 50 Eur už skundo teismui parengimÄ (b. l. 10).

Kadangi minėta skundo teismui parengimo paslauga suteikta 2016 m. II ketvirtyje, Å¡iuo atveju taikytinas 2015 m. IV ketvirčio darbo užmokestis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. IV ketvirtį sudarė 756,9 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , maksimali suma, galima priteisti už skundo parengimÄ , sudaro 1892,25 Eur (2,5 x 756,9 Eur). Kadangi praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų atlyginimo suma – 50 Eur nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl minėta suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Atsakovas praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ . CPK 284 str. 1 d. numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, Å¡io sprendimo įvykdymas atsakovo praÅ¡ymu gali bÅ«ti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti negalima.Atsižvelgiant į tai, kad nėra finansinių galimybių per trumpÄ laikotarpį atlyginti žalÄ visiems į teismÄ besikreipiantiems pareigÅ«nams, nesukeliant neproporcingų ir reikÅ¡mingų visuomenei ar jos daliai sunkumų, teismo sprendimo dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui (ABTÄ® 851 str., CPK 284 str. 1 d.).Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 44-45 straipsniais, 851 straipsniu, teisėja n u s p r e n d ž i a:

Priteisti iÅ¡ atsakovo Alytaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos pareiÅ¡kėjui G. Å . 442 Eur turtinės žalos atlyginimÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo Alytaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos pareiÅ¡kėjui G. Å . 50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme.Sprendimo vykdymÄ dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo atidėti vienerių metų laikotarpiui.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                      Daina Kukalienė