2019-10-23 Nr. AB-20229-3-62-3-02751-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-647-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02751-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1, 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. (E.) Č. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. (E.) Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. (E.) Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus, prašydamas panaikinti sprendimus bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi įpareigojo A. (E.) Č. iki 2018 m. gruodžio 27 d. pašalinti skundo trūkumus: patikslinti skundą pagal nutarties motyvuojamąją dalį, sumokėti žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pateikti papildomus skundo egzempliorius (b. l. 11–12).

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai, nustatę, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį su priedais pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo kreiptis į teismą, pateikiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas atitinkantį skundą.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose 2019 m. sausio 7 d. gautas ir registruotas pareiškėjo 2018 m. gruodžio 27 d. patikslintas skundas (b. l. 20–23). Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė šiuos reikalavimus: 1) panaikinti Kybartų pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą (patikslinto skundo įžanginėje dalyje nurodytas Kybartų pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 71-2111); 2) panaikinti Kybartų pataisos namų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą (patikslinto skundo įžanginėje dalyje nurodytas Kybartų pataisos namų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 7/1-1426); 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. spalio 30 d. sprendimą (patikslinto skundo įžanginėje dalyje nurodytas Kalėjimų departamento 2017 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 2S-6579); 4) priteisti iš atsakovo atstovų solidariai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. nutartį ir pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą perdavė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas, priimdami 2018 m. gruodžio 28 d. nutartį, neįvertino to, kad pareiškėjas, šalindamas teismo nutartyje nurodytus trūkumus, patikslintą skundą siuntė iš Kybartų pataisos namų.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakę atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Kybartų pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir Kalėjimų departamento 2017 m. spalio 30 d. sprendimą, išaiškindamas pareiškėjo teisę šią nutarties dalį apskųsti atskiruoju skundu. Minėta nutartimi taip pat buvo konstatuota, kad kita pareiškėjo patikslinto skundo dalis (dėl reikalavimo panaikinti Kybartų pataisos namų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir neturtinės žalos atlyginimo) neatitinka ABTĮ skundui keliamų reikalavimų ir nurodyta iki 2019 m. liepos 3 d. pašalinti skundo trūkumus: patikslinti skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, patikslinti atsakovus bei atsakovo atstovus, pateikti papildomus skundo egzempliorius. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 5 d. nutartimi terminas 2019 m. birželio 10 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.

Pareiškėjas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams 2019 m. rugpjūčio 1 d. (pagal pašto žymą) pateikė „pareiškimą“ dėl 2019 m. birželio 10 d. nutarties (toliau – ir Pareiškimas), kurio įžanginėje dalyje atsakovo atstovais įvardijo Marijampoles pataisos namus ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento, tačiau dėstomojoje dalyje (4 p.) nurodė, kad šioje byloje atsakovu yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento ir Marijampolės pataisos namų, kadangi pareiškėjas iš šių institucijų veiksmų kildina neturtinę žalą. Pareiškime pareiškėjas nurodė tokius reikalavimus: 1) panaikinti Kybartų pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr.7/1-2111; 2) panaikinti Kybartų pataisos namų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr.7/1-1426; 3) panaikinti Kalėjimų departamento 2017 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 2S-6579; 4) priteisti iš atsakovo atstovų 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (15 000 Eur iš Kalėjimų departamento ir 15 000 Eur iš Marijampolės pataisos namų).

III. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Kybartų pataisos namų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr.7/1-1426, o skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą nutarė laikyti nepaduota ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Kybartų pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir Kalėjimų departamento 2017 m. spalio 30 d. sprendimą buvo atsisakyta priimti 2019 m. birželio 10 d. nutartimi, šios nutarties dalies pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atskiruoju skundu neapskundė, todėl ji yra įsiteisėjusi ir teismas pakartotinai dėl šių reikalavimų priėmimo nepasisako. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kybartų pataisos namų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo neskundė privaloma išankstine nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl šį skundo reikalavimą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Dėl likusios skundo dalies (reikalavimo atlyginti neturtinę žalą) teismas nurodė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartyje nurodyto trūkumo – pateikti papildomus skundo egzempliorius pagal ABTĮ 25 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl šią skundo dalį teismas laikė nepaduota ir pažymėjo, kad teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, teikiant ABTĮ normas atitinkantį skundą.

IV. Pareiškėjas A. (E.) Č. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir įpareigoti teismą pareiškėjo skundą išnagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad Kybartų pataisos namų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą apskundė Kalėjimų departamentui 2018 m. lapkričio mėn. pabaigoje, tačiau jokio atsakymo negavo. Kadangi šioje byloje teisėja reikalavo pareiškėjo pateikti Kalėjimų departamento atsakymą, pareiškėjas teigė 2019 m. gegužės 20 d. pakartotinai kreipęsis į Kalėjimų departamentą dėl Kybartų pataisos namų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo, tačiau atsakymo taip pat negavo.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo apskųsti teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį jo skundo reikalavimų, nes iš teismo gavo netinkamą nutarties kopiją (trūko lapų). Skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo teikti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad jis negali padaryti skundo kopijų dėl to, kad yra kalinamas asmuo, taigi yra iš esmės suvaržytos jo teisės ir galimybės, be to, jis neturi skundo, todėl fiziškai negali padaryti jo kopijų. Pareiškėjas prašė teismo padaryti skundo kopijas ir siūlė vėliau šias išlaidas atlyginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama nutartimi teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Kybartų pataisos namų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr.7/1-1426, o skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą nutarė laikyti nepaduota ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą), t. y. teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.). Taigi specialusis įstatymas, reguliuojantis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus – BVK, nustato privalomą tvarką bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų išankstiniam nagrinėjimui ne teismo tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-652/2014; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-435-756/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. gegužės 10 d. nutartyse pareiškėjui nurodė pateikti įrodymus, jog pareiškėjas yra pasinaudojęs privaloma išankstine ikiteismine Kybartų pataisos namų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr.7/1-1426 apskundimo tvarka. Pareiškėjas teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėl Kybartų pataisos namų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr.7/1-1426 pateikė skundą Kalėjimų departamentui, nepateikė. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 10 d. nutartimi įpareigojo Kalėjimų departamentą teismui pateikti duomenis, ar pareiškėjas Kalėjimų departamentui yra apskundęs Kybartų pataisos namų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr.7/1-1426, koks priimtas sprendimas dėl pareiškėjo skundo, kada toks sprendimas išsiųstas pareiškėjui, taip pat pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Kalėjimų departamentas 2019 m. birželio 25 d. teismui pateikė duomenis, kad Kalėjimų departamente A. Č. skundų, prašymų, kitų kreipimųsi dėl Kybartų pataisos namų 2018 m. lapkričio 12 d. rašto Nr.7/1-1426 nebuvo gauta.

Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą ir jį tikslindamas, nepateikė įrodymų dėl Kybartų pataisos namų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr.7/1-1426 apskundimo išankstine ne teismo tvarka. Pagal byloje pateiktus duomenis, pareiškėjas į teismą dėl Kybartų pataisos namų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr.7/1-1426 panaikinimo kreipėsi nepasinaudojęs privaloma įstatyme nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti.

Nagrinėjant atskirojo skundo argumentus dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo laikyta nepaduota, pažymėtina, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą (iki 2019 m. liepos 3 d., Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 5 d. nutartimi šis terminas buvo pratęstas iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.) skundo trūkumams, nurodytiems motyvuojamoje dalyje, pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą priteisti neturtinę žalą iš atsakovo atstovų solidariai, šių atsakovo atstovų neįvardijo, taip pat savo skundo įžanginėje dalyje nurodė tik vieną atsakovo atstovą, todėl neaišku, iš kokių institucijų veiksmų jis kildina prašomą priteisti žalą; jeigu žalą kildina ne tik iš Marijampolės (Kybartų) pataisos namų bet ir dar iš kokios nors institucijos veiksmų, jis turi <...> skundo dėstomojoje dalyje nurodyti aplinkybes dėl tokios institucijos, pareiškėjo nuomone, neteisėtų veiksmų bei pateikti savo argumentus pagrindžiančius įrodymus, skundo rezoliucinėje dalyje patikslinti, iš kokių konkrečiai atsakovo atstovų jis prašo priteisti žalą. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją pateikti papildomus skundo egzempliorius ir pažymėjo, kad jis dar savo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje pareiškėjui nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti papildomus skundo egzempliorius pagal ABTĮ 25 straipsnio 3 dalies reikalavimus. 2019 m. birželio 10 d. nutartyje, be kita ko, teismas pateikė argumentus, kuriais remdamasis netenkino pareiškėjo prašymo teismui pačiam padaryti pareiškėjo skundo kopijas ir siūlymo apmokėti šias išlaidas.

Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo skundas neatitiko teismo nustatytų ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir 25 straipsnio 3 dalies reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas laikė nepaduota, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartyje nurodyto trūkumo – pateikti papildomus skundo egzempliorius pagal ABTĮ 25 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

ABTĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis arba kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti skundo (prašymo, pareiškimo) priedų proceso šalims. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos įstatymo normos jokių jų vykdymo (taikymo) išimčių paduodant skundą teismui nenumato.

Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra ne kartą konstatavęs, kad ABTĮ įstatymų leidėjo įtvirtinto reikalavimo nesilaikymas (skundo kopijų, skirtų kitiems proceso dalyviams, nepateikimas) nėra formalus ar nereikalingas ir, kad pareiškėjui pateikus tik vieną skundo egzempliorių, teismas teisėtai ir pagrįstai nustato terminą šiam skundo trūkumui pašalinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1126-146/2015; 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloj AS261-331/2014; 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje AS261-673/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, ar skundas laikytinas nepaduotu dėl ABTĮ 25 straipsnio 3 dalies nevykdymo, vertinama konkrečios bylos faktinių aplinkybių visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje AS-926-756/2017; 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-449-143/2016, 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1126-146/2015). Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje AS-926-756/2017, pasisakydamas dėl situacijos, kai tas pats pareiškėjas A. (E.) Č. nepašalino teismo nurodyto skundo trūkumo – nepateikė ABTĮ 25 straipsnio 3 dalyje nustatyto skaičiaus skundo egzempliorių, priėjo prie išvados, kad pareiškėjui nepateikus pakankamai skundo egzempliorių, jo skundas laikytinas nepaduotu, kadangi šis skundo trūkumas nebuvo ištaisytas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, atkreipia dėmesį, kad, kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje AS-926-756/2017, pasisakydamas dėl to paties pareiškėjo analogiško skundo trūkumo, pareiškėjui, kuris itin dažnai kreipiasi su skundais į administracinius teismus (ką patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), turėjo būti gerai žinomi Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimai, ne tik keliami skundo turiniui ir formai, bet ir reikalavimas pateikti teismui tiek skundo su priedais egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme (ABTĮ 25 str. 3 d.). Tačiau pareiškėjas padavė teismui tik vieną skundo egzempliorių.

ABTĮ 52 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.

Pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad jis negali padaryti skundo kopijų dėl to, kad yra kalinamas asmuo, taigi yra iš esmės suvaržytos jo teisės ir galimybės, yra deklaratyvaus pobūdžio. Dėl šių pareiškėjo argumentų taip pat pažymėtina, kad, visų pirma, jo išvardintos aplinkybės nesudarė kliūčių išsiųsti teismui skundą ir jį tikslinti; antra, pareiškėjas, net ir neturėdamas teismui paduoto skundo kopijos, galėjo ranka surašyti teismui patikslintą skundą bei ranka surašyti tiek šio skundo egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Taip pat pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (ginčui aktuali 2015 m. rugpjūčio 20 d. redakcija, toliau – ir Taisyklės) 1921 punkte nustatyta, kad nuteistojo prašymu pataisos įstaigos administracija privalo padaryti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, išspausdinti nuteistojo nurodytoje interneto svetainėje ar pateiktoje elektroninėje laikmenoje esančią informaciją. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“, ir tik tada, kai nuteistasis yra mokus. Pagal šių Taisyklių 193 punktą, jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, tačiau nuteistojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų pataisos įstaigos administracijai atlyginti už kopijų parengimą, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir kitos medžiagos kopijas, o šioms kopijoms parengti reikalinga suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus.

Dėl išvardytų priežasčių pareiškėjo argumentai, kuriais bandoma pateisinti ABTĮ reikalavimo dėl skundo egzempliorių kiekio nesilaikymą bei teismo įpareigojimo dėl skundo trūkumų pašalinimo tinkamo neįvykdymo, atmestini kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartyje nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, išaiškino pareiškėjui teismo nustatytų skundo trūkumų nepašalinimo per teismo nustatytą terminą teisines pasekmes, t. y. kad nepašalinus trūkumų, atitinkama skundo dalis bus laikoma nepaduota ir grąžinta pareiškėjui, tačiau pareiškėjas šio trūkumo nepašalino.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, siekdamas sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, galėjo prašyti teismo pratęsti jam nustatytus terminus pašalinti teismo nurodytus skundo trūkumus, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismui pateikė tik vieną skundo egzempliorių ir per teismo nustatytą terminą neištaisė teismo nurodytų skundo trūkumų, nors tai padaryti buvo įpareigotas kelis kartus, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai laikė šią pareiškėjo skundo dalį nepaduota (ABTĮ 33 str. 1 d.). Taip pat teismas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą teisingai nurodė, kad teismo nutartis laikyti šią skundo dalį nepaduota neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai, pašalinus trūkumus, kreiptis į teismą su skundu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Kybartų pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir Kalėjimų departamento 2017 m. spalio 30 d. sprendimą, kadangi šiuos reikalavimus buvo atsisakyta priimti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutartimi, šios nutarties dalies pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atskiruoju skundu neapskundė, nors šioje nutartyje buvo nurodyta atitinkamos jos dalies apskundimo tvarka, todėl ji yra įsiteisėjusi. Nepagrįsti pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad jis negalėjo apskųsti teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį jo skundo reikalavimų, nes iš teismo gavo netinkamą nutarties kopiją. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad paaiškėjus, jog pareiškėjui buvo išsiųsta netinkamai parengta pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties kopija, ji pareiškėjui buvo pakartotinai išsiųsta 2019 m. liepos 5 d., o pareiškėjui įteikta 2019 m. liepos 10 d. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutartyje nurodyta, kad jos dalis, kuria atsisakyta priimti dalį skundo reikalavimų, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 kalendorines dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, taigi pareiškėjas šią nutarties dalį galėjo apskųsti per 7 kalendorines dienas po to, kai 2019 m. liepos 10 d. gavo tinkamą jos nuorašą, tačiau to nepadarė.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. (E.) Č. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė