2020-06-03 Nr. AB-11420-3-61-3-01747-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2309-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01747-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (A. M.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo) (toliau – ir atsakovas), 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties termino, kadangi jo teisės buvo pažeidžiamos nuolat nuo bausmės pradžios.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2000 m. spalio mėnesio iki 2019 m. vasario 19 d. buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K). Pareiškėjas teigė, kad buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, sanitarinių mazgų įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, jis buvo atitvertas tik 1,5 metro aukščio sienele ir užuolaida. Pareiškėjas nurodė, kad kai kuriose kamerose yra įrengtos sanitarinio mazgo kabinos, todėl jis yra diskriminuojamas kitų kalinių atžvilgiu, patiria diskomfortą, blogai jaučiasi, patiria nepilnavertiškumo jausmą, gilius dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, kadangi gali būti stebimas kitų asmenų. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymais, bet reaguota į juos nebuvo. Pareiškėjas taip pat teigė, kad vedant praustis į dušą, jam neužtikrinamas privatumas, nes yra matomas per stebėjimo langelį. Dušus skiria tik pertvaros, todėl prausiantis buvo nejaukumo jausmas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) nenumato senaties termino tokiems pažeidimams, visi jie nėra smulkmeniški, tęsėsi virš 18 metų, turėjo įtakos jo psichikai ir sveikatai ir tai vertintina kaip kankinimas. Pareiškėjas nurodė, kad tapo nervingas, nuolat jautė orumo žeminimą, kančią, jo atžvilgiu buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus PN vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi ir prašė pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

4. Vilniaus PN pateikė Lukiškių TI-K įskaitos pareiškėjo asmens kortelės kopijas, iš kurių matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai, kameros, kuriose jis buvo laikomas bei tuo metu kameroje buvusių žmonių skaičius.

5. Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjas jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundais: 1) dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, sanitarinio mazgo ir privatumo jame, vėdinimo ir kt. (administracinė byla Nr. I-9821-764/2016, teisminio proceso Nr. 3-61-3-04350-2016-4, laikotarpis – 2015 m. rugpjūčio 21 d. – 2016 m. spalio 27 d., kurioje 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu skundas tenkintas iš dalies, priteisiant 2000 Eur. Šis sprendimas įsiteisėjęs; 2) dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, dėl išvedimo į dušą (administracinė byla Nr. 1-6538-171/2015, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00477-2015-9, laikotarpis – 2000 m. – 2015 m. sausio 19 d., kurioje 2017 m. balandžio 11 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-338-146/2017 skundas tenkintas iš dalies, priteisiant 500 Eur. Šis sprendimas įsiteisėjęs; 3) dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, sanitarinio mazgo ir privatumo jame, vėdinimo ir kt. (administracinė byla Nr. 1-4207-764/2018, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02749-2018-6, laikotarpis – 2018 m. gegužės 10 d. – 2018 m. rugpjūčio 16 d., kurioje 2019 m. vasario 26 d. sprendimu skundas atmestas kaip nepagrįstas. Vilniaus PN nurodė, kad teismo žinioje yra administracinės bylos tarp tų pačių šalių, dėl tų pačių dalykų ir tuo pačiu pagrindu, o laikotarpiai sutampa, prašė administracinę bylą šiose dalyse palikti nenagrinėtą, o aktualiu ginčo laikotarpiu laikyti nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. vasario 19 d.

6. Vilniaus PN atsiliepime aptarė teisės aktų, reglamentuojančių sanitarinio mazgo įrengimą, nuostatas ir nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Vilniaus PN nurodė, kad neturi akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriose būtų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas. Plotą gali nurodyti apytiksliai padauginus minėtos sienelės ilgį iš atstumo nuo minėtos pertvaros iki kameros sienos. Priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Vilniaus PN nurodė, kad teisės aktuose nėra numatyta, jog kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių ir pažymėjo, kad tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimas į dušą buvo organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys. Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe – 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Dušų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemą (DVS) buvo nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl skunde išdėstytų nusiskundimų į įstaigos administraciją nesikreipė. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendimu administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl neturtinės žalos, kilusios laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu, bei laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo nutraukė, kitoje dalyje pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. gegužės 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino ir kaip nepagrįstą.

10. Teismas dėl atsakovo atstovo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, analizavo CK 1.125 straipsnio 1, 2, 5 ir 8 dalis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad akivaizdu, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti jau nuo 2000 m. spalio mėnesio, kuomet, jo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nurodytų skunde, buvo pažeidžiamos jo teisės. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į teismą 2015 metais, 2016 metais, 2018 metais ir darė išvadą, kad pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui už laikotarpį iki 2000 m. spalio mėnesio iki 2016 m. gegužės 7 d. (imtinai) pareikšti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų dėl ieškinio senaties termino praleidimo, prašymo atnaujinti senaties terminą, teismas nenustatė jokio reikšmingo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui reikšti, todėl šioje dalyje pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

11. Teismas analizavo atsakovo atstovo argumentus, susijusius su pareiškėjo skundais, pateiktais Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ir remdamasis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I-1455-764/2017 pareiškėjo skundo ginčo laikotarpis nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d., šioje byloje teismas pasisakė dėl pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, dėl sanitarinio mazgo įrengimo. 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1729-261/2018 šį sprendimą paliko nepakeistą. Administracinėje byloje Nr. I-530-764/2019 pareiškėjo skundo ginčo laikotarpis nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d., tačiau šioje administracinėje byloje teismas yra išnagrinėjęs pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, tačiau ne jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo aspektu. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundo šioje administracinėje byloje ginčo laikotarpis dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo yra nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. vasario 19 d., o sanitarinio mazgo įrengimo aspektu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. bei nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. vasario 19 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl jo privatumo pažeidimo naudojantis dušu nebuvo teismų nagrinėti, todėl šioje dalyje ginčo laikotarpis yra nuo 2016 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. vasario 19 d.

12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo pažeidus jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu bei teisę į tinkamą sanitarinio mazgo įrengimą yra išnagrinėti, reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažeidus jo teisę į tinkamą sanitarinio mazgo įrengimą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. yra išnagrinėti, šioje dalyje administracinę bylą nutraukė, nes dėl šių pareiškėjo reikalavimų yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 103 str. 2 p.).

13. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpis yra: dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu – laikotarpis nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. vasario 19 d.; dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo – nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. bei nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. vasario 19 d.; dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo naudojantis dušu – nuo 2016 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. vasario 19 d.

14. Teismas analizavo byloje esančius bei kitose Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtose pareiškėjo bylose buvusius kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, duomenis (plotas, asmenų skaičius), aptarė Lukiškių TI-K gyvenamųjų patalpų įrengimą reglamentuojančius teisės aktus (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 ir nustatė, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. – posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257; 2012 m. – posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395; 2015 m. – posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417; 2016 m. – posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl ši patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytais duomenimis ir nurodė, kad pareiškėjas neneigia, jog sanitarinis mazgas atitvertas sienele bei su užuolaida. Teismas darė išvadą, kad sanitarinio mazgo vieta atitinka sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo šiuo aspektu konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

15. Teismas pareiškėjo argumentą, kad jis buvo diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, kurie kalėjo kamerose, kuriose įrengta sanitarinio mazgo kabina, atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip galimos diskriminacijos pagrindai, nes nėra diskriminacijos pagrindo pagal teisės aktus (sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus, pažeidimų nenustatyta), o tam tikros atskirų kategorijų nuteistųjų kalinimo sąlygos yra diferencijuojamos įstatymo (skirstant asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso reikalavimų), todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas.

16. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Teismas vadovavosi EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju sanitarinio mazgo įrengimas trikdė sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemino asmenį. Teismas vertino, jog toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais ir remdamasis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, darė išvada, kad laikotarpiais, kuomet kamerose pareiškėjas buvo laikomas su dar kitu (-ais) asmeniu (-imis), jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais (viso 388 dienas). Teismas šiuo aspektu konstatavo atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.

17. Dėl pareiškėjo privatumo naudojantis dušu, teismas aptarė atsakovo atstovo atsiliepime pateiktą informaciją, kuri patvirtina, kad dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 m (tame tarpe – 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), 81 punktu, ir nurodė, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų apsaugą bei juose laikomų asmenų priežiūrą ištisą parą užtikrina APS budinčiosios pamainos. Budinčiųjų pamainų prižiūrėtojai nepertraukiamai atlieka suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų gyvenamosiose kamerose, stebėjimą. Vadovaujantis šia instrukcija, dušo patalpos Nr. 86, esančios 5 priežiūros poste, duryse įrengtas stebėjimo langas, per kurį prižiūrėtojas privalo periodiškai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį prausimosi metu ir užkardyti bet kokius galimus asmenų drausmės pažeidimus tokio tipo patalpoje. Teismas nusprendė, kad pagal nurodytas aplinkybes Lukiškių TI-K esamų dušų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Iš į bylą pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento aktų, teismas nenustatė, kad būtų fiksuoti pažeidimai dėl sanitarinio mazgo ar dušų įrengimo. Pareiškėjas, skųsdamasis privatumo pažeidimu naudojantis dušu, nedetalizavo, kokiais konkrečiais įvykiais, veiksmais, aplinkybėmis ir pan. buvo pažeista jo teisė į privatumą, kokių asmenų buvo stebimas, kada ir pan. Teismas pareiškėjo argumentus laikė deklaratyviais ir nagrinėjamu aspektu nenustatė atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo.

18. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais mazgais iš viso 388 paras, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 400 Eur. Teismas taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. gegužės 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d.).

III. 19. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovo atstovas teigia, kad teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Atsakovo atstovas teigia, kad teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjui kilusių pasekmių, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl skundžiamas teismo sprendimas vertintinas kaip neargumentuotas.

21. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovas jau daug kartų yra pralaimėjęs bylas dėl privatumo užtikrinimo, tačiau nieko nedarė, kad užtikrintų minimalų nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais mazgais, o teismui teikia neteisingą informaciją rašydamas atsiliepimus.

23. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su atsakovo atstovo teiginiu, jog į dušą nuteistuosius vesdavo visada tos pačios lyties asmuo, ir nurodo, kad labai dažnai dušo dieną poste budėdavo prižiūrėtoja moteris, kuri ir vesdavo į dušą ir pro stebėjimo langelį stebėdavo, kaip pareiškėjas prausiasi. Dėl privatumo naudojantis dušu, pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad pertvarų duše nebuvimas neužtikrina privatumo, o nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas vertintinas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018 yra pripažinęs, kad Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina privatumo.

24. Pareiškėjas teigia, jog didžiąją dalį laiko jis buvo laikomas kamerose Nr. 235, 241, 210, 204, 219, 221, 218, 217, 234, 229, kurios yra pusrūsyje, jų langai – į kiemo pusę, kuriame vaikšto prižiūrėtojai, kiti nuteistieji ir jie visi galėjo stebėti pareiškėją, besinaudojantį sanitariniais įrenginiais, bet kada užeiti į pareiškėjo kamerą netinkamu metu. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad sanitarinio mazgo įrengimas, kuomet jis atitveriamas užuolaida ar sienele, nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros erdvės atskirtu tualetu, privatumo (2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016), pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais turi būti užtikrintas net ir tada, kai jis kalinamas vienas, siekiant apsaugoti jo privatumą nuo prižiūrėtojų, žvelgiančių į jį pro priežiūros akutes, ar įeinančių į kameras.

25. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei tenkinti atsakovo atstovo apeliacinį skundą.

26. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, pareiškėjo nurodytas neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas konkrečiais įrodymais. Atsakovo atstovas teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. M. kildino iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, laikotarpiu nuo 2000 m. spalio mėnesio iki 2019 m. vasario 19 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepimą bei pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K 388 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. gegužės 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino ir kaip nepagrįstą, o administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos, kilusios laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu, bei laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo nutraukė.

29. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė pareiškėjas ir atsakovo atstovas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nepakankamai įvertintomis bylos faktinėmis aplinkybėmis dėl privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais bei dušu. Atsakovo atstovas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, jog pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

30. Vertindama apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų; teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

31. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, todėl ji bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinių skundų ribų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl tinkamo Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimo bei dėl nekonstatuoto pareiškėjo diskriminavimo kitų kalinių atžvilgiu, jiems kalint kamerose, kuriose yra įrengtos sanitarinio mazgo kabinos. Atsakovo atstovas taip pat neginčija teismo nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimų – pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu kameroje. Atsižvelgdama į ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija vertina tik apeliaciniuose skunduose iškeltus klausimus, o dėl tų aspektų, kuriais pirmosios instancijos teismo sprendimas neskundžiamas, nepasisako.

32. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

33. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte įtvirtinta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

34. Vertinant nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo kalinimo įstaigose, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, jog kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p.; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p.; 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT išaiškinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017).

35. Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018). Šiuo aspektu kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padarytas Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008).

36. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 388 paras, kuomet pareiškėjas kamerose buvo laikomas su kitu asmeniu, buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta šios nutarties 33–35 punktuose, įvertindama tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o atsakovo atstovo atsiliepime pateikta informacija apie užuolaidų įrengimą Lukiškių TI-K sanitariniuose mazguose vienareikšmiškai nepatvirtina, kad jos buvo įrengtos kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būtent jo laikymo metu, daro išvadą, kad pareiškėjas sąlygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, buvo laikomas visą ginčo laikotarpį (nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. vasario 19 d.) (886 paras), ir konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

37. Nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo vietų atskyrimo, tačiau iš EŽTT praktikos (žr., pvz., 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98) matyti, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

38. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė (žr., pvz., EŽTT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 54872/08); 1978 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Airija prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 5310/71) 162 p.). EŽTT ne kartą pabrėžė, jog tam, kad būtų taikomas Konvencijos 3 straipsnis, patiriamos kančios ir sunkumai bet kokiu atveju turi būti didesni, nei neišvengiamas su įkalinimu susijęs kentėjimas. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95).

39. Byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos 1,6 m pertvaros. Sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018 yra pripažinęs, kad toks dušo įrengimas neužtikrina pareiškėjui privatumo naudojantis dušu. Kita vertus, pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020). Šiuo konkrečiu atveju nustatytas pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimas, netgi vertinant, kad jo privatumas duše nebuvo pakankamai užtikrintas, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatytos ypač prastos kalinimo sąlygos, kurios sudarė prielaidas pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, jog labai dažnai dušo dieną poste budėdavo prižiūrėtoja moteris, kuri ir vesdavo į dušą, ir pro stebėjimo langelį stebėdavo, kaip pareiškėjas prausiasi, nes pareiškėjas tokių savo teiginių nedetalizuoja jokiais konkrečiais įvykiais, veiksmais, aplinkybėmis ir pan., neįvardina konkrečių jį stebėjusių asmenų vardų, pavardžių, nenurodo, kada tai vyko ir pan. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo atstovas veikė sąmoningai, su tikslu kuo labiau pareiškėjui pakenkti. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje šiuo aspektu nėra pagrindo nustatyti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

40. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

41. Pareiškėjas taip pat nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

42. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos.

43. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovo atstovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad, atsižvelgus į nustatytų pažeidimų pobūdį, yra pagrindas konstatuoti neteisėtą atsakovo atstovo neveikimą ir pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

44. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Lukiškių TI-K padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (886 paras neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, kad pareiškėjas kamerose dalį laiko buvo laikomas vienas, nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui priteisti 400 Eur neturtinei žalai atlyginti nelaikytinas adekvačiu atsakovo atstovo padarytam teisės pažeidimui. Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus, į jau aptartus kriterijus, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis yra didintinas iki 1 500 Eur.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą pakeisti, t. y. pareiškėjui A. M. (A. M.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė