2022-09-06 Nr. AB-21687-4-19-3-00026-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3770-789/2022

Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00026-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant V. V. atstovui advokatui Kaziui Rakauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje pagal V. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 22S296 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo taikant judėjimo laisvės apribojimus ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Sprendime nurodyta Užsieniečio pilietybė – (duomenys neskelbtini)).

2. Užsienietis pažymėjo, kad jis savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė tiek informacijos, kiek galėjo. Nagrinėjamu atveju gali būti pagrįstai pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

3. Departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su skundu, prašė jį atmesti.

4. Departamentas nurodė, kad sprendimas dėl Užsieniečio sulaikymo nėra priimtas, buvo priimtas tik sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nėra pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi Užsienietis nėra sulaikytas. Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, t. y. Užsienietis nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais, Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę, kad Užsienietis gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Užsieniečio nesutikimas su Sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti jį neteisėtu ar nepagrįstu.

II. 5. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu atmetė Užsieniečio skundą.

6. Teismas nustatė, kad Departamentas 2022 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą Nr. 22S296 įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, jog Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę ir (ar) pilietybę patvirtinančio dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. Užsienietis vengė bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos institucijų darbuotojais. Užsieniečio pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini), yra bendro pobūdžio, neišsamus. Bandant išsiaiškinti papildomas detales, Užsienietis atsakinėjo trumpai, nepraplėsdamas pirminio pasakojimo ribų, vengė atsakinėti į patikslinančius klausimus, į papildomus klausimus dažnai atsakydavo vos keliais žodžiais. Užsieniečio pasakojimas apie persekiojimą nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūksta konkrečių detalių (laiko, vietos, aplinkybių), tikslumo. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Užsienietis nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir (arba) bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį.

7. Teismas, išanalizavęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir (arba) bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Teismo vertinimu, vien skunde nurodyti teiginiai, kad Užsienietis savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė tiek informacijos, kiek galėjo, nesudaro pagrindo naikinti Departamento Sprendimo dalies bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

8. Teismas pažymėjo, kad situacija dėl neteisėtų migrantų apgyvendinimo sąlygų yra dinamiška, atsakingos institucijos, padedant nevyriausybinėms organizacijoms, pagal valstybės galimybes deda visas pastangas problemoms spręsti, užtikrina bazines gyvenimo sąlygas. Tam tikras užsieniečių privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama pasekmė, susijusi su užsieniečių judėjimo laisvės apribojimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

III. 9. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo jo skundą tenkinti visiškai – leisti judėti ne tik po apgyvendinimo vietos teritoriją, bet ir už jos ribų.

10. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Užsienietis bendradarbiauja su kompetentingomis valstybės institucijomis, nėra padaręs jokių režimo pažeidimų, nėra kėlęs konfliktų. Užsienietis yra laikomas virš 12 mėnesių ir nusipelno teismo pasitikėjimo. Byloje nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Užsienietis nėra bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos, laikėsi apgyvendinimo tvarkos, savo veiksmais neparodė ketinimų ir neatliko veiksmų, kurie rodytų jo pabėgimo grėsmę.

10.2. Įstatymo tikslai – išsiaiškinti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį padavimo motyvus – gali būti pasiekti ir pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Nėra jokio pagrindo teigti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis. Užsieniečio tapatybė yra nustatyta – yra žinomas jo vardas, pavardė, pilietybė. Apklausų metu Užsienietis paaiškino atvykimo į Lietuvos Respubliką priežastis. Užsieniečio tapatybę neginčijamai įrodo teismui pateikti dokumentai.

10.3. Pritaikius Užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų įgyvendintas bendrasis proporcingumo principas, t. y. būtų pasiekta pusiausvyra tarp pagarbos teisei į laisvę ir saugumą bei judėjimo laisvei ir viešosios politikos tikslų, siekiančių apriboti šias teises.

11. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis nesutinka su skundu, prašo bylą nutraukti arba apeliacinį skundą atmesti.

12. Departamentas nurodo, kad VSAT 2022 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13KMURC-4391 „Dėl informacijos pateikimo“ informuojama, kad Užsienietis, turintis judėjimo laisvę, išvyko iš Centro ir negrįžo. Departamentas neturi informacijos, jog Užsienietis būtų grįžęs ar grąžintas į apgyvendinimo vietą. Departamentas, atsižvelgęs į tai, jog Užsienietis pasišalino, 2022 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 22S119212 nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pareiškėjas nėra prieglobsčio prašytojas. Ginčijamas Sprendimas jau nebegalioja, nes, pagal Sprendimo 2 punktą, Užsienietis buvo apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas 2022 m. rugpjūčio 8 d. priėmė patikslintą pažymą dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo Nr. 22S108061, kurios 11 punkte numatytas Užsieniečio (tuo metu jis dar turėjo prieglobsčio prašytojo statusą) apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant, kad Užsienietis privalo atvykti į apgyvendinimo vietą ne vėliau kaip per 24 valandas nuo išėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo dalies, kuria Užsienietis 6 mėnesiams apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas netenkino Užsieniečio skundo, nurodęs, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir (arba) bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį, todėl vien skunde nurodyti teiginiai, kad Užsienietis savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė tiek informacijos, kiek galėjo, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą Departamento Sprendimo dalį.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ekstremalioji situacija iki šiol nėra atšaukta. Todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

16. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

17. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

19. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

20. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

21. Departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Įstatymo 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais. Departamentas Sprendime nurodė, kad Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą; Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę ir (ar) pilietybę patvirtinančio dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. Užsienietis vengė bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos institucijų darbuotojais; Užsieniečio pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini), yra bendro pobūdžio, neišsamus; bandant išsiaiškinti papildomas detales, Užsienietis atsakinėjo trumpai, nepraplėsdamas pirminio pasakojimo ribų, vengė atsakinėti į patikslinančius klausimus, į papildomus klausimus dažnai atsakydavo vos keliais žodžiais. Departamentas konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir (arba) bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį.

22. Nagrinėjamo ginčo kontekste yra reikšminga, ar Departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo pagrindą konstatuoti, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės, ir apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (nagrinėjamu atveju VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas ar kitas reikšmingas aplinkybes. Nors Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Pažymėtina, kad Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos, pagal kurias vertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Taigi būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę. Be to, Įstatymas detalizuoja „nebendradarbiavimo“ sampratą ir pateikia nebaigtinį vertintinų aplinkybių sąrašą: užsienietis atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022). Nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

24. Sprendime nurodytos aplinkybės (Užsieniečio pasakojimas apie persekiojimą nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo, pasakojimas nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos), kurios įvertintos kaip Užsieniečio nebendradarbiavimas, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog Užsieniečio judėjimo ribojimas yra būtinas. Taigi darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Užsienietis nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę.

25. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra ilgą laiką (jis buvo užregistruotas MIGRIS 2021 m. rugpjūčio 20 d.), buvimo Lietuvos Respublikoje metu Užsieniečio laisvė yra ribojama, byloje nėra duomenų, jog asmuo keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar būtų pažeidęs apgyvendinimo vietos vidaus tvarkos taisykles. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad judėjimo laisvės ribojimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžo Užsieniečio judėjimo laisvę, todėl ši Departamento Sprendimo dalis naikintina.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama Sprendimo dalis nėra pagrįsta ir teisėta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimas pakeičiamas, Užsieniečio skundas tenkinamas iš dalies, panaikinama Departamento Sprendimo dalis, kuria ribojama Užsieniečio judėjimo laisvė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 22S296 dalį, kuria ribojama V. V. judėjimo laisvė.

Kitą pareiškėjo V. V. skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis