5e4816bd-a363-4422-96bb-791ca76972bb · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla NrByla Nr. 1S-207-518/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.3.;2.1.16.1.2.2. (S)                                                                                       LIETUVOS Apeliacinis teismasN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kęstučio Jucio ir Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui,gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui, teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A.

D. gynėjo advokato Romualdo MikliuÅ¡o skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria įtariamajam A. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. D. įtariamas tuo, kad jis 2007 m. kovo 11 d. laikotarpyje nuo 03 iki 05.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia žiebtuvėliu padegė 6 aukÅ¡to laiptinėje stovėjusį fotelį, dėl ko kilo gaisras, kurio metu žuvo 6 žmonės – M.

G., gim. 1977 m., apdegė ir patyrė politraumas Å¡okdamas iÅ¡ 6-o aukÅ¡to ir ligoninėje mirė, P. Å ., gim. 1948 m., užduso dÅ«muose, R. A. gim. 1982 m., užsimušė Å¡okdamas iÅ¡ 6-o aukÅ¡to, T. S., gim. 1985 m., užduso dÅ«muose, A. G., gim. 1984 m., užduso dÅ«muose, A. K., gim. 1962 m., apdegė 90 procentų kÅ«no ir mirė ligoninėje, 22 žmonės patyrė sveikatos sutrikdymÄ dėl apsinuodijimo dÅ«mais, bei apdegė 6-ojo, 7-ojo, 8-ojo, 9-ojo aukÅ¡tų butai bei laiptinės, 54 butai lokalizuojant gaisrÄ buvo aplieti vandeniu, dėl ko gyventojai laikinai neteko gyvenamosios vietos ir taip tyčia, visuotinai pavojingu bÅ«du nužudė M.

G., P. Å ., R. A., T. S., A. G., A. K. bei tyčia sunaikino visuotinai pavojingu bÅ«du didelės vertės svetimÄ turtÄ . Å iais savo veiksmais A. D. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 187 straipsnio 2 dalyje.Be to, A. D. įtariamas tuo, kad jis 2014 m. gruodžio 4 d. apie 20.23 val., adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia degtuku padegė 1 aukÅ¡te Å¡alia 44 buto durų sudėtus daiktus, dėl ko sudegė M.

J. priklausantys daiktai, apdegė ir aprÅ«ko laiptinės sienos, padarant 10 000 Lt vertės turtinę žalÄ ir taip tyčia sunaikino visuotinai pavojingu bÅ«du didelės vertės svetimÄ turtÄ . Å iais savo veiksmais A. D. įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje.Ä®tariamasis A. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2014 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi A.

D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas paskutinį kartÄ pratęstas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi iki 2015 m. rugsėjo 9 d.Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi įtariamajam A. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. Teismas, atsižvelgęs į nusikaltimų sunkumÄ , į tai, kad pagal pateiktus teismui duomenis įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo sudėtingumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas pratęsti kaltinamajam suėmimo terminÄ trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Ä®tariamojo A. D. gynėjas advokatas Romualdas MikliuÅ¡as skunde praÅ¡o kardomosios priemonės – suėmimo termino nepratęsti, pakeisti suėmimo terminÄ arba pakeisti suėmimÄ Ä¯ kitÄ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę. Gynėjo teigimu, apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nepagrįstai konstatavo, kad įtariamasis, bÅ«damas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus. PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens vaidmenį, padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys, tačiau Å¡iuo atveju byloje nėra neabejotinų duomenų apie įtariamojo vaidmenį, padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Gynėjo nuomone, teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminÄ , vadovavosi tik prielaidomis. Å iuo metu jau yra atlikta A. D. psichiatrinė ekspertizė ir Å¡ioje iÅ¡vadoje yra konstatuota, jog A. D. neturi polinkio į piromanijÄ , tačiau teismas visiÅ¡kai nevertino ir neatsižvelgė į Å¡iÄ aplinkybę. Gavus ekspertizės iÅ¡vadÄ neliko pagrindo teigti, kad A. D., bÅ«damas laisvėje, gali daryti nusikaltimus. Gynėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas BPK reikalavimus, rėmėsi buvusiais psichologinės prievartos bÅ«du gautais paties įtariamojo parodymais, kadangi savo ankstesnių parodymų A.

D. yra atsisakęs, o minėtus parodymus prieÅ¡ save A. D. buvo davęs įtakojant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, jog kardomoji priemonė taikoma ir dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Toks teismo motyvas yra neteisėtas ir prieÅ¡tarauja pagrindiniams baudžiamosios teisės bei proceso principams. Gynėjas nurodo, kad apygardos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimÄ , neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , taip pat neatsižvelgė į aplinkybes, jog A.

D. turi Å¡eimÄ , su sutuoktine augina mažametį vaikÄ , kuris turi sveikatos problemų, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, darbÄ , anksčiau nėra teistas.Teismo posėdyje įtariamojo A. D. gynėjas advokatas R. MikliuÅ¡as prašė skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais, prokuroras prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Ä®tariamojo A. D. gynėjo advokato Romualdo MikliuÅ¡o skundas atmetamas.Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam A.

D. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A.

D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra liudytojų parodymai, tarnybiniuose praneÅ¡imuose, įvykio vietos apžiÅ«ros protokoluose, specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali bÅ«ti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.

Å iuo pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Å¡ioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju įtariamajam A. D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 187 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos labai sunkių bei apysunkių nusikaltimų kategorijoms ir patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä . Nors skunde nurodoma, kad Å¡iuo metu yra atlikta A. D. psichiatrinė ekspertizė ir eksperto iÅ¡vadoje konstatuota, jog A. D. neturi polinkio į piromanijÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl suėmimo termino pratęsimo įrodymai nėra vertinami, be to, apeliacinės instancijos teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl įtariamojo galimai padarytų analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų.

Nurodytos aplinkybės, galimas nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, leidžia manyti, kad bÅ«damas nesuimtas įtariamasis A. D. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡is suėmimo paskyrimo pagrindas, dėl kurio įtariamajam A. D. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, neiÅ¡nyko.Teisėjų kolegijos nuomone, skunde nurodytos aplinkybės, kad A.

D. turi Å¡eimÄ , su sutuoktine augina mažametį vaikÄ , kuris turi sveikatos problemų, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, darbÄ , anksčiau nėra teistas, savaime nepaneigia nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo buvimo. BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sÄ lygos, taikomi tęsiant suėmimo terminÄ iki Å¡eÅ¡ių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminÄ ilgesniam nei Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui, be bendrųjų yra bÅ«tini ir specialÅ«s suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ir didelė apimtis (BPK 127 str. 2 d.).

YpatingÄ bylos sudėtingumÄ ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iÅ¡ užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iÅ¡ užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad po paskutinio A. D. suėmimo termino pratęsimo birželio-rugsėjo mėnesiais apklausta daug liudytojų, kreiptasi į Vilniaus miesto psichikos centrÄ dėl duomenų apie civilinę ieÅ¡kovę Z. E. Ž. gavimo, kreiptasi į TelÅ¡ių apskrities VPK Akmenės rajono PK, Tauragės VPK Å ilutės rajono PK, Kauno, Utenos VPK dėl atskirų pavedimų vykdymo, atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Minėti duomenys rodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliekamas intensyviai, kryptingai, ir iÅ¡ teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų užsitęsęs nepagrįstai ilgai ar vilkinamas.

Be to, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties, todėl daroma iÅ¡vada, kad byla yra ypatingai sudėtinga. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. D. suėmimo terminÄ pratęsęs apygardos teismas tinkamai įvertino bylos apimtį ir jos sudėtingumÄ , pagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau Å¡iuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese ir netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartÄ yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas A. D., pobÅ«dį ir sunkumÄ , Å¡iuo metu įtariamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pratęsdamas įtariamajam A. D. suėmimo terminÄ trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.             Teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Å¡iuo metu Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, n u t a r i a :

Ä®tariamojo A. D. gynėjo advokato Romualdo MikliuÅ¡o skundÄ atmesti.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Linas Žukauskas Teisėjai                                                                                                                      Kęstutis Jucys RÅ«ta Mickevičienė