Legislator Case Law & Legislation
5e4e1901-2c0b-4f51-9d8a-0228e35724f3 AI generated

5e4e1901-2c0b-4f51-9d8a-0228e35724f3 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 5e4e1901-2c0b-4f51-9d8a-0228e35724f3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo teisėja                                           Civilinė byla Nr. 2A-709-212/2014Virginija Svirplienė                                          Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00951-2014-5Procesinio sprendimo kategorija:121.21 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 19 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina MickevičiÅ«tė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A.

Legislator headnote

AI generated

5e4e1901-2c0b-4f51-9d8a-0228e35724f3 · Panevėžio apygardos teismas: Nėra nurodyta, kokios paskirties tie pastatai. Be to, įrodymas neparemtas jokiais kitais įrodomaisiais faktais. 1998-05-21 A. V. priklausančio žemės sklypo, esančio Kakuncų k., KarsakiÅ¡kio 6626 kadastrinėje vietovėje ribų ženklinimo plane, kurį suderino pats pareiÅ¡kėjas A.P. V., nėra žymų apie sodybos statinių buvimo liekanas. Teismas vertino, jog byloje nėra pateikti jokie raÅ¡ytiniai ar kiti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjų nurodytas aplinkybes, todėl jų praÅ¡ymÄ atmetė. III.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo teisėja                                           Civilinė byla Nr. 2A-709-212/2014Virginija Svirplienė                                          Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00951-2014-5Procesinio sprendimo kategorija:121.21 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 19 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina MickevičiÅ«tė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A.

P. V. ir Vidučio P. V. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1774-452/2014 pagal pareiÅ¡kėjų A. P. V. ir Vidučio P. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai sodybos atstatymo tikslu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) yra iÅ¡likę pamatai buvusios sodybos, priklausiusios J.

V.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė. Nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 1993-01-19 sprendimu nustatytas juridinis faktas, jog J. V. nuo 1937 m. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis valdė 32,79 ha žemės sklypÄ . 1932 metų KupiÅ¡kio notaro aktų knygoje yra iÅ¡likęs įraÅ¡as, kad 1932-06-25 J. V. nusipirko (duomenys neskelbtini) sklypÄ su trobesiais.

Panevėžio apskrities 1998-08-19 sprendimu A. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. V. turėtÄ 32,79 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio už 20,69 ha tenkančiÄ Å¾emę atlyginta pinigais, o 11,83 ha grÄ Å¾inta miÅ¡ku. 1944-1948 metais į valstybinį fondÄ iÅ¡ J. V. paimtas 32,79 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, tvartas, klojimas, svirnas, 2 nenurodytos paskirties trobesiai, arklys, 2 stambÅ«s raguočiai, verÅ¡elis, 4 kiaulės, 2 plÅ«gai, akėčios, vežimas. 1948 metų byloje „Piniavos valsčiaus konfiskuoto turto apskaitos, įkainojimo ir realizavimo aktai“ yra 1948-05-22 A.

V. konfiskuoto turto apraÅ¡ymo aktas, kuriame paraÅ¡yta, kad yra konfiskuotas gyvenamasis namas (16x8), tvartas (20x10), pirtis (5x3) ir daržinė (12x6), esantys (duomenys neskelbtini) vienkiemyje.PareiÅ¡kėjai paveldėjimo bÅ«du įgijo 6,58 ha žemės sklypo plotÄ , kurio kadastro Nr. 6626/0002:17, esantį (duomenys neskelbtini) ir 5,25 ha žemės sklypo plotÄ , kurio kadastro Nr. 6626/0002:23, esančius (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjams lygiomis dalimis priklauso 6,58 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio 6,5000 ha miÅ¡ko žemės plotas ir 0,0800 ha kelių plotas.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros skyrius atsisakė tenkinti A. P. V. praÅ¡ymÄ leisti atstatyti tėvų sodyba motyvuodamas tuo, jog neįrodytas Å¡iame žemės sklype J. V. sodybos buvimo faktas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsisakė keisti 6,58 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. 6626/0002:17, naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, nes Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai to nenumato.PareiÅ¡kėjai neįrodinėjo, kad sodybos liekanos, nėra miÅ¡ko žemėje.

PareiÅ¡kėjų tėvas J. V. (duomenys neskelbtini) kaime turėjo sodybÄ , tačiau nėra įrodymų patvirtinančių Å¡ios sodybos buvimo vietÄ . PareiÅ¡kėjai nurodydami, jog 1991 metais rado svirno likučius - pamatų akmenis, nepateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų - liekanų ir žymių fiksavimÄ . J. V. sodybÄ sudarė gyvenamasis namas, tvartas, klojimas, svirnas ir dar du nenustatytos paskirties pastatai. PareiÅ¡kėjai neįrodinėjo, kad yra iÅ¡likę jų gyvenamojo namo pamatai.

Situacijos iÅ¡traukoje nenurodyta, kokios paskirties statinių buvimo vietÄ yra nurodę Vičinai. Patys pareiÅ¡kėjai teismo posėdžio metu aiÅ¡kino, kad yra iÅ¡likę tik svirto pamatai, nenurodydami gyvenamojo namo ar jo liekanų buvimo vietos, todėl nėra pagrindo prielaidai, kad tai iÅ¡likusios sodybos vieta.Teismas kritiÅ¡kai vertino pareiÅ¡kėjų pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ - situacijos nuotraukÄ , kurioje, pagal pačių pareiÅ¡kėjų nurodytÄ vietÄ , UAB „Geodera“ yra pažymėjusi dviejų statinių buvimo vietas.

Nėra nurodyta, kokios paskirties tie pastatai. Be to, įrodymas neparemtas jokiais kitais įrodomaisiais faktais. 1998-05-21 A. V. priklausančio žemės sklypo, esančio Kakuncų k., KarsakiÅ¡kio 6626 kadastrinėje vietovėje ribų ženklinimo plane, kurį suderino pats pareiÅ¡kėjas A.P. V., nėra žymų apie sodybos statinių buvimo liekanas. Teismas vertino, jog byloje nėra pateikti jokie raÅ¡ytiniai ar kiti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjų nurodytas aplinkybes, todėl jų praÅ¡ymÄ atmetė. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjai praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-26 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog su teismo sprendimu nesutinka. Teismas nepagrįstai nurodė, jog J. V. sodyba buvo sudeginta, nes 1949 m. buvo sudegintas svirnas, kuris buvo pradėtas statyti 1939 m. Apeliantai visÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ prarado dėl prieÅ¡ jų Å¡eimÄ tarybinės valdžios vykdytų politinių represijų. 1989 m.

A. V. buvo iÅ¡mokėta kompensacija už sunaikintÄ J. V. sodybÄ . Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nepasisakė ar galima atstatyti prarastÄ turtÄ , nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ . Mano, jog bÅ«tų naudingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl MiÅ¡kų įstatymo 11 str. 1 d. 7 p. Teismas neatkreipė dėmesio, kad pirmas J. V. konfiskuoto turto sÄ raÅ¡as buvo sudarytas 1945 m. po J. V. areÅ¡to. Kitas konfiskuoto turto sÄ raÅ¡as buvo daromas po 4 metų ir komisija jau negalėjo į konfiskuoto turto sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti 1956 m. sudeginto svirno.

Kodėl buvo vykdomas du kartus to paties turto konfiskavimas – apeliantai nežino. Mano, jog žemėtvarkos skyrius suklaidino teismÄ pateikdama Å¡ių dienų „sodybos“ apibrėžimÄ , nes turėjo bÅ«ti pateiktas ikikarinės Lietuvos „sodybos“ apibrėžimas. J. V. tarybiniais laikais savo sodybos neturėjo. Nesutinka su teismo prielaida, jog tik gyvenamojo namo buvimo vieta įrodo sodybos buvimo vietÄ . Tokia teismo prielaida prieÅ¡tarauja LR Vyriausybės 2011-09-28 nutarimui Nr. 1131.

Be to, trobesiai nėra skirstomi į pagrindinius ir nepagrindinius. Apeliantai niekada nenurodė, jog visa J. V. sodyba galėjo bÅ«ti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, sklypo ribose galėjo bÅ«ti svirnas kaip toliausiai į Å¡iaurę nuo gyvenamojo namo nutolęs sodybos pastatas. Žemėtvarkos atstovas negalėjo pasakyti su kokiÄ paklaidÄ buvo padaryta iÅ¡trauka iÅ¡ ortofotografinės medžiagos kai mastelis 1:10000, kokia paklaida buvo leidžiama 1952 m. įbraižant ortofotografinę medžiagÄ .

Suinteresuotas asmuo negalėjo atsakyti į klausimÄ , ar svirnas galėjo bÅ«ti sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, o teismas į tai neatkreipė dėmesio. Teismas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ atmetė vadovaudamasis suinteresuoto asmens prielaida, kad tik gyvenamasis namas nustato buvusios sodybos buvimo vietÄ . Panevėžio žemėtvarkos skyrius yra tiesiogiai suinteresuotas neleisti žemės sklype atkurti pareiÅ¡kėjų tėvų dalį sodybos, bandė per tÄ sklypÄ suprojektuoti keliÄ ar nustatyti servitutÄ bei padalinti sklypÄ Ä¯ dvi dalis, tačiau jiems nepavyko.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, jog nesutinka su apeliaciniu skundu, teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Byloje esantys įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad buvusi J. V. sodyba yra Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose, kas reikÅ¡minga, nustatant juridinį faktÄ buvusios sodybos atstatymo tikslu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise valdo po 329/658 dalis žemės sklypo, UN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Minėto žemės sklypo 6,50 ha yra miško žemės plotas, o 0,08 ha – kelių plotas (b. l. 12).

PareiÅ¡kėjai siekia atstatyti dalį buvusios tėvų sodybos ir tuo tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra iÅ¡likę pamatai buvusios sodybos, priklausiusios jų tėvui J. V..Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymÄ ir administravimÄ Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Žemės įstatymas. Vienas principinių žemės teisinių santykių nuostatų yra ta, kad žemė turi bÅ«ti naudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Žemės savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant nuosavybėn, gali tik apskrities virÅ¡ininkui priėmus sprendimÄ pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (Žemės įstatymo 24 str. 1, 2 d.). Pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į žemės Å«kio paskirties žemę; miÅ¡kų Å«kio paskirties žemę; vandens Å«kio paskirties žemę; konservacinės paskirties žemę; kitos paskirties žemę (Žemės įstatymo 3 str. 2 d.).Gyvenamųjų pastatų statybai naudojama žemė pagal įstatymÄ priskiriama kitos tikslinės naudojimo paskirties žemei (Žemės įstatymo 29 str.).

Ä®statymas numato galimybę miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis tik iÅ¡imtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miÅ¡ko savininko ir visuomenės interesus (MiÅ¡kų įstatymo 11 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011-09-28 nutarimu Nr. 1131 patvirtino MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos apraÅ¡Ä . ApraÅ¡o 17 p. nustatoma, jeigu miÅ¡ko žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miÅ¡ko žemėje atstatyti, kartu su praÅ¡ymu leisti miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis ir pasirinkti kompensavimo bÅ«dÄ pateikiami sodybos buvimo faktÄ ir vietÄ patvirtinantys dokumentai (archyviniai dokumentai iÅ¡ valstybės archyvų, įskaitant kartografinę medžiagÄ , arba teismo sprendimai dėl sodybos buvimo fakto ir vietos patvirtinimo) ir asmens teisę atstatyti Å¡iÄ sodybÄ Ä¯rodantys dokumentai (archyviniai dokumentai iÅ¡ valstybės archyvų arba valstybės archyvuose saugomų dokumentų pagrindu iÅ¡duotos pažymos, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti Å¡ių dokumentų nuoraÅ¡ai ir/ar Å¡ių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai, o tais atvejais, kai archyviniai dokumentai nėra iÅ¡likę, – teismo sprendimai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto patvirtinimo; kai praÅ¡ymÄ atstatyti buvusiÄ sodybÄ pateikia tos sodybos savininko pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymÄ , – savininko nuosavybės teisę į buvusiÄ sodybÄ patvirtinantys dokumentai ir nurodytų įpėdinių paveldėjimo teisę patvirtinantys dokumentai).

Pagal pateiktus dokumentus, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, detaliuoju arba specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, arba vietovės lygmens bendruoju planu, arba žemės valdos projektu, suformuojamas žemės sklypas buvusiai sodybai atstatyti ir priimamas sprendimas paversti miÅ¡ko žemę kitomis naudmenomis.Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino „sodybos“ sÄ vokÄ , įtvirtintÄ STR 1.01.09:2010, kad turėjo vertinti ikikarinėje Lietuvoje buvusiÄ â€žsodybos“ sÄ vokÄ .

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iuo argumentų, nes civilinės bylos nagrinėjamos pagal galiojančiÄ teisę (CPK 3 str.). Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2010 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.15 punkte yra pateiktas apibrėžimas „sodyba“, kuris teigia, jog tai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio Å«kio, kitos (iÅ¡skyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais).Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjų tėvas J.

V. valdė 32,79 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Å iame žemės sklype buvo gyvenamasis namas, tvartas, svirnas, klojimas ir kt. trobesiai. Visas minėtas turtas buvo konfiskuotas 1948 metais (b. l. 7, 18). Nuosavybės teisės atkurtos tik į dalį žemės savininko valdyto žemės sklypo, t. y. į 11,83 ha miÅ¡ko, o už 20,96 ha – sumokėta kompensacija (b. l. 45).Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ juridinis faktas, kad sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali bÅ«ti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra iÅ¡likę buvusių statinių liekanų arba kai sodyba yra pažymėta vietovės ar kituose planuose, t. y. sodybos buvimo faktas pirmiausiai siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-05 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2008-05-13 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-259/2008; 2009-04-27 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-179/2009 ir kt.). Duomenų, kad pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiame 11,83 ha žemės sklype yra buvusios sodybos liekanų, nėra, todėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas dėl iÅ¡likusių buvusios sodybos pamatų negali bÅ«ti nustatomas.Ä®vertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                    Zina MickevičiÅ«tė