5e463184-c7b8-4591-b04d-1eceae213fbf · Å akių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-435-876/2012Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00274-2012-7  Procesinio sprendimo kategorija: 76.5.(N) (S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                        2012 m. gruodžio 5 d.Å akiai Å akių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui M. S., jo atstovui advokatui Ričardui Lilui, atsakovei J. K., jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

S. ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo atsakovei J. K., iÅ¡vadÄ byloje teikiant Å akių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, ir n u s t a t ė:              ieÅ¡kovas M. S. ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti, kad M. S. nėra vaiko E. S. tėvas ir E. S. gimimo liudijime panaikinti duomenis, nurodančius, jog M. S. yra E. S. tėvas. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2000 metais ieÅ¡kovas su atsakove pradėjo bendrÄ Å¡eimyninį gyvenimÄ jos tėvų namuose, ateityje planavo susituokti. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra E. S..

DukrÄ ieÅ¡kovas pripažino, jÄ augino ir iÅ¡laikė kartu su atsakove J. K.. PrieÅ¡ mėnesį iÅ¡ pažįstamų asmenų ieÅ¡kovas iÅ¡girdo kalbas, jog jis nėra E. S. biologinis tėvas, jog atsakovė su juo susipažino ir pradėjo bendrÄ Å¡eimyninį gyvenimÄ jau bÅ«dama nėščia nuo kito vyro. IeÅ¡kovui pabandžius prisiminti faktines susipažinimo ir lytinio gyvenimo pradėjimo aplinkybes, paaiÅ¡kėjo, jog iÅ¡ tiesų egzistuoja didelį tikimybė, jos jis nėra E. S. tėvas.

Su atsakove J. K. ieÅ¡kovas lytinį gyvenimÄ pradėjo 2000 metų rugsėjo – spalio mėnesį, o vaikas gimė (duomenys neskelbtini), tai yra praėjus tik 6-7 mėnesiams nuo lytinio gyvenimo pradžios. Tokie duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovo tėvystės.              Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė savo ieÅ¡kinį ir nurodė, kad visai neseniai iÅ¡ sesers sužinojo, kad mergaitė yra ne jo dukra. Savo tėvyste suabejojo 2012 m. vasario mėn. Su atsakove iÅ¡siskyrė prieÅ¡ 7 metus, po iÅ¡siskyrimo mergaitę lankė.

Su atsakove susipažino 2000 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, žino, kiek laiko trunka nėštumas, mergaitė gimė (duomenys neskelbtini). Kai mergaitė gimė, jam pasirodė, kad anksčiau gimė, tačiau dėl to nesiaiÅ¡kino. Mergaitę paskutinį kartÄ matė prieÅ¡ metus, ji ieÅ¡kovÄ laiko savo tėčiu. Jis nežino, kÄ mergaitė supranta, ar nesupranta apie jo tėvystę.              Atsakovė J. K. atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas nėra E. S. biologinis tėvas.

Kai jie susipažino atsakovė jau laukėsi, Å¡ios aplinkybės neslėpė, ieÅ¡kovui prisipažino apie savo nėštumÄ . E. S. gimė iÅ¡ atsitiktinių santykių, jos biologinį tėvÄ matė tik vienÄ kartÄ , nežino jo anketinių duomenų, taip pat nežino, kur jis gyvena. Kadangi jos nepilnametė dukra ieÅ¡kovÄ pažįsta, kaip savo tėvÄ , tarp jų yra susiklostę tėvo ir dukros santykiai, ieÅ¡kovo tėvystės nuginčijimas prieÅ¡tarautų vaiko interesams. IeÅ¡kovas apie tai, kad nėra E. biologinis tėvas, žinojo dar jai besilaukiant, todėl ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ tėvystei nuginčyti.

Be to, tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.              Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes ieškovas nuo pat pradžių žinojo tai, kad ji laukiasi. Ji žinojo, kad tai ne ieškovo vaikas, apie tai pasakė ir ieškovui.

Vaikas gimė iÅ¡neÅ¡iotas, nėštumas buvo normalus, ieÅ¡kovas apie tai žinojo. Mergaitė ieÅ¡kovÄ laiko tėvu.              Institucija, teikianti iÅ¡vada, nurodė, kad buvo pravestas pokalbi su E. S., kuri pokalbio metu nurodė, kad ji eis į penktÄ klasę (duomenys neskelbtini). Jai patinka lietuvių kalbos pamokos. Ji nurodė, kad gyvena su dviem broliais G. ir D. E. teigė, kad ji turi tėtį, kuris yra M. S.. Mergaitė jį vadina „tėte“. BÅ«dama trejų metų mergaitė kartu su mama iÅ¡sikėlė gyventi atskirai nuo tėčio.

Nuo to laiko mergaitė su tėčiu bendravo tris – keturis kartus. Paskutinį kartÄ tėtį matė praėjusiais metais, per Kūčias, kai jis buvo atvažiavęs pas juos į namus. Mergaitei tėtis padovanojo telefonÄ , meÅ¡kinÄ , yra davęs 30 litų, tačiau per gimtadienius tėtis jos niekada nesveikino. Kai tėtis jÄ aplankydavo, kalbėdavo apie tai, kaip jai sekasi mokykloje. E. teigė, kad mama jai sakė, kad jos tėtis yra M. S., taip pat sakė, jog tėtis nori atimti iÅ¡ jos pavardę.

Mergaitė nurodė, kad labiau norėtų turėti tėčio pavardę, negu mamos. Mergaitės teigimu, tėtis pykstasi su mama, ji norėtų, kad susitaikytų ir tada ji norėtų, kad tėtis jÄ aplankytų, bendrautų. IÅ¡vadoje nurodoma, kad pokalbio metu su mergaite matoma, kad E. S. ir M. S. ryÅ¡ys nėra glaudus ir stiprus, aplankymas ir bendravimas yra retas, epizodiÅ¡kas. Å iuo atveju kaip dukters ir tėvo tarpusavio tvirto ryÅ¡io nėra. IÅ¡vadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad motina J.

K. nurodė, kad mergaitės tėvas nėra M. S., o yra kitas asmuo, tikslinga vadovautis principu, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo biologinius tėvus. (b.l. 40-41).              Ieškinys atmestinas.             Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:             M. S. yra įrašytas E. S. gimimo liudijime, kaip jos tėvas. (b.l. 3). M. S. 2003-11-26 pareiškimu pripažino E. S. savo dukra, bei suteikė jai S. pavardę.

Pareiškime taip pat nurodyta, kad pareiškimas M. S. buvo perskaitytas, teisinės pasekmės jam paaiškintos ir pilnai suprastos. (b.l. 31). Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktÄ , turi bÅ«ti siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).Siekiant sudaryti sÄ lygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, bÅ«tina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , ir, nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis Nr. 3K-3-9/2007).

Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis Nr. 3K-3-460/2007). Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu, t. y. visi klausimai, susiję su vaiku, sprendžiami prieš tai išklausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (CK 3.164, 3.177 straipsniai).

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo turi bÅ«ti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, Å¡eimos ir visuomenės interesų, tačiau visada bÅ«tina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Dėl to ir nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbus ir vaiko požiÅ«ris į Å¡iuos santykius, jų reikÅ¡mę, perspektyvas.Tokiu atveju, kai asmens, pripažinto vaiko tėvu, ir paties vaiko požiÅ«riai į jų santykius skiriasi, bÅ«tina įvertinti tai, kad dėl psichologinių priežasčių vaikas tėvu ar motina gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas ar motina, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryÅ¡ys su asmeniu, kurį jis laiko motina ar tėvu, nei kraujo ryÅ¡ys.

Taigi vaiko darnios ir harmoningos raidos požiÅ«riu svarbiau tai, kÄ pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryÅ¡iui su tuo asmeniu. PožiÅ«ris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumÄ ir atsižvelgti į gyvenimo realijas.

Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali bÅ«ti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi Å¡iuolaikinė Å¡eimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryÅ¡ys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas prašė pripažinti, jog jis nėra E. S. tėvas, o E. S. nėra jo dukra.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas įrašytas E. S. tėvu (b.l.

3) vadovaujantis bendru tėvų 2003-11-26 praÅ¡ymu tėvystei pripažinti, kuriuo ieÅ¡kovas prašė pripažinti jį E. tėvu, įraÅ¡yti gimimo akto įraÅ¡e žinias ir suteikti dukrai pavardę S. J. K. sutiko, kad M. S. bÅ«tų pripažintas jos dukros E. S. tėvu. (b.l. 31). Atsakovė J. K. patvirtino, jog ieÅ¡kovas nėra E. S. biologinis tėvas. Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį; iÅ¡ jos bei nepilnametės E. S. paaiÅ¡kinimų matyti, kad vaikas kito tėvo nežino, tėvu laiko ieÅ¡kovÄ .

Ieškovas neneigė, jog su E. S. bendravo kaip su savo dukra, ieškovo ryšys su vaiku nenutrūko ir jam išsikrausčius gyventi atskirai, ieškovas nors ir retai su vaiku bendravo, palaikė ryšį, duodavo pinigų smulkioms išlaidoms. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog tarp M. S. ir E. S. yra susiklostę tėvo ir dukros santykiai. Nors ieškovas su dukra bendrauja retai, tačiau mergaitė jį laiko savo tėčiu, ir net nesuvokia to, kad M. S. yra ne jos tėtis. Pokalbio metu mergaitė tik nurodė, jog tėtis nori iš jos „atimti pavardę“, tačiau ji nesieja šio įvykio su tuo, kad M.

S. nėra jos tėtis. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nuginčijus tėvystę mergaitei bÅ«tų padaryta žala, nes jis netektų tėvo tieko formaliai, tiek socialiai. Nors Å¡iuo metu jų bendravimas nėra intensyvus, bet mergaitė žino, kas jos tėtis, kad jis kartai atvažiuoja, atveža dovanų, todėl vien tai, kad ji prarastų galimybę bent retkarčiais matyti tėvÄ ir su juo bendrautų, jai bÅ«tų daroma žala, todėl siekiant apginti vaiko interesÄ , ieÅ¡kinys negali bÅ«t patenkintas.

Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymoAtsižvelgiant į bÅ«tinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumÄ , įstatyme nustatyta trumpa ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Å is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Å iuo atveju nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas apie duomenis vaiko gimimo įraÅ¡e, kuriame jis nurodytas tėvu, sužinojo nuo įraÅ¡o padarymo dienos.

Dėl to sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, aktuali antra aplinkybė – kada ieÅ¡kovui paaiÅ¡kėjo aplinkybės, duodančios pagrindÄ abejoti jo tėvyste.              Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas nėra nepilnametės E. S. biologinis tėvas. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas teigia, jog neseniai jam kilo abejonė dėl jo tėvystės, tačiau teismas laiko, jog Å¡ie jo argumentai yra nepagrįsti. IeÅ¡kovas nurodo, kad mergaitės gimimo metu jis buvo jaunas, todėl negalėjo suprasti su nėštumu susijusių dalykų.

Tačiau teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovas tuo metu buvo pilnametis, 20 metų amžiaus, kaip teismo posėdžio metu nurodė, jog žinojo tai, kiek laiko trunka nėštumas ir suprato, kad E. S. gimė anksčiau, negu turėjo gimti nuo jų bendro gyvenimo pradžios. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad tai, jog ieÅ¡kovui mergaitės gimimas po 6-7 mėnesių po jų lytinių santykių pradžios tuo metu nesukėlė abejonių, patvirtina, jog jis žinojo apie atsakovės nėštumÄ , ir tai, kad jau mergaitės gimimo metu jis žinojo, jog nėra E. S. biologinis tėvas.

Pats atsakovas negalėjo nuosekliai ir aiÅ¡kiai paaiÅ¡kinti mergaitės gimimo aplinkybių, tuo tarpu atsakovė neabejodama nurodė apie tai, kad M. S. visada žinojo apie aplinkybės dėl jo tėvystės. Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovas apie tai, kad nėra E. S. tėvas, žinojo dar iki to, kai pripažino tėvystę pas notarÄ patvirtintu pareiÅ¡kimu. Taip pat ieÅ¡kovas pripažino, kad su vaiku bendravo, iÅ¡laikė kaip savo dukrÄ ; kaip minėta, vaikas irgi laiko ieÅ¡kovÄ savo tėvu. Taigi, ieÅ¡kovas, notarine tvarka pripažindamas E. S. tėvystę, žinojo, jog jis nėra jo biologinis tėvas.

Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikÅ¡ti ieÅ¡kiniui dėl tėvystės nuginčijimo, o, kadangi ieÅ¡kovė reikalavo taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinys atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.). Teismas pažymi, jog esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, patenkinus ieÅ¡kinį ir nuginčijus tėvystę, bÅ«tų pažeisti vaiko interesai turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžiÄ bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, t.y. mergaitė liktų be tėvo.Taigi, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas prioritetiÅ¡kai atsižvelgiant į vaiko interesus – bÅ«tina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų.

Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iÅ¡kilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieÅ¡ SuomijÄ (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiÅ¡kai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimÄ dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir Å¡eimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad per vienuolikos metų laikotarpį tarp ieÅ¡kovo ir vaiko E. S. yra susiformavę tėvo ir dukros santykiai. VaikÄ apklausus vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, mergaitė ieÅ¡kovÄ Ä¯vardijo, kaip „tėtį“, su kuriuo ji norėtų dažniau bendrauti, kuris kartais jÄ aplanko, atveža dovanų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga ir tai, kad ieÅ¡kovas laikė ErikÄ savo vaiku, jai teikė iÅ¡laikymÄ , su ja bendravo ir tarp jų yra užsimezgę tėviÅ¡ki santykiai.

Taigi tarp jų yra susiformavę ilgalaikiai vaiko ir tėvo santykiai, socialinis ryÅ¡ys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas, siekiant nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę. Å is aiÅ¡kinimas nereiÅ¡kia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog bÅ«tina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų bÅ«ti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę.

Kitaip sakant, tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Atsižvelgiant į nurodytÄ teismas konstatuoja, jog M. S. praleido CK 3.152 str. numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , bei atsižvelgdamas į vaiko interesus, ieÅ¡kinį atmeta. Abi Å¡alys pateikė duomenis, jog yra atleisti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl jos nepriteistinos. (b.l. 22,38).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 79, 80, 93 str., 83 str. 3 d., 268 str. 5 d., 394-399 str., Lietuvos Respublikos CK 3.149, 3.151, 3.152 str., teismas n u s p r e n d ž i a:              ieÅ¡kinį atmesti.              Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ per Å akių rajono apylinkės teismÄ .             Teisėja                                                                                                                                                  Judita Sungailaitė